- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2-2433-717/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- J. B., A. L.
- Atsakovas
- J. M., D. M.
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Tautvydas Tomkaus
ieškovui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovui, advokatui Dominykui Varnui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį b.l. 9,
atsakovams: J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jų atstovui, advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį b.l. 65,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų: J. B., A. L. ieškinį atsakovams: J. M., D. M. dėl 48 234,59 Lt priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. ir jo atstovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 17 000 Lt skolą, 18 000 Lt nuostolių atlyginimo bei 4145,02 Lt palūkanų, 4 700 Lt nuostolių atlyginimo bei 1036,25 Lt palūkanų taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas;
ieškovė A. L. prašė priteisti jai iš atsakovų solidariai 2 300 Lt nuostolių atlyginimo, 253,32 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas J. B. paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Netoli šio buto jis buvo įsigijęs garažo boksą Nr. 7 67-jame garažų statybos kooperatyve. Butą ir garažą jis susiruošė parduoti, tačiau jokių skelbimų apie pardavimą viešai nebuvo paskelbęs. Jo kaimynė, žinodama, kad jis ketina parduoti butą, pasakė kad žino asmenis, kurie ketina pirkti butą. Tie asmenys buvo atsakovai. Jie apžiūrėjo butą ir po kiek laiko pasakė, kad ketina jį pirkti. Sutarė, kad atsakovai butą su garažu pirks už 217 000 Lt (butą įkainavo 200 000 Lt, o garažą 17 000 Lt) nesvarbu kokia tuo metu būtų jų rinkos vertė. Buto pirkimui atsakovai neturėjo visų reikiamų pinigų, todėl jie sutarė, kad atsakovai atsikels į butą gyventi, jį nuomosis, o kai gaus paskolą, tuomet sudarys buto pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl buto nuomos rašytinės sutarties nebuvo sudarę, patikimų įrodymų, kad toks sandoris tarp jo ir atsakovų buvo sudarytas teismui pateikti negali. Atsakovai į butą gyventi atsikėlė 2007 m. sausio mėnesio pradžioje. Pripažino, kad ginčo buto atsakovams negalėjo parduoti iš esmės dėl to, kad šiam turtui nuo 2000-02-18 iki 2009-05-22 buvo uždėtas areštas dėl pradėto jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo. Panaikinus areštą, atsakovai liko gyventi bute ir gyveno iki 2011-05-23. Mano, kad nuo to momento, kai atsirado teisinė galimybė panaikinus areštą parduoti butą, bet atsakovai jo nenupirko, tai jų gyvenimas ginčo bute (nuo 2009-05-22 turto arešto panaikinimo iki 2011-05-23 – jų išsikėlimo iš buto momento), turėtų būti traktuojamas kaip gyvenamųjų patalpų nuoma. Nežiūrint to, jis pasiliko prie pradinio savo reikalavimo, prašydamas iš atsakovų už buto nuomą priteisti po 400 Lt už 4 metų 4 mėnesių laikotarpį arba už 53 mėnesius. Iš viso buto nuoma sudarytų 21 100 Lt, tačiau, kadangi paskutinį mėnesį atsakovai bute gyveno nepilnai, todėl iš nurodytos sumos minusuoja 100 Lt. Iš 53 mėnesių nuomos termino 6 mėnesius buto savininke buvo ieškovė A. L., todėl jai iš atsakovų priteistina 2300 Lt suma. Po arešto panaikinimo buto pirkimo-pardavimo sutarties jie nesudarė dėl to, kad atsakovai prašė sumažinti parduodamo turto kainą, o jis su tuo nesutiko.
Jis, norėdamas patikinti atsakovus, kad jo ketinimai parduoti butą ir garažą yra realūs, 2007-06-06 perrašė atsakovams garažo pajų. Vėliau, t.y. 2010-12-04 atsakovai šį garažą pardavė V. P., gavo už jį 15 000 Lt. Kadangi jie buvo žodžiu sutarę, kad garažo kaina yra 17 000 Lt, todėl neįvykus sandoriui – buto ir garažo pirkimui-pardavimui, jis nori, kad iš atsakovų būtų išreikalauta garažo vertė 17 000 Lt. Atsakovai jo garažu naudojosi 47 mėnesius (nuo 2007 m. pradžios iki jo pardavimo 2010-12-04), garažo nuomos kaina už mėnesį jis skaičiavo po 100 Lt, todėl mano, kad bendra nuostolių ir negautų pajamų suma už garažą sudarys 25 900 Lt. Prie šios sumos pridėjus garažo vertę 17 000 Lt, iš atsakovų priteistina bendra 42 800 Lt negautų pajamų bei garažo pirkimo kainos suma.
