- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-768-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35935-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. D., F. V.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų pareiškėjų A. D. ir F. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-43713-821/2014 pagal pareiškėjų A. D. ir F. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjos F. V. ir A. D. supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti tarp jų sudarytą 2014-04-17 taikos sutartį.
Nurodė, kad pareiškėja A. D. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Ji naudojasi šio buto priklausiniu – rūsiu, pažymėtu R-5. Pareiškėjos A. D. vardu registruojant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),, rūsys nebuvo įregistruotas minėto buto priklausiniu, tačiau per klaidą buvo įregistruotas pareiškėjai F. V. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, priklausiniu. Klaida įvyko dėl to, kad 470-osios DNSB 2004-05-19 pažymoje Nr.61 pažymoje yra nurodyta, kad butui adresu (duomenys neskelbtini),priklauso rūsys R-5. Šios pažymos pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2004-06-22 išdavė pažymą dėl rūsio priklausomybės butui, esančiam (duomenys neskelbtini),. Remiantis šia NRT pažyma, notras D. A. 2004-06-22 išdavė liudijimus Nr.13981 ir 13984 su analogiškais netiksliais duomenimis, kurių pagrindu NRT atliko šiuo metu galiojantį rūsio R-5 klaidingą nuosavybės registravimą. 470-oji DNSB 2014-03-17 protokolu patvirtino, kad rūsys R-5 priklauso butui, (duomenys neskelbtini),, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė ištaisyti duomenis. Notaras D. A. atsisakė ištaisyti netikslumą, motyvuodamas, kad 2004-06-22 liudijimai Nr.13981 ir 13984 išduoti remiantis NRT 2004-06-22 pažyma. Ištaisydamos klaidą ir pašalindamos teisminių ginčų galimybę 2014-04-17 jos sudarė taikos sutartį, kuria pripažįsta, kad rūsys, pažymėtinas R-5 ir esantis gyvenamajame name unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, priklausantis asmeninės nuosavybės teise pareiškėjai A. D.. Į notarą dėl rūsio Nr.5 perleidimo nesikreipė, nes jis priklauso A. D., tačiau per klaidą įregistruotas pareiškėjos F. V. vardu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjų A. D. ir F. V. 2014-04-17 taikos sutartį.
Teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje pareiškėjos nurodė, jog taikos sutarties šalys pripažįsta, kad rūsys, pažymėtinas R-5 ir esantis gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, priklausantis asmeninės nuosavybės teise pareiškėjai A. D.. Iš prašomos patvirtinti taikos sutarties turinio bei joje nurodytų sąlygų matyti, kad sutartimi jos šalys susitarė dėl pareiškėjų daiktinių teisių apimties, t.y. nuosavybės teisės į 6.82 kv.m. priklausinį (rūsį pažymėtą R-5) perleidimo, ir šį jų sudarytą sandorį prašo patvirtinti teismo. Įstatymų leidėjas CK 1.74 str. 1 d. numatė, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai yra sudaromi notarine forma. Tai imperatyvi norma, reglamentuojanti nekilnojamojo turto perleidimą, o jos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 str. 4 d.). Nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad šalys taikos sutartyje numatydamos, jog sutartimi perleidžiamos daiktinės teisės į priklausinį, joje nustatė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančią sąlygą, todėl taikos sutartį atsisakytina tvirtinti (CK 1.93 str., 6.984 str.).
Teismas vadovavosi teismų praktika, susiformavusia nagrinėjamu klausimu.
Pažymėtina, kad 2014-04-01 sprendime VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, jog pareiškėjos (A. D.) prašymo tenkinimui (buto kadastro duomenų papildymui duomenimis apie priklausinį) pareiškėja turi pateikti notaro patvirtintą dokumentą, kuriame butų išreikšta buto Nr. 5 ir buto Nr. 9 savininkų valia dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpas plane pažymėtas R-5 ir R-7. Iš pareiškėjų parašyme nurodytų aplinkybių ir pridedamų dokumentų negalima padaryti išvados, kad apskritai egzistuoja reali galimybė ginčo tarp pareiškėjų kilimui.
Teismas nurodė, jog nutartis neskundžiama (CPK 334 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nurodo, jog teismas pažeidė teisę į apeliaciją, nes nutartis yra skundžiama, nes užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Teismo nutartis, kuria atsisakyta nagrinėti ginčą dėl jo nežinybingumo teismui, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, be to jos apskundimas yra leidžiamas įstatymo, todėl yra skundžiama (CPK 293 str. 1 d. 1 p., 295 str. , 334 str. 1 d. 2 p.). Notaras privalomai tvirtina sandorius dėl daiktinių teisių perleidimo ar apsunkinimo (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Kitiems sandoriams notarinė forma neprivaloma. (CK 1.71 str. 1 d.).
