- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-211-957/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00804-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- Z. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vidos Gedvilienės (toliau – ir prokuroras, valstybinis kaltintojas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. K. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; atlyginti 20 procentų turtinės žalos per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi; mokėti po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį nukentėjusiajam Z. B. iki pilno žalos atlyginimo.
Bausmės pradžią M. K. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi nuspręsta į bausmės laiką M. K. visiškai įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įgijusi Z. B. pasitikėjimą dėl praeityje sėkmingai įvykusių tarpusavio monetų pirkimo – pardavimo sandorių, paėmė iš Z. B. 27 vienetus caro Nikolajaus II 5 rublių auksinių monetų, kurių 1 vieneto vertė 230 Eur, bendros 6 200 Eur vertės, žadėdama, jas pardavusi, gautus pinigus perduoti Z. B., tačiau už minėtas monetas neatsiskaitė ir jų Z. B. negrąžino, taip apgaule iš Z. B. savo naudai įgijo 6 200 Eur vertės svetimą turtą, tokiais veiksmais Z. B. padarė 6 200 Eur turtinę žalą.
I. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, paskirta bausme bei paskirti M. K. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, su pirmosios instancijos teismo nustatytais įpareigojimais, taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi visiškai įskaityti bausmės dalį, kurią M. K. atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
3. Apeliaciniame skunde prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais M. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, todėl netinkamai paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu ir nepagrįstai paskyrė M. K. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras pažymi, kad naują nusikalstamą veiką, už kurią M. K. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, ji padarė 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais, t. y. po to, kai dėl kitų anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jai jau buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendis, kuris naujų nusikalstamų veikų darymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-233-654/2023 formuojama teismų praktika prokuroras teigia, kad tokiu atveju taikytinos ne BK 63 straipsnyje, o BK 64 straipsnyje įtvirtintos bausmių bendrinimo taisyklės.
4. Teismo posėdyje valstybinis kaltintojas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nuteistoji ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Valstybinio kaltintojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Valstybinis kaltintojas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajai M. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių paskirta bausme ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą bausmę.
6. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tuo tarpu pagal BK 64 straipsnį bausmės bendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal tokį teisinį reglamentavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti vadovaudamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis.
7. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai M. K. paskirtą bausmę su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje pažymėjo, kad M. K. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeitus paminėtą nuosprendį, šiame nuosprendyje numatytą nusikalstamą veiką ji padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje įsiteisėjimo, t. y. 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais, paminėtos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl teismas sprendė, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti apimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šiuo atveju taikytinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė įstatymo reikalavimų neatitinkančią galutinę subendrintą bausmę.
8. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, nors dar nėra įsiteisėjęs ir nėra vykdomas, tačiau yra svarbus procesinis dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės (BPK 29 straipsnis). Iš tokio nuosprendžio asmuo sužino, kad jo veiksmai yra įvertinti kaip nusikalstami ir jam paskiriama bausmė, todėl naujo nusikaltimo padarymas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo rodo didesnį kaltininko pavojingumą visuomenei ir jo polinkį nesilaikyti įstatymų. Tuo tarpu nuosprendžio įsiteisėjimas reikšmingas pateikiant jį vykdyti ir vykdant (BPK 335 straipsnis), tačiau neturi įtakos bendrinant bausmes, kadangi BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Todėl pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011, 2K-233-654/2023). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajai M. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nepagrįstai reikšminga laikė ankstesniojo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne jo priėmimo, dieną, atitinkamai nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punkte numatytais pagrindais, t. y. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bendrinant nuteistajai M. K. paskirtas bausmes, kas lėmė, jog jai buvo netinkamai paskirta galutinė bausmė.
9. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš naujo bendrindamas M. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pažymi, kad pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šioje byloje nustatyta, kad:
9.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, M. K. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
9.2. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu M. K. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad naują nusikalstamą veiką M. K. padarė 2022 m. kovo – balandžio mėnesių laikotarpiu, t. y. neatlikusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, paskirtos bausmės, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, paskirta bausmė griežtesnė, realiai nuteistoji jos neatlikinėjo, kadangi jos vykdymas atidėtas, taip pat atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje aptartus nuteistąją M. K. ir jos padarytą veiką apibūdinančius duomenis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prie griežtesnės pirmesniu nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis, t. y. 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu bei nuteistajai M. K. skirtina galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
11. Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas apeliaciniu skundu neginčija nuteistajai M. K. taikytų BK 75 straipsnio nuostatų bei prašo, sugriežtinus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl valstybiniam kaltintojui neprašant sugriežtinti nuosprendžio dalies dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ši nuosprendžio dalis nekeistina ir bausmės vykdymo atidėjimas paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis sąlygomis.
12. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir į M. K. paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi. Šis prašymas netenkinamas, kadangi subendrinus nuteistajai paskirtas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, bausmių bendrinimo taisyklė, numatyta BK 63 straipsnio 9 dalyje, šiuo atveju netaikytina. Juo labiau, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad nuteistoji M. K. realiai pirmuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliko, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, jai paskirtos bausmės vykdymas taip pat buvo atidėtas, tyrimo eigoje jos laisvę varžančios kardomosios priemonės jai taikomos nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo naikintina.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. kovo 25 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2024-03233 dėl 16667 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatų suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai M. K.
14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas M. K. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgęs į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo M. K., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. paskirtų bausmių bendrinimo pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šios griežtesnės 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, ir paskirti M. K. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką M. K. visiškai įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo M. K. gynybos apeliacinės instancijos teisme.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.