Tauragės apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Astai Paleckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 23194576056 papildymo, bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. N. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šilutės gyvosios gamtos apsaugos vyresniojo specialisto V. M. (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 13 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR­_N-102-2023 (toliau – Nutarimas 1), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 12 d., 21 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 00 val. 10 min., Trepų k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., pagal 2023 m. sausio 12 d. 20 val. 23 min. gautą pranešimą PPS Nr. 45802, medžioklės būrelio „Medelynas“ plotose, galimai medžiojo neteisėtai. Nutarime nurodyta, kad medžioklės vadovas A. N. kartu su medžiotoju T. Ž. (medžioklės lapas Nr. 596) vykusioje medžioklėje naudojo ginklą karabiną HAENEL, JAGER 10, 308, kurio dėtuvėje šovinių ribotuvo, kaip kad to reikalaujama Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (toliau – Taisyklės) (leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuvėse įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 vnt. šovinių). Minėto ginklo dėtuvėje buvo 3 vnt. šovinių. Ryšium su išdėstytu, Nutarime 1 konstatuota, kad A. N., pažeidė Taisyklių 58.9 punkto reikalavimus. Už šį pažeidimą A. N. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

3. Išnagrinėjusi skundą Institucija 2023 m. vasario 13 d. priėmė naują nutarimą (toliau – Nutarimas 2) administracinio nusižengimo byloje ROIK 23194576056. Nutarime nurodoma, kad išnagrinėjus skunde išdėstytus argumentus ir išanalizavus A. N. naudoto ginklo HAENEL, JAGER 10, 308, Winchester, technines charakteristikas, pasitvirtino skunde pateikti argumentai. Konstatuota, kad minėtas graižtvinis šautuvas nėra pusiau automatinis ginklas – tai šaunamasis ginklas, kurį po kiekvieno paleisto šūvio reikia užtaisyti iš naujo rankiniu būdu. Minėtam ginklui draudimas jį naudoti medžiojant negalioja, todėl A. N. skundas buvo patenkintas, vadovaujantis ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 625 straipsnio nuostatomis, Nutarimas 2 panaikintas, administracinė teisena nutraukta.

5. 2023 m. kovo 3 d. Institucija Pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 23194576056 2023 m. vasario 13 d. buvo priimtas nutarimas, byla išnagrinėta, todėl A. N. patirtos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos yra nepriteistinos ir priimti papildomą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

10. Teismo posėdyje A. N. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad medžioklės metu gamtosaugininkai jo ginkle rado 3 šovinius. Pareigūnams aiškino, kad ginklas yra pertaisomas ranka, todėl ginkle gali būti 3 šoviniai, tačiau pareigūnai teigė priešingai. Ryšium su tuo buvo priimtas nutarimas ir skirtas įspėjimas. Pasiaiškinimą rašė nakties metu, ką rašyti jam nurodinėjo pareigūnas. Juo pasitikėjo, manė, kad galimai yra pasikeitę įstatymai dėl ginklų ir šaudmenų, tačiau po nutarimo priėmimo pradėjo domėtis atidžiau ir suprato, kad jį nubaudė neteisėtai. Ryšium su tuo, pateikė skundą. Išnagrinėjusi skundą Institucija pasinaikino nutarimą, tačiau nesutiko atlyginti žalos – faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato padėjėjo teiktos teisinės pagalbos ir neturtinės žalos. Neturtinės žalos atsiradimą motyvuoja tuo, kad jam reikėjo ginti savo interesus, gaišti laiką, taip pat jaučia pašaipas iš kitų medžiotojų, ryšium su tuo jautė gėdą, stresą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

12. Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu ir nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

13. Nagrinėjamu atveju A. N. skundžia Institucijos 2023 m. vasario 13 d. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194576056, kuriuo ji panaikino 2023 m. sausio 13 d. nutarimą, dėl A. N. paskirtos nuobaudos – įspėjimo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Dėl nutarimo rezoliucinės dalies pakeitimo

14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2023 m. vasario 13 d. Nutarime nenurodyto teisinio procesinio pagrindo – ANK 591 straipsnio 1 punkto, t. y., jog administracinio nusižengimo teisena A. N. atžvilgiu nutraukta, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę sprendžiant dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Institucijos pareigūno veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant jam nuobaudą, atlyginimo.