Nurodo, jog civilinėse bylose Nr.2-22629-811/2014 ir 2-37841-872/2014 dėl taikos sutarties patvirtinimo 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimis teismas nurodė, jog pateikus papildomus dokumentus, įrodančius taikos sutarties atitikimą įstatymui, nebus kliūčių šiai sutarčiai patvirtinti. Apeliantės nurodo, jog pasitikėdamos teismo nurodymais, surinko dokumentus, turėjo kadastrinių, teisinės pagalbos išlaidų, esminių laiko ir organizacinių sąnaudų; abi apeliantės yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos būklės. Pašalinus visus teismo nurodytus trūkumus, teismas turėjo patvirtinti taikos sutartį.
Notarinis sandorio tvirtinimas dėl teisių į nekilnojamąjį daiktą yra privalomas tik perleidžiant ar apsunkinant šias teises (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Teisės registravimas nagrinėjamu atveju turi teisę paviešinančią, bet ne teisę sukuriančią paskirtį (CK 4.49 str. 1 d. ir 4.255 str.) A. D. daiktinė nuosavybės teisė į rūsį R-5 atsirado dar 1991 m. gruodžio 18 d., įforminus buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimą statybos būdu, tačiau per klaidą buvo įregistruota kito asmens, F. V., vardu. Todėl 2014-04-17 sutartimi jokios teisės į nekilnojamąjį daiktą – Rūsį-5 – nėra perleidžiamos ar apsunkinamos, šia sutartimi tiesiog šalinama kliūtis įregistruoti turimą teisę NTR.
2014-04-17 taikos sutartimi nėra sprendžiami klausimai, kuriems reikalingas notaro patvirtinimas, skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.
Teismas turi spręsti visus ginčus dėl teisės (CPK 6 str.). Taikos sutartimi yra išsprendžiami ginčai arba pašalinama galimybė tokiems ginčams kilti. Todėl net jeigu taikos sutarties dalykas yra daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, prašymas dėl šios sutarties patvirtinimo yra žinybingas teismui, jeigu yra privalomas tokios sutarties požymis – esamo ar būsimo ginčo išsprendimas. Tarp šalių galimas ginčas dėl minėto rūsio registravimo, todėl taikos sutarties tvirtinimas yra tiesiogiai žinybingas teismui.
Teismo nutartys supaprastintame procese nėra skundžiamos, tik jeigu teismas nurodo alternatyvią pareiškėjo teisių gynybą (kokius veiksmus atlikti į kokią instituciją kreiptis), dėl to apeliacija supaprastintame procese yra neracionali. Šiuo atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, nenurodė trūkumų, kuriuos pašalinus taikos sutartis būtų patvirtinta. Jei teismas atsisako nagrinėti jam žinybingą klausimą, apeliacija yra vienintelis būdas apginti pareiškėjo interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis, priimta supaprastinto proceso tvarka, nustatyta CPK XXXIX skyriuje (CPK 579 str., 582 str.), kuria atsisakyta patvirtinti tarp pareiškėjų sudarytą taikos sutartį (CK 6.983 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog CPK 334 str. 1 d. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2 ) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 582 str. 6 d. įtvirtinta supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamų bylų apskundimo tvarka – teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog nutartis neskundžiama, tačiau sutiktina su apeliančių argumentais, jog šiuo atveju nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, todėl tokia nutartis yra skundžiama.
Taikos sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, nėra reikalingi teismo veiksmai, patvirtinantys tokius susitarimus.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš procesinių dokumentų, tarp apeliančių nekilo ginčas dėl daiktinių teisių ir nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ateityje, todėl ir pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama teismine tvarka. Tai, kad pareiškėjos, kaip jos pačios nurodė atskirajame skunde, bendru sutikimu siekia tik pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis, nesuponuoja išvados, jog šis klausimas turi būti sprendžiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, nes tokiu atveju ginčas kiltų ne tarp pareiškėjų, o tarp pareiškėjų ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, kuris spręstinas įstatymų nustatyta tvarka.
Kita vertus, atsižvelgus į teismui pateiktą tvirtinti taikos sutarties turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šiuo atveju šalys sudarė susitarimą tik dėl daiktinių teisių į turtą. Nesant duomenų apie šalių ginčą dėl daiktinių teisių, teismas negalėjo tvirtinti pateiktos taikos sutarties, nes teismas negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.