Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garosta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garosta“ prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties paduoti ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garosta“ dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. B2-407-252/2017),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. P. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė atsakovei UAB „Garosta“ iškelti bankroto bylą.Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovei UAB „Garosta“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė MB „Bankrosta“. 2017 m. balandžio 5 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas atsakovės UAB „Garosta“, atstovaujamos direktoriaus R. G., atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties paduoti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Garosta“ prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, atsakovės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2017 m. vasario 27 d. nutartis, kuria iškelta bankroto byla, atsakovei buvo išsiųsta ir laikytina tinkamai įteikta. Teismas konstatavo, kad atsakovės prašyme atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti nurodytos priežastys (įmonės vadovo darbas kitoje įmonėje, jo komandiruotė, atostogos) nepateisina atskirojo skundo nesavalaikio pateikimo. Be to, pateikti argumentai dėl teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo neatitinka bylos duomenų.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Garosta“, atstovaujama direktoriaus R. G., prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl 2017 m. vasario 27 d. nutarties paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, pažymėjęs, kad 2017 m. vasario 27 d. nutartis atsakovei buvo siunčiama du kartus, nenustatė, ar nutartis atsakovei realiai buvo įteikta. Teismas galėjo nustatyti įmonės (atsakovės) vadovo gyvenamosios vietos adresą ir dokumentus įteikti tokiu būdu (siunčiant vadovui). Neįteikus procesinių dokumentų, atsakovė prarado galimybę gintis nuo pareikšto ieškinio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, pateisinančias procesinio termino praleidimą. Atsakovės vadovas dėl darbo kitoje įmonėje fiziškai negali būti abiejose darbovietėse vienu metu visą darbo dieną. Vadovas neturi pareigos visą laiką būti įmonės patalpose. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės (atsakovės) nemokumo nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Analizuojamu atveju apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės atskirojo skundo priėmimo, tinkamai nustatė šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė ir aiškino aktualias proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, o skundą atsisakė priimti. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos.Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nesutinka su teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą, ir tokią teismo nutartį skundė, tačiau praleido terminą atskirajam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė jį (skundą) priimti. Atsakovė apeliuoja dėl tokio teismo procesinio veiksmo. Proceso įstatyme įtvirtinta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nurodytos procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkos buvo laikytasi, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, susijęs su atsakovės neinformavimu apie klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme.Bankroto bylos iškėlimą ir kitas bankroto procedūras reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebuvo apskųsta. Taigi, įstatymu nustatytas aiškus termino atskirajam skundui paduoti pradžios momentas ir trukmė. Pasibaigus nustatytam terminui paduoti atskirąjį skundą, t. y. išnykus teisei atlikti tokį procesinį veiksmą, skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui, tačiau paminėta nuostata taikytina tuo atveju, kai nėra sąlygų, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas galėtų būti atnaujintas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra apibrėžto išsamaus ir baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių svarbos turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, akcentuotini teismų praktikoje ne kartą teikti išaiškinimai, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012 ir kt.). Teismui sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi paduoti atskirąjį skundą. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės nurodytos aplinkybės – įmonės vadovo darbo laiko ypatumai, jo darbas kitoje įmonėje, komandiruotė ar atostogos nepateisina procesinio termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, o įmonės vadovas turi pareigą užtikrinti juridinio asmens veiklą, taigi ir tinkamą korespondencijos priėmimą. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai ir apskųstoji nutartis atsakovei buvo siųsti registruotąja pašto siunta, o atsakovės neradus, įteikimo vietoje buvo palikti pranešimai, informuojantys apie galimybę pašto siuntas atsiimti pašto skyriuje. Bendrovės vadovas, neturintis galimybių pats nuolat būti įmonėje (jos buveinėje), turėjo pasirūpinti tinkamu įmonės atstovavimu. Todėl atsakovės akcentuojamas ribotas vadovo darbo laikas, ar laikinas išvykimas neturėjo sudaryto objektyvių kliūčių gauti informaciją apie vykstantį teisminį procesą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad terminas atskirajam skundui dėl 2017 m. vasario 27 d. nutarties paduoti praleistas dėl svarbios priežasties. Nėra ginčo, kad atsakovė apskundė pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį praleidusi nustatytą terminą beveik mėnesį laiko – 2017 m. balandžio 3 d. (pagal žymą ant voko). Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad terminas praleistas nežymiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nesant įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis, dėl kurių atsakovė praleido terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą paduoti, nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (CPK 177, 185 straipsniai). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, pagrįstai atsisakė priimti, atskirojo skundo argumentų, kuriais remdamasi atsakovė grindžia bankroto bylos iškėlimo neteisėtumą, vertinimas neatliekamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.