Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-419-324/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-12
Bylos Nr.: 2A-419-324/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-00407-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
Ieškovas: E. S.
Atsakovas: D. S.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė DNB bankas, L. S.

Kategorijos

44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-419-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00407-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; (S) 75.4.3; 75.7; 75.8; 77.4.3; 121.21; 125.2

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-192/2014 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo, atsakovo D. S. priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, N. S., M. B. ir P. B. ieškinius dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė DNB bankas, L. S., išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1996 m. balandžio 13 d., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; palikti šalims santuokines pavardes; nustatyti sūnaus L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. P. S., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus L. S. išlaikymui po 400 Lt, sūnaus D. P. S. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę tvarkyti šias lėšas uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo sūnaus L. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, iš viso 14 400 Lt, sūnaus D. P. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį, iš viso 4 250 Lt; padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovės nuosavybėn priteisiant 2/3 dalis 0,0843 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (23 066,66 Lt vertės), 2/3 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (133 333,33 Lt vertės), transporto priemonę „Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (6 150 Lt vertės), skalbimo mašiną (600 Lt vertės), indaplovę (400 Lt vertės), šaldytuvą (150 Lt vertės), viryklę (150 Lt vertės), virtuvės baldų komplektą (700 Lt vertės), televizorių „Sharp“ (1 500 Lt vertės), sieninę koridoriaus spintą su batų dėže (900 Lt vertės), fotelį (400 Lt vertės), mažą sofą (900 Lt vertės), miegamojo lovą (600 Lt vertės), stiklinį stalą svetainėje (200 Lt vertės), miegamojo spinteles (2 vnt.) (500 Lt vertės), vonios baldus (spintelė su veidrodžiu, spintelė su kriaukle) (400 Lt vertės), šviestuvus (7 vnt.) (350 Lt vertės), atsakovo nuosavybėn priteisiant 1/3 dalį 0,0843 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (111 533,33 Lt vertės), 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (66 666,66 Lt vertės), automobilio priekabą „Tauras 700-01“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (700 Lt vertės), medinį virtuvės stalą ir keturias kėdes (300 Lt vertės), mažą komodą svetainėje (100 Lt vertės), indaują svetainėje (700 Lt vertės), didelę sofą svetainėje (3+2+1) (2 000 Lt vertės), medinę antikvarinę komodą (800 Lt vertės), medinę antikvarinę spintą (1 500 Lt vertės), benzininį pjūklą (1 300 Lt vertės), cemento maišyklę (400 Lt vertės), šlifavimo įrenginį (1 000 Lt vertės), akumuliatoriaus grąžtą (300 Lt vertės), statybinius pastolius (1 000 Lt vertės), muzikinį centrą (120 Lt vertės), televizorių (600 Lt vertės), DVD su stiprintuvu ir 4 kolonėlėmis (400 Lt vertės), ąžuolinę lentą ant sienos (250 Lt vertės).

