- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- A2.-1455-771/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00602-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Pažeidėjas
- R. I.
- Kategorijos
- 1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. I., psichologei Vaidai Šarauskienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. I. 2019 m. balandžio 26 d., 19.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) girdint mažamečiui sūnui M. I., gim. (duomenys neskelbtini) konfliktavo ir plūdo necenzūriniai žodžiais „kurva“, „čiulpikė“, mažamečio sūnus motiną J. I., liepė jai eiti „pačiulpti“, dėl ko mažametis M. I., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė išgąstį, baimę. Tuo R. I. demonstravo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu bei pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234) įtvirtintą geriausių vaiko interesų prioriteto principą, pažeidė 13 str., 20 str., 25 str., reikalavimus.
R. I. kaltu neprisipažino bei parodė, kad J. I. buvusi jo žmona. Su pastarąja išsituokė prieš 5 mėnesius. Su buvusia žmona kartu nebegyveno pusantrų metų. 2019-04-26 jis automobiliu važiuodamas iš Kuršėnų miesto, pamatė buvusią žmoną ir sūnų stovinčius prie namo. Jis sustojo ir priėjo prie jų. Buvusi žmona su vaiku buvo prie laiptinės, stovėjo su dviračiais. Buvusios žmonos necenzūriniais žodžiais nevadino. Tik pakalbėjo su sūnumi ir nuvažiavo. Buvusi žmona jam tik pasakė: „“tavęs niekas nekvietė“. Jis atsakė, kad jam kvietimo nereikia, nori pakalbėti tik su sūnumi. Tuo metu jokio konflikto nebuvo.
Liudytoja J. I. parodė, kad 2019m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 19 val., su sūnumi išsiruošė pasivažinėti dviračiais. Pamatė, kad dviračių padangos buvo pustuštės, todėl paskambino pažįstamam G. B., kurio paprašė padėti pripūsti padangas. Ji su sūnumi išsivarę dviračius laukan prie (duomenys neskelbtini). G. B. atvažiavo dviračiu už 20 min. Pradėjus pūsti padangas, pamatė ateinantį R. I.. Matėsi, kad buvęs vyras priešiškai nusiteikęs, todėl paklausė ką pastarasis čia veikia. G. B. atsakė, kad taiso dviratį. R. I. pastarąjį pavadino avinu ir paklausė ką pastarasis ką čia veikia. Po to R. I. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Tai girdėjo šalia buvęs sūnus M. I.. Vaikas išsigando dėl tokio tėčio elgesio. R. I. su vaiku nekalbėjo. Savo elgesiu R. I. rodė netinkamą elgesį savo vaikui. Vaikas drebėjo, patyrė stresą. G. B. prašė R. I. nesikeikti.
Liudytojas G. B. parodė, kad R. I. pažįsta iš matymo, o J. I. yra jo bendradarbė. 2019 m. pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, gal 19-20 val., J. paskambino ir paprašė padėti pripūsti dviračiams padangas. Jis padėjo pripūsti padangas. Ten pat atėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pastarasis kreipėsi į J. I., kurios klausė ką pastaroji veikia. Jis pasakė, kad padeda pripūsti padangas. R. I. jį pavadino durniumi ir liepė dingti. R. I. buvo agresyviai nusiteikęs. Po to R. I. pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti J. I.. Vaikas tuo metu buvo prie laiptinės, todėl galėjo girdėti R. I. keiksmažodžius.
Liudytojas M. I. parodė, kad vasarą kartu su mama susiruošė pasivažinėti dviračiais. Mamos draugas prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės padėjo pripūsti dviračių padangas. Netrukus ten atėjo jo tėtis R. I., kuris pradėjo stumdyti G. B., vadinti pastarąjį negražiais žodžiais, keiksmažodžiais. Jo mamai liepė eiti už kampo, nusimauti kelnes ir kažką padaryti. G. B. prašė tėčio nusiraminti, kalbėti normaliai. Po to tėtis jo klausė kaip jam sekasi. Jis nieko neatsakė. Po to tėtis vėl keikė jo mamą įvairiais keiksmažodžiais. Tuo metu jis jautėsi blogai, nes tėtis keikė mamą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios samprata aiškinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje - tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.
Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 str.), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 str.).
Pažymėtina, jog bylos, kuriose nukenčia vaikai, yra prioritetinės, vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014).
Šiuo atveju, mažametis M. I. administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 7). Tiek apklausos pas tyrėją metu, tiek teismo metu jis nurodė analogiškas konflikto tarp mamos ir tėčio aplinkybes. Taip pat nurodė, kad po tokio tėčio R. I. elgesio su mama J. I., jis buvo išsigandęs, jautėsi blogai, tačiau neverkė, dėl tokio tėčio elgesio jam skaudėjo širdelę. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, patvirtina byloje apklausti liudytojai J. I. ir G. B., todėl vaiko nurodytas aplinkybes teismas vertina, kaip objektyvias. Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jokio konflikto įvykio dieną su J. I. nebuvo, jis visokiais necenzūriniais žodžiais pastarąją nevadino, nes jo parodymai prieštarauja išnagrinėtiems įrodymams. Teismui netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nėra pagrindo. Teismas nustatė aibę objektyvių duomenų, kad dėl sukelto R. I. konflikto ir jo išsakytų žodžių mamos bei G. B. atžvilgiu, jo veiksmų, jo sūnus M. I. buvo susijaudinęs, išgandęs, jautėsi blogai.
Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Teismo metu ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausius liudytojų ir mažamečio liudytojo, kuris byloje pripažintas nukentėjusiuoju, parodymus ir jose nurodytas bylai svarbias aplinkybes, buvo nustatyta pakankamai objektyvių įrodymų, kad tėvas R. I. naudojo tėvo pareigas priešingai vaiko interesams, todėl R. I. veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalies požymių.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikšmingumą. R. I. kaltinamas vieno administracinio nusižengimo padarymu, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 25-27). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo. R. I. skirtina sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 str., 32-34 str., 619 str. 1 d. 1 p.,-
nutaria:
R. I. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.