Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 2023-09-21 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d., 40 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-06-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 str. 1 d. 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn. (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-08-26), kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 5 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nesunkiai sužalojo du žmones, tai yra, mušdamas nesunkiai sužalojo E. Š. ir E. S., o būtent: 2023-06-24 apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam E. Š. į galvos sritį, tuo padarė jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosies srityje, kairės akies vokų - nosies srityje, kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos raudonio dešinėje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nosikaulių ir dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulių ir dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienelės lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam E. S. į galvos sritį, tuo padarė jam nosikaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulio lūžiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Ištirti įrodymai patvirtina, kad 2023-06-23 (duomenys neskelbtini)“ šventė, kurios metu susitiko M. A., G. B., F. P., E. P., E. S., E. S., E. Š.. Po šventės minėti asmenys nuėjo į „(duomenys neskelbtini). M. A. iniciatyva, E. S. į tą patį aikštyną iš miesto atvežė T. K., M. V. ir T. K.. Visi minėti asmenys, išskyrus E. S., vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigę. Bendravimo metu vyko rankų lenkimo varžybos. Vienu tarpu T. K. pradėjo siūlyti G. B. į galvą. Apie tai G. B. papasakojo F. P.. Pastaroji pasiūlė kreiptis į M. A., kuri ir pakvietė T. K.. G. B. pasakė M. A., kad kokius pastaroji „Veilokus“ atvežė. Tų išsakytų žodžių pasėkoje, tarp T. K. ir G. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu T. K. smogė kumščiu G. B. kumščiu į veidą. Toliau susistumdymo metu aplinkiniai bandė juos išskirti. M. V. pribėgo prie E. Š. ir pareiškė, kad pastarojo draugas G. B. kelia konfliktus. E. Š. paaiškino, kad G. B. ne jo draugas, pastarąjį mato pirmą kartą. Po to jis kartu su M. V. nuėjo prie T. K.. E. Š. norėjo tik visus nuraminti, kad nevyktų konfliktų. Kai jis priėjo prie T. K., pastarasis nieko nesakydamas smogė E. Š. Kumščiu į veidą. Nuo smūgio E. Š. nukrito ant žemės. Po to T. K. smogė stovėjusiam E. S. kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio E. S. nukrito ant žemės. T. K. ketino smogti ir E. S., tačiau E. S. smogė pirmas T. K. kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio T. K. nukrito ant žemės. Tuo tarpu E. Š. atsistojo ir atsisėdo ant rampos. Atsikėlęs nuo žemės T. K. apibėgo rampą ir iš už nugaros spyrė vieną kartą E. Š. į veidą. Nuo smūgio E. Š. nukrito ant žemės. Vėliau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Įvykio vietoje buvę asmenys išsiskirstė. Įvykio metu E. Š. buvo padaryti sužalojimai poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosies srityje, kairės akies vokų - nosies srityje, kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos raudonio dešinėje, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nosikaulių ir dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienelės lūžiai. E. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. S. buvo padarytas nosikaulio lūžis, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nespyrė sėdėjusiam E. Š. į veidą, nes jo parodymai prieštarauja visų minėtų liudytojų parodymams, kurie nurodė, kad būtent T. K. spyrė sėdėjusiam E. Š. į veidą. Nors T. K. nurodė, kad buvo apkalbėtas apklaustų liudytojų dėl šio smūgio sudavimo, teismui netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Teismas atmeta kaltinamojo T. K. parodymus, kad nukentėjusiuosius sužalojo esant būtinajai ginčiai, kai pastarieji prie jo agresyviai artėjo. Minėti liudytojai parodė, kad T. K. nebuvo kilęs joks realus pavojus dėl jo sveikatos, anaiptol būtent pats kaltinamasis po rankų lenkimo varžybų su nukentėjusiais pradėjo elgtis labai agresyviai, t.y. grasino G. B. smurtu, smogė G. B. kumščiu į veidą, po to smogė bandžiusiems sustabdyti muštynes nukentėjusiesiems E. S. ir E. Š. kumščiu į veidą, kai sužalotas E. Š. atsisėdo ant rampos, smogė pastarajam iš už nugaros į veidą. Šios aplinkybės parodo, kad T. K. veikė tiesiogine tyčia.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiesiems nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis – nesunkus sveikatos sutrikdymas dviems asmenims. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 5 p..