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo sutuoktinių gyvenimo skyriumi (2012 m. kovo 1 d.) pradžios; nustatyti sūnaus L. S. ir sūnaus D. P. S. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti 800 Lt/mėn. L. S. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. S. išlaikymui po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus L. S. išlaikymui po 500 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti 600 Lt/mėn. D. P. S. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. P. S. išlaikymui po 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus D. P. S. išlaikymui po 400 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą; patvirtinti bendravimo su sūnumis tvarką: 1) atsakovo teisė maksimaliai bendrauti su sūnumi L. S. ir sūnumi D. P. S. neribojama, t. y. tėvas turi teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su sūnumis, dalyvauti jų auklėjime, visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu iki jų pilnametystės, taip pat netrukdomai bendrauti su jais ne mažiau kaip du tris kartus savaitėje, susitikti ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį (I ir III) nuo penktadienio vakaro/šeštadienio ryto ir atostogų metu; 2) atsakovui suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi D. P. S. kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnų pasiimant iš ieškovės ne vėliau kaip 10.00 val. šeštadienį ir sekmadienio vakare iki 18.00 val. pristatant sūnų motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu; 3) atsakovui suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. S. švenčių dienomis – šv. Kalėdų antrąją dieną, šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną, atsakovo ir jo sūnaus gimimo dieną nuo 10.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro, pristatant jį į namus, tuo atveju, jei sekanti po šventinės/laisvadienio einanti diena yra nedarbo diena – iki sekančios dienos 12.00 val. pristatant sūnų motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu; 4) sprendimą su kuo iš tėvų sūnus D. P. S. bus ligos atveju, šalys priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į sūnaus sveikatos būklę, įvertinę jam palankiausias sąlygas; 5) atsakovui suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. S. atostogoms (ne mažiau kaip 14 dienų per metus) pirmą savo kasmetinių su sūnumi atostogų dieną nuo 10.00 val. ryto pasiimant jį iš namų ir iki paskutinės su sūnumi atostogų dienos 18.00 val. pristatant jį motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu; apie ketinimą pasiimti sūnų D. P. S. atostogoms atsakovas turi informuoti (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) ieškovę ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumi pirmosios atostogų dienos; 6) atostogaudamas su sūnumi D. P. S., pasiimdamas jį savaitgalių ar/ir susitikdamas su juo švenčių dienomis atsakovas informuoja ieškovę, kur ir kaip ketinama praleisti susitikimų ar atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba ieškovė galėtų laisvai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi D. P. S.; 7) ieškovė privalo atsakovui nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba atsakovas galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi L. S. ir sūnumi D. P. S.; 8) pasikeitus sūnaus L. S. ir/ar sūnaus D. P. S. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai ir pan.), ieškovė apie tai praneša atsakovui nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama gyvenamosios vietos/mokymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones; padalinti santuokos metu įgytą turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį 0,0843 ha žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (190 000 Lt vertės), transporto priemonę Opel Astra (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7 000 Lt vertės), šuns voljerą (250 Lt vertės), muzikinį centrą (120 Lt vertės), dujinę viryklę „Beko“ (300 Lt vertės), indaplovę „Beko“ (600 Lt vertės), šaldytuvą (250 Lt vertės), televizorių (600 Lt vertės), rūbinės sieninę spintą su batų dėže (900 Lt vertės), veidrodį su vonios spintele (200 Lt vertės), vonios spintelę su kriaukle ir maišytuvu (350 Lt vertės), dviejų dalių komodą (800 Lt vertės), šviestuvus (5 vnt.) (300 Lt vertės), veidrodį (150 Lt vertės), miegamojo dvigulę metalinę lovą su „Dormeo“ čiužiniu (1 700 Lt vertės), spinteles (2 vnt.) (900 Lt vertės), šviestuvus (2 vnt.) (200 Lt vertės), dušo kabiną (1 200 Lt vertės), spintelę su kriaukle ir maišytuvu (700 Lt vertės), veidrodį (150 Lt vertės), šviestuvus tualete (2 vnt.) (350 Lt vertės), lovą su „Dormeo“ čiužiniu (1 600 Lt vertės), spintelę (80 Lt vertės), šviestuvą (80 Lt vertės), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį 0,0843 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini (190 000 Lt vertės), automobilio priekabą „Tauras 700-01“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės), malkinę iš rąstų (6 500 Lt vertės), šulinio medinį rėmą ir namelį ant jo (800 Lt vertės), šiltnamį (350 Lt vertės), benzininį pjūklą (500 Lt vertės), cemento maišyklę (400 Lt vertės), pjaustyklę (100 Lt vertės), metalinius statybinius 3 dalių pastolius (2 100 Lt vertės), ąžuolinį lauko stalą ir kėdes (350 Lt vertės), virtuvės baldų komplektą (8 dalių) su kriaukle, maišytuvu (1 400 Lt vertės), skalbimo mašiną „Beko“ (800 Lt vertės), televizorių „Sharp“ (2 000 Lt vertės), odinius fotelius (3+2+1) (2 000 Lt vertės), DVD su stiprintuvu ir 4 kolonėles (300 Lt vertės), stiklinį stalą (200 Lt vertės), ąžuolinę lentą ant sienos (250 Lt vertės); pripažinti, kad atsakovo dovanotam turtui – mažai komodai (3 stalčių spintelė svetainėje), indaujai, lauko staliukui su 3 kėdėmis, antikvarinei skryniai–batų dėžei, antikvarinei komodai, medinei antikvarinei spintai, virtuvės stalui su 4 kėdėmis – taikomas asmeninės nuosavybės teisinis režimas ir šio turto nedalinti; iš ieškovės priteisti atsakovui 230 Lt kompensaciją už santuokos metu atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo klausimą išspręsti taip: 1) po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti (duomenys neskelbtini) kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nesikeičia, t. y. šalys prieš kreditorių atsako solidariai, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos įmokas AB DNB bankui mokėti lygiomis dalimis; 2) po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai, kaip solidarūs bendraskoliai, privalo grąžinti kreditorei N. S. 15 549,23 Lt skolą lygiomis dalimis, t. y. po 6 453,36 Lt; tuo atveju, jei santuokos metu užgyvento turto padalinimo klausimas bus sprendžiamas ieškovei priteisiant didesnę (2/3 dalis) turto dalį, finansinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriams klausimą išspręsti taip: 1) po santuokos nutraukimo šalys prieš kreditorių AB DNB banką atsako solidariai, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėti taip: ieškovei tenka pareiga mokėti 2/3 AB DNB banko įmokos dalis, atsakovui – 1/3 dalį; 2) po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai privalo grąžinti kreditorei N. S. 15 549,23 Lt skolą ir prieš šį kreditorių atsako solidariai, tačiau tarpusavyje įpareigojamos skolą grąžinti taip: ieškovė – 10 366,15 Lt (2/3 skolos dalys), atsakovas – 5 183,08 Lt (1/3 skolos dalis); atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės 5 000 Lt žalos priteisimo; nepriteisti materialinio išlaikymo iš ieškovės atsakovui ir ieškovei iš atsakovo; patenkinti kreditorės N. S. ieškinį.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. S. pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš sutuoktinių E. S. ir D. S. 12 906,72 Lt skolai grąžinti, 2 643,23 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, M. B. ir P. B. pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 24 846,15 Lt skolai grąžinti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies (2014 m. spalio 28 d. papildomu sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą). Nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų nustatyti L. S. gyvenamąją vietą, priteisti jam išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą; nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę; padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis 0,0843 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) indaplovę (400 Lt), šaldytuvą (200 Lt), viryklę (200 Lt), skalbimo mašiną (700 Lt), sieninę koridoriaus spintą su batų dėže (900 Lt), miegamojo lovą su „Dormeo“ čiužiniu (1 700 Lt), vonios baldus (spintelė su veidrodžiu, spintelė su kriaukle) (450 Lt), šviestuvus (7 vnt.) (400 Lt), miegamojo spinteles (700 Lt), muzikinį centrą (120 Lt), fotelį (400 Lt), mažą sofą (900 Lt), televizorių (600 Lt); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 0,0843 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), automobilio priekabą „Tauras 700-01“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), benzininį pjūklą (900 Lt), cemento maišyklę (400 Lt), šlifavimo įrenginį (1 000 Lt), grąžtą (300 Lt), pjaustyklę (100 Lt), indaują svetainėje (750 Lt), didelę sofą svetainėje (3+2+1) (2 000 Lt), ąžuolinę lentą ant sienos (250 Lt), DVD su stiprintuvu ir 4 kolonėlėmis (350 Lt), ąžuolinį lauko stalą su kėdėmis (vertė 350 Lt), televizorių „Sharp“ (2 000 Lt), stiklinį stalą (200 Lt); priteisė iš ieškovės atsakovui 5 470 Lt kompensaciją; nustatė nepilnamečio sūnaus D. P. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. P. S. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2012 m. vasario 24 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskyrė ieškovę nepilnamečio sūnaus D. P. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. P. S., tvarką dviem etapais: 1. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos du mėnesius atsakovas su mažamečiu sūnumi P. D. S. bendrauja kiekvieną mėnesio savaitę šeštadieniais nuo 10.00 iki 13.00 val. PC „Mega“ žaidimų kambaryje ar žaidimų aikštelėje prie PC „Mega“ dalyvaujant ieškovei; 2. trečiąjį mėnesį ir toliau nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su mažamečiu sūnumi bendrauja pagal tokią tvarką: 2.1. atsakovui suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi D. P. S. kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnų pasiimant iš ieškovės ne vėliau kaip 10.00 val. šeštadienį ir sekmadienio vakare iki 18.00 val. pristatant sūnų motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu; 2.2. D. S. suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. S. švenčių dienomis – šv. Kalėdų antrąją dieną, šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. ryto ir iki 18.00 val. vakaro, pristatant jį į namus; 2.3. sprendimą su kuo iš tėvų sūnus D. P. S. bus ligos atveju, šalys priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į sūnaus sveikatos būklę, įvertinę jam palankiausias sąlygas; 2.4. atsakovui suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. S. atostogoms (ne mažiau kaip 7 dienas per metus) pirmą savo kasmetinių su sūnumi atostogų dieną nuo 10.00 val. ryto pasiimant jį iš namų ir iki paskutinės su sūnumi atostogų dienos 18.00 val. pristatant jį motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu; apie ketinimą pasiimti sūnų D. P. S. atostogoms atsakovas turi informuoti (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) ieškovę ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumi pirmosios atostogų dienos; 2.5. atostogaudamas su sūnumi D. P. S., pasiimdamas jį savaitgaliui ar/ir susitikdamas su juo švenčių dienomis, atsakovas informuoja ieškovę, kur ir kaip ketinama praleisti susitikimų ar atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba ieškovė galėtų laisvai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi D. P. S.; ieškovė privalo atsakovui nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba atsakovas galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi L. S. ir sūnumi D. P. S.; pasikeitus sūnaus L. S. ir/ar sūnaus D. P. S. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai ir pan.), ieškovė apie tai praneša atsakovui nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama gyvenamosios vietos/mokymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones; pripažino, kad 32 460 Lt prievolė tretiesiems asmenims M. B. ir P. B. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį yra solidari šalių prievolė, nustatant, kad ieškovė ir atsakovas prieš kreditorius M. B. ir P. B. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo šią skolą grąžinti taip: atsakovas – 1/3 dalį skolos, ieškovė – 2/3 dalis skolos; priteisė iš atsakovo M. B. ir P. B. 27 846,15 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; pripažino, kad 12 906,72 Lt prievolė trečiajam asmeniui N. S. pagal žodinę paskolos sutartį yra solidari šalių prievolė, nustatant, kad šalys prieš kreditorę N. S. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo šią skolą grąžinti taip: atsakovas – 1/3 dalį skolos, ieškovė – 2/3 dalis skolos; priteisė solidariai iš šalių N. S. 12 906,72 Lt skolai grąžinti, 2 643,23 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; nustatė, kad kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti (duomenys neskelbtini) kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nesikeičia, t. y. šalys prieš kreditorių lieka solidariai atsakingos, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį atsiskaitinėti taip: ieškovė AB DNB bankui moka 2/3 įmokų dalis, atsakovas – 1/3 dalį įmokų. Atmetė kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį.

