Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovui R. V., jo ir atsakovų V. V., R. P., V. V., J. V., V. R. atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š., V. V. ieškinį atsakovams V. V., R. P., V. V., J. V., R. V., V. R. su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, Z. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovai raštu iki kreipimosi į teismą siūlė atsakovui susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, atsakovas sutikimo neišreiškė, atsisakė priimti siuntas. Iškėlus civilinę bylą, atsakovas pateikė savarankišką naudojimosi žemės sklypu planą, su kuriuo nesutinka ieškovai ir trečiasis asmuo. Visa tai leidžia spręsti, kad bendraturčiai nesutaria dėl turto valdymo ir naudojimosi, todėl ši tvarka nustatytina teismo sprendimu.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1050/2003). Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, šalių pateiktus naudojimosi bendru turtu planus teismas turi pareigą patikrinti teisėtumo, adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų kontekste.

Teismui šalys pateikė du parengtus naudojimosi turtu planus: 2022 m. gruodžio 2 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ matininko R. Š. parengtą Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą ir 2022 m. birželio 27 d. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ matininko E. M. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai parengti žemės santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagal abu gali būti sprendžiama naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pripažintina, kad jie abu atitinka teistumo kriterijų.

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovų atstovo argumentas, kad ieškovų planas netinkamas, nes jame nenurodyti atstumai tarp pastatų ir planuojamos naudotis žemės ribos. Sutiktina, kad pirminiame ieškovų pateiktame plane šie atstumai konkrečia skaitine išraiška nenurodyti, tačiau planas mastelinis M:500, kas reiškia, kad kiekvienas asmuo gali pasiskaičiuoti atstumus tarp įvairių plane pažymėtų objektų, taigi, atstumai yra aiškūs. Patikslintame ieškovų plane jau ir skaitine išraiška nurodyti atstumai tarp įvairių objektų, be to, planas taip pat ir mastelinis, M:500, todėl teismas nemato jokių ieškovų pateikto projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.

A. Š. priklauso 5/12 dalys žemės sklypo, V. V. – ¼ dalis, todėl ieškovams iš viso priklauso 2/3 dalys žemės sklypo (5/12 + ¼); kiekvienam iš atsakovų priklauso po 1/18 dalį žemės sklypo, t. y. iš viso visiems šešiems atsakovams priklauso 1/3 dalis žemės sklypo (1/3 x 6). Žemės sklypo plotas yra 3 000 kv. m, todėl A. Š. ir V. V. tenkanti dalis sudarytų 2 000 kv. m (3 000 kv. m /3 x 2) (arba 0,2000 ha), o atsakovams – 1 000 kv. m (3 000 kv. m/3 x 1) (arba 0,1000 ha).

Pagal ieškovų pateiktą projektą ieškovams naudotis tenka 372-1A dalis, kurios plotas – 0,1926 ha, atsakovams – 372-1B dalis, kurios plotas – 0,0963 ha, dalis 372-1C, kurios plotas 0,0111 ha, tenka naudotis šalims bendrai. Ieškovams priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, todėl iš bendram naudojimui tenkančios 0,0111 ha ploto dalies, jiems tenka 0,0074 ha (0,0111/3 x 2); atsakovams priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, todėl jiems iš bendram naudojimui tenkančios dalies tenka 0,0037 ha (0,0111/3 x 1); bendrai sudėjus ieškovams tenka naudotis 0,2000 ha ploto žemės sklypas (0,1926 ha + 0,0074 ha), o atsakovams – 0,1000 ha (0,0963 ha + 0,0037 ha). Pagal atsakovų pateiktą naudojimosi tvarkos projektą ieškovams naudotis tenka dalis A, kurios plotas 0,2000 ha, o atsakovams – B dalis, kurios plotas 0,1000 ha. Sugretinus su aukščiau nurodytomis šalims bendrojoje nuosavybėje priklausančiomis dalimis, matyti, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose naudojimosi tvarkos projektuose šalims paskirtas naudotis žemės plotas žemės sklype atitinka jų turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje. Taigi, abiejų bendraturčių pateikti planai atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.

Sprendžiant dėl šalių pateiktų naudojimosi tvarkos žemės sklypais projektų atitikimą socialinės taikos ir proporcingumo kriterijui, pažymėtinos šios aplinkybės. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Pasisakant dėl šalių planų socialinės taikos kriterijaus kontekste, pažymėtina, kad šalys nors ir nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau jų tarpusavio santykiai nėra tokie konfliktiški, kad ieškovų ar atsakovų pasirinkta naudojimosi žemės sklypu tvarka sukeltų didelius jų tarpusavio konfliktus, todėl iš esmės abu projektai šiuo požiūriu yra tinkami, parengti iš esmės pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimąsi žemės sklypu. Vis tik, teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas sumažintų šalims būtinybę ieškoti bendrų, abiem priimtinų sprendimų, kurių, kaip matyti iš šio ginčo, šalims nepavyksta rasti, todėl ir sumažintų konfliktų tikimybę ateityje, nes ieškovų projekte numatytas aiškus patekimas prie antžeminių vietinės kanalizacijos šulinių ir požeminės kanalizacijos trasos, kadangi šioje teritorijoje nustatytas bendro naudojimo plotas, į kurį galės nevaržomai patekti atsakovai naudodamiesi ir aptarnaudami vietinės kanalizacijos šuliniais. Tuo tarpu atsakovų pateiktame projekte atsakovų naudojami vietinės kanalizacijos šuliniai patenka į ieškovams naudotis atitenkantį plotą, todėl išsiurbiant nuotekas, demontuojant šiuos kanalizacijos šulinius (tokį ketinimą yra išsakę atsakovai) tarp šalių gali kilti konfliktų. Taigi teismas sprendžia, kad šalių socialinės taikos kriterijaus kontekste, ieškovų pateiktas projektas yra pranašesnis.

Vertinant šalių pateiktus projektus proporcingumo kriterijaus kontekste, pažymėtini šie aspektai. Analizuojant šalių pateiktus planus matyti, kad ieškovų pateiktame projekte nuo atsakovams tenkančių pastatų iki atsakovams skiriamos naudoti žemės sklypo dalies ribos išlaikomas ne mažesnis nei 5,28 m atstumas, o gyvenamojoje erdvėje, nuo vasarnamio–pirties, nustatytas nuo 6,66 m iki 9 m atstumas; nuo ieškovams priklausančių pastatų (gyvenamojo namo) iki ieškovams naudotis tenkančios žemės sklypo ribos mažiausias atstumas – 4,97 m, taigi, ieškovai teikia prioritetą atsakovų privatumui. Tuo tarpu atsakovų pateiktame plane atstumas nuo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo iki jiems skiriamos naudotis žemės sklypo ribos yra vos 3 m, tačiau nuo atsakovams tenkančių pastatų iki jiems naudotis tenkančios žemės sklypo dalies nustatytas mažiausias atstumas yra 5,28 m, o nuo gyvenamosios erdvės – vasarnamio–pirties, nustatomas nuo 6,70 m iki 10 m atstumas. Taigi, atsakovai siekia kuo daugiau privačios erdvės prie savo gyvenamosios erdvės pastato, bet to paties neužtikrina ieškovams, juolab, kad ieškovai išsakė lūkestį dėl didesnės erdvės prie jų gyvenamojo namo. Kai dviem ieškovams tenka 0,2000 ha ploto žemės sklypo dalis, tokio dydžio atstumų skirtumai yra reikšmingi sprendžiant dėl protingos šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovų pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo planas šiuo aspektu neatitinka CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingumo principo turinio, nes šiuo atveju prioritetas suteikiamas atsakovų interesams. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, nustatant naudojimosi tvarką nėra galimybės visiškai patenkinti abiejų bendraturčių interesus į tą pačią žemės sklypo dalį, todėl būtina ieškoti protingos pusiausvyros. Įvertinęs aptartus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovų plane pasiūlyta padėtis labiau atitiktų teisingumo principui ir užtikrintų protingą šalių interesų pusiausvyrą.