15. ANK 619 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

16. Institucija Nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teisę vadovaujantis ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. nurodydama nutarimo rūšį – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bei 625 straipsnį – nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos sutikimą su skundu, tačiau Nutarime nepasisakė ir nenurodė aplinkybių, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta todėl, kad A. N. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl tai yra ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytos aplinkybės.

17. Teismas sutinka su skundo motyvais, jog Institucija, patenkindama pareiškėjo skundą nutraukti administracinio nusižengimo bylą, įvertinusi skundo argumentus ir įrodymus, išdėstydama motyvus, turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kad A. N. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu. Ryšium su išdėstytu, teismas sprendžia, kad Nutarimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluojama aiškiai, išsamiai nurodant aplinkybes, kuo remiantis priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kaip to reikalauja ANK 619 straipsnio 2 dalis.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms Institucijos Nutarimas 2 pakeistinas, rezoliucinėje dalyje nurodant, jog administracinė teisena A. N. atžvilgiu nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimo

19. Pareiškėjas prašo priteisti 550 Eur patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

20. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjektų lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

21. Byloje nustatyta, kad A. N. 2023 m. sausio 13 d. Institucijos nutarimu, kai protokolas nesurašomas, buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo surašytas protokolas ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. šį nutarimą apskundė. Institucija Nutarimu 2 panaikino skundžiamą Nutarimą 1 ir, administracinio nusižengimo teiseną A. N. atžvilgiu nutraukė, tačiau nesprendė dėl prašomų atlyginti patirtų išlaidų apmokėti advokato padėjėjo paslaugoms, o papildomai paprašius išspręsti dėl išlaidų, nurodė, kad netikslinga jas priteisti.

22. Institucija atsiliepime nurodo, kad pagal esantį teisinį reglamentavimą, tiek ANK tiek BPK nenumato atvejo, kai institucija ne teismo tvarka nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir priimdama nutarimą ar sutikusi su skundu, turėtų priimti sprendimą dėl išteisinto asmens patirtų būtinų ir pagristų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, todėl pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje patirtos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

23. Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. N. advokato padėjėjui R. Cemnalianskiui sumokėjo 2023 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitu 250 Eur už administracinio nusižengimo bylos medžiagos analizę, įrodymų rinkimą, skundo dėl nutarimo rengimą, o 2023 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitu – 300 Eur už skundo teismui ruošimą, atsiliepimų į skundą vertinimą, pasirengimą 2023 m. gegužės 9 d. posėdžiui ir atstovavimą jame.

24. Visgi, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) (TAR, 2022-04-29, Nr. 2022-08998, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Rekomendacijos numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomenduojamas maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (12.6 papunktis).

26. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Institucija Nutarimą 1 paskirti A. N. administracinę nuobaudą panaikino tik gavusi pareiškėjo skundą. Institucijai panaikinus savo ankstesnį nutarimą kitais teisiniais pagrindais, tačiau nenurodžius esminės teisės normos – ANK 591 straipsnio 1 dalies, laikytina, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą su 2023 m. kovo 6 d. skundu.

27. Nustatydamas atlygintinų išlaidų advokato paslaugoms dydį, teismas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgia į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą – administracinio nusižengimo byla nėra sudėtinga, joje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vienas asmuo, jis nubaustas pagal vieną ANK straipsnį, administracinio nusižengimo bylos apimtis nėra didelė. Teismas taip pat įvertina, kad šioje byloje gynybai iš esmės nekilo specialiųjų žinių poreikio, o teisinės paslaugos išskirtiniu kompleksiškumu nepasižymėjo, kadangi iš esmės teiktos paslaugos, susijusios su gynyba administracinio nusižengimų bylų teisenoje. Nustatydamas atlygintinų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į protingumo bei sąžiningumo principus – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme nagrinėjamas analogiškas skundas dėl to paties įvykio patrauktam administracinėn atsakomybėn T. Ž., kurį atstovauja tas pats advokato padėjėjas Rimantas Cemnalianskis, kuris teikia tuos pačius procesinius dokumentus ir skundo reikalavimus abiejose bylose, bei abiejose bylose gavo analogišką atlygį iš abiejų pareiškėjų. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo atstovavimo išlaidų dydis neatitinka aukščiau aptartų kriterijų, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies – A. N. priteistina 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo Rimanto Cemnalianskio suteiktoms paslaugoms apmokėti.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.2. punkte nustatyta, kad advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Nagrinėjamu atveju, savo priimtą Nutarimą1 Institucija panaikino tik gavusi pareiškėjo skundą, papildomo prašymo priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, netenkino, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad sprendžiant dėl to, kas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, privalu vadovautis būtent naujausio tai reglamentuojančio teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 429, 2.2 punkto nuostatomis. Šiuo atveju institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą dėl A. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos, įgaliojimą atstovauti šią instituciją teisme atitinkamai pareigūnei pasirašė šios institucijos direktorius, todėl būtent iš šios institucijos priteistinas A. N. turėtų advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

29. Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Institucijos pareigūno neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, žalos atlyginimą prašo priteisti vadovaujantis ANK 578 straipsnio pagrindu, kaip byloje nukentėjusiajam asmeniui.

30. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

31. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog Institucijos pareigūnas neatliko jam ANK įtvirtintų pareigų, o jo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų imperatyvių reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad Institucija, gavusi pareiškėjo skundą, pripažino nepagrįstai pradėjus administracinę teiseną A. N. atžvilgiu, operatyviai panaikino surašytą protokolą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

32. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl turtinės žalos jam padarymo, šio pobūdžio žalos atlyginti neprašo, tačiau teigia patyręs neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 400Eur suma. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

34. Skunde ir teismo posėdyje A. N. nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, nes turėjo įrodinėti, kad pažeidimo nepadarė ir naudojo medžioklei leistiną ginklą. Yra medžiotojas, medžiotojų būrelio valdybos narys, jaučia kitų medžiotojų patyčias. Padarytą neturtinę žalą pinigais įvertina 400 Eur ir mano, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių jam padarytą neturtinę žalą.

35. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam, arba prašymą atmesti.

36. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, pareiškėjas, prašydamas atlyginti jam nusižengimu atsiradusią neturtinę žalą, apsiribojo bendromis frazėmis, nurodydamas, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, po Nutarimo 1 surašymo iš jo šaiposi kiti medžiotojai.

37. Bylos medžiaga nustatyta, kad gamtosaugininkams atliekant patikrinimą, jame be gamtos apsaugos pareigūnų dalyvavo tik pats pareiškėjas ir kartu su juo medžioti vykęs T. Ž. Daugiau asmenų girdėjusių ir mačiusių šį įvykį nebuvo. Nesutikdamas Nutarimu 1, pareiškėjas jį apskundė, ko pasekoje Nutarimas 1 buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta. Pareiškėjas akcentuoja jaučiamą gėdą prieš medžiotojų būrelio narius, jaučia jų patyčias dėl susidariusios situacijos, tačiau kyla klausimas, iš kur tretieji asmenys sužinojo apie šią situaciją. Dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bendrųjų administracinių nusižengimų teisenos principų, pareigūnai neturi teisės nesant svarbaus ir pagrįsto pagrindo (pvz. viešasis interesas) viešai skelbti ir komentuoti priimamų nutarimų ir tiriamų nusižengimų, jei nėra viešo intereso, todėl galima daryti prielaidą, kad apie šioje byloje nagrinėjamą situaciją pareiškėjas tretiesiems asmenims pranešė pats, ko pasekoje sulaukė atitinkamų reakcijų. Taip pat svarbu pažymėti, tai, kad šiuo atveju akivaizdžiai nukentėjo Institucijos ir jos pareigūno, surašiusio neteisėtą nutarimą, reputacija, o pareiškėjo reputacija, neabejotinai, medžiotojų bendruomenėje turėjo tik pakilti, nes jis nepabijojo įrodinėti savo tiesą ir ją įrodė. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas po aptariamų įvykių būtų patyręs neigiamas teisines pasekmes pvz. būtų išmestas iš medžiotojų būrelio, nėra, kas liudija, kad jo reputacija ir toliau išliko nepriekaištinga. Taip pat, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad po įvykio būtų kreipęsis į medikus, vartojęs medikamentus, kreipęsis į psichologą, todėl darytina išvada, kad jis nepatyrė emocinės depresijos, juo labiau, kad skundžiamu Nutarimu jam paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad dėl ginčijamo nutarimo jis turėjo tam tikrų nepatogumų ir tam tikrų laiko sąnaudų siekiant įrodyti savo nekaltumą, tačiau, teismo įsitikinimu, jie nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to jam reikėtų priteisti neturtinę žalą. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, fakto, todėl jo prašymas atlyginti neturtinę žalą, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 646 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. N. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto Ugniaus Rauckio 2023m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194576056, nurodant, kad administracinio nusižengimo teisena byloje nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nes A. N. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti A. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.