Sprendė, kad, šalių sūnui L. S. sulaukus pilnametystės, reikalavimai dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo neteko teisinės prasmės, todėl šią bylos dalį nutraukė. Siekdamas nustatyti šalių santuokos iširimo priežastis, vertino tik tas šalių nurodytas aplinkybes, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, t. y. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Konstatavo, kad aplinkybės, jog atsakovas naudojo smurtą (psichologinį ir fizinį) prieš ieškovę, savo elgesiu daro jai žalą, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Padarė išvadą, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio D. P. S. interesus, užtikrintų įprastą ir saugią jo socialinę aplinką. Nustatė, kad 700 Lt suma, skirtina nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį, atitiktų faktinius šalių vaiko poreikius bei tėvų galimybes šiuos poreikius patenkinti. Atmetė atsakovo prašymą iš ieškovės priteisti didesnę dalį nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingos sumos ir iš atsakovo priteisė išlaikymą sūnui P. D. S. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nesant duomenų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Manė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka be pereinamojo laikotarpio gali neigiamai paveikti vaiką, todėl nustatė tokį laikotarpį. Padarė išvadą, jog vaiko interesų vardan būtina išsaugoti vaiko bendravimą su savo tėvu, stiprinti jų emocinį ryšį. Laikė, kad ieškovės nesutikimas dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo motyvuojamas nepagrįstomis ieškovės baimėmis. Sprendė, kad nustatoma bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti atsakovo ir jo sūnaus emocinius ryšius. Nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. netinkamo atsakovo elgesio šeimoje, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu patyrė psichologinę įtampą, lankėsi pas psichologą, konstatavo, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš dalies tenkintinas. Įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, įvertinus šalių finansines galimybes išlaikyti priteistiną turtą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrą turtą. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) M. B. jai padovanotos lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamojo namo pagerinimui. Pažymėjo, kad, šalims nesutarus dėl dalintinų daiktų vertės, teismas apskaičiavo vidutinę daiktų vertę nuo šalių pasiūlytos vertės, transporto priemonės „Opel Astra“ 7 000 Lt vertę nustatė šalių susitarimu. Sutiko su ieškovės argumentais, kad dušo kabina, vonios kambario ir virtuvės santechnika yra neatsiejama namo dalis, o šuns voljeras, malkinė, medinis šulinys bei šiltnamis laikytini gyvenamojo namo priklausiniais, kurie yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir susiję su pagrindinio daikto paskirtimi, todėl atskirai nedalinami, kadangi juos ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14). Į dalintiną turtą neįtraukė daiktų, skirtų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti – vaiko lovos su „Dormeo“ čiužiniu (1 600 Lt vertės) ir spintelės. Atsakovui pateikus įrodymus, kad senovinė spinta bei komoda, medinis stalas su 4 kėdėmis buvo padovanoti atsakovui asmeniškai, šių daiktų netraukė į dalintino turto balansą. Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei atitektų indaplovė (400 Lt vertės), šaldytuvas (200 Lt vertės), viryklė (200 Lt vertės), sieninė koridoriaus spinta su batų dėže (900 Lt vertės), miegamojo lova su „Dormeo“ čiužiniu (1700 Lt vertės), vonios baldai (spintelė su veidrodžiu, spintelė su kriaukle) (450 Lt vertės), šviestuvai (7 vnt.) (400 Lt vertės), miegamojo spintelės (700 Lt vertės), muzikinis centras (120 Lt vertės), fotelis (400 Lt vertės), maža sofa (900 Lt) vertės, o atsakovui – benzininis pjūklas (900 Lt vertės), cemento maišyklė (400 Lt vertės), šlifavimo įrenginys (1 000 Lt vertės), grąžtas (300 Lt vertės); pjaustyklė (100 Lt vertės), indauja svetainėje (750 Lt vertės), didelė sofa svetainėje (3+2+1) (2 000 Lt vertės); ąžuolinė lenta ant sienos (250 Lt vertės), DVD su stiprintuvu ir 4 kolonėlėmis (350 Lt vertės), ąžuolinis lauko stalas su kėdėmis (350 Lt vertės). Tarp šalių kilus ginčui dėl skalbimo mašinos, stiklinio stalo, televizoriaus „Sharp“ ir virtuvės baldų, teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina, sprendė, kad skalbimo mašina ir virtuvės komplektas labiau reikalingi ieškovei nei atsakovui, todėl juos priteisė ieškovei, o esant dviems televizoriams ir atsakovui tenkant mažesnės vertės turtui, televizorių „Sharp“ (2 000 Lt vertės) ir stiklinį stalą (200 Lt vertės) priteisė atsakovui, ieškovei paliekant kitą televizorių (600 Lt vertės). Atsižvelgęs į tai, kad, padalinus namų apyvokos daiktus ir transporto priemones, ieškovei atiteko daiktų už 14 670 Lt, o atsakovui – už 9 200 Lt, atsakovui iš ieškovės priteisė 5 470 Lt skirtumą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog tretieji asmenys būtų įvykdę prievolę už atsakovą pagal (duomenys neskelbtini) AB DnB banko kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o aplinkybę, kad M. B. kiekvieną mėnesį pervesdavo pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą (iš viso 32 460 Lt), vertino kaip paskolą. Nurodė, kad šią išvadą patvirtina paskolos sutartis, (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp M. B. ir ieškovės, M. B. 2012 m. liepos 23 d. atsiliepime ir bylą nagrinėjant teisme nurodytos aplinkybės, t. y., kad už suteiktą paskolą yra atsakingi abu sutuoktiniai. Įvertinęs, kad ieškovė lėšas naudojo šeimos poreikiams tenkinti (paskolos įmokoms už šeimos turtą mokėti), M. B. suteiktą paskolą pripažino solidariąja sutuoktinių prievole (CK 3.109 str. 2 d.). Padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. S. Klausučių kredito unijai sumokėjo 12 906,72 Lt, o ieškovė neįrodė, kad N. S. perduodavo kredito unijai ne savo, o sutuoktinių ar ieškovės tėvų, lėšas. Dėl to prievolę N. S. pripažino solidariąja sutuoktinių prievole (CK. 3.109 str. 2 d.). Nustatė, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti (duomenys neskelbtini) kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nesikeičia, t. y. šalys prieš kreditorių atsako solidariai, tačiau, atsižvelgęs į sutuoktiniams priteistinas nekilnojamojo turto dalis, tarpusavyje šalis įpareigojo pagal šią sutartį atsiskaitinėti taip: ieškovė AB DNB bankui moka 2/3 įmokų dalis, atsakovas 1/3 dalį. Pažymėjo, kad toks sprendimas skirtas ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams reguliuoti, apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys dėl neturtinės žalos dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalinimo ir prievolių paskirstymo.