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamąja atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas nepripažįsta formalų kaltinamojo prisipažinimą nusikalstamos veikos padaryme, nes jis nepripažįsta spyrio nukentėjusiajam E. Š. į veidą, kas sukėlė nukentėjusiajam minėtus sužalojimus ir dėl fakto, kad kaltinamasis savo veiksmus vertina, kaip būtinąją gintį.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkiam nusikaltimui, anksčiau teistas 2 kartus, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dar nebūdamas teistas, baustas administracine tvarka, mokosi, mokymosi įstaigoje, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)T. K. charakterizuojamas teigiamai, iš dalies atlygino padarytą žalą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 2 d. skirtina bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2023-09-21 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL dydžio bauda bei 2025-06-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad paskirta 40 MGL bauda sumokėta, todėl vadovaujantis BK 63 str. 9 d. laikytina, kad bausmė – bauda įvykdyta.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 13d. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-05-05 14:05 val. iki 2024-05-06 11:45 val.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 str. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas. Nustatant skirtinos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad T. K. 2025-06-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdė teismo skirtas pareigas, dėl T. K. veiksmų Probacijos tarnyba nesikreipė į teismą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Dėl kardomosios priemonės taikymo

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 167,19 eurų atlyginimo. Šią turtinę žalą sudarė išlaidos, susijusios su medicinos pagalbos suteikimu E. Š..

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad T. K. atlygino Ligonių kasai padarytą turtinę žalą 167,19 eurų turtinę žalą. (t.4 b.l. 16)

Civilinis ieškovas - Šiaulių teritorinė ligonių kasa prieš teisiamąjį posėdį teismą informavo, kad T. K. atlygino padarytą turtinę žalą. (t.3 b.l. 127)

Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, procesas dėl turtinės žalos atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai nutrauktinas.

E. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti šio patirtą neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala padaroma teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens sveikata ir gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rinitų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-244-942/2015). Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė - neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

Pateiktame civiliame ieškinyje nukentėjusysis E. Š. nurodė, kad patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, orumo pažeminimą, stresą, nervinę įtampą ir kitus nepatogumus. E. Š. padaryta trauma turi pasekmių ne tik lūžio gijimo stadijoje, bet ir ateityje. Kaulų lūžių traumos pasižymi specifika - skausmą lūžio vietose žmonės periodiškai patiria visą gyvenimą. Iki šios dienos nosies lūžio vietoje nukentėjusysis jaučia skausmą. Tikėtina, kad panašaus pobūdžio skausmus nukentėjusysis jaus ir ateityje. Sulaužyta nosis šiai dienai yra sugijusi, tačiau ji pakrypo į kairę pusę. Nukentėjusiojo nosis pati savaime, be chirurginės intervencijos niekada į įprastą (buvusią) padėtį nebegrįš. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo sveikatai yra padalyti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Be to, dar viena sulaužytos nosies pasekmė - pasunkėjęs kvėpavimas, dėl ko nukentėjusysis prasčiau išsimiega, mažiau pailsi, jaučia nuovargį ir pan. Kvėpavimas pats savaime atsistatyti taip pat negali. Tam vėlgi bus reikalinga chirurginė intervencija. Kita vertus, nosis yra centrinė žmogaus veido dalis. Nukentėjusiojo nosis yra deformuota. Tai sukelia nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus ne tik estetine prasme, tačiau ir apsunkina nukentėjusiojo bendravimą su kitais asmenimis mažina nukentėjusiojo pasitikėjimą savo jėgomis. Tai taip pat patirtos traumos liekamieji reiškimai, kuriuos būtina įvertinti sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Taigi nėra abejonių, jog norint pašalinti nuteistojo veiksmų padarinius, nukentėjusiajam reikės darytis operaciją tiek dėl kvėpavimo, tiek ir dėl nosies tiesumo atstatymo. Nosies operacijos yra laikomos sudėtingomis. Norint ištiesinti nukentėjusiojo nosį, reikės laužyti nosies kaulą. Pooperacinis laikotarpis po nosies operacijos yra gana ilgas, todėl būtina įvertinti kiek laiko, skausmo, nepatogumų turės patirti nukentėjusysis ateityje. Nukentėjusysis patyrė didžiulį stresą, nervinę įtampą ir išgąstį, buvo sutrikdyta įprasta jo gyvenimo kokybė ir ritmas. Dėl jo atžvilgiu padarytos smurtinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis yra priverstas nerimauti iki šiol, jausti nesaugumo jausmą dėl savo sveikatos. Ikiteisminis tyrimas, teisminis procesas, kreipimasis dėl teisinės pagalbos, sveikatos tyrimai ir konsultacijos su medikais, iš nukentėjusiojo pareikalavo ne tik materialiųjų sąnaudų - piniginių lėšų, bet taip pat šis įvykis iš nukentėjusiojo pareikalavo emocinių išgyvenimų, daugybės brangaus laiko sąnaudų, ko pasėkoje buvo ir yra sutrikdytas jo normalus gyvenimo ritmas - laiko ištekliai, kuriuos nukentėjusysis skirtų darbui, artimiesiems, skiriami baudžiamajam procesui, sveikatos atstatymui, vykimui į gydymo įstaigas bei konsultacijoms su medikais, kas taip pat lėmė darbo kokybės pablogėjimą. Dėl įvykio atsiradusi nervinė įtampa ir nežinomybė kada ir ar kaltinamasis iš viso jam atlygins patirtą žalą, ar net atlikus operaciją jam bus sugrąžinta sveikata ir veido estetika, neleidžia ramiai gyventi ir užsiimti darbine bei kasdiene veikla. Dėl šių aplinkybių visumos pablogėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, sumažėjo darbo našumas ir santykiai su aplinkiniais. Šias aplinkybes nukentėjusysis pakartojo ir teisiamojo posėdžio metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-38-942/2017). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajam E. Š. padarytus kūno sužalojimus, jų mąstą, patirtus nepatogumus, išgyvenimus, gydymo trukmę, kuri dar tęsis ateityje operacijos metu koreguojant nosies kaulą, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą analogiškuose bylose, kaltininko tiesiogine tyčia sužalojant nukentėjusįjį, kaltininko turtinę padėti, teismas mano, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi Ši neturtinė žala priteistina nukentėjusiajam E. Š. iš kaltinamojo T. K.. Kadangi teisiamojo posėdžio metu T. K. atlygino 100 eurų neturtinės žalos, priteisitina neturtinė žala mažintina iki 4 900 eurų.

