- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- e2-1233-639/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14602-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. K., N. K.
- Advokatai
- Lina Zamulskienė, Gražina Mauruča
sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Ingai Borusevičienei, Raimondai Karbauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams A. K. (A. K.) ir N. K., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovus A. K. ir N. K. su jiems priklausančiais daiktais iš J. S. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje.
2. Nurodė, kad ieškovė buvo įgaliojusi atsakovus tvarkyti jos vardu buto įsigijimo dokumentus, tačiau atsakovai butą įregistravo savo vardu. 2012 m. dėl minėto buto nuosavybės teisės kilo teisminis ginčas, dėl ko Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi tarp ieškovės ir atsakovų patvirtinta taikos sutartis, kuria iš esmės buvo pripažinta J. S. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Minėtos sutarties 2 punkte šalys taip pat susitarė, kad N. K. ir A. K. leidžiama neatlygintinai gyventi bute, esančiame Taikos pr. 116-9 Klaipėdos m. iki kiekvieno iš jų mirties. Sutartyje taip pat numatyta, sąlyga, jog A. K. ir N. K. teisę gyventi minėtame bute praranda, jei bute nepertraukiamai negyvena vienerius metus. Ieškovė paaiškino, kad vertinant butui teikiamų komunalinių paslaugų apskaitos rodmenis, matyti, kad faktiškai minėtame bute niekas negyveno ilgiau nei metus laiko. Teigė, kad atsakovai nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)., kuriame ir gyvena, tai patvirtina, kad atsakovai minėtame bute negyvena, o tai sudaro pagrindą juos iškeldinti iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos. Tuo tikslu ieškovė kreipėsi į atsakovus su pranešimu gera valia išsikraustyti iš buto ir grąžinti buto raktus, tačiau gavo atsakovų atsakymą, kad jie išsikraustyti iš minėto buto neketina, nes jame gyvena. Vienok ieškovė teigimu AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos paneigia šią atsakovų nurodomą aplinkybę.
3. 2017 m. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais bei paaiškino, kad šiuo metu susiklostė sunki jos materialinė padėtis, ji turi kreditorinių įsiskolinimų už įgytą kitą nekilnojamąjį turtą, be to ieškovė negali dirbti, jai nustatytas nedarbingumas, viena augina mažą vaiką, todėl siekia parduoti turimą butą (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje. Nurodė, kad atsakovai gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame name, minėtu butu nesinaudoja, todėl elgiasi nesąžiningai, trukdydami ieškovei jį parduoti.
5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys buvo susitarusios, kad atsakovai nepertraukiamai gyvens ieškovei priklausančiame bute iki kiekvieno iš atsakovų mirties. Nebuvo susitarta, kad atsakovai galės turėti kitą gyvenamąją vietą. Taip pat ieškovės atstovė atkreipia dėmesį, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą, kuriame numatyta tvarka ir pagrindai, kada asmenys atleidžiami nuo Vietinės rinkliavos mokėjimo, kai nekilnojamuoju turtu nesinaudojo visus praėjusius kalendorinius metus, 10 p. nustatyta, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Pagal aprašo 18 punkte nurodoma, jog sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka, priimamas jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad Vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis komunalines paslaugas teikiančių įmonių pažymomis, vertinant bute Taikos pr. 116-9 Klaipėdos m. sunaudojamo vandens ir elektros energijos rodmenis, darytina išvada, kad butu nebuvo naudojamasi visus 2016 metus.
Atsiliepimas
6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka. Paaiškino, kad sodo pastatas, kuriame, pagal ieškovę, gyvena atsakovai, buvo pabaigtas įrengti 2016 metų viduryje, todėl jame gyventi atsakovai neturėjo galimybės visus metus. Pažymi, kad minėtas pastatas nėra gyvenamasis namas ir nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui – jame yra patogumai, tačiau jis šildomas malkomis ir, kai atsakovė žiemą lieka viena, ji negali šio pastato šildyti, nes dėl sveikatos būklės negali nešioti malkų. Aplinkybę, jog atsakovai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, įrodo tai, kad butas yra apstatytas, t. y. su visais baldais, buitine technika, čia yra atsakovų rūbų, daiktų. Atsakovė taip pat rūpinasi buto priežiūra, moka komunalinius mokesčius, dalyvauja namo gyventojų susirinkimuose. Taip pat pažymi, kad atsakovas A. K. praleidžia daugiau nei 7 mėnesius dirbdamas jūroje, tuo laikotarpiu N. K. gyvena viena, dėl to vandens ir elektros energijos naudojama itin mažai. Atsakovai pripažįsta, kad daug laiko praleidžia savo sodo name ir ginčo bute gyvena ne nuolatos, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo laikotarpis, kad atsakovai visus metus nepertraukiamai negyventų bute.
7. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašydamas taikos sutartį suprato, kad ginčo bute gali gyventi kaip ir bet kur kitur, nebent būtų pateikta Migracijos tarnybos pažyma, kurioje būtų nustatyta, kad atsakovai bute negyvena. Mano, kad ieškovė nepagrįstai siekia iškeldinti atsakovus, nes ieškovė turi daug išlaidų, dėl to jai reikalingas ginčo butas, tačiau ji turi ir kito nuosavybės teise jai priklausančio turto, kurį gali parduoti ir tokiu būdu padengti turimus įsiskolinimus.
8. Atsakovė N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtame bute gyvena nepastoviai, kadangi dažnai laiką leidžia savo sodo namelyje, kur naudojasi nemokamu vandeniu, ten maitinasi, stengiasi minimaliai eikvoti turimas lėšas, nes yra pensinio amžiaus, trūksta piniginių lėšų. Teigia, kad moka visus privalomus buto mokesčius, butą prižiūri, dalyvauja daugiabučio namo gyventojų susirinkimuose ir rūpinasi kitais su buto priežiūra ir išlaikymu susijusiais klausimais. Pažymi, kad šaltuoju metu gyvena bute, nes atsakovui dirbant jūroje, atsakovė kūrenti namo negali, todėl butas jiems yra reikalingas, butas yra miesto centre patogioje vietoje iš kur atsakovams patogu vykti pas gydytojus, kol kas galimybių nuolat gyventi turimame sodo name arba kitoje gyvenamojoje vietoje atsakovai neturi.
9. Atsakovų atstovė advokatė G.Mauručiaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuosavybės teise ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, kurį pardavusi gali padengti savo kreditorinius įsiskolinimus. Pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 22 d. patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatytos sąlygos tekste nurodyta sąlyga „nepertraukiamai negyvena vienerius metus“ reiškia, kad atsakovai neprivalo nuolatos būti minėtame bute, į jį gali grįžti tam tikrais neapibrėžtais laikotarpiais, svarbu, kad nesusidarytu vienerių metų laikotarpis, kurio metu atsakovai nė karto neapsilankytų bute. Pažymi, kad ieškovės pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti faktui, jog atsakovai ginčo bute negyvena ir juo nesirūpina. Pabrėžė, kad lieka neaišku kokiu pagrindu ieškovė siekia iškeldinti atsakovus iš užimamo būsto, ar dėl to, kad atsakovai galimai ilgiau nei metus laiko negyvena minėtame bute ar dėl kitų sąlygų numatytų taikos sutarties 6 punkte. Atsakovų atstovė atkreipia dėmesį, kad taikos sutartis ir atsakovų teisė gyventi minėtame bute nebuvo ir negali būti siejama su tuo, ar atsakovai turi kito jiems nuosavybės teise priklausančio turto ar ne, ar jie turi galimybę išsikelti gyventi į kitą gyvenamąjį būstą ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
10. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog kad tarp šalių 2012 metais kilo teisminis ginčas dėl nuosavybės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, minėtas ginčas buvo sprendžiamas Klaipėdos apygardos teisme, kur šalims pavykus taikiai išspręsti ginčą, 2012 m. gegužės 22 d. byla buvo nutraukta, patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį (Tomas I / puslapis 5-7). Taikos sutartimi šalys susitarė, kad J. S. pripažįstama nuosavybės teisė į 2 kambarių, 52.99 kv. m bendro ploto butą, esantį Taikos pr. 116-9 Klaipėdos m., ir po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo ši informacija įregistruojama viešame turto registre. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad „J. S. suteikia teisę N. K. ir A. K. neatlygintinai gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. iki kiekvieno iš jų mirties. N. ir A. K. netenka teisės iki mirties gyventi minėtame bute, jei bute nepertraukiamai negyvena vienerius metus.“ Taikos sutarties 6 punkte šalys taip pat numatė, kad draudimas parduoti butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, ar apsigyventi bute pačiai J. S. netaikomas, jeigu iš esmės pasikeis J. S. turtinė padėtis – neteks darbo, nebegalės mokėti kreditų už kitą nekilnojamąjį turtą, neturės santaupų ir butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neįskaitant J. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bus vienintelis jos turimas nekilnojamasis turtas. Apie tokią situaciją ir pageidavimą parduoti butą ar pačiai jame apsigyventi J. S. turi informuoti N. ir A. K. prieš 6, jei N. ir A. K. tuo metu neturės kito nekilnojamojo turto, J. S. įsipareigoja užtikrinti jiems kitą gyvenamąją vietą.
11. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią. Taip pat pabrėžtina, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Kaip matyti tarp šalių patvirtinta taikos sutartis nebuvo pakeista, nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis nebuvo panaikinta, taigi teismo patvirtinta 2012 m. gegužės 22 d. taikos sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Taip pat pažymėtina, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai.
12.Teismas pažymi, kad tarp šalių 2012 m. gegužės 22 d. patvirtinta taikos sutartis yra sandoris, kuriam, kaip ir kiekvienam kitam šalių pasiektam susitarimui yra taikomas pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principas. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.
13.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. firma „Elestra“ v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-233/2012; kt.).
14. Taigi teismas vertina, kad 2012 m. gegužės 22 d. tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta taikos sutartis, yra iš esmės sudaryta gyvenamųjų patalpų neatlygintino naudojimo daiktu (panaudos) sutartis. LR CK 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos, t.y. nuostatos reglamentuojančios nuomos turtinius santykius. LR CK 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad nuomotojas (šiuo atveju panaudos davėjas) turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos (šiuo atveju panaudos) sutartį prieš terminą, jeigu yra kiti nuomos (panaudos) sutartyje numatyti pagrindai.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad tokia sąlyga sutartyje įvyko, t.y. atsakovai (panaudos gavėjai) bute nepertraukiamai negyveno vienerius metus. Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad šalys nuostatą „nepertraukiamai negyvena metus laiko“ iš esmės skirtingai supranta vienerių metų nepertraukiamo termino reikšmę. Šalys taip pat skirtingai vertina gyvenimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje faktą. Ieškovė gyvenimą bute sieja su tuo, kad tai būtų pagrindinis atsakovų būstas, kuriame jie praleidžia daugiausia laiko ir gyvena nuolatos, naudojasi butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Tuo tarpu atsakovai gyvenimo bute sąvoką supranta plačiau, nors jame būna ne pastoviai, tačiau rūpinasi buto išlaikymu, jame turi savo daiktų, lankosi, šildymo sezono metu jame apsistoja ir tai laiko gyvenimu bute.
16. Šalių sudarytoje taikos (buto panaudos) sutartyje nėra pateikta sutarties nutraukimo pagrindo (kai nepertraukiamai negyvenam vienerius metus) sąvokos išaiškinimo. Todėl teismas sutartį aiškina, remdamasis CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, kurios nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
17. Teismo vertinimu sąlyga nepertraukiamai negyveno vienerius metus, reikštų tokį atvejį kai buto niekas nelanko ir nežiūri, nelaiko jame savo daiktu, drabužių ir namų apyvokos reikmenų, nemoka už jį komunalinių (administravimo) ir kitų mokesčių butas netvarkomas ir dėl to yra apleistas. Tačiau tokių aplinkybių nenustatyta, priešingai nustatyta, kad atsakovai butą Taikos pr. 116-9 Klaipėdoje nurodo, kaip pagrindinę savo gyvenamąją vietą, šiuo adresu priima korespondenciją, yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, vykdo savo prievolę rūpintis butu, tausoti jiems perduotą naudotis turtą, rūpinasi būsto išlaikymu ir moka visus einamuosius mokesčius. Kasacinio teismo praktikoje, nustatant gyvenimo būste faktą svarbu ne tik tai, kad asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą būste, bet svarbu gyvenimo būste trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą. Nors ir yra įrodymų, kad atsakovai 2016 m. nenaudojo vandens ir labai mažai elektros energijos, tačiau atsakovai bute lankosi, apsistoja, ypač šaltuoju metų sezonu, patys šį butą (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nurodo kaip nuolatinę gyvenamąją savo vietą, pripažįsta, kad jiems ji reikalinga. Atsakovai šiame bute teisėtai gyvena nuo 2012 metų, kai buvo patvirtinta taikos sutartis. Vertinant visas byloje nurodomas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovai savo prievolę rūpintis jiems patikėtu butu vykdo tinkamai. Teismui nepateikta duomenų, kurie suteiktų pagrindo spręsti, jog atsakovai butu nesirūpina, nemoka mokesčių, nesirūpina jo išlaikymu, butas yra apleistas ar jame nebuvo lankomasi ištisus metus.
18. Teismas atmeta ieškovės atstovės argumentus (žr. sprendimo 5 punktą), jog ar butu yra naudojamasi būtų vertinama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą, kadangi tai yra speciali norma, o specialių teisės normų taikyti pagal analogiją negalima.
19. taigi analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį. Teismas daro išvadą, kad nesant atsakovų nepertraukiamo negyvenimo bute faktą patvirtinančių duomenų, pripažinti, kad taikos sąlygos, kuriose numatytos aplinkybės kurioms esant atsakovai privalėtų išsikelti iš užimamų gyvenamųjų patalpų nėra nustatytos. Teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų nepertraukiamo negyvenimo metus laiko bute faktas. Priešingai nustatyta, kad atsakovai vykdo kitas su buto išlaikymu susijusias pareigas, t.y. vykdomi mokėjimai už šildymą, dujas, bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą būsto administratoriui ir. kt., todėl vien dviejų komunalines paslaugas teikiančių įmonių pažymos apie minimalius komunalinių paslaugų rodiklius nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovai ištisus metus nepertraukiamai negyveno ginčo bute. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų, paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas ( LR CPK 185 straipsnis).
20. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 726 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-633-524/2012m.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, Teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. S. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų N. K. ir A. K. naudai.
Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-633-524/2012m.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.