Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-673/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
1-248-673/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
V. P.
Kaltinamasis
Š. P.
Advokatai
Antanas Jarašius
Baudžiamoji byla Nr. 1-248-673/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50347-2015-0

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.

(S)Kėdainių rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 6 d.

KėdainiaiKėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujantprokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajai V. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

Š. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei - šeimos nariui) ir BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-08 apie 19.30 val., Š. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), tris kartus pastūmė savo nėščią sugyventinę V. P., kuri nuo stūmimo pilvu atsitrenkė į stalą, viena ranka griebė pastarajai už kaklo, o kita ranka griebė už veido - smurtiniais veiksmais dėl odos nubrozdinimų kairės akies apatiniame voke ir pažandės kairėje nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą bei sukeldamas jai fizinį skausmą, rankoje laikydamas plaktuką užsimojo ir žodžiu grasino V. P. nužudyti, dėl ko, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis Š. P. kaltu pagal abu epizodus prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo girtas, todėl ne viską prisimena. Pamena, kad 2015-09-08 apie 19.30 val., namuose, būdamas girtas, konfliktavo su sugyventine V. P., su kuria kartu gyvena keturi metai ir kuri šiuo metu laukiasi jo vaiko. Konflikto metu jis du ar tris kartus pastūmė sugyventinę, matė, kad ji pilvu atsitrenkė į stalą. Žinojo, kad sugyventinė yra nėščia. Po to viena ranka sugriebė sugyventinei už kaklo, o kita sugriebė jai už veido, galėjo veidą perbrėžti. Ar grasino plaktuku užmušti sugyventinę – nepamena, bet taip galėjo būti, būdamas neblaivus jau yra grasinęs užmušti. Pripažįsta, kad išgėręs alkoholio tampa piktas. Suvokia, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji galėjo išsigąsti. Šiuo metu visiškai nebegeria, mano, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, bet jei teismas paskirtų įpareigojimą gydytis – sutiktų. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. P. (b. l. 20-23) nurodė, kad su sugyventiniu Š. P. gyvena 4-5 metus, veda bendrą ūkį, šeimoje auga dvi jos nepilnametės dukros, o ji nuo sugyventinio šiuo metu laukiasi vaiko. 2015-09-08 apie 19.30 val., sugyventinis namo grįžo girtas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konflikto metu sugyventinis ją pastūmė, paskutinį kartą pastūmė stipriai, todėl ji pilvu atsitrenkė į virtuvinį stalą, pajuto fizinį skausmą. Po to sugyventinis viena ranka sugriebė jai už kaklo, o kita - už veido ir su nagu perbrėžė jai odą prie akies, po ko nuo spintelės paėmė plaktuką ir juo užsimojo grasindamas, kad ją užmuš, tada įbėgo mažametė dukra P., kuriai ji liepė kviesti policiją. Kuomet sugyventinis pagrasino suduoti plaktuku ir užmušti, ji labai išsigando ir bijojo, kad jis taip nepadarytų. Nors šiuo metu ji su sugyventiniu susitaikė, tačiau vis tiek jaučia baimę dėl tokio jo elgesio. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 25).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kai kaltinamasis negeria, yra rūpestingas ir geras vyras. Šiuo metu sugyventinis negeria. Atsiprašė jos, gailisi, ji juo tiki. Su kaltinamuoju gyventi nebijo. Prašo jam neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 29) nurodyta, kad V. P. padaryti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, pažandės kairėje, sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tai yra galimai ir apdraskant, sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas nukentėjusiosios V. P. pateiktas plaktukas (b. l. 34-39), kuris buvo grąžintas nukentėjusiajai.

Š. P. 2015-09-08 21.36 val. nustatytas 2.40 promilių girtumas (b. l. 40).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2015-09-08 d. apie 19.30 val., Š. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), tris kartus pastūmė savo sugyventinę V. P., kuri nuo stūmimo pilvu atsitrenkė į stalą, viena ranka griebė pastarajai už kaklo, o kita ranka griebė už veido - smurtiniais veiksmais dėl odos nubrozdinimų kairės akies apatiniame voke ir pažandės kairėje nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą bei sukeldamas jai fizinį skausmą, rankoje laikydamas plaktuką užsimojo ir žodžiu grasino V. P. nužudyti, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“, o 3 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nustatyta, kad Š. P., aplinkybėse nurodytu laiku tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės V. P. atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu, perbrėžė veidą, sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei ir nėščiai nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl Š. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis prisipažino, jog konflikto metu jis savo sugyventinei galėjo grasinti plaktuku užmušti, tačiau to neprisimena dėl girtumo, bet yra grasinęs jai ir anksčiau. Suvokia, kad sugyventinė galėjo išsigąsti. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino, jog būdamas neblaivus kaltinamasis tampa piktas, agresyvus ir ji buvo išsigandusi grasinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra po to, kai kaltinamasis prieš ją smurtavo, į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis yra smurtavęs prieš šeimos narį – sugyventinės dukrą, į tai, kad alkoholio išgėręs kaltinamasis tapdavo agresyvus, ko neneigė ir pats kaltinamasis, į tai, kad grasinta užmušti buvo užsimojus įrankiu - plaktuku, kuriuo akivaizdžiai galima išsakytus grasinimus realizuoti, daro išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų ir, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji, būdama nėščia, išsigando, rėkė, nurodė mažametei dukrai skubiai kviesti pagalbą. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, anksčiau jau buvo kaltintas nusikaltimu, susijusiu su smurto naudojimu, kurį padarė būdamas neblaivus, todėl kaltinamas, vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Teismo neįtikino kaltinamojo aiškinimas, kad jis ne viską prisimena dėl buvusio neblaivumo. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu prieš nukentėjusiąją – sugyventinę - padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., teismas mano, kad tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip idealioji paminėtų nusikaltimų sutaptis.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Š. P. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei nusikaltimą padarė prieš žinomai nėščią moterį - sugyventinę, besilaukiančią kaltinamojo vaiko, kas faktiškai buvo nustatyta nagrinėjant bylą, pripažino ir kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę nėščią moterį; į kaltininko asmenybę – buvo teistas 2006-04-03 pagal BK 227 str. 3 d., tačiau teistumas išnykęs, 2014-01-28 prokuroro ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 140 str. 2 d. - kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąją – nepilnamete podukra, dirba, sveikas; atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, į nukentėjusiosios poziciją, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimus jam skiriant laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo bausmės terminą (BK 54, 61 str.) ir skiriant tokius įpareigojimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį, kurį esminiai sąlygoja alkoholio vardijimas, suteiktų galimybę jam pasikeisti, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurie mato agresyviai besielgiantį kaltinamąjį, į tai, kad šeimoje gims dar vienas vaikas, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-09-08 iki 2015-09-10 (b. l. 41, 43). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 2,18 Eur, neviršija 3 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

Š. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei - šeimos nariui), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti, kad Š. P. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta BK 243 str.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kaltinimo laiką nuo 2015-09-08 iki 2015-09-10, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė