Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos – G. Š. atstovui – advokato padėjėjui Antanui Jonikaičiui, atsakovo – Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos vyriausiajai juriskonsultei Akvilei Kalantaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – G. Š. skundą atsakovui – Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2.5. Departamento direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą, rėmėsi Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad pareiškėja nebėra BUAB „Verslo sandoriai“ įgaliotas asmuo bankroto byloje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Taigi, akivaizdu, kad nuobauda gali būti skiriama tik už laikotarpį iki pareiškėjos įgaliojimų šios įmonės bankroto byloje pabaigos, t. y. 2011 m. rugsėjo mėn.

Seimas 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė Įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu ir trečiuoju¹ skirsniu įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriame įtvirtino administratoriaus atsakomybę (11⁷ straipsnis); šis įstatymas įsigaliojo nuo 2012 m. kovo 1 d.

II

3. Supaprastintą bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos Įstatyme, teismų praktikoje apibrėžiama šio proceso paskirtis – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų ir taip siekiant sumažinti bet kokias galimas bankroto proceso išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-684/2009). Pagal Įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalį šis procesas negali trukti ilgiau kaip 1 metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju Įmonei bankroto byla iškelta ir supaprastintas bankroto procesas taikytas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartyje, įsiteisėjusioje 2009 m. sausio 25 d.

6. Visos nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai buvo išdėstyti Departamento valstybės tarnautojo 2012 m. balandžio 16 d. išvadoje „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Verslo sandoriai“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog Administratorius pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punktą bei Kodekso 11.3 punktą, ir pasiūlyta Administratoriaus įgaliotam asmeniui – G. Š., vykdžiusiai Įmonės bankroto procedūras iki 2011 m. spalio 28 d. ir kurios įgaliojimo laikotarpiu pradėti daryti minėti pažeidimai, skirti Įstatymo 11⁷ straipsnyje nurodytą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Taigi, Departamentui, kuris, vadovaujantis 2012 m. balandžio 6 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. 4-299 patvirtintomis Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Priežiūros taisyklės), atlieka asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą, suteikta diskrecija spręsti, ar už nustatytus teisės aktų pažeidimus skirti Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio priemones. Visais atvejais sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo administratoriui, įvertinamos pažeidimų padarymo aplinkybės, padarytų pažeidimų pasekmės bei reikšmingumas. Remiantis Išvada, Departamentas išsamiai įvertino Administratoriaus nurodytas aplinkybes dėl daugiau negu 2 metų vėlavimo pateikti Paraišką Garantinio fondo administratoriui, neturint Įmonės dokumentų, ir pagrįstai nelaikė jų objektyviomis.

9.2. Pareiškėjai nuobauda skirta už Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punkte, GFĮ 6 straipsnio 2 dalyje bei Kodekso 11.3 punkte įtvirtintų nuostatų pažeidimus. Minėtos nuostatos – materialinės teisės normos, kuriomis įstatymų leidėjas, sureguliuodamas įmonių bankroto ir su juo susijusius teisinius santykius, nustatė teisinių santykių subjekto – bankroto administratoriaus – galimo ir leistino elgesio ribas, vykdant įmonių bankroto procedūras. Visos paminėtų teisės aktų nuostatos, kuriose imperatyviai įtvirtintos bankroto administratoriaus pareigos, vykdant įmonių bankroto procedūras, galiojo pareiškėjai padarant veiksmus, už kuriuos jai įsakyme Nr. V-45 skirtas įspėjimas, ir pareiškėjai turėjo būti žinomos. Tuo tarpu Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė teisės norma, nustatanti paminėtų ir kitų įmonių bankroto procesus reglamentuojančių materialinių teisės normų gynimo ir užtikrinimo būdus; pažymėtina, jog Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies nuostata iš esmės perkelta iš Kontrolės taisyklių, galiojusių nuo 2006 m. spalio 15 d., ir iki Kontrolės taisyklių galiojimo pabaigos Departamento buvo taikoma.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – G. Š. atstovas – advokato padėjėjas Antanas Jonikaitis (2012 m. rugsėjo 27 d. atstovavimo sutartis (b. l. 75)), rėmėsi pareiškėjos skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti, papildomai, be kita ko, nurodė, jog: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad Kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai; visi ginčijami įsakymai, priimti vadovaujantis prieštaraujančiu Konstitucijai Kontrolės taisyklių 17 punktu, yra panaikinami; pareiškėja nebėra įgaliotas asmuo BUAB „Verslo sandoriai“ bankroto byloje nuo 2011 m. rugsėjo mėn., nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. jos nesieja darbo santykiai su UAB „Versluva“, ši informacija puikiai žinoma ir yra pateikta atsakovui, todėl teisinė atsakomybė galėtų būti taikoma tik už pažeidimus, padarytus iki 2011 m. rugsėjo 9 d., o taikyti Įstatymo 11⁷ straipsnio, įsigaliojusio 2012 m. kovo 1 d., už veiksmus, už kuriuos tokia atsakomybė jų atlikimo metu nebuvo nustatyta, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos atstovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 77–78).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-932-231/2009 inter alia nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Verslo sandoriai“, į.k. (duomenys neskelbtini), bei taikyti Įmonei supaprastintą bankroto procesą, paskirti Įmonės administratoriumi UAB „Versluva“, į.k. (duomenys neskelbtini).

2. UAB „Versluva“ 2009 m. sausio 26 įsakyme „Dėl administratoriaus įgalioto asmens paskyrimo“ (b. l. 55) paskyrė UAB „Versluva“ darbuotoją – G. Š. (bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) Įmonės bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu ir sutekė jai visas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas įmonių bankroto administratoriaus teises bei pavedė atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su Įmonės administravimu.

3. Administratoriaus įgaliotas asmuo – G. Š. 2009 m. vasario 3 d. pranešime (b. l. 45), 2009 m. vasario 23 d. pakartotiniame raginime (b. l. 47) ir 2009 m. kovo 17 d. trečiajame raginime (b. l. 49) prašė / ragino Įmonės direktorių atvykti pas Administratorių ir perduoti Administratoriaus įgaliotam asmeniui – G. Š., be kita ko, Įmonės antspaudą, visus Įmonės dokumentus bei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai (2009 m. sausio 27 d.), pranešime ir raginimuose taip pat nurodyta atsakomybė už įpareigojimų nevykdymą bei vengimą pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją.

4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-931-232/2009 inter alia nutarė pripažinti BUAB „Verslo sandoriai“ bankrutavusia bei likviduoti Įmonę dėl bankroto ir nustatyti supaprastinto bankroto proceso trukmę iki 2009 m. gruodžio 3 d.

5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Verslo sandoriai“ Administratoriaus įgalioto asmens – G. Š. prašymą dėl baudos skyrimo Įmonės administracijos vadovui, 2009 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-931-232/2009 (b. l. 42–43) įpareigojo buvusį Įmonės direktorių iki 2009 m. balandžio 13 d. perduoti Įmonės Administratoriaus įgaliotam asmeniui – G. Š. Įmonės dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę ir duomenis, esančius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (2009 m. sausio 27 d.) bei skyrė jam 3 000 Lt baudą.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2009 m gegužės 6 d. rašte Nr. 10-4-S-4866 (b. l. 50), 2009 m. birželio 9 d. rašte Nr. 10-4-S-6077 (b. l. 51) bei 2010 m. birželio 9 d. rašte Nr. 10-4-S-5859 (b. l. 52) Administratoriaus įgaliotą asmenį G. Š. prašė pateikti su Įmonės finansine veikla susijusius dokumentus, reikalingus atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-2-087-09 (kasos žurnalus už 2007 m. ir 2008 m., banko sąskaitų išrašus nuo 2007 m. sausio 1 d. iki bankroto paskelbimo, didžiąją knygą ir pirminius kasos dokumentus už 2007 m.–2008 m., Įmonės paskolos sutarčių patvirtintas kopijas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki bankroto paskelbimo su rašte Nr. 10-4-S-5859 nurodytais asmenimis).

7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-931-232/2009 (b. l. 37–38) nutarė patvirtinti BUAB „Verslo sandoriai“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus pagal Administratoriaus įgalioto asmens – G. Š. pateiktą sąrašą; šis sąrašas patikslintas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje pagal Administratoriaus įgalioto asmens – G. Š. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, gautą 2010 m. lapkričio 8 d. (žr. raštą Nr. B2-3447-232/2012 (b. l. 62–63, 65–66)).

8. UAB Versluva“ 2011 m. spalio 28 d. pranešime (b. l. 68–69) informavo Departamentą, kad Įmonės Administratoriaus įgaliotu asmeniu vietoje pareiškėjos paskirtas P. B..

9. UAB Versluva“ 2011 m. lapkričio 30 d. įsakyme „Dėl administratoriaus įgalioto asmens paskyrimo“ (b. l. 56) paskyrė UAB „Versluva“ direktorių Įmonės bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu ir sutekė jam visas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas įmonių bankroto administratoriaus teises bei pavedė atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su Įmonės administravimu.

10. UAB Versluva“ 2011 m. gruodžio 15 d. pranešime (b. l. 70) informavo Departamentą, kad Įmonės Administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas UAB „Versluva“ direktorius.

11. Departamentas 2011 m. gruodžio 19 d. rašte (b. l. 41) informavo UAB „Verluva“ direktorių, kad UAB „Verslo sandoriai“ paraiška dėl Garantinio fondo išmokų skyrimo darbuotojams, kuriems Įmonė yra įsiskolinus, Departamente užregistruota 2011 m. gruodžio 12 d.

12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. rašte Nr. B2-3447-232/2012 (b. l. 62–63, 65–66), be kita ko, informavo Administratorių ir Departamentą, kad:

12.1. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartyje iškėlė Įmonei bankroto bylą, taikė supaprastintą bankroto procesą, administratoriumi paskyrė UAB „Versluva“, Įmonė 2009 m. kovo 3 d. nutartyje pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti ją dėl bankroto, nustatyta supaprastinto bankroto proceso trukmė – vieneri metai, 2009 m. spalio 16 d. nutartyje patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, patikslintas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje pagal 2010 m. lapkričio 8 d. gautą prašymą.

12.2. Teismas 2009 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 5 d., 2011 m. gegužės 9 d. BUAB „Verslo sandoriai“ administratorių UAB „Versluva“ ragino imtis operatyvių ir efektyvių priemonių bankroto procedūrai užbaigti, teikti teismui duomenis apie įvykdytas bei vykdomas Įmonės bankroto procedūras.

12.3. 2011 m. birželio 8 d. teisme gautas Administratoriaus pranešimas dėl Administratoriaus veiksmų Įmonės bankroto byloje, kuriame nurodyta, jog Ekspertizių departamentas prie FNTT atlieka Įmonės finansinę ekspertizę, tyrimui atlikti paimti Įmonės dokumentai. Vilniaus AVPK Skyrius, atsakydamas į teismo paklausimą, nurodė, jog skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00087-09, kurio metu iš Įmonės Administratoriaus buvo paimti buhalteriniai dokumentai bei 2009 m. birželio 19 d. paskirta užduotis atlikti Įmonės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jog 2010 m. spalio 12 d. gavus specialisto išvadą dėl Įmonės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-0007-09 buvo nutrauktas bei Administratoriui grąžinti visi Įmonės buhalteriniai dokumentai, tačiau nuo to laiko teisme nėra gauta jokių dokumentų ar prašymų iš Administratoriaus, tai leidžia teismui spręsti apie galimą jokių administravimo veiksmų neatlikimą ir nepagrįstą bankroto procedūros vilkinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BUAB „Verslo sandoriai“ Administratorius – UAB „Versluva“ ragintinas imtis operatyvių ir efektyvių priemonių bankroto procedūrai užbaigti ir ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 14 d. informuoti teismą apie Įmonės bankroto proceso eigą, Administratoriaus atliktus veiksmus, kitas svarbias aplinkybes, patiekti teismui administravimo ataskaitą, taip pat nurodyti, ar nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl Įmonės pabaigos priėmimo.

12.4. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 10 dalį administratorių veiklą kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija – Departamentas, kuris turi įvertinti paminėtus Administratoriaus veiksmus, administruojant Įmonę.

13. Departamentas 2012 m. vasario 10 d. rašte Nr. (6.16)A2-586 „Dėl UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Verslo sandoriai“ (b. l. 61) UAB „Versluva“ direktoriui, be kita ko, nurodė, kad: Departamentas 2012 m. vasario 10 d. gavo Vilniaus apygardos teismo raštą Nr. B2-3447-232/2012; Departamentas, vadovaudamasis Kontrolės taisyklių 7 punktu, nusprendė atlikti UAB „Versluva“ veiklos tikrinimą dėl minėtame rašte keliamų klausimų; vadovaudamasi Kontrolės taisyklių 9.1 punktu iki 2012 m. vasario 20 d. pateikti išsamų paaiškinimą į rašte Nr. B2-3447-232/2012 keliamus klausimus ir teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas, per nustatytą terminą to nepadarius, Departamentas, priimdamas sprendimą dėl UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Verslo sandoriai“, rašte Nr. B2-3447-232/2012 keliamus klausimus vertins pagal pateiktus (turimus) dokumentus. Rašte Nr. (6.16)A2-586 taip pat nurodyta Departamento sprendimo atlikti UAB „Versluva“ veiklos tikrinimą apskundimo tvarka.

14. Administratoriaus įgaliotas asmuo –V. J. (UAB „Versluva“ direktorius) 2012 m. vasario 14 pranešime „Dėl įmonės bankroto proceso eigos“ (b. l. 40) Vilniaus apygardos teismui, be kita ko, pranešė:

14.1. Įmonės bankroto proceso metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Įmonės veiklos ir jos buvusių vadovų veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo ir buvo paimti Įmonės dokumentai, pagal kuriuos Ekspertizių departamentas prie FNTT atliko finansinę ekspertizę. Minėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

14.2. BUAB „Verslo sandoriai“ bankroto byloje 2011 m. gruodžio 1 d. buvo pateikta paraiška skirti lėšas iš Garantinio fondo pirmos eilės kreditorių (buvusių įmonės darbuotojų) finansiniams reikalavimams tenkinti.

14.3. Buvęs Įmonės bankroto Administratoriaus įgaliotas asmuo – G. Š. (Administratoriaus įgaliotu asmeniu buvo nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.) negalėjo laiku pateikti paraišką dėl lėšų skyrimo iš Garantinio fondo pirmos eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, nes buvęs Įmonės direktorius L. T., nepaisant daugkartinių raginimų, laiku neperdavė Administratoriui visų Įmonės dokumentų ir turto.

14.4. Rengiant paraišką Garantiniam fondui nustatyta, kad trūksta dalies Įmonės dokumentų, susijusių su darbo santykiais, kurių Administratoriaus įgaliotam asmeniui G. Š. neperdavė buvęs Įmonės direktorius L. T., dėl šios aplinkybės iškilo problemos užpildant paraiškos lenteles bei iššifruojant įsiskolinimo darbuotojams atskiras pozicijas. Dabartiniu metu visi iškilę klausimai dėl paraiškos Garantiniam fondui išspręsti, artimiausiu metu bus pasirašyta sutartis dėl lėšų įmonei skyrimo. Išmokėjus gautas lėšas pirmos eilės kreditoriams, Administratorius nedelsdamas kreipsis į teismą su prašymu dėl Įmonės pabaigos ir jos išregistravimo, nes visos bankroto procedūros bus atliktos.

15. UAB „Versluva“ direktorius V. J. 2012 m. vasario 20 d. paaiškinime „Dėl BUAB „Verslo sandoriai“ bankroto procedūros“ (b. l. 39) Deparatmentui, be kita ko, nurodė:

15.1. Paraiška skirti lėšas iš Garantinio fondo, dėl kurios parengimo ir pateikimo užsitęsė Įmonės bankroto procesas, buvo pateikta iš karto po to, kai Administratoriaus naujai paskirtas įgaliotas asmuo – V. J. perėmė iš buvusio Administratoriaus įgalioto asmens – G. Š. Įmonės dokumentus bei informaciją.

15.2. Buvęs Įmonės bankroto Administratoriaus įgaliotas asmuo – G. Š. (Administratoriaus įgaliotu asmeniu buvo nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.) negalėjo laiku pateikti paraišką dėl lėšų skyrimo iš Garantinio fondo pirmos eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, nes buvęs direktorius L. T., nepaisant daugkartinių raginimų, laiku neperdavė Administratoriui visų įmonės dokumentų ir turto.

15.3. Bankroto proceso metu Administratoriaus turimus Įmonės dokumentus kelis kartus išreikalavo Vilniaus AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, atlikęs ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-087-09.

15.4. Rengiant paraišką Garantiniam fondui taip pat nustatyta, kad trūksta dalies Įmonės dokumentų, susijusių su darbo santykiais, kurių buvęs Įmonės direktorius L. T. neperdavė Administratoriaus įgaliotam asmeniui – G. Š., dėl šios aplinkybės iškilo problemos užpildant paraiškos lenteles bei iššifruojant įsiskolinimo darbuotojams atskiras pozicijas.

16. Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėjas P. V. 2012 m. balandžio 16 d. išvadoje „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Verslo sandoriai“ (b. l. 29–32), atlikęs Administratoriaus veiklos tikrinimą dėl rašte Nr. B2-3447-232/2012 keliamų klausimų, administruojant Įmonę, konstatavo, jog Administratorius pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punktą, t. y. per GFĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikė Garantinio fondo administratoriui – Departamentui Paraiškos, bei Kodekso 11.3 punktą, t.y. nepagrįstai delsdamas pateikti paraišką Departamentui bei nevykdydamas Įmonės bankroto procedūrų, nors Įmonės dokumentai buvo grąžinti Administratoriui, vilkino Įmonės bankroto procedūras, ir pasiūlė Administratoriaus įgaliotam asmeniui – G. Š., kuri vykdė Įmonės bankroto procedūras iki 2011 m. spalio 28 d. ir kurios įgaliojimo laikotarpiui buvo pradėti daryti nurodyti pažeidimai, skirti Įstatymo 11⁷ straipsnyje nurodytą nuobaudą. Išvadoje pateiktos, be kita ko, šios išvados:

Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyta bankroto administratoriaus pareiga pateikti paraišką Departamentui, šios pareigos įvykdymo terminas nustatytas Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. GFĮ Paraiškos pateikimo termino pradžią sieja su nutarties patvirtinti kreditorinius reikalavimus priėmimu, o ne su tokiomis aplinkybėmis kaip įmonės dokumentų perėmimas ir kt. Aplinkybė, jog bankroto administratorius neturi visų dokumentų, būtinų apskaičiuoti tikslią iš Garantinio fondo skirtiną lėšų sumą, neatleidžia jo nuo Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytos pareigos vykdymo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-2475/2011, GFĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nėra GFĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojamos GFĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos, bet yra kiti duomenys, patvirtinantys darbuotojų teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką, Garantinio fondo tarybos nutarimu jiems skiriamos išmokos iš Garantinio fondo, bet ne daugiau kaip trys minimaliosios mėnesinės algos; taigi, net nesant tam tikrų įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau esant kitų duomenų, patvirtinančių darbuotojų teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką, iš Garantinio fondo lėšų skiriamos GFĮ nustatyto dydžio išmokos.

Įmonės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 s. nutartyje, kuri įrodo, jog buvę Įmonės darbuotojai turi reikalavimų, kylančių iš darbo santykių, ir objektyvių priežasčių, kodėl nebuvo įmanoma pateikti paraiškos Departamentui per GFĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą bei tokiu būdu užtikrinti imperatyvių supaprastinto bankroto proceso terminų laikymąsi, Administratorius nenurodė.

Įmonės dokumentai buvo paimti ikiteisminio tyrimo institucijos, tačiau 2010 m. spalio 12 d., gavus specialisto išvadą dėl Įmonės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00087-09 buvo nutrauktas ir Įmonės dokumentai grąžinti Administratoriui.

Viena iš bankroto administratoriaus pareigų likviduojant bankrutavusią įmonę – įstatymuose nustatyta tvarka saugotinus įmonės dokumentus perduoti archyvui (Įstatymo 31 straipsnio 7 punktas), šios pareigos įvykdymas tiesiogiai susijęs su galimybe išregistruoti įmonę iš JAR. Ikiteisminio tyrimo institucijai grąžinus Įmonės dokumentus, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių perduoti dokumentus archyvui bei užbaigti Įmonės bankroto procedūras, Administratorius paaiškinime nenurodė. Administratorius neginčija rašte Nr. B2-3447-232/2012 nurodyto teiginio, kad 2010 m. spalio 12 d. gavus specialisto išvadą dėl Įmonės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, po kurios ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00087-09 buvo nutrauktas, Įmonės dokumentai grąžinti Administratoriui, todėl darytina išvada, jog Administratorius pažeidė Kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, kuris, be kita ko, reiškia, jog, atlikdamas procedūras, bankroto administratorius turi efektyviai naudoti laiko išteklius, aktyviai talkinti teismo darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu.

17. Departamento valstybės tarnautojas 2012 m. balandžio 19 d. kreipėsi el. laišku „Dėl teisės pateikti pauškinimus“ (b. l. 25, 26) UAB „Versluva“ ir G. Š. el. pašto adresais dėl teisės patekti paaiškinimus, kuriame nurodė, kad Departamentas pagal Priežiūros taisyklių 42 straipsnį siunčia susipažinti su Išvada it informuoja, kad adresatai turi teisė per 3 darbo dienas Departamentui raštu arba el.būdu pareikšti savo nuomonę dėl Išvados ir pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

18.Pareiškėja 2012 m. balandžio 19 d. atsakyme el. paštu atsisakė atsakinėti į Departamento paklausimą el. paštu, nurodydama, kad išvyksta, todėl neturi laiko „atsakineti į jusu breda“.

19. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalimi, 2012 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. V-45 „Dėl nuobaudos bankrutavusios UAB „Verslo sandoriai“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“ (b. l. 7, 23, 24) už Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punkto, Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies bei Kodekso 11.3 punkto nuostatų pažeidimus, nustatytus atlikus bankrutavusios UAB „Verslo sandoriai“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ veiklos patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui – G. Š., kuri vykdė bankrutavusios UAB „Verslo sandoriai“ bankroto procedūras, skyrė įspėjimą. Įsakyme Nr. V-45, be kita ko, nurodyta, kad:

19.1. Departamento direktorius, vadovaudamasis Kontrolės taisyklių 5 punktu, pavedė Departamento valstybės tarnautojui išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. raštą „Dėl administratoriaus veiksmų bankrutavusioje UAB „Verslo sandoriai“ bankroto byloje“.

19.2. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į Išvadą konstatuoja, kad Administratorius, atlikdamas BUAB „Verslo sandoriai“ bankroto procedūras, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punktą, t. y. per GFĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikė Garantinio fondo administratoriui – Departamentui dokumentų dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, bei Kodekso 11.3 punktą, t. y. nepagrįstai delsdamas pateikti Departamentui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti bei nevykdydamas BUAB „Verslo sandoriai“ bankroto procedūrų, nors Įmonės dokumentai buvo grąžinti Administratoriui, vilkino Įmonės bankroto procedūras.

Įsakyme Nr. V-45 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

II

1. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Departamentas, atlikdamas nuolatinę bankroto administratorių veiklos stebėseną, konstatavo, jog UAB „Versluva“, administruodama BUAB „Verslo sandoriai“, galimai nepateikė Garantinio fondo administratoriui – Departamentui, dokumentų dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti per Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos. Departamentas nusprendė atlikti UAB „Versluva“ veiklos patikrinimą. Atlikus patikrinimą, 2012 m. balandžio 16 d. surašyta išvada „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Verslo sandoriai“ (b. l. 29–32), kurioje konstatuota, kad bankroto administratorius netinkamai vykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytą pareigą: per Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikė Departamentui paraiškos dėl BUAB „Verslo sandoriai“ pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų), o administratoriaus nurodytos vėlavimo priežastys nepripažintinos pateisinančiomis netinkamą įstatyme nustatytos pereigos vykdymą. Išvadoje pasiūlyta bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui G. Š. skirti Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnyje nustatytą nuobaudą. Pabrėžtina, kad Departamento direktorius 2012 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. V-45 (b. l. 7, 23), atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalimi, G. Š. skyrė įspėjimą.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Departamento direktoriaus 2012 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. V-45 yra teisėtas bei pagrįstas.

Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius (likvidacinės komisijos pirmininkas), kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui su darbuotojais, per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka privalo pateikti Garantinio fondo administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad BUAB „Verslo sandoriai“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartyje (b. l. 37–38). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodo, kad minėta nutartis įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 6 d. (b. l. 33). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BUAB „Verslo sandoriai“ Administratorius paraišką Departamentui turėjo pateikti iki 2010 m. sausio 6 d., tačiau to neatliko (žr. Departamento raštą (b. l. 18–21)). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad BUAB „Verslo sandoriai“ paraiška Departamentui pateikta nesilaikant Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 mėnesių nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo termino (paraiška pateikta Departamentui tik 2011 m. gruodžio 12 d. (b. l. 41)).

3. Ginčijamas Departamento direktoriaus įsakymas, kuriame G. Š. skirtas įspėjimas, grindžiamas Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Nurodytos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2012 m. kovo 1 d., 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu ir trečiuoju¹ skirsniu įstatymą.

Skundžiamame įsakyme pareiškėja nubausta dėl to, kad per Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, nepateikė Departamentui BUAB „Verslo sandoriai“ dokumentų dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais. Kaip minėta, BUAB „Verslo sandoriai“ paraiška Departamentui turėjo būti pateikta iki 2010 m. sausio 6 d., o G. Š. apskritai BUAB „Verslo sandoriai“ bankroto procedūras vykdė iki 2011 m. spalio 28 d. (b. l. 29–32, ypač b. l. 32). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamame Departamento direktoriaus įsakyme nurodytas pažeidimas, už kurį nubausta pareiškėja, padarytas iki 2012 m. kovo 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu ir trečiuoju¹ skirsniu įstatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą nutarimuose yra pažymėjęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka (lex retro non agit), nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Taigi, teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Teisės aktų galia visada nukreipta į ateitį. Neleidžiama iš teisinių santykių dalyvių reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurios neegzistavo jiems darant veiką, kadangi nebuvo įmanoma žinoti būsimų reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-440/2010). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, jog teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais juos darant, bus laikomi teisėtais. Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime pripažino, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises, įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas, todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai teisinio santykio šaliai, bet kitai nepalankūs.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakomybė pagal reguliavimą, nustatytą nuo 2012 m. kovo 1 d., gali būti taikoma tik pažeidimams, kurie yra padaryti po Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu ir trečiuoju¹ skirsniu įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas lex retro non agit principas – pareiškėjai G. Š. pritaikyta atsakomybė pagal teisės aktą, kurio nuostatos įsigaliojo vėliau, negu buvo padaryti pažeidimai. Dėl nurodytų priežasčių Departamento direktoriaus 2012 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. V-45 laikytinas neteisėtu.

4. Pažymėtina, kad iki 2012 m. kovo 1 d., kai įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio nuostatos, bankroto administratoriaus atsakomybę reglamentavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakyme Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punkto nuostatos, kuriose buvo įtvirtinta, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo, nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo, nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo (-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 21 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakyme Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Ūkio ministerija, įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu – Kontrolės taisyklėmis – nustatydama teisines sankcijas administratoriams, privalėjo atsižvelgti į Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, kuris inter alia suponuoja, jog valdžios institucijos privalo veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, bei laikytis tam tikrų reikalavimų, kylančių iš konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia kad draudžiama žemesnės galios teisės aktuose reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktuose. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Ūkio ministerija, ginčijamame Kontrolės taisyklių 17 punkte nustatydama teisines sankcijas bankroto administratoriams, pažeidė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus bei nepaisė Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos. Šis sprendimas yra paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“, yra įsiteisėjęs.

Taigi, teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2012 m. kovo 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjos atžvilgiu Kontrolės taisyklių nuostatos dėl atsakomybės už BUAB „Verslo sandoriai“ dokumentų dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais nepateikimą per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, negalėtų būti taikomos.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamento direktoriaus 2012 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. V-45 yra neteisėtas, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos – G. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. V-45 „Dėl nuobaudos bankrutavusios UAB „Verslo sandoriai“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.