Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2S-746-613/2016Teisėjas Saulius Zajarskas (S) (Proceso Nr. 2-06-3-13642-2014-4)Procesinio sprendimo kategorijos3.3.2.4.; 3.4.5.5.; 3.4.5.7.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB DNB lizingas, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas bankrutuojančio V. Z. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ įgalioto asmens I. L. prašymas patvirtinti V. Z. mokumo atkūrimo plano projektą. Nurodė, kad 2015-07-14 vykusiame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui.

Teisme gautas suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutarties. Atskiruoju skundu AB SEB bankas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia šiais argumentais:

Dėl netinkamo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau –FABĮ) 7 straipsnio 5 dalies taikymo (plano įgyvendinimo trukmė). Suinteresuotas asmuo nurodo, jog, vadovaujantis FABĮ 7 str. 5 d., galiojančia nuo 2016-01-01, nustatyta plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, t. y. įstatymas nesuteikia bankrutuojančio asmens kreditoriams arba teismui dispozicijos tokį terminą nustatyti laikotarpio ribose parenkant plano trukmę. Mano, kad dėl šios priežasties akivaizdu, jog patvirtindamas pareiškėjo mokumo įgyvendinimo trukmę 18 mėnesių, teismas pažeidė FABĮ 7 str. 5 d. ir nutartis turi būti naikinama dėl teisės taikymo pažeidimų.Dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Nurodo, kad kreditorius AB SEB bankas, balsuodamas 2015-07-14 vykusiame kreditorių susirinkime, antruoju darbotvarkės klausimu dėl sumos, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos tvirtinimas, nurodė, jog klausimą dėl administratoriaus atlyginimo svarstys tik gavus išsamų šių patirtų išlaidų išdėstymą bei patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.Dėl informacijos pateikimo bei lėšų, skirtų būtiniems bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti. Kreditorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kreditoriaus AB SEB banko pateiktos pastabos dėl mokumo atkūrimo plano, dėl pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, dėl pareiškėjo gyvenamojo būsto nuomos rašytinės sutarties nebuvimo ir dėl pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų gavimo būdo yra nepagrįstos, reikalaujami dokumentai yra pertekliniai.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisme gautas bankrutuojančio V. Z. bankroto administratoriaus atsiliepimas į AB SEB banko atskirąjį skundą. Bankroto administratorius nurodo, jog sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutartimi. Mano, kad kreditoriaus AB SEB banko pateiktas atskirasis skundas ra nepagrįstas ir prašo teismo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimus į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra mokumo atkūrimo plano parengimas ir tvirtinimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis. Pareiškėjui V. Z. bankroto byla iškelta 2015-03-12, jo bankroto byla nagrinėjama pagal tuo metu galiojusią FABĮ redakciją. Atsižvelgiant į šį motyvą, suinteresuoto asmens AB SEB banko argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 7 str. 5 d. nuostatas dėl mokumo plano trukmės, nustatant ją 18 mėnesių, o ne 3 metams, atmestinas kaip nepagrįstas.

FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką.

Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą, fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsnio 1 dalis).

Kreditorius AB SEB bankas, balsuodamas 2015-07-14 vykusiame kreditorių susirinkime, antruoju darbotvarkės klausimu dėl sumos, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos tvirtinimas, nurodė, jog klausimą dėl administratoriaus atlyginimo svarstys tik gavus išsamų šių patirtų išlaidų išdėstymą bei patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

FABĮ 12 straipsnis nustato bankroto administratoriaus pareigas bei teises. Pažymėtina, kad dalis šių veiksmų turi būti atliekami ateityje, t. y. viso bankroto proceso metu, tokiu atveju šių veiksmų neįmanoma pagrįsti veiklos sąnaudomis, atliekamų procedūrų sudėtingumu, dalyvavimu teisminiuose procesuose bei šių procesų sudėtingumu ir kiekiu bei kitomis funkcijomis, kurias administratorius privalo atlikti bankroto proceso metu, t. y. kai kurie veiksmai ar jų sudėtingumas gali būti tik numanomi, todėl administratorius neturi galimybės jų pagrįsti.

Pažymėtina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija atitinka Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką. Klaipėdos apygardos eismas, nagrinėdamas ginčus, kilusius nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu, yra nurodęs, jog būtent įstatyme nurodytas pareigas administratorius ir turės atlikti, tačiau šiame etape yra neįmanoma realiai pagrįsti konkretaus veiksmo vertės ar kainos (Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-826/2016). Todėl kreditoriaus AB SEB banko argumentas, kad klausimas dėl administratoriaus atlyginimo bus svarstomas tik gavus išsamų šių patirtų išlaidų išdėstymą bei patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus nepagrįstas.

Kreditorius taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kreditoriaus AB SEB banko pateiktos pastabos dėl mokumo atkūrimo plano, dėl pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, dėl pareiškėjo gyvenamojo būsto nuomos rašytinės sutarties nebuvimo ir dėl pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų gavimo būdo yra nepagrįstos, reikalaujami dokumentai yra pertekliniai. Pažymėtina, kad fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, yra 74 metų. Tokio amžiaus asmens persikvalifikavimo ir (ar) įsidarbinimo galimybės yra minimalios. Pareiškėjas teismui ir kreditoriams yra pateikęs informaciją apie iš SODROS gaunamas išmokas (t. 1, l. 31), todėl kreditoriaus pastabos dėl pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų pajamų gavimo yra visiškai nepagrįstos, todėl atmestinos. Bankrutuojantis asmuo nurodė, jog nėra sudaręs rašytinės nuomos sutarties, todėl negali pateikti kreditoriaus prašomos rašytinės nuomos sutarties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rašytinė nuomos sutartis turi būti ilgesniam kaip vienerių metų terminui (LR CK 6.478 str. 1d.). kadangi nuomos sutartis ne visais atvejais turi būti rašytinė, todėl, pareiškėjas, nesudaręs rašytinės nuomos sutarties, nepažeidžia įstatymuose nustatyto reglamentavimo, tačiau negali pateikti rašytinės nuomos sutarties, todėl kreditoriaus AB SEB banko argumentas dėl rašytinės nuomos sutarties pateikimo taip pat laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad kreditoriaus AB SEB banko pateiktos pastabos dėl mokumo atkūrimo plano, dėl pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, dėl pareiškėjo gyvenamojo būsto nuomos rašytinės sutarties nebuvimo ir dėl pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų gavimo būdo yra nepagrįstos, reikalaujami dokumentai yra pertekliniai.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 –339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.