Priteisus nuostolius, negautas pajamas, mano, kad tikslinga būtų priteisti procesines, įstatymo nustatytas palūkanas.
Jis, sužinojęs, kad atsakovai pardavė garažą ir matydamas, kad jie neketina pirkti buto, norėdamas apsidrausti, kad nebūtų apgautas, 2009-12-07 butą dėl akių pardavė savo seseriai, šios bylos ieškovei. Ieškovė ginčo bute niekada negyveno, faktiškai butu rūpinasi jis.
Žino, kad atsakovai remontavo butą, tačiau buto remontas nėra tokio masto, kaip yra užfiksuota prijungtoje baudžiamoje byloje. Mano, kad remontas galėtų būti vertinamas maždaug 6000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašė ieškinį patenkinti ieškovo nurodytais motyvais ir nurodytais įstatymų pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovas prašė ieškinį atmesti.
Jie nurodė, kad ieškovas ir jo atstovas neteisingai nurodė faktines bylos aplinkybes apie tai, jog jie sutarė nuomoti ieškovui priklausančias gyvenamąsias patalpas ir garažą iki to momento, kol sukaups pinigų šio turto įsigijimui, kad kaip garantą prašė, jog ieškovas jiems perrašytų garažo pajų. Faktinės aplinkybės buvo tokios: jie gyveno vieno kambario bendrabučio tipo bute (duomenys neskelbtini), todėl ketino įsigyti didesnį būstą. Kaimynė jiems pasakė, kad ieškovas parduoda jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus butą apsisprendė jį pirkti, matė, kad butui reikalingas remontas. Jie ir buto savininkas susitiko 2007 m. sausio mėnesio pradžioje, pasirašė preliminarią buto ir garažo pirkimo sutartį. Sutarė buto pirkimo kainą 200 000 Lt, o garažo – 17 000 Lt. Jie turto pardavėjui nurodė, kad butą pirks už banko paskolą. Banko turto vertintojas parduodamą butą įvertino 160 000 – 170 000 Lt. Turto vertintojas paaiškino, kad jeigu bute būtų padarytas remontas, jį būtų galima įvertinti didesne verte. Atsakovai, pasitarę su ieškovu, sutarė, kad jis įleis juos į butą gyventi, leis daryti jiems remontą, o po to gavę didesnę paskolą iš banko, sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Kad galėtų parduoti savo turimą butą, jiems reikėjo gauti teismo leidimą, nes turi nepilnamečių vaikų. Tuo tikslu turto pardavėjas 2007-01-17 pateikė jiems Registrų centro pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad nuo 2000-02-21 parduodamam butui yra uždėtas areštas. Ieškovas nurodė, jog jis nežino dėl ko jo butui yra uždėtas areštas ir pažadėjo per dvi savaites areštą panaikinti. Šios aplinkybės preliminarios sutarties pasirašymo metu jiems nebuvo žinomos. Kategoriškai nesutinka su ieškovo išsakyta nuomone, jog turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog atsakovai neturėjo pinigų. Sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad parduodamam turtui buvo uždėtas areštas, nes 2007 metais nebuvo problemų gauti paskolą. Patikėję ieškovu, kad per dvi savaites jis panaikins areštą butui, jie pradėjo buto remontą. Tuo tikslu jie gavo teismo leidimą parduoti turimą jų butą, šį butą pardavė ir remontavo ketinamą pirkti butą. Perkamame bute buvo atlikti šie remonto darbai: pakeisti 4 buto langai, kurie kainavo 5000 Lt. Pakeista visa vonios ir tualeto santechnika, kurios vertė su darbais sudarė 5600 Lt. Taip pat dušo kabina kainavo 3000 Lt, klozetas, kriauklė ir spintelės kainavo 4200 Lt. Plastikinių lentelių klijavimas vonioje kainavo 2200 Lt. Bute (kambariuose) buvo lyginamos ir tapetuojamos sienos, medžiagos kainavo 5300 Lt. Virtuvės lubos buvo iškaltos lentelėmis, jų vertė – 460 Lt. Durų ir staktų atnaujinimas kainavo 3500 Lt. Buvo atnaujintas koridoriaus, svetainės ir vaikų kambario parketas. Šie darbai kainavo 1500 Lt. Virtuvėje ir miegamajame buvo sudėtos grindys, kas kainavo 1000 Lt. Visame bute buvo sudėtos grindjuostės, pakeistos rozetės, durų rankenos, kas kainavo 500 Lt. Remonto darbai kainavo 15 600 Lt. Viso buto remontas kainavo virš 44 000 Lt. Ieškovas apie visus šiuos darbus žinojo, netgi ragino juos atlikti. Jis netgi dalyvavo, kai buvo atsiskaitoma su darbininkais už remontą, matė kaip jiems buvo sumokėta 15 600 Lt. Remontas buvo baigtas 2007 m. balandžio mėnesį ir tuomet atsakovai įsikėlė į šį butą. Paklausus pas ieškovą ar panaikintas areštas butui, jis pasakė, kad areštas dar nepanaikintas ir dar reikia laukti. Atsakovams kilo abejonės ar jie galės įsigyti jų atremontuotą butą. Tikslu užtikrinti atsakovus, kad ieškovas butą jiems tikrai parduos, jis juos bute priregistravo bei perrašė garažo pajų. Apie buto nuomą niekada su ieškovu nesitarė, mano, kad tarp jų susiklėsčiusius teisinius santykius galima įvardinti kaip panaudos gavimo teisinius santykius, numatytus CK 6.629 straipsnyje. Garažas jiems buvo perleistas dėl to, kad ieškovas niekam kitam neperleistų ketinamo jiems parduoti buto.
Nesulaukdami momento, kol ieškovas galės parduoti butą, jie pardavė garažą 67-je garažų bendrijoje už 15 000 Lt. Kadangi po arešto butui panaikinimo buvo ženkliai kritusios butų kainos, jie paprašė pas ieškovą, kad šis nuleistų perkamo buto kainą. Šis nesutiko, tuomet jie gavo paskolą ir nusipirko kitą butą. Iš ginčo buto išsikraustė 2011-05-23. Tik 2010 m. atsitiktinai sužinojo, kad ieškovas 2009-12-07 butą perrašė savo seseriai A. L. Per tą laikotarpį, kai atsakovai naudojosi ieškovams priklausančiu butu, jie visus mokesčius, tame tarpe netgi už stogo remontą, yra sumokėję. Kadangi jie nereiškia reikalavimo už jų padarytą turto pagerinimą, mano, kad ieškovas neturėtų iš jų reikalauti iš jų už jo laisva valia jiems perrašytą garažo pajų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas ir atsakovai 2007 m. sausio mėnesio pradžioje sudarė sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir garažo bokso pirkimo-pardavimo. Sutartyje turto pardavimo kaina nebuvo numatyta, tačiau dėl pardavimo kainos buvo susitarta žodžiu. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Šalys pripažino, kad žodžiu suderėjo turtą parduoti už 217 000 Lt. Sutartis turėjo būti sudaryta ir notaro patvirtinta iki 2007 m. vasario 1 d. Pasirašius šią sutartį ieškovas J. B. gavo iš atsakovės J. M. 2000 Lt avansą (b.l. 30), kas įrodo, jog atsakovė dalinai įvykdė sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo. Nors ieškovas ir jo atstovas teigė, kad ši sutartis yra niekinė, tačiau teismas laiko, kad ji yra galiojanti, nes atitinka sandoriui keliamus reikalavimus (CK 6.189. 6.193, 6.195 straipsniai), ieškovas jos nėra nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.78 straipsnio 2 dalis), be to, kaip minėta, atsakovė dalinai šią sutartį įvykdė – perdavė atsakovui 2000 Lt už ketinamą pirkti turtą. Įvykdžius dalį sutarties – ieškovui gavus avansinį mokėjimą – šis privalėjo įvykdyti ir likusią sutarties dalį, t.y. iki 2007-02-01 sudaryti su atsakove J. M. pirkimo-pardavimo sutartį.
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 11-12) seka, kad 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) iki 2009-12-08 nuosavybės teise priklausė J. B., o nuo 2009-12-08 – A. L. Šiam butui areštą 2007-09-10 buvo uždėjęs antstolis M. P., o nuo 2000-02-21 iki 2009-05-25 areštas butui buvo uždėtas vadovaujantis 2000-02-18 Generalinės prokuratūros nutarimu. Iš to seka, kad ieškovas J. B., pasirašydamas sutartį su J. M. dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo, žinojo, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties iki 2007-02-01 negalės sudaryti dėl to, kad butui uždėtas areštas, tačiau šias aplinkybes nuo pirkėjos nuslėpė. Siekdamas išlaikyti atsakovus kaip potencialius buto pirkėjus, jis juos priregistravo ketinamame parduoti bute, leido ir netgi inicijavo padaryti jo remontą. Nors ieškovas neigia atsakovų atlikto buto remonto mastą už 44 000 Lt, tačiau jis pripažino dalinį remonto atlikimą, jį įvertindamas 6000 Lt. Kauno prokuratūros 2012-12-31 nutarime (b.l. 17-20) įvardinta remonto darbų vertė 44 000 Lt sumai. Šias aplinkybes byloje taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. Jis (b.b.l. 37) parodė, kad atsakovai, atsikėlę į ginčo butą pakeitė buto langus, santechninius mazgus, suremontavo visus tris kambarius. Girdėjo, kad atsakovai buto negalėjo nusipirkti dėl to, kad jis buvo areštuotas, o kai panaikino areštą, butų pardavimo kainos buvo kritusios, tačiau pardavėjas nesutiko sumažinti parduodamo buto kainos. Nurodė, kad iš J. M. nusipirko garažą už 18 000 Lt, kurį J. M. buvo įgijusi iš J. B. Pati J. M., apklausta kaip liudytoja (b.b.l. 49) nurodė, kad garažo pajų pardavė už 15 000 Lt. Šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu visiškai sutapo su teismo posėdyje duotais paaiškinimais.
