- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1217-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01496-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Advokatai
- Rima Žiautienė, Gitana Butrimienė, Giedrė Ringienė
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui K. S., ieškovo atstovei advokatei Rimai Žiautienei, atsakovių atstovėms advokatei Giedrei Ringienei ir advokato padėjėjai Gitanai Butrimienei, trečiajam asmeniui D. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-1217-260/2012 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kuvyta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Beta plius“, trečiasis asmuo D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. S. ieškiniu (t. I, b.l. 4-10) prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2009-04-10 tarp jo ir atsakovės UAB „Kuvyta“ sudarytą 420 000 Lt paskolos sutartį; 2) pripažinti negaliojančia 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/12/09, kuria UAB „Kuvyta“ perleido reikalavimo teisę uždarajai akcinei bendrovei „Beta plius“ iš K. S. 315 000 Lt skolą pagal 2009-04-10 paskolos sutartį; 3) priteisti iš atsakovių ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2009-04-10 tarp atsakovės UAB „Kuvyta" ir ieškovo K. S. buvo pasirašyta paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovas iš UAB „Kuvyta“ pasiskolino 420 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti dalimis: 100000 Lt grąžinti iki 2009-10-01; 100000 Lt grąžinti iki 2010-04-10; 100000 Lt grąžinti iki 2010-10-10; 120000 Lt grąžinti iki 2011-04-10. 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/12/09 UAB „Kuvyta“ perleido reikalavimo teisę uždarajai akcinei bendrovei „Beta plius“ išreikalauti iš K. S. paskolos dalį - 315 000 Lt.
Ieškovas teigia, kad paskolos sutartis yra fiktyvi, pinigų jis negavo, todėl ir grąžinti jų neprivalo. Nuo 2008-03-31 iki 2010-05-31 d. jis dirbo UAB „Kuvyta“, kuri vertėsi metalo laužo pirkimu ir pardavimu, aikštelės vedėju, o nuo 2009 metų pabaigos - meistru. Dirbant meistru į jo pareigas įėjo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, darbo organizavimas. Tuo metu bendrovės direktoriumi buvo R. S.. UAB „Kuvyta“ vieninteliu akcininku buvo V. K., kuris taip pat dirbo bendrovėje projektų vadovo pareigose. 2009-04-10 darbo metu pas ieškovą atėjo V. K. su R. S. ir paprašė, kad ieškovas pasirašytų paskolos sutartį, kuria neva iš UAB „Kuvyta“ pasiskolins 420000 Lt. Paklausus kam tai yra reikalinga, V. K. paaiškino, kad bendrovės kasoje yra apie 420000 Lt, o siekiant susigrąžinti iš valstybės PVM, mokesčių inspekcija atliks UAB „Kuvyta“ patikrinimą, todėl geriau, kad grynųjų pinigų kasoje nebūtų. V. K. žadėjo ieškovui neva suteiktą paskolą vėliau grąžinti bendrovei dalimis. Paklausus R. S., ar visa tai yra teisėta, pastarasis patvirtino V. K. žodžius ir patikino, kad skola bendrovei laikui einant bus grąžinta ir nurašyta. Tą pačią dieną R. S. ieškovui pateikė pasirašyti 2009-04-10 paskolos sutartį, pagal kurią neva buvo išmokėti 420000 Lt. Nieko blogo neįtardamas ieškovas pasirašė šią sutartį. Taip pat pasirašė kasos išlaidų orderio kvitą, kad jam buvo išduoti 420000 Lt. Pinigus išdavęs pasirašė direktorius R. S.. Kas realiai šią pinigų sumą paėmė iš bendrovės ieškovas nežino, direktorius R. S. jam sakė, kad tai padarė V. K.. Vėliau, kaip ieškovui ir buvo žadėta skola bendrovei po truputi buvo mažinama: pagal 2009-07-03 kasos pajamų orderio kvitą serija KU Nr. 175 iš ieškovo neva buvo priimta 20000 Lt, pinigus priėmęs pasirašė R. S.; pagal 2009-07-10 kasos pajamų orderio kvitą serija KU Nr. 179 iš ieškovo neva buvo priimta 15000 Lt, pinigus priėmęs pasirašė R. S.; pagal 2009-09-17 kasos pajamų orderio kvitą serija KU Nr. 191 iš ieškovo neva buvo priimta 25000 Lt, pinigus priėmęs pasirašė V. D.; pagal 2009-12-02 kasos pajamų orderio kvitą serija KU Nr. 196 iš ieškovo neva buvo priimta 15000 Lt, pinigus priėmęs pasirašė R. S.; pagal 2009-12-15 kasos pajamų orderio kvitą serija KU Nr. 199 iš ieškovo neva buvo priimta 45000 Lt, pinigus priėmęs pasirašė R. S.. Kodėl būtent šios sumos buvo nurodytos kasos pajamų orderių kvituose ieškovas nežino. 