Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5;2.3.6.7.

2019 m. liepos 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), darbovietė - (duomenys neskelbtini), teistas: 2018-04-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d., paskirta subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti žalą bei be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, nuosprendis įsiteisėjo 2018-11-23, pradėtas vykdyti 2018-12-03,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 17.00 val. baro, esančio S. D. g. 1, Vilkaviškis patalpose, t.y. viešoje vietoje, be jokios paaiškinamos dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia suduodamas ranka vieną kartą nukentėjusiajam J. B. į galvos sritį padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą, kraujavimą iš nosies, kraujosruvą kairio paakio srityje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis R. U. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. 2018 praėjusių metų rugsėjo 20 dieną susiskambino su A. M., jis pasakė, kad yra bare. Nuvažiavo į barą, kuris yra Vilkaviškio turgavietės teritorijoje, buvo apie 16 valanda. Užėjo su žmona į barą, žmona įsitikino, kad tikrai ten yra A. M. ir pasakė, kad juos palieka šnekėtis, o pati važiuoja į kapines, sutvarkyti, palaistyti, žvakutę uždegti. Ji išvyko. Tuo metu bare buvo daug žmonių, buvo M. M., J. Ž., S. K.. Tuo metu M. M. gėrė galbūt su J. Ž., dviese prie staliuko pasistatę mažiukę bonkutę spalvoto gėrimo, gal trauktinės. Po kurio laiko užsakinėjo jau didelį butelį irgi spalvoto gėrimo. Pusės valandos gal bėgyje apsilankė nukentėjęs ir jo draugas. Atsisėdo prie staliuko, užsisakė alaus ir prasidėjo šurmulys, garsus kalbėjimas. Po kurio laiko jis su A. M. išėjo parūkyti, atsisėdo ant kėdės, A. M. stovėjo šalia. Iš lauko tualeto išėjo J. B. ir priėjo prie jų. Pradėjo kalbėti, kad jie jam skoloje pinigų. Ne tai, kad konkrečiai jie, bet kai žiūrėjo į jį, tai jis kalbėdamas žiūrėjo į A. M. ir suprato, kad jis kalbasi su A. M.. Tipo „tu man šimtą Eurų skoloje, tūkstantį Eurų“, tokios nerišlios kalbos buvo. Jiems ten berūkant iš kapų grįžo žmona. Išlipusi iš mašinos ji paklausė ar jau važiuoja, jis pasakė, kad dar truputį pabus ir ji tada sakė, kad važiuos iki banko. Ir tuo momentu J. B. atsisukęs sakė „šita tai kurva“, tuo momentu aikštelėje buvo daugiau žmonių. Jis tuo momentu to nesureikšmino tik atsistojęs pasakė J. B. „nevyriškai kalbi“ ir nuėjo į barą. A. M. atrodo neužėjo su juo. Po kokios minutės atėjo J. B. ir vėl pradėjo kalbėti apie kažkokias skolas. A. M. tuo momentu tikrai nebuvo bare, o J. B. stovėjo prie jo staliuko, jis tuo momentu sėdėjo ten vienas, o bare buvo likęs S. K. ir V. D.. V. D. atrodė, kad kalbasi su barmene, bet jos tuo momentu ten nebuvo, tai nežino. S. K. žaidė aparatu, M. M. gal buvo išėjęs parūkyti. Tuo momentu kai įėjo atrodo, kad dar sėdėjo ir J. Ž., bet tuo momentu kai tarp jo ir J. B. įvyko konfliktas ar J. Ž. buvo tikrai negali pasakyti. Ką atsimena, tai viduje buvo V. D., S. K., jis pats ir J. B.. J. B. jau lauke su A. M. prašė, kad jis eitų, atsisėstų prie staliuko ir gertų savo alų, o neklabėtų nesąmonių. Priėjo prie jo J. B. bare ir vėl prasidėjo tos pačios kalbos apie kažkokias statybas, apie .... neminės to žodžio... ir vėl tos pačios skolos. Aišku jis suprato, kad žmogus yra išgėręs ir didelio dėmesio nekreipė, jie pirmą kartą matėsi. Ne kartą jam buvo pasiūlyta atsisėsti prie staliuko, bet jis toliau stovėjo ir intensyviai aiškino. Jis stojosi, galvojo paims už rankos, už alkūnės ir nuves prie staliuko, pasodins. Stojantis, imant J. B. už rankos jis gal norėjo nusimesti ranką, bet J. B. kėlė rankas ir jis išsigandęs spontaniškai jo tas rankas nusimušė, atmetė. Tuo atmetimu galbūt galėjo paliesti jam veidą ar nosį, kuria ranka nepaskys. Tuo momentu J. B. paeidamas keletą žingsnių atgal krisdamas griebėsi už kėdės ir parkrito ant savęs užsimesdamas tą kėdę. V. D. prie kojų nukrito. Atsistojo po to nukritimo, pradėjo šnypšti iš nosies kraują, atėjo baro savininkė ir vijo lauk, kad nekruvintų salės, ir jis išėjo. Po kurio laiko išėjo ir V. D., o kas vyko lauke nežino. Tik po kurio laiko, kai atvažiavo žmona ir išėjo į lauką tai jau buvo policijos pareigūnai, greitoji ir V. D. pykosi su medikais, kad jie ilgai važiavo, kad ne tuo adresu važiavo. Prie jo priėjo pareigūnas, paklausė kas įvyko, pasakė, kad nieko tokio neįvyko ir po kurio laiko išvažiavo. Ir po to tik po kurio laiko būdamas Vokietijoje sužinojo, kad yra ieškomas ir turi būti apklausiamas.

Kai J. B. atėjo į barą matėsi, kad išgėręs žmogus. Nepastebėjo ant jo kažkokių keistų požymių. Tik kiek girdėjo iš vyrų, atrodo J. Ž. klausė pas V. D. kodėl jo šortai kruvini, o ant J. B. tikrai nebuvo nieko, bent jau nepastebėjo nieko.