Nors atsakovai nurodo, kad 3 m atstumas yra tinkamas, nes atitinka STR 2.02.09:2005 nustatytus reikalavimams dėl minimalių atstumų iki pastatų, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka. 2005 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir daugiabučiai namai taikomas projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą (1 punktas), taigi šiuo atveju neturi būti taikomas. Šiuo reglamentu patvirtinti Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai (9 priedas) numato, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai (4 punktas). Taigi, atsakovų nurodyti reikalavimai skirti reguliuoti kitokius teisinius santykius, todėl negali būti tiesiog perkeliami nustatant naudojimosi tvarką, kai atsakovams jie tampa patogūs. Bylos kontekste šiuo atveju svarbesnis yra asmenų privatumo apsaugos aspektas, nes būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007).

Aptartų argumentų kontekste teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas labiau atitinka ir proporcingumo kriterijui, nes jame labiau išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

Pasisakant dėl šalių projektų atitikimo naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijui, pažymėtini šie argumentai. Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, būtina paskirti naudotis žeme taip, kad šie statiniai, įrenginiai liktų jo valdyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003.

Šiuo požiūriu atsakovų pateiktas projektas yra ydingas dėl šių jo sprendinių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pietrytinėje ginčo žemės sklypo dalyje yra du vietinės kanalizacijos šuliniai ir požeminė kanalizacijos trasa, einanti nuo rytinės žemės sklypo ribos iki atsakovams priklausančio pirties–vasarnamio ginčo žemės sklypo pietvakarinėje dalyje. Šie įrenginiai priklauso atsakovams, nors ir nėra įregistruoti viešajame registre. Atsakovai šias komunikacijas pažymėjo savo teiktame plane, teikė šį faktą patvirtinančias nuotraukas, sutartį, patvirtinančią, kad vietinės kanalizacijos šuliniai yra naudojami, sudaryta sutartis dėl jų išsiurbimo. Atsižvelgus į tai, turi būti užtikrintas patekimas prie šių kanalizacijos šulinių. Tačiau atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane ši žemės sklypo dalis skiriama naudotis ieškovams ir nenumatytas joks patekimas prie šių įrenginių. Patvirtinus tokį planą, atsakovams būtų užkirstas kelias patekti prie šių įrenginių, todėl tokia naudojimosi tvarka nebūtų efektyvi ir racionali, nes atsakovai negalėtų naudotis savo turtu, jį prižiūrėti ir aptarnauti, taip pat juo disponuoti. Šį plano trūkumą pripažino ir plano rengėjas E. M.

Jeigu naudojimosi tvarka žemės sklypu būtų nustatyta pagal ieškovų planą, žemės sklypo dalyje, kurioje yra požeminės komunikacijos ir kanalizacijos šuliniai, yra numatyta bendro naudojimosi žemės sklypo dalis, pažymėta 372-1C, kuri užtikrintų atsakovams galimybę tinkamai naudotis daiktu ir jį prižiūrėti.

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovų argumentas, kad jie ketina įsirengti nuotekų valymo sistemą ir jiems kanalizacijos šuliniais naudotis nereiks. Šiuo požiūriu atsakovų pozicija nenuosekli: viena vertus, jie kritikavo pirminį ieškovų projektą dėl to, kad nenumatyta galimybė jiems patekti prie kanalizacijos šulinių, palikti per maži atstumai ir nepravažiuos asenizacinis automobilis, teikė sutartį, patvirtinančią, kad šuliniai yra naudojami; kita vertus nurodo, kad jiems patekimas prie kanalizacijos šulinių nereikalingas. Atsakovų sutartis dėl nuotekų valymo sistemos įrengimo patvirtina atsakovų ketinimą juos įsirengti iki 2023 m. liepos 1 d. Iš atsakovo R. V. paaiškinimų matyti, kad juos ketina įrengti ten, kur nuo pirties–vasarnamio šiuo metu yra įrengta požeminė kanalizacijos trasa. Iš atsakovų pateikto projekto matyti, kad jiems skiriama naudotis žemės sklypo dalis baigtųsi už 6 m nuo pirties (matuojant pažymėta kanalizacijos trasa). Atsakovai nepateikė jokių planuojamos įrengti sistemos parametrų, projektinių sprendinių, iš kurių būtų galima spręsti, ar šis atstumas bus pakankamas tam, kad būtų išlaikomi techniniai reikalavimai nuotekų įrengimo įrenginių sumontavimui. Teismas pažymi, kad 11–14 m atstumu (priklausomai nuo matavimo kampo) nuo kanalizacijos trasos yra šulinys, į ką turės būti atsižvelgta, priklausomai nuo nuotekų valymo sistemos, priklausys ir sanitarinės ar apsaugos zonos. Taigi, išlieka didelė tikimybė, kad nuotekų sistemos įrengimui nepakaks atsakovų plane jiems naudotis suplanuotos žemės sklypo dalies. Be to, turima bendrojo naudojimosi dalis komunikacijų vietoje, užtikrintų atsakovams galimybę ir ją demontuoti, jei ji atsakovams taptų nereikalinga.

Nors atsakovų atstovas nurodo, kad ši įterpusi bendrojo naudojimo dalis 372-1C užkerta galimybę ieškovas patekti į jiems naudotis skirtą dalį 372-1A (dalis, esanti prie šiaurinės žemės sklypo ribos), tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka. Bendram naudojimui skirta dalis 372-1C skiriama naudotis tiek ieškovams, tiek atsakovams, todėl ieškovai netrukdomai per šią dalį 372-1C galės patekti į jiems naudotis skirtą dalį 372-1A, o atsakovai galės tinkamai naudotis įrenginiais. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tokią naudojimosi tvarką pripažinti neracionalia ir trukdančia efektyviai naudotis žemės sklypu.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovai tvirtina, kad pagal ieškovų naudojimosi tvarkos planą, atsakovams tenkantis naudotis žemės sklypo dalis prie ūkio pastato, pažymėto 10I1p yra per siaura, pro pastatą negalės pravažiuoti asenizacinis ar gaisrinės automobilis, tačiau atsakovai šios aplinkybės neįrodė. Atsakovų pateiktame plane atstumai nuo šio ūkio pastato iki jiems tenkančios naudotis žemės sklypo dalies ribos yra: 5,28 m nuo šiauriau esančio pastato kampo ir 6,17 m nuo piečiau esančio pastato kampo (nuo pastato kampo iki taško 5); pagal ieškovų pateiktą planą – 5,28 m nuo šiauriau esančio kampo, 7,28 m nuo piečiau esančio kampo (nuo pastato kampo iki taško 8) ir 7 m (nuo piečiau esančio kampo iki taško 7). Taigi, šalių pateiktuose planuose atstumas nuo šiauriau esančio pastato kampo suprojektuotas vienodas, o nuo pietinio pastato kampo ieškovų pateiktame plane suprojektuotas atstumas yra net didesnis nei atsakovų suprojektuotas. Nors liudytojas J. U. nurodė, kad jis vežė atsakovų nuotekas su traktoriumi, kurio ilgis 6 m, o plotis 2,60 m, tačiau atsakovai pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytą nuotekų išvežimo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl nuo šiol naudosis šios bendrovės paslaugomis. Atsakovai pateikė nuotekų išsiurbimo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kokio gabarito asenacinėmis mašinomis ši bendrovė vykdo veiklą. Iš viešoje erdvėje pateiktų duomenų (pvz. www.markuciai.lt) matyti, kad asenizacinių mašinų ilgis svyruoja nuo 4 570 mm iki 9 660 mm, plotis – nuo 1 750 mm iki 2 740 mm, taigi, nuotekoms išsiurbti ir išvežti yra ir mažesnių gabaritų automobilių, nei atsakovų pateiktoje nuotraukoje užfiksuota. Įvertinus tai, nėra pagrindo spręsti, kad patvirtinus ieškovų pateiktą projektą, atsakovai neteks galimybės naudotis nuotekų išvežimo paslauga.

Atsakovai nurodo, kad ieškovų naudojimosi tvarkos plane naudojamų žemės sklypo dalių kraštinės kampuotos, nelygaus kontūro. Lyginant šalių pateiktus planus, matyti, kad ieškovų pateiktame plane prie atsakovams priklausančio ūkio pastato, ties piečiau esančiu jo kampu, ties taškais 7 ir 8, posūkis šiek tiek staigesnis nei atsakovų pateiktame plane ties tašku 5, tačiau išlaiko buką kampą ir vien tai netrukdo efektyviai ir racionaliai naudotis atsakovams tenkančia žemės sklypo dalimi pagal jų poreikius, t. y. naudoti erdvę poilsiui. Šalių pateikti planai patvirtina, kad ties vasarnamiu­–pirtimi abiejų šalių pateiktuose planuose projektuojamų žemės sklypo dalių kraštinės dar labiau kampuotos, sudarančios beveik stačius kampus (ieškovų plane taškai 9 ir 11, atsakovų – 6 ir 8), taigi, šalims toks žemės dalių projektavimas yra priimtinas.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų labiau atitinka ieškovų pateiktas projektas.

Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5 straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003).

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ir iki kreipimosi į teismą šalys naudojosi žemės sklypu taip, kaip pateikta planuose – atsakovams teko vakarinė žemės sklypo dalis, kur yra jiems priklausantys statiniai, o ieškovams – rytinė žemės sklypo dalis. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ta žemės sklypo dalis, kurioje pagal ieškovų planą yra suprojektuota bendro naudojimosi žemės sklypo dalis, taip pat intensyviai buvo naudojama pirminio atsakovo, kur buvo parkuojami automobiliai. Taigi, ieškovų pateiktas planas labiau atitinka ir tarp šalių susiklosčiusius faktinio naudojimosi žemės sklypu santykius, nes atsakovų siūlomu planu, šią, pirminio atsakovo intensyviai naudotą dalį, siūloma palikti naudotis ieškovams.

Atsižvelgus į visus aukščiau aptartus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas yra geresnis, šiuo projektu siūlomas naudojimasis turtu yra racionalesnis, užtikrina tinkamą ir efektyvų naudojimąsi turtu, labiausiai atitinka šalių interesus, užtikrina jų interesų pusiausvyrą ir šalių socialinę taiką, iki minimumo sumažina galimų konfliktų ateityje kilimą, todėl žemės sklypų naudojimosi tvarka nustatytina pagal ieškovų pateiktą, 2022 m. gruodžio 2 d. UAB ,,Lazdijų projektas“ matininko R. Š. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą.

I. D. bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo A. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 694 Eur: 94 Eur žyminis mokestis (t. 1, el. b. l. 5), 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaitos ir pinigų priėmimo kvitai (t. 1, el. l. b. l. 109–113) bei 100 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą (t. el. b. l. 174–175). Ieškovės V. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaitos ir pinigų priėmimo kvitai (t. 1, el. l. b. l. 109–113).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovų atstovė surašė ieškinį, keitė ieškinio dalyką, atstovavo trejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 4 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Ieškovas A. Š. patyrė 100 Eur išlaidų, kadangi rengė naudojimosi tvarkos projektą. Šios ieškovo išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis tinkamai bylai išnagrinėti teisme, todėl spręstina dėl jų atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Ieškovų ieškinys tenkinamas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis: t. y. po 115,67 Eur iš kiekvieno atsakovo A. Š. ir po 83,33 Eur iš kiekvieno atsakovo V. V.

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 75,52 Eur. Jos taip pat priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 12,59 Eur, kadangi ieškinys patenkinamas visiškai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti.

Nustatyti naudojimosi tvarką 0,3000 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ matininko R. Š. 2022 m. gruodžio 2 d. parengtą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planą, ir paskirti V. V., R. P., V. V., J. V., R. V., V. R. naudotis 0,0963 ha ploto žemės sklypo dalimi, projekto plane pažymėta 372-1B, A. Š., V. V. paskirti naudotis 0,1926 ha ploto žemės sklypo dalimi, projekto plane pažymėta 372-1A, 0,0111 ha ploto žemės sklypo dalį, projekto plane pažymėtą 372-1, paskirti naudotis bendrai visiems bendrasavininkams V. V., R. P., V. V., J. V., R. V., V. R., A. Š., V. V.

Priteisti A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 115,67 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 67 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 12,59 Eur (dvylika eurų 59 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.