Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-355-725/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-25
Bylos Nr.
eII-355-725/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00215-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Pareiškėjas
J. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-355-725/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00215-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 21.1.5; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Nikoletai Jastiuginovai,dalyvaujant pareiškėjai J. J.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 11 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. vasario 11 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947. Nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį ir 346 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nenustačius pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J. pateikė teismui skundą dėl Institucijos 2025 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriame nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), pagal aktualų reglamentavimą yra paskirta bei numatyta vieta bešeimininkių kačių šėrimui. Ši vieta yra oficialiai paskirta Kauno m. savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 16-8-45. Konkrečiu atveju, yra vykdoma Kauno savivaldybės administracijos iniciatyva pradėta bei vystoma „pagauk-sterilizuok-paleisk“ programa, kurios tikslas – bešeimininkių kačių populiacijos Kauno m. reguliavimas (mažinimas). Pareiškėja bei jos kolegė dalyvauja šioje programoje savo iniciatyva, naudodamos tik savo asmenines lėšas bei laiką, numatyta tvarka vykdydamos programoje nurodytus tikslus bei palaikydamos švarą, tvarką šioje numatytoje vietoje, nepaisant to, jog anksčiau ši vieta būdavo šiukšlinama, buvo netvarkingai, tiesiog ant asfalto bei šaligatvio dangos primėtoma maisto atliekų.

Vienu metu pradėjo pastebėti, jog indeliai, kuriuose būdavo paliekamas sausas maistas bei vanduo, dingsta iš šios kačių maitinimo vietos. 2024 m. liepos 21 d. vakare, palikę maistą bei vandenį minėtoje vietoje, kartu su draugu G. L. ėjo pasivaikščioti į šalia esantį parką, kuomet atsigręžę pamatė vyriškį, kuris, išėjęs iš pirmos šalia esančio namo laiptinės, paėmęs tik neseniai kačių šėrimo vietoje paliktą maistą, išmetė į šalia esantį šiukšlių konteinerį, taip pat išpylęs iš kito indelio vandenį, patį indelį irgi išmetė į jau minėtą šiukšlių konteinerį. G. L. išsyk pažino šį asmenį, tai buvo pareiškime minėtas vyriškis, kaip vėliau sužinojo iš pateikto policijos tyrėjos nutarimo – R. K.. Kadangi buvo būtina vėl atnešti sauso maisto bei vandens davinį katinams, pareiškėja nuėjo jų pasiimti iš netoli esančio daugiabučio, kuriame gyvena. Tuo tarpu G. L. liko prie maitinimo vietos. Pareiškėjai grįžus, G. L. pateikė vaizdo įrašą savo telefone, kuriame minėtas anksčiau asmuo pripažino savo neteisėtus veiksmus, t. y. tyčinį jam nepriklausančio kačių maisto bei šėrimo indelių išmetimo į šiukšlių konteinerį faktą.

Skunde teigiama, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. į asmeninį elektroninį paštą pareiškėja gavo Kauno m. Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. M. nutarimą pripažinti pareiškėją nukentėjusiu asmeniu šiame tyrime. Šiame nutarime šalia kitos jame nurodytos informacijos buvo pažymėta, jog jos pareiškime nurodyto asmens veiksmų atžvilgiu yra taikoma kvalifikacija, nurodyta ANK 115 straipsnyje bei 346 straipsnio 1 dalyje. Šiame nutarime buvo nurodyta, jog tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjai dėl minėto asmens ar asmenų įvykdyto administracinio nusižengimo buvo padaryta turtinė žala. Vėlgi, galutiniame 2025 m. vasario 11 d. Kauno m. Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausios tyrėjos nutarime nėra net paminėtas ANK 115 straipsnis, nors 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarime būtent tai ir yra vienas iš dviejų kvalifikuojančių neteisėtus pareiškime minėto asmens veiksmus (nusižengimą) straipsnių pirminiame nutarime pripažinti J. J. patyrusiu žalą asmeniu. Ignoruodama šį straipsnį, tyrėja nurodo ANK 518 straipsnį. Konstatuotina, jog tyrėja taip pat ignoravo ir savo pačios nutarime nurodytą kvalifikaciją pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – nutarime nėra net užsiminta apie asmens veiksmų kvalifikaciją pagal šį kodekso straipsnį. Nors šio straipsnio dispozicijoje yra nurodyta tikslinė nuoroda į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo bei registravimo reikalaujančių teisės aktus.

Nutarimo turinyje formaliai analizuojamos tik ANK 518 straipsnyje nurodytos administracinės teisės normos, visiškai ignoruojant kitas nurodytas tiek ankstesniame, tiek ir minimame nutarimuose teisės normas. Tyrėja koncentruoja dėmesį į veiksmų tyčios institutą, kuris yra vienas iš esminių kvalifikacinių požymių šiame straipsnyje, vėlgi remdamasi ne pateiktų įrodymų visuma, bet išskirtinai tik vienos iš šalių nepatvirtintais bei ginčytinais teiginiais. Cituodama pateiktą vaizdo medžiagą, tyrėja remiasi atskirais išrinktais epizodiniais R. K. subjektyviais teiginiais, jog jis neva nėra išmetęs katėms skirto maisto, nors savo pareiškime pareiškėja aiškiai bei tiksliai nurodė konkrečią policijai pateikto vaizdo įrašo vietą, kurioje R. K. pripažįsta, jog būtent jis išmetė maistą ir pakankamai pastebimai šaipydamasis iš G. L. siūlo jam ir toliau nešti šį maistą katėms. Šiame nutarime tyrėja apie šias aplinkybes net neužsimena. Reziumuojant aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos manymu, Kauno m. Santakos policijos Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. L. paviršutiniškai bei formaliai atliko tyrimą pagal pateiktą 2024 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą, neįsigilino į J. J. bei liudytojo G. L. pateiktos informacijos esmę, vienpusiškai, šališkai bei neobjektyviai traktavo byloje minimų asmenų liudijimus, tyrime naudojo perteklinius procesinius veiksmus, kurių rezultate gauta informacija neturėjo jokio ryšio su tiriamu įvykiu. To pasėkoje buvo priimtas formalus bei neobjektyvaus pobūdžio nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, nenustačius numatytoje veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Atsiliepimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas į J. J. skundą. Atsiliepime nurodoma, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Institucija nori atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisių santykių nagrinėjimui. Administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta buitiniams šeimyniniams konfliktams spręsti. Pažymėtina, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas.

Patikrinimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnio 1 dalį, todėl ši administracinio nusižengimo teisena Institucijos nuomone nutraukta teisėtai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą

Teismo posėdžio metu J. J. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate buvo gautas J. J. pareiškimas apie tai, kad ties adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta bešeimininkių kačių šėrimo vieta, kuri yra įkurta Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 16-8-45, minėtą bešeimininkių kačių šėrimo vietą administruoja J. J. bei E. M.. 2024 m. liepos 21 d. apie 22.27 val., buvo pastebėta, kad vienas iš daugiabučio namo gyventojų išpylė kačių šėrykloje padėtą vandenį bei maistą skirtą katėms. Pagal J. J. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį ir 346 straipsnio 1 dalį. Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. L. 2025 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, motyvuojant tuo, kad tyrimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.).

Kaip jau minėta, administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 518 straipsnį ir 346 straipsnio 1 dalį. Tačiau vyriausioji tyrėja J. L. nutarimą priėmė tik dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, nutarime visiškai nepasisakyta dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Be to, vyresnioji tyrėja Ž. M., šioje byloje pareiškėjos J. J. kolegę, kuri kartu su J. J. vykdo bešeimininkių kačių populiacijos reguliavimo veiklą, dėl tiriamo administracinio nusižengimo pripažino nukentėjusiąja, konstatuodama, kad galimai neteisėtais kitų asmenų veiksmais buvo pažeista ne tik ANK 346 straipsnio 1 dalis, bet ir ANK 115 straipsnis, tai yra, tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, tačiau dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto šiame straipsnyje, nutarime taip pat nepasisakyta. Vyriausioji tyrėja J. L. atliko pakankamai išsamų administracinio nusižengimo tyrimą, apklausė daug asmenų, tačiau visas tyrimas koncentruotas tik dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo galimo padarymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, kadangi vyriausioji tyrėja nutarime tik aprašo liudytojų parodymus ir kitą surinktą medžiagą, vėliau cituoja ANK nuostatas, teismų praktiką ir nutaria administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o įrodymų aprašymas jų negretinant, nelyginant tarpusavyje, nešalinant prieštaravimų negali būti laikomas tinkamu motyvavimu. Taigi, teismas šiuo atveju sprendžia, kad vyriausioji tyrėja J. L. nesilaikė ANK 618 straipsnyje nurodytų nutarimo turiniui keliamų reikalavimų, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

O taip pat ir aukščiau paminėtos teismų praktikos nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju priimant nutarimą nebuvo laikytasi.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padarytų pažeidimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1 dalyje bei 115 straipsnyje, aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus bei priimant pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos J. L. 2025 m. vasario 11 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947 priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes, sugretinti ir palyginti surinktus įrodymus tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus, bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos J. L. 2025 m. vasario 11 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė