- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- eI2-6113-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02779-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. S. Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo:
1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje, Kazachstano Respublikoje, (toliau – Konsulatas) 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 331 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ (toliau – Sprendimas);
1.2. įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
2. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Prašymas dėl nacionalinės vizos išdavimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo), taip pat 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) atmestas nepagrįstai.
2.2. Sprendimas nėra pagrįstas ir motyvuotas, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti dokumentai tinkamai neįvertinti, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
2.3. Pareiškėjas pateikė Konsulatui visus reikiamus dokumentus: sudarytą darbo sutartį su UAB „Euro Worker“ (nurodytos darbo funkcijos, vieta, darbo užmokestis, viršijantis minimalų darbo užmokestį Lietuvoje) (toliau – Darbo sutartis), profesija (gipso kartonų montuotojas) pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 m. įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvoje sąrašą, medicininį draudimą, duomenis apie pareiškėjo apgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, pragyvenimo šaltinį (darbo užmokestis, piniginės lėšos sąskaitoje). Konsultanto darbuotojas nebuvo pakankamai aktyvus, kadangi svarstant klausimą dėl vizos išdavimo siekiant pašalinti bet kokias kilusias abejones dėl kelionės tikslo nekvietė pokalbiui bei nesikreipė dėl papildomų dokumentų pateikimo.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, nurodytais motyvais:
3.1. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.
3.2. Pareiškėjas Konsulatui 2023 sausio 27 d. pateikė Prašymą išduoti Nacionalinę vizą (toliau – Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: 1) šeimyninė padėtis – nevedęs; 2) dabartinė profesinė veikla – bedarbis; 3) pagrindinis kelionės tikslas – darbas; 4) numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2023 m. vasario 13 d., išvykimo 2024 m. vasario 12 d.; 5) kviečiantis asmuo – UAB „Euro Woeker“; 6) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: pareiškėjas. Pareiškėjas kartu su Prašymu pateikė: pasą, tarpininkavimo raštą, Darbo sutartį, kvalifikacijos pažymą, sveikatos draudimo liudijimą, įsipareigojimą dėl gyvenamosios vietos raštą, banko sąskaitos išrašą.
3.3. Pažymi, kad konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą deklaruojamu tikslu bei deklaruojamomis buvimo Lietuvoje sąlygomis, patikrinęs duomenis informacinėse sistemose, nustatė, kad pareiškėjas pagal pateiktą kvalifikacijos liudijimą trumpalaikius kursus baigė 2018 m. birželio 18 d. (mokėsi 404 val.), pagal įgytą specialybę nedirbo, duomenų apie turimą darbo patirtį nepateikė (darbo knygelės, pažymos iš darboviečių), kviečiančioji įmonė UAB „Euro Worker“ Migris e-sistemoje prie tarpininkavimo rašto nepateikė pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, pagal pateiktą kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 21696 suteikta gipso kartoto montuotojo kvalifikacija su atžyma, kad atestacija privaloma iki 2022 m. birželio 18 d. (duomenų nepateikta), be kita ko, patikslinus e-sistemos duomenis UAB „Euro Worker“ tarpininkavimo raštas buvo atšauktas, negaliojantis arba panaudotas.
3.4. Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymo bei jo pateiktus duomenis ir informaciją raštu, įvertino ne tik duomenų bei informacijos atitikimą formaliems kriterijams, be kita ko, surinktos informacijos turinį ir visumą, t. y. prašyme deklaruoto ketinimo realumą ir autentiškumą.
3.5. Pareiškėjo pateiktų dokumentų ir konsulinio pareigūno gautos informacijos turinys sukėlė pagrįstas abejones dėl užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų patikimumo, tiek dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo (teisingumo). Duomenys apie pareiškėjo kvalifikaciją ir darbinę veiklą nebuvo teikiami. Kvalifikacinis pažymėjimas įgyti galimai siekiant atitikti formaliai Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Žinoma, kad trumpalaikių kursų kvalifikacinius pažymėjimus Kazachastano Respublikoje nėra sudėtinga įsigyti už pinigus. Pareiškėjo siekis patekti į Šengeno erdvę, pateikti dokumente ir informacija, ekonominiai ir socialiniai ryšiai su kilmės šalimi silpni (bedarbis, nevedęs), darbo planai Lietuvoje, gyvenimo sąlygos, pajamų (ne)turėjimas vertinti kaip nekonkretūs ir nepatikimi, juolab, pakankami spręsti klausimą dėl vizos išdavimo pagrįstumo, t. y. abejoti užsieniečio tikslu gauti nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą, be kita ko, konstatuoti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę prisidengdamas darbo sutartimi, legalizuotis Europos Sąjungos valstybėje.