Kai J. B. ant jo žmonos sakė tuos žodžius tai lauke turėjo girdėti A. M., o viduje turėjo girdėti, jei klausėsi, tai ir J. Ž., ir V. D., ir S. K. nes baras tikrai nėra didelis, o žmogus garsiai kalbantis tai jo žodžius turi girdėti. Su V. D. po viso to pastūmimo nekalbėjo. Girdėjo jo parodymus, bet nori pasakyti, kad lapkričio mėnesį jam buvo atlikta stuburo išvaržos operacija. V. D. jis nieko nesakė.

Kėdė stovėjo prie V. D. staliuko. J. B. po pastūmimo atbulas paėjo pora žingsnių ir griebdamasis už tos kėdės griuvo. Baras nedidelis, jis buvo priėjęs prie jo staliuko ir iki žaidimo aparato kokie du-trys metrai bus, o ta kėdė, kurią jis griebdamasis užsivertė ant savęs buvo prie V. D., visai prie pat aparato. Kėdė medinė su atlošu, sunki. Jis virto V. D. prie kojų ir mano, kad kaire ranka ją vertėsi ir ta kėdė nukrito gal daugiau V. D. ant kojų.

V. D. negriebė sulaikyti J. B. kai jis krito. Kai jis nukrito V. D. prie kojų tai jis tada pasilenkė ir sakė „stok Juozai“ ir žmogus iš karto atsistojo. V. D. net neatsistojo, sėdėdamas bandė jį kelti. Jis kaltę pripažįsta, kad dėl jo kaltės nukentėjo nukentėjęs, bet, kad buvo tyčinis chuliganizmas ir viešosios tvarkos pažeidimas tai tikrai nenori pripažinti. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės jis nukentėjo, bet pagal kaltinimą nepripažįsta. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka, pripažįsta jį. Pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas. Neatsimins kas ten buvo surašyta, ne vieną yra gavęs. Sunku pasakyti kaip buvo, pirmoje apklausoje neprisipažino kaltu, tyrėja taip parašė, o po to taisė viską. Pirmoje apklausoje jis kaltės nepripažino. Kodėl keitėsi pozicija dėl kaltės nepasakys. (t. 2, b.l. 98-100).

Nukentėjusysis J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, gal buvo 20 diena.

Jis su draugu V. D. atvažiavo į alaus barą. Išgėrė po bokalą, gal du, buvo šurmulys ir pradėjo kalbėti kažką su pažįstamais. Iš matymo pažįstamų buvo daug, A. M. pažinojo, o kaltinamojo nepažiojo. Kažką pakalbėjo apie gamtą, šiaurę. Ir jis tik paklausė „ar tu žinau kas yra Bamas?“, ir to užteko, jis iš delno į veidą trenkė ir J. B. apsipylė krauju. Sekančią dieną nuvažiavo į policiją.

Kai viskas įvyko V. D. paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją.

Įvykio metu bare buvo moteris, kaltinamojo žmona. Jis atvažiavome į barą su V. D. dieną, diena buvo. Kai įėjo į barą moteris jau buvo bare. Iki konflikto ji buvo bare, sėdėjo ten. Ar visą laiką negali pasakyti.

Krito po smūgio aukštielninkas tame bare, ten lošimo aparatai yra, dar V. D. jį sugriebė.

Prieš ateidamas į barą tą dieną vartojo alkoholio. Su V. D. važiavo sodybos apžiūrėti, link Bartninkų važiavo į Lakštučius. Reikėjo aplaistyti sodybą, nupirko pusę litro degtinės, užkandos ir nuėjo į pavėsinę pas V. D. pažįstamą. Pavartojo, bet jam buvo mažai, norėjo eiti pas kaimyną, bet sakė ten neiti tai tada ir ėjo į barą. Iki ėjimo į barą išgėrė pusę litro degtinės. Gėrė dviese.

Nematė, kad V. D. į barą atėjo kruvinomis rankomis, rūbais kruvinais. Negali būti. Su R. U. buvo pokalbių, gal kokie trys. Pokalbiai vyko gal lauke prie laiptų, po to viduje baro. Kalbėjo apie gyvenimą, jis net nesikeikė. Jis mintį užvedė apie šiaurę, Baikalą. Visi pokalbiai apie tai ir buvo. Jis ką sakydavo negirdėjo, jis trenkė ir viskas. Trenkė baro viduje. Neatsimena ar lauke kalbėjosi su juo. Ten buvo daug žmonių ir visų veidai jam buvo vienodi. Kai kalbėjosi su R. U. tai V. D. sėdėjo prie staliuko. Po to jis atsistojo ir R. U. jam sakė „nesikišk nes ir tu gausi.“ Ką R. U. sakė jam pačiam neatsimena, tik pajuto smūgį.

Jam sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę. Kaire ranka davė į kairę veido pusę. Jei į nosį butų pataikęs tai būtų lūžusi. Jam pataikė iš šono nes užtino akis, o jei būtų į nosį pataikęs tai būtų lūžę.

Po įvykio pareigūnai tikrino jo blaivumą, kai atvažiavo greitoji. Kiek nustatė neatsimena. Dėl traumos neatsimena, buvo apsvaigintas. Jam trenkė delnu, kumščiu vyrai nesimuša, aišku, kad delnu trenkė. Pareigūnė gal sakė, kad kumščiu ir taip užrašė, o koks skirtumas kumščiu ar delnu. Jis teigia, kad delnu.

