Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-03-30 · Civilinė byla Nr. 2S-297-372/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
2S-297-372/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
L. J., R. B., A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-297-372/2020Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00066-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1531-766/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dizaino meistrai“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Atisa“, ieškinį atsakovams R. B., A. J., L. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Dizaino meistrai“, atstovaujama bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Atisa“, pateikė teismui ieškinį atsakovams R. B., A. J. ir L. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovo R. B. 3 957,43 Eur, iš A. J. 8 274,62 Eur, iš L. J. 14 390,64 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų R. B., A. J. ir L. J. pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito unijose, bei pas trečiuosius asmenis, ir/arba kitą atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovus, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove; prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas – 26 622,69 Eur.

3. Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimai yra pareikšti fiziniams asmenims, kas yra pagrindas spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Ieškovė pažymėjo, kad sužinoję apie jiems pareikštą reikalavimą, atsakovai gali siekti turimą turtą paslėpti, perleisti, kad išvengtų būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. Teismas nutarė areštuoti atsakovams R. B., A. J., L. J. priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose skolininko sąskaitose, bei trečiuosius asmenis, o jų nepakankant/nesant atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, kitą turtą ir turtines teises, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, ieškovės pareikšto reikalavimo ribose, tai yra neviršijant 26 622,69 Eur sumos, pagal kiekvieno atsakovo atsakomybės mastą, leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant kiekvienam atsakovui per mėnesį disponuoti 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems poreikiams patenkinti.

5. Teismas nurodė, kad iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovams, kaip fiziniams asmenims, skola yra didelė, atsakovai, sužinoję apie jiems pareikštą reikalavimą, gali siekti turimą turtą paslėpti, perleisti, kad išvengtų būsimo teismo sprendimo įvykdymo, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismas nurodė, kad kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, įsipareigojimai kitiems kreditoriams; teismas darė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties atsakovė (apeliantė) L. J. prašo pakeisti nutarties dalį ir leisti disponuoti ne tik teismo nustatyta vieno mėnesio piniginių lėšų suma, kuri sudaro 1 MMA, bet papildomai leisti disponuoti kas mėnesį: 310 Eur (nuomos mokestis, mokamas UAB „SC Invest“), 102 Eur (kompensacija už komunalinius patarnavimus, mokama UAB „SC Invest“), 334,93 Eur (Vartojimo kreditui gražinti, mokama LTL Kredito Unija), 35 Eur (įmokos pagal Gyvybės draudimo sutarti, mokamos „Compensa“).

Atsiliepimas

7. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti 3305,78 Eur (2 000 Eur po mokesčių) darbo užmokestį; 2019 m. gegužės 7 d. kartu su kitu asmeniu sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią iš nuomotojos UAB ,,SC Invest“ nuomoja gyvenamąsias patalpas, nustatytas nuomos mokestis – 620 Eur už vieną kalendorinį mėnesį, vieno mėnesio kompensacija už komunalinius patarnavimus sudaro 204 Eur (ieškovės mokėtina dalis yra pusė šios sumos); 2019 m. vasario 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį su LTL Kredito Unija, kuria jai buvo suteiktas 15000 Eur kreditas, pagal šios sutarties mokėjimo grafiką kiekvieno mėnesio įmoką sudaro 334,93 Eur; yra sudariusi gyvybės draudimo sutartį su draudimo bendrove „COMPENSA“, pagal kurią yra įsipareigojusi mokėti 35 Eur mėnesines įmokas.

8. Atsakovė nurodė, kad minėtas sumas jai yra būtina mokėti, o sutarčių sudarymo metu nebuvo jokių duomenų apie jos įsiskolinimą ieškovei; kad sudarydama sutartis ji buvo sąžininga, nes negalėjo žinoti apie civilinį ginčą ir galimos skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, taikant laikinąsias apsaugos priemones, leista atsakovei per mėnesį disponuoti 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems poreikiams patenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, kad laikinas atsakovų turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, užtikrins ieškovės ir atsakovų teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl sprendė, kad pirmiausia areštuotinos atsakovams priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose skolininkų sąskaitose, bei pas trečiuosius asmenis, o jų nepakankant/nesant atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtinės teisės, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ieškovės pareikšto reikalavimo ribose, tai yra neviršijant 26 622,69 Eur, sumos, pagal kiekvieno atsakovo atsakomybės mastą, leidžiant atsiskaityti su ieškove bei kiekvienam atsakovui per mėnesį disponuoti 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems poreikiams patenkinti.

13. Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, akcentavo, kad teismo nustatytos per mėnesį disponuojamos sumos jai nepakanka, kadangi ji turi atitinkamų įsipareigojimų (2019 m. gegužės 7 d. kartu su kitu asmeniu sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią iš nuomotojos UAB ,,SC Invest“ nuomoja gyvenamąsias patalpas, nustatytas nuomos mokestis – 620 Eur už vieną kalendorinį mėnesį, vieno mėnesio kompensacija už komunalinius patarnavimus sudaro 204 Eur (ieškovės mokėtina dalis yra pusė sumos); 2019 m. vasario 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį su LTL Kredito Unija, kuria buvo suteiktas 15000 Eur kreditas, pagal šios sutarties mokėjimo grafiką kiekvieno mėnesio įmoka sudaro 334,93 Eur; yra sudariusi gyvybės draudimo sutartį su draudimo bendrove „COMPENSA“, pagal kurią yra įsipareigojusi mokėti 35 Eur mėnesines įmokas). Atskirajame skunde atsakovė prašo leisti jai disponuoti ne tik teismo nustatyta 1 MMA suma, bet ir papildomai 781,93 Eur suma (pagal turimus įsipareigojimus).

14. Nustatyta, jog kartu su atskiruoju skundu teismui buvo pateikta 2019 m. gegužės 7 d. patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė kartu su kitu nuomininku iš UAB „SC Invest“ išsinuomojo 3 kambarių patalpas iki 2020 m. gegužės 25 d., nuomos kaina per mėnesį sudaro 620 Eur. Teismui pateikta viena 2019 m. sausio 30 d. sąskaita, iš kurios nustatyta, kad nuomininkų mokėtina suma už komunalinius patarnavimus sudaro 204,37 Eur. Į bylą pateikta 2019 m. vasario 6 d. Vartojimo kredito sutarties specialioji dalis iš kurios nustatyta, kad LTL Kredito Unija atsakovei suteikė 15000 Eur dydžio kreditą, paskutinė kredito grąžinimo diena – 2024 m. vasario 6 d. Atsakovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį turi mokėti 334,93 Eur dydžio kredito grąžinimo įmokas, tačiau kredito grąžinimo grafikas teismui nepateiktas. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį (prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį pasirašiusi atsakovė, jis yra be datos).

15. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė tik per mėnesį mokėtiną nuomos mokestį (310 Eur); nustatyti, kokio dydžio išlaidas atsakovė patiria papildomai, iš kitų rašytinių įrodymų nėra galimybės – teismui nepateikta galiojanti gyvybės draudimo sutartis, kredito įmokų grąžinimo grafikas, detalesnė informacija apie su nuomos sutartimi susijusius mokėtinus mokesčius.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi nustatyta leidžiama naudoti kas mėnesį pinigų suma (1 MMA) yra proporcinga sumai, kurią atsakovė turi kas mėnesį mokėti (pagal į bylą pateiktus duomenis); jog pirmosios instancijos teismas, leisdamas per mėnesį disponuoti 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems poreikiams patenkinti nesuteikė nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nesuvaržė atsakovės teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

18. Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-370/2015; 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-1120/2019).

19. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti kitas jos siūlomas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinti jų mastą ir pan., pateikti prašymą pagrindžiančius duomenis, kuriuos įvertinęs, teismas priims atitinkamą procesinį sprendimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į CPK teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė