Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-09-11Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
1A-288-795/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56531-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Kristina Baškienė, Regina Bertašienė
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-795/2019Proceso Nr. 1-01-1-56531-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.10.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės laikas sumažintas 1/3 ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista.

Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.

Bausmės pradžia nustatyta nuo 2019 m. rugsėjo 11 d., ją atliekant pataisos namuose.

Tenkintas UAB „D.“ civilinis ieškinys ir iš M. M. UAB „D.“ priteista 280 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2018 m. lapkričio 24 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini) akl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „D.“ teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sulaužė UAB „D.“ priklausančio sunkvežimio „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 65 Eur vertės durų atidarymo mechanizmą, 140 Eur vertės langų pakėlimo mechanizmą ir 75 Eur vertės durų sandarinimo gumą, bendrai padarydamas 280 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo paskirtą bausmę pakeisti švelnesne, t. y. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis nurodo, jog savo kaltę yra visiškai pripažinęs, būdamas laisvėje žada įsidarbinti ir visiškai atlyginti padarytą žalą. Skunde akcentuojama, kad M. M. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, davė išsamius ir nuoseklius parodymus.

Atsiliepimas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. M., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kad M. M. teisiamas ne pirmą kartą, charakterizuojamas nepatenkinamai, yra nedirbantis, gailisi nusikaltęs, pasižada atlyginti padarytą žalą. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Nors nuteistasis M. M. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog M. M. nuteistas jau ne pirmą kartą, anksčiau ne kartą yra teistas taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 74–80). M. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, ypač atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis daugelį administracinių nusižengimų padarė būdamas neblaivus (t. 1, b. l. 62–73). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas numato itin griežtus kriterijus, kuriems esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o juos savo ruožtu papildomai aiškina ir išplečia jų taikymą teismų praktika. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tais atvejais, kai teismas, motyvuodamas ir atsižvelgdamas į nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, konstatuoja, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Apygardos teismo manymu, tokių išimtinių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta. M. M., kaip jau minėta, tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė, būdamas anksčiau teistas (t. 1, b. l. 74–80), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 62–73). Nustatyta M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir nuteistojo tvirtinimas, kad, būdamas laisvėje, įsidarbins ir atlygins padarytą žalą, savaime nesuteikia pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Pažymėtina, jog M. M., duodamas parodymus, nurodė, kad neprisimena, kaip padarė nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo prisipažinimas, o ypač gailėjimasis padarius nusikaltimą yra formalūs, išsakyti, siekiant, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė ir pritaikytas BK 64¹ straipsnis. Esant tokiai situacijai, asmuo realiai įvertinti savo veiksmų pavojingumo negali, o M. M. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir dažnumas rodo, jog nuteistasis reikiamų išvadų nedaro ir jau turi susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės bei socialines normas. Papildomai pastebėtina, jog tvirtinimas, kad M. M., būdamas laisvėje, atlygins padarytą žalą, yra hipotetinis, nes, visų pirma, nuteistasis ir iki suėmimo niekur nedirbo (t. 1, b. l. 57, 58), o antra, priteistas žalos atlyginimas yra nedidelis, tačiau iki dabartinio proceso etapo M. M. neatlygino net dalies 280 Eur sumos. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog, M. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nesama pagrindo taikyti jos vykdymo atidėjimą.

Iš viso to, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog M. M. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė M. M. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad M. M. iki suėmimo niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (t. 1, b. l. 57, 58), todėl, neskyrus su laisvės suvaržymu susijusios bausmės, tikėtina, nuteistasis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kad galėtų pragyventi. Taigi sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu vertinimu, jog mažesnės nei normos sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra pakankamai švelni bausmė, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, todėl paskirtą bausmę švelninti dar labiau ir taikyti jos vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad M. M. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – M. M. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, esant M. M. atsakomybę lengvinančiai ir atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Kristina BaškienėRegina BertašienėDalia Kursevičienė