Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

nedalyvaujant Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos rajono 1-asis notaro biuro notarė G. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti po pareiškėjo motinos S. G. mirties ((duomenys neskelbtini)).

Prašymo pagrindu pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 20 d., notarų veikla buvo sustabdyta, vėliau atnaujinta, tačiau asmenų patekimas pas notarus ir notarinių veiksmų atlikimas iki šiol yra labai komplikuotas, o tam tikrais atvejai ir neįmanomas (LR teisingumo ministro 2020.03.16 įsakymas Nr. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“; TAR, 2020.03.16, Nr. 2020-05472; 2020.03.18 Nr. 2020-05612; 2020.03.20 Nr. 2020-05785; 2020-05.27 Nr. 2020-11221), atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2020 m vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybes lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“). Todėl pareiškėjas nurodo, kad dėl šalyje paskelbto karantino, patekimas pas notarą ir šiuo metu esmingai apsunkintas ir, matyt, neįmanomas, be to, kurį laikotarpį notarai neatlikinėjo notarinių veiksmų, todėl tai sąlygojo termino praleidimą. Be kita ko, nurodo ir tai, kad esant galiojančiam 2003 m. birželio 30 d. testamentui, kuriuo S. G. sūnui Ž. G. paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, notaras privalėjo apie tai pranešti pareiškėjui, tačiau to padaryta nebuvo, todėl ir tokia aplinkybė nulėmė tai, jog palikimas laiku nebuvo priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas Ž. G. teismo prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjo motina S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro 2020 m. birželio 30 d. liudijimas patvirtina, kad po S. G. mirties (mirė 2020 m. kovo 19 d.) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta, o palikimui priimti po S. G. mirties yra praleistas terminas.

Nustatyta, kad nuo S. G. mirties dienos iki pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikimo dienos yra praėję 5 mėnesiai ir 13 dienų.

Priimti palikimą Ž. G. turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis).

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjas nurodė, kad po jo motinos S. G. mirties ((duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, dėl ko asmenų patekimas pas notarus ir notarinių veiksmų atlikimas buvo ir iki šiol yra labai komplikuotas, be to, jis turėjo ir sveikatos problemų. Nurodė ir tai, kad esant galiojančiam 2003 m. birželio 30 d. testamentui, kuriuo S. G. sūnui Ž. G. paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, notarė privalėjo apie tai pranešti pareiškėjui, tačiau to padaryta nebuvo. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, juolab, jog situacija dėl karantino Lietuvos Respublikoje yra visuotinai žinoma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.

Todėl teismas, remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, kartu atsižvelgdamas ir į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, o terminas praleistas iš esmės nelabai žymiai, konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjui terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjui Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui, atsiradusiam po palikėjos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti, ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.