Nukentėjusysis E. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinį ieškinį grindžia tuo, jog įvykio metu patyrė fizinį skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, orumo pažeminimą, stresą, nervinę įtampą ir kitus nepatogumus. Įvykio metu jam buvo padarytas nosikaulio lūžis, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po suduoto smūgio jis laikinai buvo netekęs sąmonės, patyrė išgąstį. P. rajono savivaldybės ligoninėje apsilankė tik 2023-06-26 dieną, po įvykio praėjus porai dienų, nes be brolio pagalbos neturėjo sąlygų iš savo kaimelio nuvykti į ligoninę. Laukdamas nežinomybėje kada jo sveikata bus patikrinta gydytojų, patyrė stresą. Po įvykio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, jis turėjo gydytis nusikalstamais veiksmais padarytą traumą. Dėl lūžusios nosies jam ilgą laiką skaudėjo, buvo sunku kvėpuoti, dėl to neišsimiegodavo, jautė nuolatinį nuovargį. Lūžusi nosis gijimo laikotarpiu dėl subjaurotos išvaizdos apsunkino bendravimą su pažįstamais, dėl pablogėjusių bendravimo galimybių labai išgyveno. Analogiškai nukentėjusysis pasisakė ir teisiamojo posėdžio metu.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo T. K. veiksmų pasėkoje.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajam E. S. padarytus kūno sužalojimus, jų mąstą, patirtus nepatogumus, išgyvenimus, gydymo trukmę, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą analogiškuose bylose, kaltininko tiesiogine tyčia sužalojant nukentėjusįjį, kaltininko turtinę padėti, teismas mano, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi. Ši neturtinė žala priteistina nukentėjusiajam E. S. iš kaltinamojo T. K.. Kadangi teisiamojo posėdžio metu T. K. atlygino 100 eurų neturtinės žalos, priteisitina neturtinė žala mažintina iki 4 900 eurų.

E. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 950,25 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nuostolius CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs ašmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Būsimos žalos priteisimas sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas atsižvelgiant į nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų, tačiau tokiu atveju privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, nes tai parodo konkretaus gydymo būtinumą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei - kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija - kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjus) asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 str. 3 d..

Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Iš 2023-07-17 ambulatorinio apsilankymo aprašymo ir 2023-12-18 medicininio pažymėjimo matyti, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų E. Š. yra reikalingas operacinis gydymas, nosies plastinė operacija. E. Š. būtinos atlikti operacijos kaina 4 100 Eur (3700 + 400 = 4 100 Eur), pooperacinių vaistų kaina 50 Eur. Be to, E. Š. patyrė kitas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (gydymo, vaistų įsigijimo, kelionės į gydymo įstaigas ir iš jų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijos, gydytojo otorinolaringologo konsultacijos ir kitas išlaidas), viso 317,65 Eur (16,89 27,76 + 60,00 + 28,00 + 60,00 + 125,00 = 317,65 Eur). Skaitoma, kad T. K. padarė nukentėjusiajam E. Š. 4 467,65 Eur, tiesioginių nuostolių, turtinės žalos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t.y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti Vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (ir., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei bebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo“ 5.3 punkte numatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio.

Nukentėjusysis E. Š. dėl T. K. neteisėtais veiksmais padarytų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2023-07-01 iki 2023-07-31. Atsižvelgiant į tai, nukentėjęs prašo negautų pajamų skirtumo už šį laikotarpį.

Iki įvykio E. Š. pajamas sudarė gaunamas darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini), bei ligos išmokos. Iš SODRA informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 matyti, kad iki įvykio, vidutiniškai nukentėjusiojo darbo užmokestį po mokesčių sudarė 519,77 Eur/mėn. arba 24,75 Eur/d. (519,77 Eur dalinant iš 21 darbo dienos - gaunamas vidutinis darbo dienos užmokestis). Nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2023-07-31 dėl Lietuvos valstybinės šventės (liepos 6-osios) nukentėjusiajam darbdavys išmokėjo 13,19 Eur atskaičius mokesčius, arba 0,62 Eur/d. Nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusysis kitų pajamų (ligos pašalpų) negavo. Todėl negautų pajamų skirtumas už kiekvieną nedarbingumo dieną sudaro 24,13 Eur (iš 24,75 Eur atimant 0,62 Eur). O bendra negautų pajamų suma už nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-07-01 iki 2023-07- 31 sudaro 482,60 Eur (24,13 Eur skirtumą dauginant iš 20 nedarbingumo (darbo) dienų). Atsižvelgiant į tai nukentėjusysis patyrė 482,60 Eur negautų pajamų.

Teismas sprendžia, kad E. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl 4 950,25 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Ši padaryta turtinė žala priteistina nukentėjusiajam E. Š. iš kaltinamojo T. K.. Teisiamojo posėdžio metu T. K. atlygino nukentėjusiajam padarytą 154 eurų turtinę žalą, todėl priteistina turtinė žala mažintina iki 4 796,25 eurų.

Dėl laiko nuosavybės teisių apribojimo taikymo

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į T. K. pinigines lėšas – 14 950.25 eurų, esančias (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį iš šios sąskaitos naudotis po 700 eurų, mažintinas iki 14 596,25 Eur ir taikytinas iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo, leidžiant kiekvieną mėnesį iš šios sąskaitos naudotis po 700 eurų.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis E. Š. ir jo atstovas advokatas D. L. prašo priteisti iš kaltinamojo T. K. nukentėjusiajam E. Š. 2 500 eurų turėtų proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos suteikimu nukentėjusiajai proceso metu, t.y. atstovavimu ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, ieškinio paruošimu ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų iš kaltinamojo priteisimo nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo.

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo parengtų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą proceso metu laiką, į tai, kad baudžiamoji byla nesudėtinga, ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ekspertizių atlikimo, kaltinamasis prisipažino kaltu iš dalies, buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, į minėtų rekomendacijų nuostatų taikomus koeficientus, pateiktas prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d., -

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 5 p bei skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 2 d. paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2023-09-21 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL dydžio bauda bei 2025-06-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme bei skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo ir 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad paskirta 40 MGL bauda sumokėta 2024-02-13, todėl vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. skaityti, kad bausmė – bauda įvykdyta.

Vadovaujantis BK 140 str. 13 d. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-05-05 14:05 val. iki 2024-05-06 11:45 val. (1 parą.)

Vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1p., 5p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d., 1 p., 2 p., 4 d., skirti auklėjamojo poveikio priemones:

1) įspėjimą;

- įpareigoti būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val.;

- įpareigoti toliau mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje;

- uždrausti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 167.19 eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti, nes turtinė žala atlyginta.

E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš T. K. priteisti nukentėjusiajam E. S. 4 900 (keturis tūkstančius devynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo E. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš T. K. priteisti nukentėjusiajam E. Š. 4 900 (keturis tūkstančius devynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo E. Š. pareikštą civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš T. K. priteisti nukentėjusiajam E. Š. dėl 4 796,25 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 25 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 106 str. iš T. K. priteisti nukentėjusiajam E. Š. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) proceso išlaidų, susijusių su advokato D. L. teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam E. Š..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į T. K. pinigines lėšas – 14 950.25 eurų, esančias (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 14 596,25 Eur, leidžiant kiekvieną mėnesį iš šios sąskaitos naudotis po 700 eurų taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: DVD-R su BPC skambučio ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, perduotus kartu su byla – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.