Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-02-08 paskambino personalo vadovė J. K. ir reikalavo parašyti naują prašymą atleisti iš užimamų pareigų šaliu sutarimu nuo 2022-08-12. Pareiškėja tokį prašymą parašė, tačiau 2022-02-10 nusprendė, kad nenori pasiduoti psichiniam smurtui ir parašė pareiškimą, kuriuo atsiima ankstesnį pareiškimą dėl atleidimo iš pareigų.

Nuo 2022-02-09 prasidėjo pareiškėjos gydymas ir nedarbingumo laikotarpis, o 2022-10-03 pasibaigus gydymui, pareiškėja vėl grįžo į darbą ir vėl gavo P. K. kvietimą į susitikimą darbo klausimu. Vėl jai buvo daromas spaudimas dėl išėjimo iš darbo šalių sutarimu dėl ko patyrus stiprų stresą dėl psichologinio spaudimo vėl sušlubavo jos sveikata ir nuo spalio 6 d. prasidėjo nedarbingumas.

Pasibaigus nedarbingumui pareiškėja 2022-11-28 vėl grįžo į darbą. 2022-12-01 pareiškėja gavo kvietimą į susitikimą su P. K. darbo klausimu. Atvykus į susitikimą vėl patyrė stiprų psichologinį spaudimą dėl išėjimo iš darbo šalių sutarimu. Susitikime dalyvavusi personalo vadovė J. K. nusivedė pareiškėją į personalo skyrių ir, pasinaudodama pareiškėjos stresine būkle ir silpna psichologine būsena, pateikė dokumentus dėl išėjimo iš darbo šalių sutarimu (prašymą ir susitarimą) ir prašymą išleisti atostogų nuo 2022-12-02 iki 2023-02-03 pasirašymui. Pareiškėja paveikta psichologinio smurto dokumentus pasirašė.

Grįžusi į darbo vietą ir atslėgus įtampai, pareiškėja nedelsiant parašė pareiškimą atsiimti prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų šalių sutarimu. Nuo 2022-12-02 prasidėjo pareiškėjos atostogos, o dėl šio pareiškimo nesulaukė jokios reakcijos, todėl manė, kad jos atleidimo iš pareigų procesas atšauktas.

2023-02-06 grįžus po atostogų į darbą pareiškėja buvo atjungta nuo informaciniu sistemų, įskaitant dokumentų valdymo sistemą, ir negalėjo atlikti savo darbinių funkcijų, todėl kreipėsi į administracijos direktorių. Tada pareiškėjai 2023-02-07 buvo įteiktas įsakymas dėl jos atleidimo iš pareigų.

Pareiškėja pabrėžia, kad dokumentus dėl atleidimo iš pareigų pasirašė ne savo valia, o psichinio smurto pasėkoje, todėl jie neatitinka jos tikrosios valios. Pareiškėja nori toliau eiti savo pareigas, todėl prašo teismo panaikinti 2022-12-01 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl J. Ž. atleidimo“ Nr. AP-783. Pareiškėja nurodo, kad buvo priversta pasirašyti dokumentus dėl atleidimo iš pareigų psichinio smurto pasėkoje. Visi dokumentai atleidimo iš pareigų dokumentai buvo pasirašyti 2022-12-01 darant psichologinį spaudimą, visi dokumentai buvo paruošti J. K. ir pateikti pasirašyti personalo vadovės J. K. kabinete. Pasišalinusi iš kabineto ir pasibaigus psichiniam poveikiui, pareiškėja nedelsiant atšaukė savo prašymą dėl atleidimo iš pareigų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po kiekvieno nedarbingumo laikotarpio ji būdavo kviečiama pas administracijos direktoriaus pavaduotoją, kur būdavo spaudžiama pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš pareigų, kurį nedelsiant atšaukdavo, kai pasibaigdavo jai daromas poveikis. Tai aiškiai indikuoja, kad, pasirašant atleidimo iš pareigų dokumentus, pareiškėjos valia būdavo paveikta ir neatitiko jos tikrosios valios. Atsižvelgiant į tai, dėl pareiškėjos valios trūkumo būti atleistai iš pareigų šalių sutarimu, šio sutarimo pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas.

Skunde pažymima, kad vadovaujantis LR Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 8 dalimi, valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Pareiškėjos kaip valstybės tarnautojos kadencija baigiasi 2023-12-31, paskutinis darbdavio tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas <...> su įverčiu labai gerai, galiojančių nuobaudų ar priežasčių dėl ko pareiškėja negalėtų tęsti valstybės tarnybos darbdavys nėra įvardijęs nei raštu, nei žodžiu.

VTĮ nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Pagal VTĮ 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Tokiais atvejais sistemiškai su VTĮ taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmės, reglamentuotos Darbo kodekse. Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašo būti sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) seniūnės pareigas ir prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis numato galimybę reikalauti priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Bylos atveju atleidimo iš darbo aplinkybės sukėlė pareiškėjai dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepasitikėjimo savimi jausmą, emocinį diskomfortą. Jos atžvilgiu buvo veikta nesąžiningai, nesilaikyta pagrindinių VTĮ ir Darbo kodekso įtvirtintų principų, todėl yra visos neturtinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju padaryta skriauda būtų teisingai atlyginta priteisiant jai iš įstaigos, kurios veiksmai yra skundžiami, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad spaudimas išeiti iš darbo pasireiškė kiekvieną kartą grįžus po nedarbingumo reikalavimais išeiti iš darbo šalių sutarimu, nes kitaip „vis tiek atleis“, „įvertins (ne)patenkinamai“. Todėl visus prašymus ji parašė veikiama psichologinio spaudimo. Pareiškėja patvirtino, kad pirmo pokalbio su P. K. metu 2022-02-01 ji jau turėjo 65 metus ir likti dirbti savo pareigose galėjo tik turėdama įvertinimą „gerai“. Visus savo prašymus dėl atleidimo šalių sutarimu ji atšaukdavo iš karto, kai grįždavo iš P. K. kabineto, todėl išeidama atostogų po paskutinio prašymo ji galvojo, kad atleidimas iš darbo vėl atšauktas. Apie įsakymą dėl atleidimo sužinojo tik grįžusi po atostogų, kai jis jai buvo įteiktas 2023-02-07. Šiuo atveju darbdavys pasinaudojo silpnesniu darbuotoju, o pareiškėjos valia pasirašytuose dokumentuose neatitiko jos tikrosios valios dėl jai daryto spaudimo. Pareiškėjos valios trūkumą rodo nelogiškas sprendimas išeiti iš darbo kai jai reikalingas gydymas, o atsakovė nepagrindžia, kokia prasmė pareiškėjai buvo išeiti iš darbo.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-12-01 įsakymu Nr. AP-783 „Dėl J. Ž. atleidimo“ (toliau - ginčo Įsakymas) buvo atleista iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės pareigų 2023-02-03 šalių susitarimu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 18 punktas nurodo, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. Esminė atleidimo pagal minėtą teisės normą sąlyga - šalių susitarimas, t. y. savanoriškai suderinta šalių valia.

Valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu tvarka nustatyta VTĮ 51 straipsnio 2 dalyje, kur nurodoma, įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui, o į pareigas priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 darbo dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio, dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų.

VTĮ 51 straipsnio 2 dalyje numatytas susitarimo, kaip oficialaus dokumento, turinys. Jame turi būti nurodoma: - laikas, nuo kurio valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų; - sutarta dėl išeitinės išmokos dydžio; - kitos sąlygos (nepanaudotų atostogų suteikimas ir kitos sąlygos).

VTĮ 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną.

Atsakovė akcentuoja, kad šalių susitarimu atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų ne tiek svarbi aplinkybė yra tvarkomojo dokumento priėmimas, kiek aplinkybės - šalys susitarė dėl atleidimo sąlygų ar visgi nesusitarė.

Pareiškėjos atleidimo atveju ji 2022-12-01 pateikė prašymą atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu (reg. 2022-12-01 Nr. 12-1-297). Prašyme aiškiai išreiškė savo valią - prašo atleisti iš užimamų pareigų 2023-02-23 šalių susitarimu ir atleidimo iš pareigų dieną prašo išmokėti dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją. Pareiškėja taip pat nurodė teisinį pagrindą, t. y. kad prašymas teikiamas vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 18 punktu. Tiek tiesioginis pareiškėjos vadovas - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. K. - pritarė tokiam prašymui, tiek ir tą pačią dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas G. B. sutiko su tokiomis atleidimo iš tarnybos sąlygomis, ką patvirtina rezoliucijos ir parašai ant pareiškėjos 2022-12-01 prašymo atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu. Taigi, tarnybos santykių šalys, nepažeisdamos VTĮ esančio imperatyvaus daugiau kaip penkių darbo dienų termino, per kurį viena šalis turi sutikti su pasiūlymu, susitarė dėl atleidimo iš pareigų visų sąlygų.

Taip pat ne mažiau svarbi aplinkybė, kad tą pačią dieną - t. y. 2022-12-01 pareiškėja pasirašė ir susitarimą dėl atleidimo iš pareigų (reg. 2022 m. gruodžio 1 d. Nr. AP-783), kuriuo šalys susitarė dėl visų susitarime būtinų elementų, t. y. laiko, nuo kurio valstybės tarnautoja yra atleidžiama iš pareigų; dėl išeitinės išmokos dydžio bei kitų sąlygų (kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo). Tai, kad tiek 2022-12-01 prašymą atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu, tiek 2022-12-01 susitarimą dėl atleidimo iš pareigų pareiškėja pasirašė Personalo valdymo skyriaus patalpose nėra kažkas neįprasto ir išskirtinio, nes šis skyrius yra tas struktūrinis padalinys, kuris ir rengia visus dokumentus darbuotojų priėmimui į darbą ar tarnybą, o taip pat ir atleidimui iš darbo arba valstybės tarnautojų pareigų. Pareiškėja pasirašė minimus dokumentus niekieno neverčiama, puikiai suvokdama savo pasirašyto prašymo ir susitarimo esmę ir sąlygas.

Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos buvo teisėtas, atleidžiant pareiškėją buvo laikytasi VTĮ reglamentuotų procedūrų ir normų, byloje pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų psichologinio smurto apraiškas susitariant dėl atleidimo iš pareigų, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip neleistinas poveikis pareiškėjai pateikti pasiūlymą dėl jos atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu.

Atsakovė nesutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad J. Ž., jau įforminus jos atleidimą iš valstybės tarnybos jos pačios nurodytomis sąlygomis ir netgi išleidus tvarkomąjį dokumentą, t. y. ginčo Įsakymą, turėjo teisę savo valią pakeisti, o atsakovė privalėjo atšaukti ar pripažinti netekusiais galios tiek susitarimą, tiek išleistą tvarkomąjį dokumentą. Atkreipia dėmesį, kad J. Ž. 2022-12-01 prašymas atsiimti prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų šalių susitarimu Kauno miesto savivaldybėje buvo gautas tik 2022-12-02, t. y. jau įforminus tarnybos santykių pabaigą teisės aktu nustatyta tvarka. Valios pakeitimas po darbo santykių nutraukimo arba tarnybos santykių nutraukimo neįpareigoja darbdavio vadovo priimtus sprendimus naikinti arba modifikuoti, nes toks valios kaitaliojimas ir jau priimtų susitarimų atšaukimas pažeistų darbo santykių arba tarnybos santykių dalyvius ir šalių teises. 2022-12-02 gautas J. Ž. prašymas atsiimti prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų šalių susitarimu vizuotas tiesioginio vadovo P. K. su rezoliucija „Kadangi atleidimas yra įformintas - nepritarta“.

Pareiškėjos teiginiai ir aplinkybės, kad 2022-02-04 ji gavo kvietimą į susitikimą darbo klausimu ir susitikime patyrė didelį psichologinį spaudimą, kad išeitų iš darbo šalių susitarimu, todėl ji kelis kartus teikė prašymus atleisti iš tarnybos šalių susitarimu, tačiau paskui prašymus atšaukdavo arba atleidimui šalių susitarimu nebūdavo pritariama ir atleidimas nebūdavo įforminamas, nėra niekaip susiję su ginčo Įsakymo teisėtumu, nes: - visų pirma, pareiškėja nebuvo atleista nei 2022-03-18, nei 2022-08-12; - pati pareiškėja nurodo, jog kadangi ji paaiškino, kad jos laukia ilgas gydymas, chemoterapija ir spindulinis gydymas, prašymai dėl atleidimo nebuvo tenkinti ir šalys susitarimo dėl atleidimo iš pareigų nesudarė, tad minėtas epizodas niekaip negali būti vertinamas kaip ilgalaikio psichologinio smurto apraiška; - pareiškėjos nuomonės keitimas teikiant prašymus, o paskui juos atsiimant vertinamas kaip pareiškėjos neapsisprendimas dėl tolimesnių valstybės tarnybos tęstinumo perspektyvų, kas atsakovui atrodo suprantama, vertinant sunkią pareiškėjos ligą. Pareiškėjos vertinimo procedūros už 2021 metus nebuvo užbaigtos, tad pareiškėja būdavo kviečiama pokalbiams, kaip ir numato VTĮ ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad buvo vykdomas koks nors J. Ž. persekiojimas arba bauginimas, pokalbiai būdavo tik apie darbą ir galimybes toliau eiti užimamas pareigas. Įvykus pokalbiui 2022-12-01 šalys susitarė dėl atleidimo šalių susitarimu. Taip pat buvo aptartos ir kasmetinių atostogų suteikimo galimybės ir susitarta, kad prieš atleidžiant J. Ž. bus suteiktos dviejų mėnesių kasmetinės atostogos, o už likusias bus išmokėta kompensacija.

Atsakovė pažymi, kad iš su atsiliepimu teikiamų (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijų matyti, kad J. Ž. 2022 metais ženklų laiką nebuvo tarnyboje dėl ligos. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2018-11-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 7 punkte numatyta, kad jeigu valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali atlikti Aprašo 6 punkte nurodytų veiksmų, juos valstybės tarnautojas atlieka per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos. Taigi, būtent dėl šios priežasties pareiškėjos kasmetinio veiklos vertinimo procedūros tęsėsi.

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos argumentus, kad ji nesutiko su atleidimu šalių susitarimu, nes visų pirma tokį atleidimą šiuo teisiniu pagrindui pati ir inicijavo. Antra, byloje esančiuose dokumentuose (prašyme dėl atleidimo šalių susitarimu, šalių susitarime) jokių pareiškėjos prierašų apie nesutikimą su pačios pasiūlytomis atleidimo iš tarnybos sąlygomis nėra, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip neleistinas poveikis pareiškėjai pateikti pasiūlymą dėl jos atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu.

Dėl pareiškėjos grąžinimo į pareigas atsakovė pažymi, kad pareiškėja jau yra sulaukusi 65 metų amžiaus. Nuo 2019-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, atsirado seniūnų kadencijos, o taip pat buvo reglamentuotas teisinio reglamentavimo nuostatų perėjimo laikotarpis ir buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems seniūnams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma penkerių metų kadencija eiti atitinkamos seniūnijos seniūno pareigas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijoje seniūnui buvo nustatoma 5 metų kadencija; kadencijų skaičius nėra ribojamas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str. 8 d.).

Vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 8 dalimi, į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.

Tačiau nuo 2023-04-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kuriuo vėl keičiamas teisinis reglamentavimas dalyje dėl seniūnų kadencijos ir kadencijos vėl nebenumatomos. Todėl akivaizdu, kad besikeičiant teisiniam reglamentavimui asmuo, ėjęs seniūno pareigas ir kuriam sukako 65 metai, jau nebegali turėti jokio lūkesčio eiti pareigas toliau, kadangi tai tarsi suponuotų galimybę pareigas eiti be jokių apribojimų laike, nes išnykus kadencijoms, o ir įstatymų leidėjui niekaip nereglamentavus šios spragos, pareiškėja nebegali tikėtis tęsti tarnybos santykius iki kadencijos, kurios jau nebelieka, pabaigos. Taigi, netgi teismui konstatavus, kad J. Ž. atleidimas buvo neteisėtas, teigti, kad pareiškėjos teises teismas gali apginti yra nepagrįsta, nes pareiškėja, teismui ją grąžinus į pareigas, nedelsiant turės būti atleista, kadangi yra sulaukusi 65 metų amžiaus.

Jeigu visgi teismas spręstų dėl skundo reikalavimo priteisti iš vidutinį J. Ž. darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atsakovė prašo įvertinti tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra sumokėjusi pareiškėjai dviejų mėnesių išeitinę išmoką, tad šia suma turėtų būti mažinamas priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką. Taip pat teismas turėtų įvertinti, kad pareiškėjai buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, turėtų būti sprendžiamas jų įskaitymo klausimas.

Kadangi pareiškėja pati pasiūlė nutraukti tarnybą šalių susitarimu, o ginčo Įsakymas yra absoliučiai teisėtas, jokios neturtinės žalos pareiškėja nėra patyrusi ir ji neatlygintina. Be to, pareiškėjos prašymas priteisti neturtinę žalą irgi nepagrįstas, nes ji nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Pareiškėja 2022-02-08 pateikė Prašymą atsiimti prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų šalių susitarimu, kuriuo atsiėmė 2022-02-04 prašymą atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu.

Pareiškėja 2022-02-10 pateikė Prašymą atsiimti prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų šalių susitarimu, kuriuo atsiėmė 2022-02-08 prašymą atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu.

Pareiškėja 2022-12-01 pasirašė Prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 18 punktu, išmokant dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją (toliau – ir Prašymas).

Pareiškėja ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis administracijos direktorių, G. B. 2022-12-01 pasirašė Susitarimą dėl J. Ž. atleidimo iš pareigų Nr. 12-4-67, kuriuo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 18 punktą susitarė: 1) pareiškėją atleisti iš pareigų 2023-02-03; 2) atleidimo iš pareigų dieną išmokėti: 2.1) dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją; 2.2) kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 3) pareiškėja įsipareigoja, darbdaviui įvykdžius visas šio susitarimo sąlygas, nereikšti papildomų pretenzijų ir / ar reikalavimų, susijusių su atleidimu iš pareigų (toliau – ir Susitarimas).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis administracijos direktorių, G. B. 2022-12-01 įsakymu Nr. AP-783 Dėl J. Ž. atleidimo, atleido J. Ž. iš (duomenys neskelbtini) seniūno pareigų 2023-02-03 šalių susitarimu ir įpareigojo Centrinį apskaitos skyrių sumokėti J. Ž. atleidimo iš pareigų dieną dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitas darbo užmokesčio sumas (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja 2022-12-12 pateikė per DVS sistemą savo 2022-12-01 Prašymą atsiimti prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų šalių susitarimu, kuriuo atsiėmė 2022-12-01 prašymą atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalių susitarimas, kuriame savanoriškai suderinta šalių valia, yra esminė valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu sąlyga Atitinkamai VTĮ 51 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos valstybės tarnautojo atleidimo šalių susitarimu tvarką sudarančios procedūros, kurios apima: (1) raštiško pasiūlymo nutraukti tarnybos santykius pateikimą (tokio pasiūlymo iniciatyvos teisę turi tiek karjeros valstybės tarnautojas, tiek įstaigos vadovas, tiek karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo); (2) kitos šalies apsisprendimą dėl pateikto pasiūlymo (VTĮ nustato maksimalų 5 darbo dienų apsisprendimo terminą). Pabrėžtina, kad pastarosios procedūros pirmiausiai skirtos užtikrinti, jog šalių susitarime būtų išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Todėl nustačius, kad atleidžiant valstybės tarnautoją šiuo pagrindu buvo nesilaikyta, ar tik formaliai laikytasi įstatyme įtvirtintų procedūrų, ir tai iš esmės turėjo įtakos šalių susitarime įtvirtintai šalių valiai, karjeros valstybės tarnautojo atleidimas šiuo pagrindu negalėtų būti pripažįstamas teisėtu. Kita vertus, pareiga šalims nutraukiant tarnybos santykius šalių susitarimu laikytis VTĮ 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procedūrų, negali būti aiškinama kaip sudaranti pagrindą vien dėl formalaus jų neatitikimo (nukrypimo jas įgyvendinant), kai toks neatitikimas (nukrypimas) neturi (negali turėti) realios įtakos šalių susitarime įtvirtintoms karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų sąlygoms, atleidimą iš pareigų šalių susitarimu pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-03-25 nutartis, administracinėje byloje Nr. eA-3280-968/2020).

Byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs nurodyto VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 18 punkte ir 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir jo išaiškinimų kontekste, teismas pripažįsta, kad šalių valia nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu formavosi nuo 2022-02-04, kai pareiškėja po nedarbingumo sugrįžo į darbą ir pirmą kartą pateikė prašymą atsakovei dėl atleidimo šalių sutarimu, iki 2022-12-01, kai pareiškėja pateikė paskutinį prašymą dėl jos atleidimo šiuo pagrindu ir pasirašė 2022-12-01 susitarimą dėl atleidimo sąlygų. Per šį 10 mėnesių laiko tarpą pareiškėja du kartus (2022-02-04 ir 2022-02-08) buvo pateikusi prašymą dėl atleidimo šalių sutarimu ir du kartus (2022-02-08 ir 2022-02-10) šiuos prašymus atsiėmė nesudarius susitarimo dėl atleidimo sąlygų. Tuo tarpu 2022-12-01 pareiškėja pateikė ne tik analogišką Prašymą, bet ir sudarė Susitarimą, todėl atsakovė skundžiamu Įsakymu įvykdė Susitarimą ir pareiškėją atleido VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja pasirašė visus nurodytus dokumentus, kuriais buvo sprendžiamas jos atleidimo iš tarnybos klausimas, o savo skundą pareiškėja grindžia tuo, kad jos valia pasirašyti Susitarimą buvo neleistinai paveikta atsakovės darbuotojų - administracijos direktoriaus pavaduotojo P. K., administracijos direktoriaus pavaduotojos E. A. ir personalo vadovės J. K. - darytu psichologiniu spaudimu išeiti iš darbo šalių sutarimu. Pareiškėja psichologiniu spaudimu įvardija P. K. veiksmus, kai jis pirmą kartą, 2022-02-04, kartu su E. A. ir J. K. liepė jai parašyti prašymą atleisti šalių sutarimu nepaisant jos ligos ir būsimo ilgo gydymo, kitaip įvertins jos darbą nepakankamai gerai, kad ji galėtų tęsti tarnybą būdama (duomenys neskelbtini) metų, ir kvietimu pas P. K. kiekvieną kartą po jos sugrįžimo į darbą po nedarbingumo laikotarpio pokalbiui dėl darbo, kurio metu vis buvo reikalaujama išeiti iš darbo.

Valstybės tarnautojo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas iki einamųjų metų vasario 20 d., išskyrus Aprašo 7, 16 ir 42 punktuose nustatytus atvejus, o Aprašo 7 punkte nurodytais atvejais (tarp jų ir dėl laikinojo nedarbingumo) valstybės tarnautojo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 6 punkte nurodytų veiksmų atlikimo (Aprašo 18 p.). Tai reiškia, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas 2022-02-04, kai ji pirmą kartą buvo pakviesta pokalbio pas vadovą, būtų buvęs vykdomas Apraše nustatyta įprastine tvarka, jeigu, kaip nurodė liudytojai, pareiškėja nebūtų išreiškusi noro nutraukti tarnybos santykius šalių sutarimu, dėl ko pokalbis dėl vertinimo pirmą kartą ir neįvyko. Tuo tarpu po vasario 20 d., kiekvieną kartą kai pareiškėja grįždavo į darbą po nedarbingumo, tiesioginis jos vadovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pravesti pokalbį dėl pareiškėjos vertinimo, kuris nebuvo užbaigtas iki vasario 20 d., todėl tokie kvietimai pokalbiui savaime nereiškia spaudimo pareiškėjai išeiti iš darbo šalių sutarimu.