Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. L. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose;

pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;

pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

L. L. ir A. D. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su V. B., 2011 m. vasario 20 d. apie 23 val. 30 min. Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, atplėšė metalinę sandėlio sienos dangą, taip sugadindami UAB (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės turtą, ir per skylę sienoje, padarytoje atplėšus sandėlio dangą, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio patalpas, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – 1000 Lt vertės tris 7,5 kW deguonies siurblius, viso už 3000 Lt, 800 Lt vertės 4 kW deguonies siurblį, juos pajudindami iš vietos, taip pasikėsino pagrobti viso 3800 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios – pastebėję suveikusius judesio daviklius ir supratę, kad tuoj atvyks savininkas ar apsauga, iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) padarė 400 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. L. ir jo bei nuteistojo A. D. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, L. L. ir A. D. pripažino kaltais pasikėsinus įvykdyti kvalifikuotą vagystę pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei sugadinus svetimą turtą pagal BK 187 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistieji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jiems paskirtomis bausmėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas nuteistiesiems L. L. ir A. D. bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją (padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą), į nuteistųjų asmenis apibūdinančius duomenis (nusikalto būdami neteisti, pozityvius darbo santykius – L. L. dirba, o A. D. registruotas darbo biržoje ir kt.), į tai, kad nustatytos dvi jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir atlygino padarytą žalą, o taip pat į nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas paskyrė vieną iš švelnesnių BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą. Kolegijos nuomone, apeliantams paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės subendrintos bausmės (abiems – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams) nėra aiškiai per griežtos. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, nustatydamas nuteistiesiems įpareigojimą, neatsižvelgė į baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Savo skunde apeliantai nenurodė naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, ir prašymą pakeisti jiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes argumentavo tik tuo, kad teismo paskirtas įpareigojimas būti tam tikru laiku namuose jiems trukdys išvykti dirbti į užsienį.

Pažymėtina, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Kaip jau minėta, nuteistieji nesutinka su jiems paskirtu teismo įpareigojimu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Teismo įpareigojimu siekiama tų pačių tikslų, kaip ir skiriant bausmę. Įpareigojimai tai valstybės taikoma prievartos priemonė nusikaltusiam asmeniui, todėl savaime suprantama, kad įpareigojimais ribojamos tam tikros asmens teisės ir laisvės. Iš tikrųjų, teismo paskirtas įpareigojimai ribos apeliantų veiklą, galimybę išvažiuoti į užsienį ir pan. Tačiau vien tai, kad L. L. ir A. D. negalės bausmės vykdymo laikotarpiu išvykti į užsienį, nėra pagrindas jiems skirti kitas bausmes ar panaikinti apylinkės teismo paskirtą įpareigojimą.

Iš apeliacinio skundo turinio susidaro dviprasmiškas įspūdis – iš vienos pusės deklaruojamas noras vykti į užsienį, tačiau tuo pačiu prašoma paskirti viešuosius darbus, teigiama, kad neturi pragyvenimo šaltinio Lietuvoje, tačiau prašoma skirti baudą.

Kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistiesiems L. L. ir A. D. švelnesnių bausmių paskyrimas formuotų jiems neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą, nebaudžiamumo įspūdį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirtos bausmės ir įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose atitinka protingumo ir teisingumo principus ir neužkerta kelio teigiamai apeliantų socialinei savirealizacijai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistųjų L. L. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti.