Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-11 · Administracinė byla Nr. I-1569-596/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
I-1569-596/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04462-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
K. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1569-596/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04462-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2: 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjui K. Š. (Š.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. (Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 690 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 6 d. buvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę susiūti pjautinių žaizdų. Po operacijos konvojus pareiškėjo nebevežė atgal į Lukiškių TI-K, o vežė į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI). Pareiškėjui paklausus, kur jo daiktai, buvo paaiškinta, kad visi daiktai yra surinkti. Pareiškėjas, patikrinęs daiktus, nerado: USB atmintinės (30 Eur vertės), „Nike“ sportinio kostiumo (350 Eur vertės), „Nike Air Max“ sportinių batų (250 Eur vertės), „Hugo Boss“ sportinio kostiumo (300 Eur vertės), „Hugo Boss“ striukės (250 Eur vertės), 15 porų kojinių (150 Eur vertės), 20 vnt. apatinių kelnaičių (300 Eur vertės), parfumerijos (60 Eur vertės). Visi šie daiktai buvo užfiksuoti pareiškėjo byloje. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pagal taisykles turėjo leisti jam pačiam susirinkti savo daiktus, tačiau tokios galimybės nesuteikė, dėl ko pareiškėjui buvo padaryta 1 690 Eur turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo būti be batų žiemą, neturėjo kuo apsirengti, neturėjo striukės, neturėjo prausimosi reikmenų, prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Patikslino, kad pareiškėjui su skundu dėl dingusių daiktų kreipusis į Lukiškių TI-K, kameroje, kurioje jis buvo laikomas iki išvykstant iš įstaigos, atlikus kratą, buvo rasta USB atmintinė, todėl pareiškėjas atsisako reikalavimo atlyginti 30 Eur turtinę žalą. Tačiau likę daiktai pareiškėjui nebuvo grąžinti, todėl turtinė ir neturtinė žala jam yra kilusi. Pažymėjo, jog pareiškėjo teismui pateiktas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad Lukiškių TI-K neturėjo teisės išvežti pareiškėją be jo daiktų, daiktus pareiškėjas turėjo susirinkti pats, patvirtina jog buvo padarytas pažeidimas.

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo nusiskundimą dėl 2018 m. lapkričio 6 d. įvykių, buvo apklausti pareigūnai, kurie atliko tarnybą minėtą dieną. Savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. apie 08.20 val. suimtasis buvo informuotas, jog vyks į Kauno TI, todėl savo asmeninius daiktus iš kameros susirinko pats.

Pažymi, kad apie 08.40 val. pareiškėjas susižalojo ranką. Remiantis Paros (savaitės) įvykių suvestinės (2018 m. lapkričio 7 d. reg. Nr. SR-311) duomenimis, 2018 m. lapkričio 6 d. apie 09.30 val. pareiškėjas buvo konvojuotas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, gavus Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojos siuntimą dėl dešinės alkūnės priekinio paviršiaus pjautinės žaizdos (autoagresija). Apie 13.00 val., suteikus reikiamą medicininę pagalbą, suimtasis buvo konvojuotas į Kauno TI.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K, gavęs 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo skundą (reg. Nr. 29-3341), kameroje, kurioje iki išvykstant iš Lukiškių TI-K buvo laikomas pareiškėjas (kamera Nr. 173), atliko kratą, kurios metu buvo rasta USB atmintinė „SANDISK“ (8 GB talpos). Daiktai, kurie yra išvardinti tiek Lukiškių TI-K adresuotame skunde, tiek skunde teismui, rasti nebuvo.

Pareiškėjui į Kauno TI buvo išsiųstas Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. gruodžio 14 d. atsakymas į skundą (reg. Nr. 29-3341), prie kurio pridėtas Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktas bei USB atmintinė „SANDISK“ (8 GB talpos).

Nurodo, kad Lukiškių TI-K į pareiškėjo skundą (reg. Nr. 29-3341) išsamiai atsakė 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 96-4518, todėl pareiškėjo skunde teismui nurodomas argumentas, kad Lukiškių TI-K administracija nepateikė raštiško atsakymo į jo skundą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Mano, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Nurodo, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 8–11).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovo Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo pranešta tinkamai (b. l. 26).

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 1 660 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-602/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3122-520/2019). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz. 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-659-602/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnams neleidus pareiškėjui, jam išvykstant iš Lukiškių TI-K, susirinkti savo daiktų ir juos surinkus pareigūnams, jis nerado dalies savo daiktų, dėl ko patyrė 1 630 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Pagal teismų praktiką teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo pateikti argumentai ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktai arba kad Lukiškių TI-K pareigūnai nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 8 straipsnio 3 dalį, pristatytiems į tardymo izoliatorius asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad maisto produktai, daiktai ir reikmenys, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, paimami. Paimant šiuos maisto produktus, daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, jį pasirašo tai atlikęs pareigūnas ir suimtasis ar nuteistasis. Jeigu asmuo atsisako šį protokolą pasirašyti, tai pažymima protokole. Apie iš pristatyto į tardymo izoliatorių asmens paimtus maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, tardymo izoliatoriaus administracija raštu praneša nusikalstamą veiką tiriančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla. Paimti daiktai ir reikmenys gali būti pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba baudžiamosios bylos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu šie daiktai ir reikmenys prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba baudžiamosios bylos nepridedami, tardymo izoliatoriaus administracija pinigus įrašo į asmens, iš kurio jie buvo paimti, asmeninę sąskaitą, kitus daiktus, maisto produktus ir būtiniausius reikmenis atiduoda saugoti ar sunaikinti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka (Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d., toliau – ir Taisyklės).

Suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindai nustatyti Taisyklių 9.1–9.3 papunkčiuose. Pagal Taisyklių 10 punktą, tardymo izoliatoriaus pareigūnas (-ai), atsakingas (-i) už suimtųjų (nuteistųjų) priėmimą, patikrina Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus, dalyvaujant pristačiusiam suimtuosius (nuteistuosius) į tardymo izoliatorių konvojaus viršininkui apklausia kiekvieną pristatytąjį ir jų atsakymus sulygina su duomenimis, nurodytais šiuose dokumentuose. Priimant suimtąjį (nuteistąjį), kai nėra laikino sulaikymo protokolo, surašomas Suimtojo (nuteistojo) priėmimo į tardymo izoliatorių protokolas, kurį pasirašo suimtąjį (nuteistąjį) priėmęs tardymo izoliatoriaus pareigūnas ir konvojaus viršininkas.

Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai. Maisto produktai, daiktai ir reikmenys, kurie nenurodyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat viršijantys nustatytą leistiną visų turimų daiktų svorį paimami ir surašomas Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Suimtojo savanoriškai atiduoti arba asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu paimti pinigai, vertybiniai popieriai ir vertingi daiktai atiduodami į Buhalterinės apskaitos skyrių, o kiti daiktai – į sandėlį ne vėliau kaip per 24 valandas (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų). Netinkami naudoti daiktai, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, sunaikinami. Tardymo izoliatoriaus sandėlyje saugomų suimtojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 20 kilogramų. Jei tardymo izoliatoriaus sandėlyje saugomų suimtojo daiktų ir reikmenų bendroji masė viršija 20 kilogramų, tardymo izoliatoriaus administracija pasiūlo suimtajam per tris mėnesius nustatytą masę viršijančius daiktus ir (ar) reikmenis perduoti kitam asmeniui. Jei suimtasis per tris mėnesius nenurodo asmens, kuriam turi būti perduoti tardymo izoliatoriaus sandėlyje saugomi ir leidžiamą bendrąją masę viršijantys daiktai ir (ar) reikmenys, arba suimtojo nurodytas asmuo per šį terminą jų nepasiima, nurodyti daiktai ir (ar) reikmenys sunaikinami (Taisyklių 13 punktas).

Taisyklių 21¹ punkte nurodyta, jog suimtuosius perkeliant iš tardymo izoliatoriaus į policijos areštinę, jiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o suimtiesiems laikinai išvykstant į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą – šių taisyklių 15 priedo 3 punkte ir 1.13, 2.2, 2.4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų vaistinių preparatų, drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai perkelto ar išvykstančio iš tardymo izoliatoriaus suimtojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų. Į šį svorį neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai, kurių suimtasis nepasiima išvykdamas iš tardymo izoliatoriaus, perduodami saugoti ir suimtajam grąžinami jam sugrįžus į tardymo izoliatorių. Suimtojo palikti greitai gendantys maisto produktai sunaikinami. Suimtiesiems negrįžus į tardymo izoliatorių per 30 dienų nuo išvykimo dienos, tardymo izoliatoriaus administracija per penkias darbo dienas persiunčia šioje įstaigoje saugomus suimtojo daiktus į laisvės atėmimo vietų įstaigą, kurioje tuo metu yra laikomas asmuo, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių suimtojo laikino išvykimo iš tardymo izoliatoriaus laikas pratęstas, bet ne ilgiau kaip 60 dienų nuo jo išvykimo iš tardymo izoliatoriaus dienos. Jei laikino išvykimo iš tardymo izoliatoriaus metu baigiasi suėmimo terminas arba suimtasis paleidžiamas, suimtojo daiktai toliau saugomi tardymo izoliatoriuje, kol juos pasiims suimtasis arba jo nurodytas asmuo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei per vieną mėnesį daiktai neatsiimami, jie sunaikinami Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka.

Išdėstytas teisinis reguliavimas įgalina tvirtinti, kad suimtasis, išvykdamas iš tardymo izoliatoriaus, pats susirenka ir pasiima visus savo daiktus. Likę daiktai, kurių suimtasis nepasiima išvykdamas iš tardymo izoliatoriaus, perduodami saugoti ir suimtajam grąžinami jam sugrįžus į tardymo izoliatorių arba tardymo izoliatoriaus administracija per penkias darbo dienas persiunčia šioje įstaigoje saugomus suimtojo daiktus į laisvės atėmimo vietų įstaigą, kurioje tuo metu yra laikomas asmuo, arba, jei laikino išvykimo iš tardymo izoliatoriaus metu baigiasi suėmimo terminas arba suimtasis paleidžiamas, suimtojo daiktai saugomi tardymo izoliatoriuje, kol juos pasiims suimtasis arba jo nurodytas asmuo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas paaiškinti, kur dingo jo daiktai (b. l. 17). Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas (korpuso skyriui) J. Š. 2018 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime įstaigos direktoriui nurodė, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 6 d. 7.50 val. iki 2018 m. lapkričio 7 d. 8.20 val. atliko tarnybą 2-ame korpusiniame skyriuje. Paaiškino, kad suimtasis K. Š. (iš gyvenamosios kameros Nr. 173) 2018 m. lapkričio 6 d. apie 8.20 val. buvo įspėtas, kad vyksta į Kauno TI, todėl asmeninius daiktus rinkosi pats. Pareiškėjui susižalojus, jis apie 8.40 val. su daiktais buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o paskui etapuotas į Kauno TI (b. l. 18). Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas V. P. 2018 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime įstaigos direktoriui nurodė, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 6 d. 7.50 val. iki 2018 m. lapkričio 7 d. 8.20 val. atliko tarnybą 10-ame priežiūros poste. Paaiškino, kad suimtasis K. Š. (iš gyvenamosios kameros Nr. 173) 2018 m. lapkričio 6 d. apie 8.20 val. buvo įspėtas, kad vyksta į Kauno TI, todėl asmeninius daiktus dėjosi pats. Tačiau jam susižalojus ranką, apie 8.40 val. jis su daiktais buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o paskui etapuotas į Kauno TI (b. l. 19).

Pagal Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, remiantis Paros (savaitės) įvykių suvestinės (2018 m. lapkričio 7 d. reg. Nr. SR-311) duomenimis, 2018 m. lapkričio 6 d. apie 9.30 val., gavus Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojos siuntimą, pareiškėjas buvo konvojuotas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl dešinės alkūnės priekinio paviršiaus pjautinės žaizdos (autoagresija) ir apie 13 val., suteikus reikiamą medicininę pagalbą, buvo konvojuotas į Kauno TI. 2018 m. lapkričio 15 d. Lukiškių TI-K, gavęs pareiškėjo skundą dėl dingusių daiktų, nedelsdamas, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d., kameroje, kurioje iki išvykdamas iš Lukiškių TI-K buvo laikomas pareiškėjas (kameroje Nr. 173), atliko kratą, kurios metu be USB atmintinės „SANDISK“ (8 GB talpos) nei skunde Lukiškių TI-K, nei skunde teismui nurodyti daiktai rasti nebuvo (b. l. 20). Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 96-4518 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo skunde nurodyti daiktai rasti nebuvo, išskyrus USB atmintinė „SANDISK“ (8 GB talpos), kuri persiųsta pareiškėjui (b. l. 15–16).

Teismo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas buvo informuotas, jog išvyksta iš Lukiškių TI-K į Kauno TI, todėl turėjo susirinkti savo daiktus. Anksčiau išdėstytos teisės normos neįpareigoja Lukiškių TI-K pareigūnų surinkti suimtųjų daiktų, pastariesiems išvykstant iš Lukiškių TI-K. Duomenų, kad pareiškėjui 2018 m. lapkričio 6 d. išvykstant iš Lukiškių TI-K jo daiktus surinko šios įstaigos pareigūnai, byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas iš Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 6 d. išvyko be savo daiktų. Pareiškėjas nei su skundu teismui, nei iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios nepateikė teismui jokio jo teismo posėdyje paminėto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto, kuriame būtų nurodyta, kad Lukiškių TI-K neturėjo teisės išvežti pareiškėją be jo daiktų, daiktus pareiškėjas turėjo susirinkti pats. Nustačius šias teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, taip pat tai, kad Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 16 d. atliktos kratos kameroje Nr. 173, kurioje iki išvykdamas iš Lukiškių TI-K buvo pareiškėjas, metu pareiškėjo skunde teismui nurodyti daiktai (išskyrus USB atmintinė „SANDISK“ (8 GB talpos)) rasti nebuvo, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtu aspektu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Š. (Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė