Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Renaldo Budrio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-934-1150/2023 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2011 m. kovo 29 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), paskirta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 07 val., būti namuose ir tęsti mokslą;

2) 2014 m. vasario 12 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 (devynių) MGL (1 170 Lt) dydžio baudos bausmė;

3) 2015 m. lapkričio 30 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 286 straipsnį, paskirta 10 (dešimties) MGL (376,60 Eur) dydžio baudos bausmė;

4) 2016 m. lapkričio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, nuo 21 val. iki 06 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teistumas išnykęs, -

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. Z., kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. B., o būtent: jis 2023 m. balandžio 7 d. apie 22.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, ranka sugriebė sugyventinei V. B. už dešinės rankos žastikaulio, tampė pastarąją už plaukų, spaudė V. B. gerklę, kaklą, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis G. Z. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietoje sugriebė sugyventinei už dešinės rankos žastikaulio, tampė pastarąją už plaukų, spaudė gerklę ir kaklą. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi.

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 7 d. apie 18 val., namo grįžęs neblaivus sugyventinis G. Z., su rūbais ir striuke atsigulė buto „salione“ ant grindų. Tada atsikėlęs atsigulė į lovą, nusnaudęs pusvalandį atsikėlė ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Po ko, atėjo į miegamąjį ir atsigulęs šalia jos pradėjo necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėti ir iš niekur nieko tampyti rankomis už plaukų, dešine ranka buvo sugriebęs jai už gerklės, o kita ranka už kaklo smaugė ją lovoje. Sakė, kad jam tai patinka, jai skaudėjo. Plaukus buvo susirišusi į kuodą, kurį sugyventinis G. Z. patempė, tačiau nestipriai, plaukų neišrovė, skaudėjo tik minimaliai. Nuo kaklo - gerklės spaudimo jai neskaudėjo, tačiau trūko oro. Tada ištrūkus iš sugyventino rankų, pastarasis griebė jai už dešinės rankos, ties žastikauliu ir tempė atgal į lovą. Dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo, o ant žastikaulio liko mėlynė. Policijos pareigūnus iškvietė pats sugyventinis G. Z., kadangi pastarasis suprato, kad pasielgė blogai. G. Z. įvykio metu jai negrasino. Ji jam nejaučia jokios baimės, kadangi pastarąjį labai gerai pažįsta. Civilinio ieškinio nereiškia, jai jokia žala nepadaryta. Sugyventiniui G. Z. atleido, tarpusavyje susitaikė.

3.2. Iš nukentėjusiosios V. B. pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 7 d. apie 22.40 val., namuose sugyventinis G. Z., kuris buvo neblaivus, pradėjo necenzūriniais žodžiais pareiškėją įžeidinėti ir tada pradėjo tampyti už plaukų, buvo sugriebęs dešine ranka už gerklės, o kita ranka už kaklo ir smaugė lovoje, o ištrūkus sugyventinis G. Z. sugriebė pareiškėją už dešinės rankos, ties žastikauliu ir tempė atgal į lovą, dėl tokių sugyventinio G. Z. veiksmų patyrė fizinį skausmą, o ant žastikaulio liko mėlynė.

3.3. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad butas, kuriame kaltinamasis G. Z. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu, yra adresu (duomenys neskelbtini).

3.4. Blaivumo testo Nr. 999 duomenimis, kaltinamajam G. Z. buvo nustatytas – 2,28 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis.

3.5. Apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėti, aprašyti Bendrojo pagalbos centro tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12443-23, reikšmingi garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis G. Z. 2023 m. balandžio 7 d., pranešdamas apie baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12443-23, tiriamą įvykį nurodo: „atėjau prisigėręs, smaugiau žmoną...“.

3.6. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyr. teismo medicinos ekspertas J. Rybalko apžiūrėjęs nukentėjusiosios V. B. medicininius dokumentus (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę) konstatavo, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių neužfiksuota.

G. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Prokuroras inkriminuoja kaltinimą G. Z., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sugyventinei) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajai pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – sugyventinei.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog konfliktas kilo buto kambaryje. Kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos žastikaulio, tampė pastarąją už plaukų, spaudė gerklę, kaklą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jos parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga.

8. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama G. Z. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: 2023 m. balandžio 7 d. apie 22.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini)., kambaryje, asmeninio konflikto metu, ranka sugriebė sugyventinei V. B. už dešinės rankos žastikaulio, tampė pastarąją už plaukų, spaudė V. B. gerklę, kaklą, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukeldamas fizinį skausmą.

9. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.

10. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl G. Z. skirtinos bausmės

11. Prokuroras kaltinamajam siūlo paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 8 mėnesių laisvės apribojimą), įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

12. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas (teistumas išnykęs), duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

16. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3, bei bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

17. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas G. Z. išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2023 m. balandžio 7 d. 23.30 val. iki 2023 m. balandžio 8 d. 12.02 val., t. y. 1 laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (1:2).

18. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintinos.

19. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1) bendrojo pagalbos centro garso įrašai, pridėti prie 2023 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolo; 2) policijos pareigūnų 2023 m. balandžio 7 d. „bodycam“ darytas vaizdo įrašas, pridėtas prie 2023 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolo, – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Z. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti G. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 7 d. 23.30 val. iki 2023 m. balandžio 8 d. 12.02 val., ir 1 (vieną) parą prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti G. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1) bendrojo pagalbos centro garso įrašai, pridėti prie 2023 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolo; 2) policijos pareigūnų 2023 m. balandžio 7 d. „bodycam“ darytas vaizdo įrašas, pridėtas prie 2023 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolo, – palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.