2010-07-27 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00348-10 dėl V. K. (UAB „Kuvyta“ vienintelio akcininko) galimai nusikalstamų veiksmų, pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Siekiant nustatyti ar UAB „Kuvyta“ suteikė ir ar galėjo suteikti ieškovui 420000 Lt paskolą yra atliekamas bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimas. Į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi ieškovas K. S. bei buvęs UAB „Kuvyta“ direktorius R. S., kuris žino, kad 2009-04-10 paskolos sutartis yra tariamasis sandoris. Tuo metu būdamas UAB „Kuvyta“ direktoriumi, R. S. 2009-04-10 pasirašė paskolos sutartį, kasos išlaidų orderį Nr. 209, vėliau - 2009-07-03, 2009-07-10, 2009-12-02, 2009-12-15 - pasirašė kasos pajamų orderius, kad dalimis šią paskolą ieškovas neva grąžino. Savo parašais visa tai tvirtino ieškovas ir tuo metu dirbęs direktoriumi R. S., kuriems nebuvo kito pasirinkimo, kaip tik sutikti su vienintelio akcininko V. K. nurodymais, nes tiek ieškovas K. S., tiek R. S. buvo UAB „Kuvyta“ darbuotojai ir buvo priversti pasirašyti šį sandorį dėl akių. UAB „Kuvyta“ kasoje niekada nebuvo grynųjų pinigų didelėmis sumomis. Paskolos sutartyje nebuvo išreikšta kreditoriaus ir skolininko valia, o sandoris sudarytas fiktyvus, ir tai yra niekinis sandoris. Jame nebuvo pagrindinio šiam sandoriui elemento: nebuvo kreditoriaus pinigų perdavimo skolininkui bei nebuvo skolininko pinigų grąžinimo kreditoriui. Ieškovas nurodė, kad jo reikalavimai turėtų būti patenkinti CK 6.870 straipsnio pagrindu. CK 6.875 straipsnio 1 dalis įtvirtina paskolos gavėjo teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, turėtų būti aiškinama sistemiškai su CK 6.870 bei 6.871 straipsnių nuostatomis. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. laikomas sudarytu nuo pinigų perdavimo momento.
Pripažinus ginčo paskolos sutartį negaliojančia, taip pat pripažintina negaliojančia ir 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09/12/09, kuria UAB „Kuvyta“ perleido reikalavimo teisę UAB „Beta plius“ reikalauti iš K. S. pagal paskolos sutartį gautus 315000 Lt (išvestinis ieškinio reikalavimas).
Atsiliepimas
Atsakovė likviduojama UAB „Kuvyta“ atsiliepimu į ieškinį ( t. I, b.l.86-87) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė nurodė tokius argumentus:
Pirma, nepagrįstai ieškovas nurodo, kad sutartyje nebuvo išreikšta kreditoriaus ir skolininko valia, o sandoris sudarytas fiktyvus, todėl tai niekinis sandoris. Taip pat nepagrįstai ieškovas nurodo, kad sutartyje nebuvo pagrindinio šiam sandoriui elemento: nebuvo kreditoriaus pinigų perdavimo skolininkui bei nebuvo skolininko pinigų grąžinimo kreditoriui. Visos šios nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir atmestinos, kadangi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2009 04 10 paskolos sutartimi, atsakovas pasiskolino iš UAB „Kuvyta“ 420000,00 Lt sumą, Taip pat kasos išlaidų orderis Nr. 209 patvirtina, kad ieškovas pinigus gavo. Remiantis kasos pajamų orderiais Nr. 175, Nr. 199, Nr. 196, Nr. 191, ieškovas grąžino dalį – 105000,00 Lt – skolos. Todėl ieškovo argumentai, kad paskolos sutartis yra fiktyvi ir tai, kad ieškovas pinigų negavo, todėl ir neturi pareigos pinigų grąžinti, yra visiškai nepagrįsti, ir atmestini, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina priešingai.