Nemotyvuotas prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio sumažinimas. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas, kaip sutuoktinis, ieškovės atžvilgiu elgėsi netinkamai, naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, nuolat girtavo, nusišalino nuo finansinių šeimos problemų sprendimo, tuo pažeisdamas savo, kaip sutuoktinio, pareigas, būti lojaliu, gerbti kitą, rūpintis šeima. Tai, kad ieškovė, prasidėjus atsakovo psichologiniam ir fiziniam smurtui, girtavimams, ne iš karto kreipėsi į teismą dėl santuokos iširimo, rodo, kad ji turėjo lūkesčius, jog atsakovas pasitaisys, kad pavyks išsaugoti šeimą, dėl ko ji atsakovui ne kartą atleido jo netinkamą elgesį, tačiau atsakovas šių jos lūkesčių nepateisino, ir nesielgė taip, kad jo elgesys atitiktų šeimos interesus. Ieškovės siekiai išsaugoti šeimą, įdėtos pastangos, kurių atsakovas neįvertino, yra ta žala, kurią ieškovė patyrė ir kurią atsakovas, būdamas kaltas dėl santuokos iširimo, turi atlyginti. Ieškovės prašoma 5 000 Lt suma yra teisinga ir pagrįsta, įvertinant ne tik pateiktus duomenis apie patirtą smurtą, tačiau atsižvelgiant ir į santuokos trukmę, ieškovės pastangas ir atsakovo neveikimą siekiant išsaugoti šeimą.

Nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nebuvo atsižvelgta į esmines ieškovės nurodytas aplinkybes ir pagrįstas baimes. Atsakovo smurtavimo (psichologinio, fizinio) faktas prieš kitus šeimos narius – sutuoktinę ir nepilnametį sūnų – byloje yra įrodytas. Šie asmenys, būdami suaugę arba arti pilnametystės, savo teisių pažeidimą galėjo apginti, tačiau 4 metų vaikas to negali padaryti. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo gyvenamąją vietą, todėl vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai negalėjo patikrinti atsakovo gyvenimo sąlygų. Iki kol nėra patikrintos atsakovo gyvenimo sąlygos, nėra nustatyta, kad jos atitinka vaiko interesus, netirtas atsakovo elgesys buityje po to, kai jis nebegyvena su šeima, nėra nustatyta, ar jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nebuvo pagrindo atsakovui sudaryti galimybę pasiimti vaiką su nakvynėmis.

Neteisingai nustatytas prievolės trečiajam asmeniui N. S. dydis. Trečiasis asmuo N. S. yra pateikusi duomenis, kad ji yra sumokėjusi įmokas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį – 12 906,72 Lt, tačiau faktiškai tokių įmokų yra padaryta mažiau, t. y. 2006 metais po 274 Lt yra įmokėta vasario–gruodžio mėnesiais (11 įmokų), kurių bendra suma 3 014 Lt, 2007 metais vasario–kovo, gegužės, liepos–gruodžio mėnesiais (9 įmokos), kurių bendra suma 2 466 Lt, 2008 metais vasario–rugpjūčio mėnesiais (7 įmokos), kurių bendra vertė 1 918 Lt, iš viso 7 398 Lt, bei N. S. lėšomis padaryta įmoka – 2008 m. rugsėjo 4 d. – 4 108,72 Lt. Bendra šių įmokų suma sudaro 11 506,72 Lt, o ne 12 906,72 Lt. Be to, neatsižvelgta, kad N. S. sumokėjus paskutinę įmoką, jai buvo išmokėta 1 400 Lt paskolos dalis, kuri paskolos suteikimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta į Klausučių kredito unijos depozitinę sąskaitą. Tai reiškia, kad netgi teismui patikėjus trečiuoju asmeniu, jos reikalavimo suma atitinkamai mažėja iki 10 106,72 Lt, kadangi trečiasis asmuo N. S. ieškovei ir atsakovui jai išmokėtų 1 400 Lt neperdavė, tačiau šia suma savo reikalavimo taip pat nesumažino. Trečiasis asmuo N. S. paskolos grąžinimo metu neturėjo pajamų, jos teiginiai apie pajamų iš ūkio gavimą nėra pagrįsti rašytiniais duomenimis, o paskolos mokėjimo laikotarpiu ieškovė ir atsakovas dirbo, turėjo pajamas ir turėjo galimybę šią skolą grąžinti ir ją dalimis grąžino. N. S. įmokas sumokėdavo ieškovės ir atsakovo lėšomis. Trečiasis asmuo yra įvykdžiusi tik dalį prievolės už ieškovę ir atsakovą pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį, t. y. 2008 m. rugsėjo 4 d. įmokėjo 4 108,72 Lt, todėl jai buvo išmokėta depozitinėje sąskaitoje buvusi 1 400 Lt paskolos dalis, t. y. trečiasis asmuo N. S. už ieškovę ir atsakovą įvykdė prievolę iš viso už 2 708,72 Lt.

Neteisingai paskirstytas prievolės įvykdymas N. S. Iš N. S. gautos lėšos buvo panaudotos bendro turto, kuris buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pagerinimui. Nukrypimas nuo lygių dalių principo negali būti pagrindas kitaip paskirstyti šią prievolę, kadangi nukrypimas pritaikytas dėl to, kad ieškovė į ginčo turtą investavo jai dovanotas lėšas.

Nepagrįstai trečiajam asmeniui N. S. priteistos 2 643,23 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. iki 2012 m. spalio 9 d. Dėl palūkanų dydžio nebuvo susitarta, be to, tarp šalių nesusiklostė paskolos santykiai, t. y. net teismui pripažinus, kad N. S. įvykdė prievolę už ieškovę ir atsakovą, šios prievolės įvykdymas nesukuria tarp šalių paskolinių santykių, o tai reiškia, kad nesukuria ir pareigos mokėti palūkanas.

Nepagrįsta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jos motinos dovanoti 33 500 Lt buvo panaudoti šeimos gyvenamojo namo pagerinimui. Ieškovė pateikė į bylą sąskaitas faktūras ir pinigų sumokėjimo kvitus, patvirtinančius įvairių statybinių medžiagų įgijimą. Šių duomenų atsakovas neneigė, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės asmeninių lėšų panaudojimas bendro turto pagerinimui yra visiškai įrodytas.

Nepagrįstai tarp šalių paskirstyta prievolė AB DNB bankui. Nukrypimas nuo lygių dalių principo yra susijęs ne su tuo, kad ieškovei priteisiama didesnė turto dalis, dėl ko ji turi prisiimti atitinkamai ir didesnę prievolės dalį, o su tuo, kad ieškovei tenka didesnė turto dalis, nes ji yra į šį turtą investavusi asmenines lėšas.

Neteisingos išvados dėl turto vertės ir dalies turto neįtraukimo į dalintino turto balansą. Teismas nurodė, kad automobilio „Opel Astra“ šalių nustatyta kaina yra 7 000 Lt, tačiau tokią automobilio kainą nurodė atsakovas, o ieškovė teigė, kad jo kaina – 6 150 Lt. Aplinkybę, kad ši kaina yra reali, patvirtina VšĮ „Emprekis“ kainynas. Dėl to nebuvo pagrindo nustatyti atsakovo nurodytos kainos, o šio turto kaina gali būti ne didesnė nei ieškovės nurodyta pirminė kaina – 6 150 Lt. Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad ieškovei tenkančio miegamojo lovos su „Dormeo“ čiužiniu vertė yra 1 700 Lt. Ši kaina yra aiškiai neprotinga, viršijanti naujos lovos kainą, nors turtas yra dėvėtas. Priimtina šio turto kaina gali būti 600 Lt. Nepagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukta medinė antikvarinė komoda, senovinė spinta, medinis stalas su 4 kėdėmis, teigiant, kad šis turtas atsakovui buvo padovanotas asmeniškai. Apie dovanojimo raštelius ieškovė sužinojo tik prasidėjus bylos nagrinėjimui, šis turtas, kaip ir visas kitas, šalių buvo įgytas jiems gyvenant santuokoje ir iš bendrų lėšų. Taigi teismas galėjo turtą padalinti natūra taip, kad ieškovė neturėtų kompensuoti turto, kuris yra dalomas ir gali atitekti atsakovui. Nepagrįstai padidinus automobilio, lovos su čiužiniu kainas, neįtraukus dalies turto į dalintino turto balansą, buvo pažeista ieškovės, kaip sutuoktinės, nuosavybės teisė, sąžiningumo ir teisingumo principai. Dėl to ieškovė turėtų sumokėti atsakovui kompensaciją už turtą, kuris buvo įgytas už jų bendras lėšas, tačiau pagal apsimestinius dovanojimo sandorius pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Dovanojimo rašteliuose nurodytos aplinkybės nėra patikrintos byloje, o dovanojimo raštelių turinys leidžia daryti kategorišką išvadą dėl jų apsimestinio pobūdžio. Dovanojimo faktą patvirtinantys rašteliai yra surašyti praėjus daug metų po tariamo dovanojimo sandorio, todėl teismas šiuos įrodymus turėjo vertinti kritiškai. Šį turtą įtraukus į dalintino turto balansą, sumažinus automobilio ir lovos su čiužiniu vertę, taip pat atsakovui priteisus mažą sofą (900 Lt), muzikinį centrą (120 Lt), laikytina, kad abiem sutuoktiniams tenkanti turto dalis yra apylygė (ieškovės turto vertė – 11 700 Lt, atsakovo – 11 420 Lt) ir kompensacija vienam iš kito nepriteistina.

Prašo panaikinti sprendimą dalį ir priimti naują sprendimą, priteistą neturtinės žalos dydį padidinant iki 5 000 Lt, pakeičiant bendravimo tvarką, pašalinant iš jos atsakovo teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. ir ne mažiau kaip 7 dienas per metus atostogauti, sumažinant trečiojo asmens N. S. reikalavimo teisę iki 2 708,72 Lt, pripažįstant šią prievolę solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, įtraukiant į dalintino turto balansą ir atsakovo nuosavybėn priteisiant: medinį stalą su 4 kėdėmis (300 Lt vertės), trijų stalčių spintelę (100 Lt vertės), medinę antikvarinę komodą (800 Lt vertės), taip pat atsakovui priteisiant mažą sofą (900 Lt vertės), muzikinį centrą (120 Lt vertės), panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovė AB DNB bankui moka 2/3 įmokų, o atsakovas – 1/3, paliekant juos solidariais skolininkais.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo N. S. prašo sprendimo nekeisti.

Atsakovas nurodo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokia tvarka ir apimtimi turėtų būti įgyvendinama tėvo ir sūnaus bendravimo teisė, nereiškė savarankiško reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, todėl laikytina, kad atsakovo pasiūlymui iš esmės neprieštaravo. Byloje yra įrodymai, paneigiantys atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu faktą. Atsakovui yra priteista 1/3 šeimos gyvenamojo būsto, kuriame šiuo metu gyvena šalių mažametis sūnus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai prižiūrėtų savo sūnų D. P. S., kad yra pagrindas nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su sūnumi. Kreditorė N. S. yra sumokėjusi visas E. S. kredito įmokas, iš viso 12 906,72 Lt. Šią aplinkybę patvirtina mokėjimo išrašai ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai. Įmokas ji sumokėjo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros programų departamento (duomenys neskelbtini) gautos 22 066,63 Lt paramos. Byloje nėra įrodymų, kad pinigus mėnesinei įmokai sumokėti N. S. perduodavo ieškovė. Reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagrindas yra įstatymas – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis. Byloje nėra įrodymų, kad M. B. tariamai ieškovei dovanotos lėšos buvo investuojamos į namą. Apeliaciniame skunde nurodyti mokėjimo dokumentai įrodo paskolos, suteiktos AB DNB banko, panaudojimą. Ieškovė iš M. B. gautoms piniginėms lėšoms pagrįsti pateikė (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, kuria M. B. paskolino ieškovei 28 700 Lt ir įsipareigojo šiuos pinigus periodiškai pervedinėti į ieškovės sąskaitą, ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, jog M. B. dovanoja ieškovei 33 550 Lt namo statybai vykdyti ir įsipareigoja šiuos pinigus pervesti į ieškovės sąskaitą. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad realiai M. B. ieškovei yra padovanojusi tik 3 550 Lt. Vėliau atlikti mokėjimai negali būti pripažinti įmokomis pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, nes šiais mokėjimo nurodymais yra pagrįstas M. B. ir P. B. 2013 m. rugsėjo 19 d. ieškinys, kurį teismas patenkino, pripažinęs, kad 32 460 Lt prievolė M. B. ir P. B. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį yra solidari sutuoktinių prievolė. Be to, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl turto teisinio režimo pakeitimo iš santuokinio į asmeninį. Pagal kreditavimo sutarties nuostatas lėšos, reikalingos mėnesinei įmokai sumokėti, turi būti sukaupiamos toje pačioje sąskaitoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė vienasmeniškai santuokos metu dengė kreditą. Ieškovė nereiškė savarankiško reikalavimo dėl dovanojimo faktą patvirtinančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, jų neginčijo, todėl su tuo susiję apeliantės argumentai vertintini kritiškai.

Trečiasis asmuo N. S. nurodo, kad ieškovė neprieštaravo, jog prievolę kreditorei Klausučių kredito unijai vykdytų N. S.. Įvykdžius prievolę dėl 10 000 Lt paskolos ir palūkanų sumokėjimo, N. S. perėjo kreditorės Klausučių kredito unijos teisės, susijusios su ieškove (CK 6.50 str. 3 d., 6.112 str. 1 d. 1 p.).

Trečiasis asmuo DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukęs šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, tinkamai nustatė ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, bendravimo su vaiku tvarką, padalino turtą ir paskirstė šalių prievoles.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, gyvendama santuokoje su atsakovu, ieškovė patyrė psichologinę įtampą, lankėsi pas psichologą. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo išvada sumažinti ieškovės prašomą priteisti 5000 Lt dydžio neturtinę žalą yra nemotyvuota – apeliacine tvarka vertinamame sprendime abstrakčiai konstatuota, jog šis ieškovės reikalavimas iš dalies tenkinamas, įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, bei kad 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007, tačiau pastarojoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra kitokia. Minimoje byloje buvo nustatytas tęstinis ieškovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš atsakovę, kuris, akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą, dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, jog 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nustatytas, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir pritaikius CK 3.70 straipsnio 2 dalyje ir 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas materialines teisės normas.