Su V. D. tą dieną susitiko kai jis paskambino iš ryto ir prašė greitai atvažiuoti. Kai skambino gal buvo 9 valanda ir sakė, kad atvažiuotų į pavėsinę Nepriklausomybės gatvėje. Sakė, kad reikia greitai. Mano, kad buvo 9 valanda kai susitiko ir laukė Kauniečių. Susitikę su V. D. išgėrė kavos, alkoholio, o į barą atėjo apie 17 valandą. Nuo 9 valandos iki 17 valandos buvo su V. D.. Nepastebėjo, kad jo rankos būtų buvę kruvinos. Gal jis kur puolė.

Po įvykio policiją, medikus iškvietė V. D.. Sulaukė jų, bet nieko jiems nesakė, greitai išvežė, jam buvo aptemę. Policininkai neklausė kas sužalojo, kol jie atvažiavo tai iš viso laiko praėjo, laukė. V. D. su policininkais bendravo, o ką kalbėjo negirdėjo.

Kuria delno vieta buvo suduota nežino. Buvo tiesus smūgis, teisiai smūgiavo, o kuria ranka tiksliai negali pasakyti.

Gulėjo ligoninėje, jam darė operaciją, nosies pertvarą operavo nes buvo sunku kvėpuoti. Tą dieną daugiau jokių konfliktų nebuvo su niekuo. Pirmą kartą R. U. pamatė alaus bare. Jo nepažinojo, o V. D. sakė įsižiūrėti gerai, kad su balta maike, rudomis akimis. Iki atėjimo į barą su niekuo nekonfliktavo. Prieš kelias dienas iki įvykio dienos irgi nebuvo jokių konfliktų (t. 2, b.l. 58-60).

Liudytoja O. U. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo iki baro, vyras norėjo ten pasišnekėti su draugu dėl darbo. Jis užėjo į vidų, rado draugą ir ji išvažiavo. Tas draugas, su kuriuo susitiko M. A.. Galėjo būti spalio mėnuo, bet tiksliai neatsimena. Buvo jau po pietų, tikslaus laiko nepamena. Baras yra Vilkaviškio turgavietėje. Paliko vyrą bare ir išvažiavo palaistyti kapų. Palaisčiusi grįžo, jie rūkė ant laiptų, ten daug žmonių buvo, kažkas rankomis mosikavo. Paklausė vyro ar jau važiuos, jis pasakė, kad tuoj tai ji jį palikusi dar iki banko nuvažiavo. Užtruko ten gal 10-15 minučių. Kai grįžo ant laiptų stovėjo du vyrai. Vienas laikė ranką prie veido ir po to jie nuėjo prie kitų laiptų. Vienas iš jų, žemesnis, kalbėjo telefonu. Po to išgirdau jį šaukiant „kur jūs dingot? Žmogus kraujuoja.“ Po keik laiko atvažiavo medikai ir tas vyras pradėjo ant jų dar labiau šaukti. Medikai dar sakė, kad tada iš viso gali neimti, kad iš pradžių buvo klaidingai nurodytas adresas. Po to medikai nusivedė tą vyrą, kuris buvo užsidengęs veidą, į greitukę. Tada atėjo jos vyras ir tuo laiku atvažiavo policija, kažkas kažką pašnekėjo ir išvažiavo greitoji, policija ir jie išvažiavo.

Iš viso bare vyras prabuvo gal kokią valandą.

Tas vyras, kuris buvo prisidengęs veidą, buvo aukštas, o šiaip nematė jo gerai.

Ji bare nebuvo, vyras įėjo, įsitikino, kad susitiko su draugu ir išvažiavo.

Nebuvo prisėdusi bare, tik atsistojo trumpam prie staliuko. Klausė vyro kas ten įvyko, jis sakė, kad žmogui spaudimas pakilo ir prasimušė kraujas.

Jie paskutiniai išvažiavo, greitoji ir policija prieš juos išvažiavo. Prie jo pareigūnai nebuvo priėję, vyrą gal kalbino, apėjo ten viską, priėjo prie greitosios ir išvažiavo greitai (t. 2, b.l. 60-61).

Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo normali diena, atėjo tas žmogus, kurio vardo nežino, su V. D., pasiėmė po bokalą ir atsisėdo, ir nebuvo nieko.

Tikslios dienos kada viskas vyko nepasakys, žino, kad pernai. Tam ilgajam buvo uždrausta lankytis bare, bet kadangi pono V. D. žmona dirba turgavietėje ir skaitosi, kad iš matymo jį pažįsta, o su anuo vyru viskas įvyko seniai, prieš du metus. Bet jis buvo atėjęs ir jos atsiprašė, prašė dovanoti. Jo pavardės nežino, jis retai lankydavosi, o kadangi prieš du metus su juo turėjo konfliktą tai jai nereikia savo kavinukėje tokio neprognozuojamo žmogaus. Bet kadangi jis atėjo su tuo kitu žmogumi ir jis garantavo, kad elgsis padoriai tai nusileido ir pasekmės yra ne tos.

Ikiteisminio tyrimo metu įvardino jį gal iš to ką girdėjo, iš kitų, o šiaip jo nepažįsta.

Jie atėjo jau apsikruvinę, vieno ir kelnės, ir rankos kruvinos buvo. Klausė kas yra, bet nieko nepasakė, o lyg ir negirti buvo. Po to lyg kabinėjosi prie kažko, apie kažkokias statybas lyg kalbėjo, bet, kad vyktų muštynės ar kas tai to tikrai nebuvo. Tuo labiau ji pati iš salės tikrai neišeis jei kažkas vyksta, tada paprašys, kad išeitų ar šiaip visada jei yra reikalas kviečia policiją. O čia nuėjusi susiplovė indus, nuėjo į tualetą ir kai grįžo į salę buvo tylu, ramu, jokio garso tik jis atsistojęs ten kampe, kur pečius yra, šnypščia iš nosies ant grindų, kraujas jam bėga, o jis šnypščia ant grindų. Pasakė, kad eitų į tualetą ir ten tvarkytųsi, dar padavė servetėlių pundą ir sakė, eiti į tualetą, o jis vis tiek šnypštė ant grindų. Nuėjo į tualetą ir ten jau buvo kruvina.