Antra, nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.86 str., kuris nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad buvo šalių valia pasiekti tam tikrų teisinių padarinių ir tie padariniai pasiekti, tai yra pinigai perduoti ieškovui, o ieškovas dalį skolos yra grąžinęs. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006 yra nurodęs, kad įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju.
Trečia, visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad UAB „Kuvyta“ neturėjo lėšų 420000,00 Lt paskolai suteikti. Tai tik ieškovo samprotavimai, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais. Ikiteisminis tyrimas Nr. 20-8-S-14906 yra nutrauktas, o būtent jo metu buvo nustatinėjamos aplinkybės, ar UAB „Kuvyta“ galėjo suteikti ieškovui tokio dydžio paskolą. Kadangi ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ieškovo argumentas, kad UAB „Kuvyta“ neturėjo lėšų suteikti kreditą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Beta plius“ atsiliepimu į ieškinį ( t. I, b.l.92-94) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė nurodė tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirma, nepagrįsti ieškovo argumentai, kad paskolos sutartis yra fiktyvi, pinigų jis negavo, todėl ir grąžinti jų neprivalo. Būtent aplinkybės, kad ieškovas pinigus gavo, jau yra nustatytos kitoje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimu, kuriuo teismas tenkino UAB „Beta plius“ ieškinį dėl 95000,00 Lt paskolos dalies grąžinimo, priteisė iš K. S. 95000,00 Lt Kauno apygardos teismas 2011 09 06 nutartimi apelianto K. S. skundą atmetė ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą. Sprendime yra nustatytos aplinkybės, kad 2005 04 10 tarp UAB „Kuvyta“ ir atsakovo K. S. pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią šis iš UAB „Kuvyta“ pasiskolino 420000 Lt.
Antra, visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodyta, kad UAB „Kuvyta“ kasoje niekada nebuvo grynųjų pinigų didelėmis sumomis, paskolos sutartyje nebuvo išreikšta kreditoriaus ir skolininko valia, o sandoris sudarytas fiktyvus, ir tai yra niekinis sandoris., jame nebuvo pagrindinio šiam sandoriui elemento - nebuvo kreditoriaus pinigų perdavimo skolininkui bei nebuvo skolininko pinigų grąžinimo kreditoriui. Tačiau šios aplinkybės jau yra paneigtos ankstesniu teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, ir šių aplinkybių, remiantis LR CPK 182 str. nereikia įrodinėti. Ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių, kad sandoris yra fiktyvus, tai yra, kad sandoris sudarytas tik dėl akių.
Trečia, nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ginčo paskolos sutarties tikslas buvo nuslėpti arba užmaskuoti įplaukas už UAB „Kuvyta“ parduotą metalo laužą, taip pat nepagrįstai nurodyta, kad tiek ieškovas, tiek direktorius R. S. buvo UAB „Kuvyta“ darbuotojai ir buvo priversti pasirašyti šį sandorį dėl akių. Manytina, kad šie argumentai yra tik ieškovo teiginiai, paremti jo subjektyviąja nuomone, kuri yra priešinga byloje esantiems rašytiniams įrodymams, taip pat argumentai prieštarauja vieni kitiems, kadangi ieškovas ieškinyje teigdamas, kad paskolos sutarties tikslas buvo nuslėpti įmonės įplaukas, prieštarauja savo kitam argumentui, kad įmonė neturėjo lėšų 420000 Lt paskolai suteikti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimu į ieškinį (t. I, b.l. 86-87) prašė ieškinį patenkinti. Ji nurodė, kad kaip ieškovo sutuoktinė ji patvirtina, jog apie jokias paskolos ir reikalavimo perleidimo sutartis jai nebuvo žinoma. Sutikimo sudaryti paskolos sutartį , ji ieškovui nedavė. Jokių pinigų, kuriuos neva pasiskolino ieškovas, ji nematė, tokia paskola šeimai nebuvo reikalinga. Jos sutuoktinis ieškovas K. S. 2007-12-11 buvo gavęs 23169,60 Eurų SEB banko kreditą, jo grąžinimo pabaiga - 2012-12-10, todėl akivaizdu, kad realiai gavęs 420000 Lt paskolą iš UAB „Kuvyta“, ieškovas būtų padengęs banko kreditą. Jokio brangaus turto nuo 2009 m. iki šiol mūsų su ieškovu šeima neįgijo. 2009 metų ieškovo metinėje pajamų deklaracijoje paskolos gavimas taip pat nėra deklaruotas. Esant išdėstytiems argumentams ir motyvams, ji mano, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas bei yra pagrindas 2009-04-10 tarp UAB „Kuvyta“ ir ieškovo K. S. pasirašytą paskolos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Pripažinus ginčo paskolos sutartį negaliojančia, taip pat turėtų būti pripažinta negaliojančia ir 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09/12/09, kuria UAB „Kuvyta“ perleido reikalavimo teisę UAB „Beta plius“ išreikalauti iš K. S. 315000 Lt .
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį prašė patenkinti, o atsakovų atstovas – ieškinį atmesti.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, pateiktais procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, taip pat rašytiniais įrodymais nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti faktinės aplinkybės:
2008 03 13 ieškovas K. S. buvo priimtas į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kuvyta“ metalo supirkimo aikštelės viršininku, iš darbo buvo atleistas 2010 05 03 ryšium su bankroto bylos iškėlimu UAB „Kuvyta“ (t. I, b.l. 21-23).
2009 m. balandžio 10 d. UAB „Kuvyta“ direktorius R. S. ir K. S. pasirašė Paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Kuvyta“ suteikė K. S. 420000 Lt paskolą, o pastarasis įsipareigojo paskolą grąžinti dalimis iki 2011 m. balandžio 10 d. (t. I, b.l. 11). Tą pačią dieną K. S. pasirašė Kasos išlaidų orderį, pagal kurio duomenis UAB „Kuvyta“ jam išmokėjo pagal paminėtą paskolos sutartį 420000 Lt (t. I, b.l. 12).
Byloje pateikti trys UAB „Kuvyta“ kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad K. S. kaip dalinį paskolos grąžinimą sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Kuvyta“ 2009 07 03 20000 Lt, 2009 09 17 – 25000 Lt, 2009 12 15 – 45000 Lt (t. I, b.l. 13-15). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011 09 28 išvadoje Nr 5-2/150 (Prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00348-10 III tomo 171-172 lapai) nurodyta, kad dalinis paskolos grąžinimas buvo įformintas iš viso pagal keturis kasos pajamų orderius, be paminėtų trijų buvo dar ir 2009 12 02 orderis 15000 Lt sumai.
2009 m. gruodžio 28 d. UAB „Kuvyta“ Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/12/09 perleido uždarajai akcinei bendrovei „Beta plius“ teisę išreikalauti iš K. S. 315000 Lt skolą (t. I, b.l. 16-19).
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2010 03 29 Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1870-324/2012 priimta nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Kuvyta“ buvo iškelta bankroto byla, 2010 10 05 nutartimi šį įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2011 01 19 Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-677-249/2011 pagal ieškovės UAB „Beta plius“ ieškinį atsakovui K. S. , tretieji asmenys D. S. ir BUAB „Kuvyta“ , priimtu sprendimu iš atsakovo K. S. priteista uždarajai akcinei bendrovei „Beta plius“ 95000 Lt kaip dalinis 2009 04 10 paskolos grąžinimas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 09 06. (Prijungta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-677-249/2011).
2011 12 19 K. S. pateikė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį dėl sandorių – 2009 04 10 paskolos sutarties ir 2009 12 28 reikalavimo perleidimo sutartie – pripažinimo negaliojančiomis.
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintais šalių rungimosi bei dispozityvumo principais. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009).
Paskolos gavėjas, kaip įtvirtinta CK 6.875 straipsnio normose, turi teisę ginčyti paskolos sutartį įrodinėdamas, kad jis faktiškai pinigų ar daiktų pagal sutartį negavo arba gavo jų mažiau, negu nurodyta paskolos sutartyje. Sutarties nuginčijimo pagrindą turi įrodyti paskolos gavėjas. Įrodžius, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta
Šalies argumentai
Ieškovas K. S., kuris ieškiniu prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2009-04-10 tarp jo ir atsakovės UAB „Kuvyta“ sudarytą 420 000 Lt paskolos sutartį, taip pat pripažinti negaliojančia 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/12/09, kuria UAB „Kuvyta“ perleido reikalavimo teisę uždarajai akcinei bendrovei „Beta plius“ iš K. S. 315 000 Lt skolą pagal 2009-04-10 paskolos sutartį, nurodo, kad 420000 Lt iš UAB „Kuvyta“ pagal 2009 04 10 pasirašytą paskolos sutartį jis negavo, paskolos sutartį pasirašė darbdaviui paprašius, kad padėti darbdaviui įrodyti, jog įmonėje nėra grynųjų pinigų ir pažadėjus, kad paskolos K. S. grąžinti nereikės, paskolos jis ir negrąžino, tačiau darbdavys dokumentais įformino paskolos dalies grąžinimą.
Byloje pateikta Paskolos sutartis (b.l. 11, t. I), kurią pasirašė paskolos davėjo UAB „Kuvyta“ direktorius R. S. ir ieškovas K. S.. Paskolos suteikimą patvirtina ir UAB „Kuvyta“ Kasos išlaidų orderis Nr. 209, kuriame yra tų pačių asmenų parašai. Todėl įrodyti, kad pagal paskolos sutartį tikrai 420000 Lt negavo, pareiga tenka ieškovui.
Ieškovas paaiškino, kad jis neturėjo tikslo ir neketino iš įmonės, kurioje dirbo skolintis 420000 Lt. 2009-04-10 darbo metu pas ieškovą atėjo V. K. su R. S. ir paprašė, kad ieškovas pasirašytų paskolos sutartį, kuria neva iš UAB „Kuvyta“ pasiskolins 420000 Lt, kadangi bendrovės kasoje yra apie 420000 Lt, o siekiant susigrąžinti iš valstybės PVM, mokesčių inspekcija atliks UAB „Kuvyta“ patikrinimą, todėl geriau, kad grynųjų pinigų kasoje nebūtų. V. K. žadėjo ieškovui neva suteiktą paskolą vėliau grąžinti bendrovei dalimis. Paklausus R. S., ar visa tai yra teisėta, pastarasis patvirtino V. K. žodžius ir patikino, kad skola bendrovei laikui einant bus grąžinta ir nurašyta. Tą pačią dieną R. S. ieškovui pateikė pasirašyti 2009-04-10 paskolos sutartį, pagal kurią neva buvo išmokėti 420000 Lt. Nieko blogo neįtardamas ieškovas pasirašė šią sutartį. Taip pat pasirašė kasos išlaidų orderio kvitą, kad jam buvo išduoti 420000 Lt, tačiau pinigų negavo.
Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. Nr. 20-2-00348-10 medžiagos, ieškovas K. S. kartu su R. S. dar 2010 05 27 su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, pranešdami apie , jų nuomone, didelius piniginių lėšų grobstymus uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kuvyta“ , tame skaičiuje ir apie nežinia kam atitekusius pagal su K. S. sudarytą paskolos sutartį 420000 Lt. Šiame pareiškime pareiškėjai nurodė tokias pačias 2009 04 10 paskolos sutarties pasirašymo aplinkybes kaip ir ieškovas K. S. ieškinyje. Šioje byloje ne kartą apklausti liudytojais K. S. ir R. S. nuosekliai patvirtindavo, kad pagal paskolos sutartį K. S. 420000 Lt negavo, dalimis paskolos, kaip fiksuota kasos pajamų orderiuose, negrąžino (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00348-10 I tomo b.l. 41, 54, 57-58, II tomo b.l. 127-128, 131-134).
Šalies argumentai
Negana to, buvęs UAB „Kuvyta“ direktorius R. S. , kuris tvirtino, kad pats tik pasirašė su ieškovu paskolos sutartį, bet pinigai K. S. nebuvo perduoti, 2010 10 18 kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą, prašydamas, kad būtų tinkamai ištirti dokumentų klastojimo faktai ir kiti finansiniai nusikaltimai uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kuvyta“, pripažindamas dėl to ir savo kaltę. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-677-249/2011 liudytoju teisme apklaustas R. S. patvirtino tas pačias su 2009 04 10 paskolos sutartimi susijusias aplinkybes, t.y. kad K. S. pinigų pagal ginčijamą paskolos sutartį negavo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-677-249/2011 103-106 lapai).
Nors R. S. ir atsisakė, vadovaudamasis CPK 191 str. 2 d. (prieš save), teisme liudyti, jo pareiškimuose prokurorams ir nagrinėjant kitą civilinę bylą, dalyvaujantiems tiems patiems byloje dalyvaujantiems asmenims, pateikti nuoseklūs paaiškinimai, juo labiau, kai jis patvirtino, kad nagrinėjant kitą civilinę bylą jis kaip liudytojas paaiškino viską teisingai, teismas pripažįsta, kad šis liudytojas patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovas K. S. pinigų pagal paskolos sutartį negavo.
Baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00348-10 buvo atliktas uždarosios akcinės bendrovės „Kuvyta“ veiklos laikotarpiu nuo 2009 01 01 iki 2010 03 29 tyrimas. Jį atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė pateikė 2011 09 28 išvadą Nr. 5-2/150 (Prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00348-10 III tomo 128-180 lapai). Ši specialistė padarė išvadas, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kuvyta“ apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nėra galimybės įvertinti, ar UAB „Kuvyta“ kasoje 2009 04 10 buvo pakankamai lėšų , kad išduoti K. S. pagal tą dieną sudarytą paskolos sutartį.
Iš 2011 12 01 baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00348-10 priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminio turimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie įvykdytą nusikalstamą veiką, tačiau labai tikėtina, jog pinigai nebuvo skolinti, o dokumentai buvo klastojami (b.l. 114-118, t. I).
Atsižvelgdamas į visus paminėtus įrodymus, vertindamas šių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad labiau tikėtina, jog K. S. pagal 2009 04 10 jo pasirašytą su UAB „Kuvytą paskolos sutartį pinigai perduoti nebuvo, o tai leidžia teismui pripažinti 2009 04 10 paskolos sutartį nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
Paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Atsižvelgiant į paskolą kaip realinę sutartį (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), pinigų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Teismui konstatavus, kad 2009 04 10 paskolos sutartis nesudaryta, ir tokiu būdu apgynus ieškovo teises, nėra pagrindo vertinti, ar ieškovo reikalavimu galima paskolos sutartį pripažinti negaliojančia.
Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009-12-28 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/12/09, kuria UAB „Kuvyta“ perleido reikalavimo teisę uždarajai akcinei bendrovei „Beta plius“ iš K. S. susigrąžinti 315 000 Lt skolą pagal 2009-04-10 paskolos sutartį, tenkintinas. Ši sutartis laikytina niekiniu sandoriu, nes UAB „Kuvyta“ perleido teisę, kurios neturėjo.
Patenkinus ieškovo ieškinį, jam iš atsakovių priteistinos nagrinėjant bylą turėtos bylinėjimosi išlaidos – 700 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 3300 Lt išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti(CPK 93 ir 98 straipsniai). Iš atsakovių į valstybės biudžetą priteistinas ir žyminis mokestis, nuo kurio dalies – 7500 Lt – ieškovas buvo teismo atleistas, tačiau iš atsakovės UAB „Kuvyta“, kaip iš likviduojamos dėl bankroto įmonės, teismas žyminio mokesčio valstybei nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Tarp atsakovės UAB „Kuvyta“ ir ieškovo K. S. 2009 m. balandžio 10 d. pasirašytą paskolos sutartį dėl 420000 Lt paskolinimo pripažinti nesudaryta.
Pripažinti negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento 2009 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/12/09, kuria UAB „Kuvyta“ perleido reikalavimo teisę uždarajai akcinei bendrovei „Beta plius“ iš K. S. išsiieškoti 315 000 Lt skolą pagal 2009-04-10 paskolos sutartį.
Priteisti iš atsakovės UAB „Beta plius“ (j.a.k. 302435246) ir atsakovės LUAB „Kuvyta“ (j.a.k. 300712343) po 2000 Lt (po du tūkstančius litų) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės UAB „Beta plius“ (j.a.k. 302435246) 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. .(Mokėti išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188659752) į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ (įmokos kodas 5660)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.