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-625-408/2013, atsakovas yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo, be to, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, jis įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, o ieškovei iš jo priteista 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuosprendžio matyti, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) apie 20.00 val. savo namuose, katilinės patalpoje, suėmęs už rankų ieškovę, norėjusią atsukti karštą vandenį po to, kai atsakovas sūnui (duomenys neskelbtini) besimaudant vonioje jį užsuko, padarė jai poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje, tuo sukeldamas ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą; be to, apie 21.00 val. savo namuose, namo laiptinėje, tyčia, suėmęs sūnų (duomenys neskelbtini) rankomis už galvos, stūmė jo galvą vieną kartą į sieną, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus kaip motina. 2012 m. gruodžio 22 d. atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01798-12 dėl ieškovės sužalojimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau šis ikiteisminis tyrimas 2013 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius atsakovo veikoje minėtame straipsnyje įtvirtino nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, jog 2012 m. gruodžio 22 d. atsakovas koliojo žmoną necenzūriniais žodžiais, mėtė daiktus, daužė indus, tačiau negrasino su ja susidoroti, todėl jo veiksmuose nenustatyti BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, jog 2009 m. gruodžio 8 d. ieškovė pateikė pareiškimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (VPK) apie tai, kad 2009 m. gruodžio 6 d. apie 19.00 val. parėjęs neblaivus atsakovas ją stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais (ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, nes tokio pobūdžio nusikaltimus nagrinėja teismas privataus kaltinimo tvarka); ieškovė į Kauno apskrities VPK dėl atsakovo elgesio kreipėsi ir 2011 m. rugsėjo 21 d. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2011 metais pagal ieškovės pareiškimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą; teismui pateikta Kauno moterų draugijos pažyma apie tai, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė kreipėsi į šią draugiją dėl patiriamo smurto šeimoje ir dėl to padidėjusio nerimo, nemigos ir psichologinė įtampos, jai paskirta psichologo konsultacija. 2013 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta dėl atsakovo atskirojo skundo laikinosios apsaugos priemonės (uždraudimo atsakovui gyventi šeimos name iki civilinės bylos išnagrinėjimo) taikymo klausimu nustatyta, kad, nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo apylinkės teisme, atsakovas pripažino, jog jis neatlygino nukentėjusiajai neturtinės žalos 800 Lt, todėl padaryta išvada, jog atsakovas, žinodamas pasekmes, nesiekia gera valia vykdyti nuosprendžio (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms apeliantė pagrįstai teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi netinkamai, naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, girtavo, santuokoje tai truko ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 1000 Lt neturtinės žalos suma nekompensuoja dėl to ieškovės patirtų įvairių neigiamų išgyvenimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas naudojo smurtą (psichologinį ir fizinį) prieš ieškovę, savo elgesiu darė jai žalą, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Teisingai cituodamas kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus, pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių tokios žalos dydį apsprendžiančių faktorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-113/2011 pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui J. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo). Įvertinus aukščiau nurodytą netinkamą tęstinį atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo nustatytas santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį (pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovės mėnesio pajamos yra apie 1200 Lt, atsakovo – apie 750–780 Lt), šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteista neturtinė žala padidintina iki 800 Eur (2762,24 Lt).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Minėta, kad 2013 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovui laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Šiuo metu vienas šalių sūnus yra pilnametis, kitas – ketverių metų. Vykdydamas šią nutartį, atsakovas nurodė apsigyvenęs pas brolį, buities sąlygos ten nėra patikrintos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie savo gyvenamąją vietą teismo sprendimo priėmimo metu, nesudaro pagrindo iš esmės keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (pažymėtina, kad apeliantė jos faktiškai ir neginčija, išskyrus atsakovui suteiktą galimybę pasiimti vaiką su nakvynėmis). Tarp šalių nėra ginčo dėl namo, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, padalijimo. Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu atsakovui nuosavybėn yra paskirta 1/3 šio namo bei 0.0843 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), dalis, šiame name yra atsakovo gyvenamoji vieta. Byloje yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl abiejų šalių gyvenimo sąlygų šiame name tinkamumą vaikams (t. 1 b.l. 81). Vadovaujantis šia aplinkybe bei faktu, kad atsakovas nenurodė jokios kitos gyvenamosios vietos, o įpareigojimas gyventi atskirai nuo ieškovės ir vaikų galioja iki bylos išnagrinėjimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo buities sąlygas po šalių santuokos nutraukimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu, ūmų būdą, polinkį vartoti prievartą ne tik sutuoktinės, bet ir vaikų atžvilgiu, sutiktina su apeliante, kad, ieškovės nesutikimą dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo laikydamas nepagrįstomis jos baimėmis ir nustatydamas atsakovo teisę pasiimti mažametį vaiką nakvynei, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, neatitinkančią byloje surinktų įrodymų ir prieštaraujančią ankstesnei išvadai dėl atsakovo elgesio šeimoje. Tokia išvada neatitinka CPK 263 straipsnyje reglamentuotų pagrįstumo kriterijų, todėl nustatyta bendravimo tvarka koreguotina. Koregavimo ribos nustatytinos atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pateikęs probacijos tarnybai skirtus įrodymus apie lankymąsi Kauno apskrities priklausomybės ligų centre (t. 8 b.l./ 101-107, 139-140), t.y, gydymąsi nuo alkoholizmo, o apeliantė ginčija tik atsakovui suteiktą galimybę pasiimti vaiką nakvynei, bendraujant su vaiku kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. ir ne mažiau kaip 7 dienas per metus atostogaujant. Įvertinus tai, kad vaikas yra mažametis, teisėjų kolegija sprendžia, jog vaiko interesus labiau atitinka bendravimas su tėvu kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nesuteikiant teisės pasiimti vaiką atostogoms. Pažymėtina, kad, pasikeitus vaiko amžiui, jo poreikiams ir įgyvendinamu bendravimu sutvirtinus ryšį su tėvu, nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama (CK 3.170 straipsnis).

Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams

Nuspręsdamas, kad trečiasis asmuo N. S. Klausučių kredito unijai sumokėjo 12906,72 Lt paskolą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi rašytiniais įrodymais, esančiais t. 2 b.l. 197, t. 3 b.l. 46-90. T. 2 b.l. 197 yra N. S. pensijos pažyma. Mokėjimų istorija t. 3 b.l. 46-90 rodo, kad 2006-2008 metais sumokėta paskolos įmokų 29 kartus po 274 Lt, 2 kartus po 275 Lt ir vieną kartą 4108,72 Lt, iš viso sumokėta 12 604,72 Lt. Iš kvitų ir 2012 m. rugsėjo 10 d. Klausučių kredito unijos paskolos mokėjimo išaiškinimo t. 3 b.l. 46-47 matyti, jog po dvi 274 Lt ir 275 Lt įmokas yra sumokėjęs P. B., todėl bendra N. S. sumokėta įmokų suma yra ne 12 906,72 Lt, o 11808,72 Lt (12906,72-1098). Tuo vadovaujantis atmestinas apeliantės argumentas, jog bendra šių įmokų suma yra 11 506,72 Lt. 2012 m. rugsėjo 10 d. Klausučių kredito unijos paskolos mokėjimo išaiškinimo raštu nurodyta, jog 2008 m. rugsėjo 4 d. sumokėta suma 4108,72 Lt, tame tarpe paskolos dalis 1400 Lt, padengta E. S. pajiniu įnašu (t. 3 b.l. 48). Paskutinė 4108,72 Lt įmoka sumokėta 2008 m. rugsėjo 4 d. 13:16:01 val., tą pačią dieną 13:16:35 val. atlikta operacija „1400 Lt išėmimas uždarant“ (kvitas t. 1 b.l.110). Siejant pastarojo kvito turinį su paaiškinamuoju raštu darytina išvada, jog 1400 Lt pajiniu įnašu buvo padengta paskolos dalis, tai nėra išmoka N. S..

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad N. S. perduodavo Klausučių kredito unijai ne savo, o sutuoktinių ar ieškovės tėvų, išskyrus keturias P. B. padarytas įmokas, lėšas. Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad trečiasis asmuo N. S. paskolos grąžinimo metu neturėjo pajamų, nes jos teiginiai apie pajamų iš ūkio gavimą nėra pagrįsti rašytiniais duomenimis. Trečiojo asmens N. S. parašai paskolos mokėjimo kvituose ir minėtas Klausučių kredito unijos paskolos mokėjimo išaiškinimas patvirtina, kad paskolos įmokas mokėjo būtent N. S.. Pensijos dydžio pažymėjimas leidžia daryti išvadą, jog gaunamos 481,16 Lt senatvės pensijos įmokoms pakako, todėl rašytinių įrodymų apie pajamas iš ūkio nebuvimas neturi reikšmės įmokų kilmės vertinimui. Pažymėtina, jog ieškovė yra pripažinusi, kad kredito likutį N. S. sumokėjo iš 2008 m. rudenį gautos ES išmokos, byloje yra išmokų gavimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Nelogiška būtų manyti, kad, kaip teigia apeliantė, N. S. įmokas sumokėdavo ieškovės ir atsakovo lėšomis, jeigu jie patys dirbo ir turėjo galimybę šią skolą grąžinti (CPK 185 straipsnis).

Atsakovas priešieškiniu t. 4 b.l. 125 pripažino, kad Klausučių kredito unijos suteikta paskola buvo panaudota santuokos metu įgyto gyvenamojo namo statybai, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti skolos grąžinimo prievolę N. S.. Pirmosios instancijos teismas, padalindamas šalių turtą, nuo lygių dalių principo nukrypo ne dėl to, kad ieškovė į ginčo turtą investavo jai dovanotas lėšas, o dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei šalių finansinių galimybių išlaikyti priteistą turtą įvertinimo. Tuo vadovaujantis, atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie neteisingai paskirstytą prievolės N. S. įvykdymą.

Atmestini apeliantės reikalavimai dėl nepagrįsto palūkanų priteisimo, nesant paskolos santykių su N. S..

Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Reikalavimą dėl palūkanų priteisimo trečiasis asmuo N. S. grindė įstatymu – CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Hansa - LTB” v. A. M., bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; kt.). Nurodomo straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Reikalavimą grąžinti pinigus, N. S. sumokėtus Klausučių kredito unijai, ji šalims pateikė 2012 m. spalio 11 d. (t. 4 b.l.80), todėl 5 procentų metinių palūkanų suma nuo šalių prievolės grąžinti paskolą įvykdymo 2008 m. rugsėjo 4 dieną iki 2012 m. spalio 9 dienos (1495 dienos) sudaro 2418,36 Lt (700,41 Eur) (5 procentai nuo 11808,72 sudaro 590,43; 590,43:365x1495). Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas jas priteisė pagrįstai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad jos motinos dovanoti 33 500 Lt buvo panaudoti šeimos gyvenamojo namo pagerinimui.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė pateikė šios sumos padovanojimo įrodymus – (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sąskaitas–faktūras ir pinigų sumokėjimo kvitus, patvirtinančius įvairių statybinių medžiagų įgijimą. Nurodė atkreipiantis dėmesį į pagrindinę įrodinėjimo taisyklę (įrodinėja tas, kuris teigia) ir konstatavo, jog, „susipažinęs su šiais įrodymais teismas sprendžia, kad ieškovė vis dėlto neįrodė, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamojo namo pagerinimui.“ Nors ši išvada yra visiškai nemotyvuota, pažeidžianti CPK 270 straipsnio 4 dalyje 2,3,4 punktuose įtvirtintą teismo pareigą sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentus, kuriais vadovaujantis teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus namo statybinių medžiagų ir kitų namo statybos reikmėms skirtų išlaidų kvitus t. 2 b.l. 15-117, faktą, jog tarp šalių nėra ginčo dėl 10000 Lt paskolos pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį su kredito unija ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį su banku panaudojimo namo statybai, tai, kad tarp statybinių medžiagų ir kitų statybai būtinų dalykų įsigijimo dokumentų nėra duomenų apie jų įsigijimą po (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovė paėmė iš savo sąskaitos SEB banke 15 000 Lt (kvitai arba ankstesnio laikotarpio, arba 2007 metų), tai, kad byloje nėra duomenų apie 2006 metų ir vėlesnių metų ieškovės SEB banko sąskaitą, kad SEB banko sąskaitos išrašas t. 1 b.l. 36 patvirtinta tik 3550 Lt dovanojimą namo statybai, sprendžia, jog ieškovė neįrodė jai dovanotos pinigų sumos panaudojimo namo statybai. Priešingai, nei teigia apeliantė, atsakovas šios aplinkybės nebuvo pripažinęs, ją neigė atsiliepime į ieškinį t. 8 b.l. 89.

Ieškovei neįrodžius, kad didesnė turto dalis jai paskirta dėl asmeninių lėšų investavimo, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas apie neteisingai tarp šalių paskirstytą prievolę AB DNB bankui.

Dėl turto padalijimo

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl neteisingai nustatytos automobilio „Opel Astra“ vertės 7000 Lt. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šio automobilio kaina pagal UAB „Emprekis“ įvertinimą yra 6150 Lt (t. 1 b.l. 27). 2013 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė šį automobilį vertinantis taip, kaip ieškovė (t. 6 b.l. 22). Dėl to šalių susitarimu laikytina, kad automobilio vertę atitinka ne 7000 Lt, o 6150 Lt. Prie apeliacinio skundo pateiktos UAB „Emprekis“ pažymos apie tokio automobilio kainą į bylą nepriimtinos, nes jose nurodoma vėlesnės datos, nei įvyko paskutinis teismo posėdis byloje, kaina (CPK 314 straipsnis).