Tas žmogus tai yra tas, kuriam buvo uždrausta eiti į barą. Sako jei būtų muštynės tai būtų kitaip, o čia sėdi visi vietose, nei ginčų, nieko nėra ir nebuvo ten nieko. Ir tą policiją būtų iškvietusi, bet jie išėjo į lauką, ten kažkur buvo ir tik po to kvietėsi ar greitąją, ar kažką.

Kai jie atėjo į barą su nosimi tam žmogui viskas buvo gerai, jam nebėgo kraujas, bet tas V. D. buvo su šviesiais šortais ir jie, ir jo rankos jau buvo kruvinos, bet jie nesišlaistė, nepuldinėjo. O po to 17 valandą kai jį išvežė tai atėjęs tas J. B. klausė kas vyko. Sakė, kad eitų sau, klausė ar jis nieko neatsimena, sakė, kad neatsimena. Sekančią dieną vėl atėjo kažkokių akinių, o dabar iš viso uždrausta jam lankytis ir nesilanko, ir nesilankys jau. Sako, kad klientai visi normaliai sėdėjo salėje, tai išeina parūko, pareina ir kas kavos, kas alaus išgeria. Ir nebuvo nei triukšmo, nei peštynių. O dėl nosies tai, kai ji parėjo iš virtuvėlės, iš tualeto tai ji buvo kruvina, bet jis specialiai jai šnypštė ant grindų. Sakė, kad yra servetėlių, kad pasiimtų ir apsitvarkytų. Klausė kas atsitiko, bet taip suprato, kad jis pats krito, ir jis nieko nesakė, o ji per daug nesidomėjo kas vyko, buvo klientų. Žmonių, kurie tuo metu buvo bare, pavardžių nepasakys, visi šie liudytojai kur yra ir kaltinamasis buvo, pavardės jo nepasakys, žino, kad Vokietijoje dirba, žmoną jo žino, ateina kavos išgeria. Ir tada ji buvo, bet atrodo, kad į kapus išvažiavo, jis liko su pažįstamu, o žmona išvažiavo. Viskas normaliai vyko.

Ji kalbėjo, kad į kapus važiuos, atrodo, kad kavos padarė ir gėrė, bet jeigu nemeluoja nes jau senas laikas ir neprisimena. Kavos gėrė ar vyras, ar ji, bet tiksliai negali pasakyti nes neprisimena.

Kai pamatė, kad nukentėjusiojo nosis kruvina tai padavė servetėlių ir jis su tuo savo draugu išėjo į lauką, o ji į lauką nėjo. Po to buvo atvažiavusi policija, greitoji pas ją nebuvo užėję tik iš klientų girdėjo, kad buvo, o policija buvo atėjusi ir klausė kas vyko, bet ji nieko nematė ir nieko negalėjo pasakyti.

Konflikto tikrai jokio negirdėjo. Kai buvo virtuvėlėje ir tualete tai užtruko gal 5-6 minutes, kol indus susiplovė kažkiek užtruko, bet nebuvo jokių garsų (t. 2, b.l. 78-80).

Liudytojas J. K., teismo posėdžio metu parodė, kad nieko jam nėra žinoma, atėjo pavėluotai ir nieko nematė, tik vyrai šnekėjo, kad buvo kažkas, bet jis atėjo po visko ir sėdėjo, gėrė.

Kada tai vyko nežino, atėjo po darbo į ten. Tai buvo pernai, galėjo būti rugsėjo 20 diena. Atėjo į barą prie turgaus Vilkaviškyje, jau po darbo tai galėjo būti kokia 16 valanda, bet tikrai negali pasakyti. Bare kalbėjosi su J. Ž., gėrė kartu. Bare nieko tokio nebuvo, vyrai sėdėjo ir gėrė už staliukų, jie atskirai gėrė, o po to išėjo. O kas ten vyko tikrai nežino. Kalbėjo vyrai, kad kažkas lyg vyko, stumdėsi, bet nei kas, nei ko nežino. Tiesiog vyrai bare šnekėjo ir viskas.

J. Ž. bare jau buvo kai atėjo. Jam jis nieko nepasakojo, pagyvenęs žmogus ir neužsiima tokiais dalykais. Policija buvo atvykusi, užėjo ir išėjo. Kai policija atvyko jis gal kokį pusvalandį jau buvo bare, negali tiksliai pasakyti.

Kada išėjo iš baro neatsimena. Bare tikrai nebuvo kruvinų ar sužalotų žmonių. Kiek bare žmonių buvo neskaičiavo, kokie penki tai tikrai. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo, jis buvo tada bare. V. D., J. B. nepažįsta, pirmą kartą girdi pavardes.

Dėl ko buvo atvykusi policija nežino. Jie klausė kas vyko, bet niekas nieko nežinojo ir jie išėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tvirtina parodymus. Šnekėjo ten, kad kažkas kažkam davė į nosį, bet kas kam ką darė nesakė niekas. (t. 2, b.l. 80)

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš metus viskas buvo ir nepamena gerai, gal apie 17 valandą. Jis pats dar ir girtas buvo ir nelabai atsimins, gal rugsėjo mėnesį. Atsimena, kad jis prie žaidimų aparato žaidė, buvo nusisukęs, trinktelėjo kėdė ir atsisuko, o ten žmogus guli. Gulėjo nukentėjusysis.

Baras yra prie turgaus Vilkaviškio mieste, lyg „Domantukas“ firma vadinasi. Tuo metu dar nebuvo tamsu, bet jau vakare. Kai išgirdo, kad trinktelėjo kėdė atsisuko ir matė, kad guli žmogus. Žmonių buvo pilnas baras, o jis pats žaidė.

Kaltinamasis buvo bare, man matytas, užeina į barą. Kai tas žmogus gulėjo ant žemės tai jis stovėjo toliau, gal už kokių dviejų metrų. Nežino ar jie ką nors kalbėjosi, buvo įnikęs į pinigus žaidime.

Nukentėjęs po nukritimo buvo kruvinu veidu.

Jis pats bare jau nuo ryto buvo. Kada atėjo nukentėjęs nežino. Jie dviese sėdėjo šalia, to kito nepažįsta. Nekreipė dėmesio į jų rūbus ar ką. Jis visą dieną gėrė ir žaidė, į nieką nekreipė dėmesio. Kas ką kalbėjo neklausė, jam nerūpi.

Kai pamatė, kad guli tai nieko nedarė, o po to jis išėjo į lauką. Ar prieš tai jis buvo kruvinas nematė.

Policija po to buvo atvažiavusi, bet jis į lauką nėjo ir nematė, tik šnekėjo, kad buvo atvažiavusi policija, o dėl ko nežino, jam nerūpėjo. Jokio konflikto nematė, niekas prie nieko nesikabinėjo, jei būtų rėkavę tai būtų girdėjęs, bet niekas ten nerėkavo.

Kai nukentėjęs buvo nukritęs tai viskas ir toliau normaliai vyko, niekas ten nereagavo, nieko nedarė. Nebuvo jokio nepasitenkinimo iš kitų, nukrito tai nukrito, niekas ten nereagavo, jis išėjo į lauką ir viskas.

Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė, atsimena ką kalbėjo.

BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka pagarsinta J. K. liudytojo apklausos protokolo ištrauka (t.1 b.l., 90-91), kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo mėn., dienos nepamena, vidurdienį buvo nuėjęs į barą, esantį prie Vilkaviškio turgaus iš kurio išėjo apie 20.00 val. Kažkuriuo tai metu jam būnant bare išgirdo kėdžių bruzdesį ir atsisukęs pamatė ant žemės guli jam nepažįstamą asmenį, kuriam iš nosies bėgo kraujas bei už kokių tai 2 m. nuo pastarojo stovintį R. U.. Kiti bare buvę lankytojai sėdėjo. Ar R. U. tam asmeniui sudavė smūgį ar pastūmė jis nematė, todėl nežino. Tie asmenys tarpusavyje nieko nešnekėjo. Dar po kurio tai laiko atvyko medikai ir policijos pareigūnai.

Pagarsinus parodymus patvirtino, kad teisingai viskas, tvirtina parodymus (t. 2, b.l. 80).

Liudytojas A. M., teismo posėdžio metu parodė, kad susiskambino su R. U., susitarė susitikti, nes galvojo važiuoti į Vokietiją. Atėjo iš sodo, palaukė kol jį atvežė žmona ir sėdėjo. Jis pats pasiėmė alučio, R. U. kavos ir kalbėjosi. Dar toks draugas atsisukęs pastatė buteliuką, padarė po šimtą ir išėjo parūkyti. Lauke nukentėjęs jau skėtriojo rankomis, buvo su tokiu storu žmogumi ir pradėjo aiškinti, kad jie skolingi pinigų, pradėjo sakyti nešvankius žodžius, bet jie nutylėjo ir viskas. Grįžo į vidų, dar pasėdėjo ir po to jis išėjo parūkyti, nuėjo į tualetą, gal 10 minučių užtruko ir išėjo į lauką. Ten jau buvo policija, greitoji, o nukentėjęs užsiėmęs už nosies prie greitosios stovėjo.

Viskas vyko po pietų, jis apie antrą iš sodo išėjo, tai galėjo būti pusė trijų kai atėjo. Atrodo, kad buvo jau ruduo, spalio mėnuo gal, gal rugsėjo pabaiga. Gali būti, kad viskas vyko rugsėjo 20 dieną.

Buvo turgaus kavinėje Vilkaviškio mieste. Degtinės pastatė M. M., bet jie jos nebaigė, pusę atrodo išsinešė namo.

Apklausos metu „dviratininku“ įvardino nukentėjusį, taip pavadino nes žino, kad jis remontuodavo dviračius. Kai atėjo į barą tai jie jau „gatavukai“ buvo, o tas kitas, su šortais kur buvo, tai jo rankos ir šortai kruvini buvo. To kur pavadino „Leopoldu.“ Ant J. B. kraujo nematė, kai atėjo dar nebuvo.

Kai buvo parūkyti, po to tualete tai užtruko gal 10 minučių. Kai išėjo po parūkymo ir tualeto tai greitoji jau stovėjo kieme.

Vienintelis atvejis buvo kai nukentėjęs mosikavo rankomis tai R. U. jam sakė sėstis į vietą, nusiraminti. Tyrimo metu klausė ar nebuvo muštynių tai ir pasakė, kad nebuvo. Konfliktų irgi nebuvo, tik kai jis pradėjo triukšmauti tai jam liepė atsisėti į vietą. Ir R. U., ir kiti vyrai jam taip liepė, jis jau buvo įsiaudrinęs kaip turi būti.

Po to su kaltinamuoju nesikalbėjo apie tą dieną, susitikę buvo, bet nekalbėjo. Tyrimo metu klausė kas vyko viduje ir pasakė ką žinojo, o kas vyko lauke neklausė, sakė, kad jis ten keikėsi, apie kažkokias skolas kalbėjo, jam matyt jau taip atrodė.