Kauno apylinkės prokuratūros 2012-12-31 nutarimu (b.b.l. 88-91) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje pagal J. B. prašymą, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimo priėmimo motyvai: J. M. veikloje negalima įžvelgti sukčiavimo požymių. Buto ji negalėjo pirkti dėl to, kad jis buvo areštuotas nuo 2000-02-21 iki 2009-05-25. Nėra pagrindo teigti, kad J. M. veikė tyčia, norėdama užvaldyti svetimą turtą ir parduodama garažo pajų. Šis garažo pajus jai buvo perduotas kaip sandorio įvykimą garantuojantis saugiklis, ji gavusi šį turtą su juo galėjo elgtis taip, kaip norėjo. Šį veiksmą J. B. gali ginčyti civilinio proceso tvarka. Byloje nenustatytas apgaulės požymis. Ieškovas šio nutarimo neginčijo. Kadangi atsakovai nepareiškė ieškovui priešieškinio dėl nuostolių už turto pagerinimą, šių aplinkybių detaliai nebuvo siekiama nustatyti.
Tuo pačiu tikslu, išlaikyti atsakovus kaip potencialius buto pirkėjus, ieškovas J. B. 2007-06-06 pateikė 67-jo garažų statybos kooperatyvui prašymą (b.l. 13) perduoti garažo Nr. 7 pajų D. M., nurodė, kad dėl to nei D. M., nei garažų kooperatyvui pretenzijų neturi. Teismo posėdžiuose ieškovas nepaneigė, kad šį prašymą pasirašė savo laisva valia, pajaus perleidimo faktą pripažino (CPK 187 straipsnis). Pajaus perleidimas yra sandoris, kurio ieškovas J. B. nenuginčijo (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Atsakovas D. M. pajų priėmė (b.l. 14), prašė jį priimti į garažų kooperatyvo narius vietoje J. B.. Nurodė, kad ieškovas atsiskaitė pilnai ir atsakovas jam pretenzijų neturi. Teismo posėdyje atsakovai sąvoką „atsiskaitė pilnai“ aiškino pajaus perleidimą kaip kompensaciją už buto remontą, neatskiriamą ieškovo turto pagerinimą. Jie nurodė, kad dėl tos priežasties nereiškia ieškovui priešieškinio dėl turto pagerinimo. Atsakovas D. M. šio garažo pajų 2010-12-04 perdavė V. P. ir paprašė jį išbraukti iš garažų kooperatyvo narių (b.l. 15). Tą pačią dieną V. P. buvo priimtas kooperatyvo nariu (b.l. 16).
Atsakovei J. M. nuosavybės teise nuo 2004-03-16 iki 2007-02-17 priklausė 1 kambario, 16,48 kv. m ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-23). Atsakovai 2011-03-02 įsigijo 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-25), dalį negyvenamosios patalpos – sandėlio (b.l. 28-29). Iš to seka, kad atsakovai iki įsikeliant į ieškovui priklausantį butą, turėjo gyvenamąsias patalpas, todėl nebuvo būtinybės patalpas nuomotis iš ieškovo. Be to, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad tarp jo ir atsakovų buvo sudarytas susitarimas nuomoti gyvenamąsias patalpas. CPK 178 straipsnis nustato, kad tas aplinkybes, kurias šalis teigia, turi jas įrodyti. Gi, atsakovai teigia, kad jie bute (duomenys neskelbtini) apsigyveno panaudos teise su buto savininko sutikimu. Didesnė tikimybė tikėti atsakovų parodymais dėl panaudos teisinių santykių yra dėl to, kad ieškovas nesąžiningai elgėsi jų atžvilgiu, nepranešdamas, kad ketinamam parduoti turtui yra uždėtas areštas. Sutikdamas, kad atsakovai darytų bute remontą ir netgi skatindamas atlikti remontą, jis siekė, kad atsakovai liktų kaip potencialūs buto pirkėjai, todėl būtų nelogiška manyti, kad turėdami kur gyventi atsakovai atsikėlė į ieškovui priklausantį butą tam, kad jį atremontuotų. Nesant patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta butų nuomos sutartis, nėra pagrindo iš atsakovų reikalauti pinigų už patalpų nuomą. Ieškovas teigia, kad atsakovams naudojantis jo turtu, jis patyrė nuostolių, t.y. negavo pajamų, kurias galėjo gauti nuomodamas butą ir garažą. Šie ieškovo motyvai yra nepagrįsti, nes ne ieškovas buvo suklaidintas ir apgautas, o atsakovai, nes ieškovas, žinodamas, kad jis negalės parduoti buto dėl to, kad jam uždėtas areštas, siekė atsakovus išlaikyti kaip potencialius buto pirkėjus, t.y. prisiėmė galimus nuostolius savo rizika. Be to, ieškovas ginčo butą perleido savo seseriai, kaip jis pats nurodė formaliai, tačiau apie tai neinformavo atsakovų, t.y. jų atžvilgiu antrą kartą pasielgė nesąžiningai, nes nebūdamas turto savininku, jis negalėjo užtikrinti šio turto pardavimo atsakovams. CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai; kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti.
Ieškovo J. B. nesąžiningumą rodo ir jo aiškinimai apie susitarimą dėl parduodamo buto kainos. Pirmajame J. B. kaip liudytojo 2012-02-01 apklausos protokole (b.b.l. 14-15) nurodoma, kad jis su atsakovais buvo sutaręs butą ir garažą parduoti už 220 000 Lt, garažo pardavimo kainą buvo sutarę 20 000 Lt. Gi, nagrinėjant civilinę bylą ieškovas J. B. nurodė, kad bendrą turto pardavimo kainą jis su atsakovais buvo sutaręs 217 000 Lt, kad garažo pardavimo kainą buvo sutarę 17 000 Lt. Šie faktinių aplinkybių neatitikimai rodo, kad ieškovas neteisingai nurodo faktines aplinkybes apie susitarimą pirkti garažą ir gyvenamąsias patalpas. Atsakovai nenuginčijo aplinkybių, kad jie su ieškovu J. B. buvo sutarę butą ir garažą pirkti už 217 000 Lt, todėl laiko, kad faktinės aplinkybės dėl ginčo buto pirkimo buvo sekančios: šalys susitarė iki 2007-02-01 sudaryti buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį, kurio bendra vertė 217 000 Lt. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojo R. S. parodymai (b.b.l. 34).
Ieškovas pateikė UAB „Reacon“ nuomos kainų apžvalgą laikotarpiu 2007-01 – 2011-06 kur nurodyta, kad trijų kambarių butų kainos Kauno mieste sudarė nuo 1100 iki 400 Lt. Už šį įvertinimą ieškovas sumokėjo 300 Lt (b.l. 80-81). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nuomos teisinių santykių buvimo, tiek jo tiek ieškovės A. L. reikalavimai priteisti nuomos mokesčius už butą ir garažą netenkintini.
Ieškovų atstovas prašė priteisti 2750 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o atsakovų atstovas – 3000 Lt atstovavimo išlaidų. Atmetus ieškinį, ieškovams nepriteistinos jų advokato atstovavimo išlaidos. Atsakovams iš ieškovų priteistinos jų advokatų atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų lėšas už naudojimąsi patalpomis, teisinį pagrindą nurodė kaip jam padarytą žalą ir nuostolius. Kaip jau buvo aptarta sprendime, tokiam ieškinio patenkinimui nėra teisinio pagrindo, nes tiek žalos tiek nuostolių patenkinimo atveju turėtų būti nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai ieškovo atžvilgiu, o įrodymų apie neteisėtus atsakovų veiksmus ieškovas nepateikė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Atsakovų atstovo bylinėjimosi išlaidas sudaro advokatų atstovavimo išlaidos, kurias sudaro 3000 Lt. Atmetus ieškovo ieškinį, šios atsakovų patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovų atitinkamai dalimis 16:1 arba iš ieškovo J. B. priteistina 2824 Lt, o iš A. L. – 176 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų: J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 48 234,59 Lt priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovams: J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų: J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2824,00 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt keturi) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 176,00 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt šeši) advokatų atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.