- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- A5.-1005-831/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00179-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. D.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. D., būdamas atsakingu asmeniu, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai) V. Ž., M. Ž., K. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai) R. M. leido dirbti plataus profilio statybininkų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav.:
V. Ž. ir M. Ž. pjaustė plokštes, K. K. apšiltinimo vata šildė daugiabučio gyvenamojo namo sienas, lygino jas profiliais, R. M. apšiltinimo vata šildė daugiabučio gyvenamojo namo sienas, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su V. Ž., M. Ž., K. K., R. M. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas. Atsakomybė už šį nusižengimą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš esmės. Paaiškino, kad su protokole nurodytais asmenimis nebuvo bendravęs, nežino, kas nustatė jų funkcijas. Įvykęs faktas buvo administracijos klaida. Jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Įvykio laikotarpiu jis buvo išvykęs į Vokietiją. Atsakingas už darbuotojų priėmimą yra jis pats. Darbo sutartis su priimamais darbuotojais pasirašo jis pats. Darbo drausmę objekte kontroliuoja projektų vadovas D. J.. Tačiau jokių vidiniu aktu tai nėra nustatyta. Darbo sutartys su darbuotojais laiku nebuvo sudaryta, kadangi strigo bendravimas su Užimtumo tarnyba, kuri juos buvo siuntusi. Šiuo metu darbo sutartys su visais administracinio nusižengimo protokole nurodytais asmenimis yra sudarytos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. Ž., M. Ž., K. K., R. M. parodė, kad į yra MB „(duomenys neskelbtini)“ juos siuntė užimtumo tarnyba, visi jie dirbo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) įvairius statybos darbus. Jiems buvo išduota darbo apranga bei priemonės. Dirbo nuo 8 iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbo. Tačiau darbo sutartys sudarytos nebuvo.
Liudytojas L. F. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2020 m. rugpjūčio mėnesį matė objekte esančiame (duomenys neskelbtini) dirbančius V. Ž., M. Ž., K. K., R. M.. Kokiu pagrindu jie dirbo pasakyti negali.
Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba darbų vadovo pareigose. Paaiškino, kad V. Ž., M. Ž., K. K., R. M. siuntė Užimtumo tarnyba, tačiau kadangi jų nebuvo šios įstaigos duomenų bazėse, jų nebuvo galima tinkamai įforminti. Kadangi jiems buvo reikalingi darbuotojai, visiems šiems asmenims buvo leista dirbti. Už darbuotojų priėmimą yra atsakingas O. D., tačiau jis įvykio laikotarpiu buvo išvykęs.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Bylos duomenimis, O. D., būdamas atsakingu asmeniu, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai) V. Ž., M. Ž., K. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai) R. M. leido dirbti plataus profilio statybininkų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su V. Ž., M. Ž., K. K., R. M. sudarymą ir jų priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai: 1) pasirengimas darbui darbo vietoje; 2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos; 3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas; 4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka; 5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas; 6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas; 7) prastovos laikas; 8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.
Bylos duomenimis, vadovaujantis liudytojų parodymais, teismas vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia jog laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 10 iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai) V. Ž., M. Ž., K. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai) R. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai.
Pažymėtina, jog pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad nurodyti asmenys dirbo jo vadovaujamoje įmonėje ir su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys.
Nustatytas faktines aplinkybes ir O. D. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20123121749, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 2), V. Ž. paaiškinimas (b.l. 3); M. Ž. paaiškinimas (b.l. 4-5); K. K. paaiškinimas (b.l. 6); R. M. paaiškinimas (b.l. 7); L. F. paaiškinimas (b.l. 8); D. J. paaiškinimas (b.l. 9); O. D. paaiškinimas (b.l. 10); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 11-14); fotolentelė (b.l. 15-19); darbo sutartis Nr. 15 (b.l. 20-22); darbo sutartis Nr. 14 (b.l. 23-25); darbo sutartis Nr. 16 (26-28); darbo sutartis Nr. 17 (b.l. 29-31) 2020 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b.l. 32); 2020 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis (b.l. 33); darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas (b.l. 34-35); subrangos pirkimo sutartis Nr. SB 20/04/23-1 (b.l. 36- 38); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b.l. 39) ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Taigi, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius.
O. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Byloje nustatyta, kad V. Ž., M. Ž., K. K., R. M. nelegaliai dirbo pakankamai ilgą laiką (V. Ž., M. Ž., K. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai), R. M. nuo 2020 m. rugpjūčio 17 iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai)). Nėra duomenų, kad O. D. atžvilgiu anksčiau būtų nustatyti nelegalaus darbo atvejai, jis anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra baustas. LITEKO duomenimis baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad O. D. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkyje numatyta bauda – 3 000 Eur. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalis 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
O. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį 20123121749 ir įmokos kodą 1001.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.