Kai jis po parūkymo ir tualeto išėjo į lauką tai J. B. atėjo nuo kampo prie greitosios nosį užsiėmęs, o kaltinamasis stovėjo prie policijos mašinos, jis tikrai stovėjo lauke, visai netoli ir jis pats ėjo prie policijos mašinos pažiūrėti kas įvyko. R. U. ką galėjo pasakoti, kad jis pats nieko nežinojo. Jam jis nieko nepasakojo, buvo įdomu tai ir nuėjo prie mašinų. Niekas nieko nepasakojo tik pamatė, kad atvažiavo policija. Jis nieko neklausė, grįžo į barą, išgėrė alų ir išėjo namo pėsčiomis, o R. U. liko laukti žmonos. Kai susitiko dieną tai R. U. atvežė žmona ir jis sakė, kad ji išvažiavo į Naumiestį kapų tvarkyti. Ji nebuvo prisėdusi.

J. B. sakė negražius žodžius, ko gero R. U. žmonos atžvilgiu, tai buvo „šalava“, „kurva“, bet jie numojo ranka, pagalvojo, kad su girtu nėra ko prasidėti. Tai buvo lauke. Daugiau tarp jų bendravimo nebuvo, tik lauke kai jis ten dėl skolų pradėjo aiškinti, bet ten su juo niekas nenorėjo bendrauti, kampe sėdėjo su draugu jei galima pavadinti draugu.

Kai J. B. necenzūriniais žodžiais vadino jo žmoną tai jos ten nebuvo, jis tik R. U. į aksi taip sakė, o ji buvo išvažiavusi (t. 2, b.l. 81-82).

Liudytojas V. D., teismo posėdžio metu parodė, kad kada viskas įvyko neprisimena, buvo pavakarys, adresu (duomenys neskelbtini). Trenkė vienas kitam.

A. D. 2 yra alaus baras. Jis bare buvo su J. B.. Gėrė alų, nedaug buvo išgėrę, apie pusę valandos buvo ten ir žmogus pakėlė ranką prieš draugą, kuris apsipylė kraujais, krito aukštielninkas, iškvietė greitąją ir policiją. Baro savininkė B. B. davė tokį skudurą nuo grindų, užkišo nosį, pakėlė, suteikė pagalbą, nušluostė, sutvarkė.

Į barą atėjo kartu. J. B. atrodė tvarkingai, kaip ir jis pats. Nebuvo nei sužalotas, nei kruvinas, nei drabužiai kruvini nebuvo.

R. U. sėdėjo V. D. už nugaros, o J. B. sėdėjo priekyje. Jis atsistojo, pasakojo apie statybas ir dirst atgal, kad R. U. irgi atsistojo. J. B. atsistojo prieš, kaip sėdėjo ir R. U. atsistojo už V. D.. Nemanė, kad kumščius jis sugniaužęs, galvojo pasikalbės, kaip alubaryje būna. Ir toliau sau gėrė alų ir girdi, kad krinta J. B.. Tarp jų buvo pokalbiai, o koks garsas gali būti kai kumščiu trenkia žmogui. Kaip įvardinti garsą, neatkreipė dėmesio į tą dalyką. J. B. nupuolė prie aparato, tai ačiū Dievui, galva ne į sieną ir, kad aparato nesudaužė. Ir viskas, apsipylė kraujais ir jis puolė gelbėti draugą savo. R. U. sakė „dar ir tu nori gauti?“, kad gelbėjo savo draugą. Paklausė „už ką? kaltas aš?“ tai paskui jis nurimo, bet visi kiti jo draugai sėdėjo. Toliau išsitraukė telefoną ir skambino 112 ir laukė kol atvažiuos greitoji ir policija, o jie sėdo į mašiną ir išvažiavo.

Iki tol jokių konfliktų nebuvo. R. U. pirmą kartą tada matė, šiandien antrą kartą. Nebuvo jokių konfliktų tarp jų, jie nebuvo niekur išėję pasikalbėti.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. R. U. sakė, kad reikia juos abu suspardyti, ir jį ir J. B.. Tai dar gerai, kad jo nelietė.

Taip nebuvo, kad čia sakė „trenkė vienas kitam“, taip nebuvo ir nebus.

J. B. sėdėjo ir atsistojo priešais jį, o R. U. gavosi taip per petį. Kalbėjo jie kažką apie statybas. Nedaug truko jų pokalbis. Iki smūgio gal dvi, trys, gal penkios minutės, nežiūrėjo į laikrodį. Kumščiu trenkė, o kuo kitu žmogui nosį sulaužysi, ir ko gero ne vieną smūgį trenkė. Kaip nematysi jei šalia žmogus stovi tai kaip nematysi, dar griebė V. D. jį. Matė kaip sudavė, Matė kaip sudavė paskutinį smūgį ir jis nukrito kruvinas. Nežino kuria ranka jis trenkė, gal jis kairys. Kuria ranka trenkė nematė, o patį smūgį matė. Trenkė tiesiai į nosį ir jis be sąmonės, ir kraujas. Kraujas, be sąmonės ir 112 V. D. skambino iš savo telefono. Nematė pirmų smūgių, matė gal paskutinius kelis, kokie trys-keturi buvo. Bare tuo metu buvo daug žmonių, tai jie du, vienas dar šalia sėdėjo ir jų trijulė buvo, moteris dar buvo, A. M. prie jų staliuko, neskaičiavo, bet pas juos pilna staliukas buvo. Visi matė kas ten įvyko. Matė kaip atėjo, kaip sumušė žmogų, kaip atvažiavo greitoji ir policija.

V. D. laikė J. B. po smūgio, bet ką tokį vyrą nulaikysi, bet griebė, laikė ir ačiū Dievui neužsimušė žmogus gal dėl to. Jis sėdėjo, bet atsistojo ir griebė, kas čia yra, jei žmogus, draugas krenta. J. B. nukrito, be abejo nukrito be sąmonės, kraujais apsipylė.