Ieškovė pateikė čiužinio Dormeo įsigijimo kvitą 2007 m. lapkričio 29 d. už 927,81 Lt (t. 1 b.l. 118), todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad šalys nepateikė objektyvių įrodymų apie kilnojamųjų daiktų vertę. Kadangi nėra įrodymų apie lovos vertę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kainos apskaičiavimo vidurkio principu. Paskutiniame patikslintame ieškinyje t.6 b.l. 101 ieškovės nurodyta šio daikto (lovos su čiužiniu) kaina 600 Lt, atsakovo priešieškinyje t. 6 b.l.28 – 1700 Lt, todėl kainos vidurkis yra ne 1700 Lt, kaip nurodoma apeliacine tvarka vertinamame sprendime, o 1150 Lt (333 Eur) (2300/2). Kadangi čiužinys dalinamas po septynerių metų nuo jo įsigijimo, protinga būtų manyti, kad lovos ir čiužinio kaina yra 800 Lt (231,7 Eur) (CK 1.5 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atmestini apeliantės argumentai, kad į dalintino turto balansą nepagrįstai buvo neįtraukta medinė antikvarinė komoda, senovinė spinta, medinis stalas su 4 kėdėmis kaip atsakovui asmeniškai padovanoti daiktai.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų kategorijai. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso sudėtinė dalis. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis Nr.3K-3-304/2008, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams J. R., G. A., G. K. (G. K.), A. B. ir kt. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir santuokinio turto padalijimo bei atsakovės J. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokinio turto padalijimo). Kad turtas įgytas bendrosios nuosavybės teise, o dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai, konstatuotina nustačius, jog šis turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Byloje yra apeliantės nurodomų daiktų dovanojimo sutartys (rašteliai): senovinės spintos, sendintos komodos ir medinio stalo su keturiomis kėdėmis, papildant pastaruosius įrodymus trečiojo asmens N. S. prašymu (t. 2 b.l. 189, t. 9 b.l. 37, t. 3 b.l. 162-163). Šiuose rašytiniuose įrodymuose dovanotojai yra įvardinti, nurodyti jų adresai. Paskutinį patikslintą ieškinį ieškovė pateikė 2012 m. balandžio mėnesį t. 5 b.l. 96, žinodama apie dovanojimo sandorius, tačiau savo reikalavimų padalinti minėtus daiktus negrindė tuo, kad dovanojimo sandoriai yra apmestiniai ar turėtų būti vertinami kaip negaliojantys kitais faktiniais pagrindais. Aplinkybė, kad ji nepareiškė ieškinio dėl šių sandorių nuginčijimo, nagrinėjamu atveju teismui nebūtų kliudžiusi šiuo sandorius įvertinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad savo reikalavimo padalinti minimus daiktus ieškovė negrindė dovanojimo sandorių kritika, nesirėmė šių sandorių apsimestinumu, teismas neturėjo faktinio pagrindo svarstyti, ar atsakovo nurodomi jam padovanoti daiktai nėra bendroji jungtinė šalių nuosavybė.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus arba dalies jų nevertinęs, neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, trečiajam asmeniui N. S. mokėtiną sumą ir su tuo susijusį palūkanų dydį, transporto priemonės ir lovos su čiužiniu vertę, atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, todėl sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad transporto priemonės Opel Astra vertė yra 6150 Lt, lovos su čiužiniu – 800 Lt, ieškovei atitenkančio kilnojamojo turto vertė yra 12220 Lt, atsakovui – 9200 Lt. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl mažos sofos (900 Lt) ir muzikinio centro (120 Lt) paskyrimo ieškovei, todėl nėra pagrindo šiuo daiktus perskirti atsakovui apeliacinio proceso metu. Kadangi apeliantė patikslintu ieškiniu t. 5 b.l. 96 prašė nustatyti nelygias turto dalis visam turtui, o pirmosios instancijos teismas iš esmės šį reikalavimą patenkino, nustatydamas nelygias nekilnojamojo turto dalis, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi mažametis vaikas, todėl jai neišvengiamai tenka materialiai ženklesnė vaiko priežiūros dalis, piniginė kompensacija iš jos atsakovui nepriteistina (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Bendra dalintino turto kaina yra 125 648 Lt (104 228+21420), 1/3 dalis – 41 882,66 Lt, 2/3 dalys – 83 765,33 Lt. Ieškovei atiteko turto už 81 705 Lt (12200+69485), atsakovui – už 43 943 Lt (9200+34743). Analogiškai mažesnės turto dalys buvo paskirtos ir pirmosios instancijos teismo sprendimu (kilnojamojo turto vertė nustatyta 23 870 Lt, 1/3 dalis – 7956 Lt, 2/3 dalys – 15 913 Lt, tokiu būdu ieškovei šio turto buvo paskirta mažiau, nei 2/3 dalys (už 14 670 Lt), atsakovui – daugiau, nei 1/3 dalis – už 9200 Lt. Nesant ieškovės apeliacinio skundo dėl atsakovui tenkančios didesnės, nei 1/3 vertės turto dalies paskyrimo, piniginė kompensacija jai iš atsakovo nepriteistina (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti 2/3 turto dalis, toks reikalavimas buvo patenkintas; atsakovas prašė priteisti ½ dalį turto, jam buvo paskirta 1/3 dalis turto. Tokiu būdu ieškovės turtinis reikalavimas buvo patenkintas pilnai, atsakovo – 66 procentais. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių bei valstybei paskirstė būtent tokiomis proporcijomis ir dėl to apeliantė nesiskundžia, ši sprendimo dalis nekeistina. Kadangi trečiajam asmeniui N. S. priteista suma sumažinta, atitinkamai sumažintinas ir jai iš šalių priteistas žyminis mokestis (3 procentai nuo 3420,04 Eur yra 102,60 Eur).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios jo dalies buvo atleista 2014 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimi (už apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos turėjo būti sumokėtas 120 Lt žyminis mokestis, už dalį dėl prievolės N. S. sumažinimo – 385,23 Lt, už dalį dėl piniginės kompensacijos panaikinimo - 164,10 Lt, už dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 144 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 p., 4 dalis). Atsakovas sumokėjo 800 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą (t. 9 b.l.113, 127). Patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos padidinimo ir piniginės kompensacijos panaikinimo sudaro 26 procentus apeliantės reikalavimų (5000+5470)x2762/100), dėl N. S. priteistos sumos sumažinimo – 8 procentus (11808,72x100)/12841,23), buvo patenkinti apeliantės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, todėl apeliantei iš atsakovo priteistina 146 Lt (42,28 Eur) žyminio mokesčio (120+164,10)x26)/100)+(144/2), iš trečiojo asmens–30,81 Lt (8.92 Eur) žyminio mokesčio (385x8)/100), nes tai yra apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas sumokėjo 800 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į patenkintų apeliantės reikalavimų dalį, advokato darbo ir laiko sąnaudas šio procesinio dokumento surašymui, atsakovui iš ieškovės priteistina 30 Eur (103,58 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Įskaičius šią sumą į atsakovo ieškovei mokėtinas 42,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliantei iš atsakovo priteistina 12,28 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą, ieškovei iš atsakovo priteistą neturtinės žalos sumą padidinant iki 800 (aštuonių šimtų ) Eur (2762,24 Lt), abiejų šalių prievolę trečiajam asmeniui N. S. sumažinant iki 11808,72 Lt (3420,04 Eur), palūkanas – iki 2418,36 Lt (700,41 Eur).

Panaikinti sprendimo dalį dėl 5470 Lt piniginės kompensacijos iš ieškovės priteisimo atsakovui.

Pakeisti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi D. P. S., jos 2.1 punktą išdėstant taip: “D. S. suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi D. P. kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnų pasiimant iš jo motinos E. S. ne vėliau kaip 10.00 val. šeštadienį ir 10.00 val. sekmadienį ir pristatant sūnų motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu iki 18.00 val. šeštadienio bei 18.00 val. sekmadienio“. Pašalinti iš nustatytos bendravimo tvarkos 2.4 punktą.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,28 (dvylika Eur 28 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 8.92 (aštuonis Eur 92 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš trečiojo asmens N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė