- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- eA-3280-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03633-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. P1-108 „Dėl A. J. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Tarnybos 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas; 3) iš atsakovo priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki sprendimo grąžinti į pareigas įvykdymo dienos; 4) iš atsakovo priteisti pareiškėjai jos patirtą neturtinę žalą – 500 eurų; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Ji 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo iškviesta į Tarnybos direktoriaus A. L. kabinetą ir direktorius pareiškė, kad jai vertėtų pagalvoti apie atleidimą iš pareigų šalių susitarimu. Pakartotinai į Tarnybos direktoriaus kabinetą ji buvo iškviesta 2019 m. rugsėjo 2 d. Direktorius nurodė, kad pareiškėjai sutikus su atleidimu iš pareigų, jai bus išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensacija, priešingu atveju, vis tiek bus surasti kažkokie jos darbo trūkumai ir priežastis ją atleisti iš pareigų. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo pateikti dokumentai, kuriuos pareikalauta pasirašyti: 2019 m. rugsėjo 3 d. pasiūlymas Nr. (2.13)D4- „Dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu“ (toliau – ir Pasiūlymas), 2019 m. rugsėjo (be konkrečios dienos) raštas Nr. (2.6)D2 „Dėl sutikimo“ (toliau – ir Sutikimas) ir 2019 m. rugsėjo (be konkrečios dienos) šalių susitarimas Nr. (2.8)D4- (toliau – ir Šalių susitarimas). Pareiškėja atsisakė pasirašyti dokumentus, todėl jai buvo daromas didelis psichologinis spaudimas siekiant paveikti jos valią. Direktorius kiekvieną dieną skambindavo telefonu (pvz., 2019 m. rugsėjo 3 d. – 2 skambučiai, 2019 m. rugsėjo 4 d. – skambutis 9:40), siekdamas priversti greičiau pasirašyti jo pateiktus dokumentus. Grasinimams dėl atleidimo priežasčių suradimo pagrįsti buvo paimti jos atliktų darbų dokumentų bylos siekiant surasti jose pareiškėjos darbo trūkumų. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 5 d. dėl patiriamo psichologinio spaudimo ir sukelto nuolatinio streso pasirašė jai pateiktus Pasiūlymą ir Šalių susitarimą. Pareiškėja jokio pasiūlymo dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu nei rengė, nei teikė, nei toks pasiūlymas atitiko jos valią. Šių jos valios neatitinkančių dokumentų pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo nuo 2019 m. spalio 1 d. pareiškėja buvo atleista iš Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų.
2.2. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta atleidimo iš pareigų šalių susitarimu tvarka iš esmės buvo pažeista ir todėl toks atleidimas iš pareigų negali būti laikomas teisėtu. Lemiamą reikšmę VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatos taikymui turi šalių valia nutraukti valstybės tarnybos santykius, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia atitinkamas pasekmes, t. y. visų pirma turi būti nustatyta aplinkybė, ar valstybės tarnautojas savo laisva valia pateikė prašymą atleisti jį iš pareigų šalių susitarimu nuo nurodytos datos, ar tokiam prašymui turėjo įtakos jam daromas psichologinis poveikis, prievarta, grasinimai.
2.3. Neteisėto atleidimo iš pareigų pasekmių nereglamentuoja VTĮ, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos. DK 218 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl naudoto psichologinio spaudimo paveikti pareiškėjos valią ir pasirašyti jos valios neatitinkančius dokumentus dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu pareiškėja patyrė didelį stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto streso susilpnėjo imunitetas, todėl ji sirgo nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 9 d. Savo patirtą neturtinę žalą pareiškėja vertina 500 eurų.