Moteris bare buvo, o ar ji R. U. žmona tai ant kaktos neparašyta. Ji po to sėdo už vairo ir išvežė jį. Ta pati moteris, kuri jį išvežė, buvo bare, kai jie atėjo, ji jau ten buvo. Kai buvo suduoti smūgiai ji buvo bare, visi sėdėjo už stalo, jų buvo gal penki-šeši žmonės ir ta moteris buvo. Ji sėdėjo nugara į jį, o greta ko nežino. Kai buvo pareigūnai atvykę tai sakė, kad patikrintų jų blaivumą, rodė, kad nusikaltėlis važiuoja, o jie sakė, kad susiras (t. 2, b.l. 96-97, 98).

Liudytojas M. M., teismo posėdžio metu parodė, kad atėjo į barą, ten ponas R. U. gėrė kavą, sakė, kad laukia žmonos O. U., kol atvažiuos jo pasiimti. Ten dar buvo A. M.. M. M. pasiėmė bonką, tik nežino ar spalvoto, ar ko ir su A. M. gėrė. Šitą atsimena, o nuo ko prasidėjo visas kivirčas tikrai negali pasakyti. Viskas vyko po pietų, o datos tikrai neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu smulkmeniškai tikrai parodymų nedavė, nes pats buvo išgėręs tuo metu ir papasakoti nieko negali. Kai policijoje apklausinėjo nebuvo išgėręs, turi galvoje tada kai bare viskas vyko tai buvo išgėręs. Kai policija apklausinėjo smulkmeniškai negalėjo nieko pasakyti, bare buvau išgėręs, o apklausa vyko po dviejų-trijų dienų tai smulkmeniškai tikrai negalėjo visko papasakoti. Ką pasakojo teisingai sakė, bet protokolo neskaitė, tik pasirašė, pasitikėjo pareigūnais.

BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka pagarsinta M. M. liudytojo apklausos protokolo ištrauka (t.1 b.l. 79-80), kuriame užfiksuota, kad 2018-09-20 jam apie 14.00-15.00 val. nuėjus į barą prie staliuko rado sėdinčius R. U. ir A. M., prie kurių ir jis atsisėdo. Po pusvalandžio atėjo R. U. sutuoktinė O. U., kuri laukė kol jie baigs gerti degtinę. Jiems besėdint į barą atėjo neblaivus iš matymo pažįstamas asmuo, kuris laukė ateinant barmenės. Prie jų staliuko šis nebuvo priėjęs. Kažkuriuo tai momentu jam išėjus į lauką parūkyti išgirdo bare triukšmą panašų į virtimą ar kritimą ant grindų. Kai jis sugrįžo į barą tai tas asmuo buvo užsiėmęs nosį iš kurios bėgo kraujas. Tuo metu susinervinęs parūkyti į lauką išėjo ir R. U.. Pastarajam sugrįžus šis klausė kas nutiko, kuris nurodė, jog tai ne jo reikalas ir jis nesikištų. Iš to jis suprato, kad pastarasis kažką tai padarė tam asmeniui. Po to, jis išėjo namo ir kas toliau vyko nežino

Pagarsinus apklausos protokolą M. M. pareiškė, kad matyt teisingai surašyta viskas. Jei taip surašyta tai tvirtina parodymus.

Tas aukštas asmuo, kuris atėjo į barą yra J. B..

Kaip atėjęs atrodė negali pasakyti, per daug laiko praėjo. Negali tvirtinti, kad ant jo buvo kokių žymių. Ar jis kuo nors išsiskyrė iš kitų negali tvirtinti.

Tarp R. U. ir J. B. bare pokalbių nebuvo kiek atsimena.

Kai išėjo į lauką parūkyti ten užtruko gal 5-10 minučių. Išgirdęs triukšmą iš karto nuėjo į barą pažiūrėti kas darosi. Rūkė gal 5-10 minučių ir berūkydamas išgirdo triukšmą, bildesį kažkokį, kaip kėdė gal. Kai grįžo į barą, tai ten žmogus buvo užsiėmęs už nosies, jam kraujas bėgo, jis buvo atsistojęs. Ar šalia jo kas nors buvo tuo metu negali tvirtinti, neatsimena. Ar R. U. ten buvo ir kur jis buvo negali pasakyti. O. U. bare tuo metu kaip ir nebuvo. Kai jie išvažiavo iš ten jo jau bare nebuvo.

Rūkė prie laiptų, nuo jų iki baro gal kokie trys-keturi metrai.

Jis gėrė bonką su A. M., o R. U. gėrė kavą, o ar buvo išgėręs, ar ne šito negali tvirtinti.

Smulkmeniškai negali nieko atpasakoti. Gal geriau viską atsiminė per pirminę apklausą nei šiandien (t. 2, b.l. 97-98)

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilkaviškio PK, veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. Su R. U. jam neteko bendrauti. Jis buvo atvykęs į komisariatą, bet bylą jau buvo atidavęs. Atrodo, kad jis tik vieną liudytoją apklausė šioje byloje. Jo pavardės neatsimena, žinau, kad dėl muštynių turgaus bare.

Išsikvietė liudytoją į komisariatą ir apklausė, buvo surašytas protokolas. Protokolas apklausos metu pildomas ranka arba kompiuteriu sistemoje, po to asmuo supažindinamas su protokolu ir pasirašo. Tikrai atsimena, kad apklausa vyko komisariate nes iš vakaro susirado asmenį namuose ir jis buvo su kvapu, neblaivus, todėl kvietėsi jį kitą dieną į komisariatą, kad nebūtų kokių niuansų. Liudytojas skaitė protokolą, jis surašiau ką liudytojas sakė, iš jo žodžių. Dabar visko neatsimins, bet atrodo, kad su nukentėjusiuoju bendravo ir su tuo liudytoju. Liudytojas po apklausos pasirašė protokolą. Jeigu gerai atsimena apklausė tik vieną liudytoją, nukentėjusiojo neapklausinėjo. Protokolą liudytojas skaitė, jam padavė, sakė, kad persiskaitytų ir jis skaitė. Būna, kad garsiai skaitomas, būna, kad patys skaito. Jei rašo ranka tai po apklausos pasiūlo perskaityti jei žmogus neįskaito. Šis liudytojas skaitė pats tyliai, po to pastūmė ir pasakė, kad jau perskaitė (t. 2, b.l. 109-110).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra baro „Adomukas“, esančio S. D. 1, Vilkaviškio m., patalpos (t. 1, b.l. 6-8).

Savanorišku daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad J. B. pateikė gumines šlepetes, sportines kelnes ir palaidinę su panašiomis į kraują dėmėmis, kurie pažiūrėti kaip daiktai (t. 1, b.l. 63, 64-67).

Specialisto išvadomis Nr. G 681/2018(09) ir G 777/2018 9090 nustatyta, kad J. B. yra konstatuotas nosies kaulų lūžimas, kraujavimas iš nosies, kraujosruva kairio paakio srityje, galimai padaryti vienu poveikiu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kad J. B. būtų turėjęs nosies traumų iki 2018-09-20 nenustatyta (t. 1, b.l. 34, 49).

Kaltinamasis R. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jo ir J. B. įvyko incidentas bare „Adomiukas, kuris yra Vilkaviškio m., S. D. g. 1. Tačiau tvirtina, kad jis smūgio J. B. nesudavė. Nurodo, kad jam stojantis, imant J. B. už rankos šis gal norėjo nusimesti ranką. J. B. kėlė rankas ir jis išsigandęs spontaniškai jo tas rankas nusimušė, atmetė. Tuo atmetimu galbūt galėjo paliesti J. B. veidą ar nosį, kuria ranka nepaskys. Tuo momentu J. B. paeidamas keletą žingsnių atgal krisdamas griebėsi už kėdės ir parkrito ant savęs užsimesdamas tą kėdę.

Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. B. teigė, kad R. U. jam sudavė ranka vieną smūgį į veido kairę pusę. Šiuos nukentėjusiojo J. B. parodymus patvirtino ir liudytojas V. D., kuris taip pat tvirtino, kad matė, kaip R. U. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį. Liudytojas J. K. patvirtino, kad jam būnant bare išgirdo kėdžių bruzdesį ir atsisukęs pamatė ant žemės guli jam nepažįstamą asmenį, kuriam iš nosies bėgo kraujas bei už kokių tai 2 m. nuo pastarojo stovintį R. U.. Liudytojas M. M. teigė, kad kažkuriuo tai momentu jam išėjus į lauką parūkyti išgirdo bare triukšmą panašų į virtimą ar kritimą ant grindų. Kai jis sugrįžo į barą tai tas asmuo buvo užsiėmęs nosį iš kurios bėgo kraujas. Tuo metu susinervinęs parūkyti į lauką išėjo ir R. U.. Pastarajam sugrįžus šis klausė kas nutiko, kuris nurodė, jog tai ne jo reikalas ir jis nesikištų. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jų parodymai papildo vieni kitus juos patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta medžiaga. Teismas kaltinamojo R. U. teismo posėdžio metu išdėstą poziciją traktuoja, kaip gynybinę, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jo teismo posėdžio metu duotais parodymais nesivadovauja.

BK 284 straipsnis numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamojo R. U. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų padaryta veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto požymius - Vilkaviškio m., S. D. g. 1, esančio baro „Adomiukas“ patalpos yra vieša vieta. Šio įvykio metu dėl mažareikšmės dingsties buvo nesunkiai sužalotas vienas asmuo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, bei vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmes kaltinamajam R. U. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str., t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo R. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors jis ir buvo 2018-04-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d., tačiau šis nuosprendis įsiteisėjo 2018-11-23. BK 97 str. 1 d. nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu - 2018 m. rugsėjo 20 d. - 2018-04-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, nėra pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamojo R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. U. administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad jam būtų diagnozuotos psichikos ligos byloje nėra.

Kaltinamasis R. U. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (nuosprendžiui neįsiteisėjus) (t. 1, b.l. 161-163), administracine tvarka per metus nebaustas (t. 1, b.l. 173).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – veiką padarė netrukus po to kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už dvi smurtines veikas, iš savo ankstesnių veikų nepasimokė, atsižvelgiant į tai, kad BK 138 str. 2 d. yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 metų - teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti asmeniui skyrus laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydžius mažesnius nei sankcijose numatyti vidurkiai.

R. U. už veikos, numatytos BK 284 str. skirtina 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Už veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p. skirtina 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Taikytinas BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., skirtinos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirtina subendrinta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Taikytinas BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p.p. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2018-04-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, už BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. paskirtos subendrintos 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 8 mėnesius laisvės apribojimo, juos prilyginant 4 mėnesiams laisvės atėmimo ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį - 2018-04-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų - nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei kaltinamojo sulaikymo dienos.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 207,40 euro ieškinį už J. B. gydymą (t. 1, b.l. 51-53).

R. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį, pareikštą šioje byloje pripažįsta. Atsižvelgiant į tai civilinis ieškinys tenkintinas visa apimti ir iš R. U. civiliniam ieškovui priteistina prašoma žalos suma.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: guminės šlepetės, sportinės kelnės ir palaidinė, saugojimui grąžintos savininkui (t. 1, b.l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos savininkui.

Teismas, vadovaudamasis BPK 109 - 115 straipsniais, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam 1 (vienų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą ir paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą 1 (vienų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4, 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktį ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2018-04-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, už BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. paskirtos subendrintos 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, juos prilyginant 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį - 2018-04-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų - nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę R. U. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. U. sulaikymo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 207,40 euro (du šimtus septynis eurus ir 40 cnt. ) Valstybės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, sąskaita (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: gumines šlepetes, sportines kelnes ir palaidinę, saugojimui grąžintas savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.