3.6. Pareiga pagrįsti ketinimo vykti dirbti į Lietuvos Respubliką realumą bei autentiškumą tenka pareiškėjui. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo įsitikinti Prašymo užpildymo sąlygomis ir tvarka, patvirtinamųjų dokumentų kiekiu ir turiniu. Pareiškėjas dėl neatsakingo ir nerūpestingo elgesio neigiamų pasekmių yra atsakingas. Konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino pareiškėjo Prašymą bei pateiktų dokumentų turinį, pagrįstai priėmė sprendimą atisakyti išduoti nacionalinę vizą.
3.7. Lietuvos Respublikos įstatymas „Lietuvos Respublikos konsulinis statutas“ (toliau – Konsulinis statutas) nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus, konsulinių funkcijų atlikimo sąlygas ir tvarką. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka nagrinėja prašymus išduoti vizas ir priima sprendimus dėl jų. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, savarankiškai išnagrinėja užsieniečio prašymą (su pagrindžiančia medžiaga) dėl Šengeno ar nacionalinės vizos vykti į Lietuvą išdavimo ir vienasmeniškai priima sprendimą dėl tokio prašymo patenkinimo ar nepatenkinimo. 1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. Reglamento (ES) Nr.2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Konsulinis statutas, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su pakeitimais) (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas) apibrėžia konsulinio pareigūno kompetenciją, todėl konsuliniam pareigūnui nagrinėjant užsieniečių prašymus išduoti vizas ir priimant sprendimus dėl jų galioja ypatingo formalizuotumo principas, kuris reiškia, kad konsulinis pareigūnas gali atlikti tik tai, kas numatyta jo kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose. Nurodytuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kokius patvirtinamuosius dokumentus užsieniečiai turi pateikti su Prašymu. Šių reikalavimų privaloma laikytis. Konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti užsieniečio, kaip jam tinkamai parengti Prašymą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio Prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. Konsulatui pateikė Prašymą, kuriame nurodė: 1) dabartinė profesinė veikla – bedarbis; 2) pagrindinis kelionės tikslas – darbas; 3) kviečiantis asmuo – UAB „Euro Worker“, (duomenys neskelbtini); 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs asmeniškai. Pateikė pasą, tarpininkavimo raštą, Darbo sutartį, sveikatos draudimo liudijimą, įsipareigojimą priimančios įmonės atstovo teikti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
6. Konsulinis pareigūnas, įvertinęs surinktus duomenis bei pateiktus dokumentus, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo), taip pat 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą.
8. Šengeno sienų kodekso (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiai (t. y. asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai ir asmenys, kurie nesinaudoja laisvo judėjimo teise pagal Europos Sąjungos teisę) siekdami atvykti į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją privalo pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir tai, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
9. Įstatymo 1 straipsnis nustato šio Įstatymo paskirtį ir taikymą: šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis (1 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, nuostatos. Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, 2) nacionalinę vizą.
11. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 9 dalį, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.
12. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 73(1) punktas nustato, kad prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su apraše nurodytais dokumentais pateikti ir nagrinėti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos.
13. Vizų kodekso 4 straipsnis nustato, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad institucijos, nagrinėjančios asmenų prašymus, turėtų pakankamai žinių apie šalies, kurioje pateikiamas prašymas, vietos aplinkybes, kad galėtų įvertinti su migracija ir saugumu susijusią riziką, taip pat kad jų darbuotojai pakankamai mokėtų kalbą, kad galėtų analizuoti dokumentus, ir kad konsulatai prireikus dalyvautų vykdant papildomą nagrinėjimą ir pokalbius.
14. Vizų kodekso 10 straipsnis nustato bendrąsias prašymo išduoti vizą pateikimo taisykles, įskaitant ir tai, kad pareiškėjas turi pateikti: 1) Prašymo formą pagal 11 straipsnį (3 dalies a punktas); 2) patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą (3 dalies f punktas).
15. Vizų kodekso 14 straipsnis nurodo patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo: 1) dokumentus, nurodančius kelionės tikslą; 2) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; 3) dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; 4) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
16. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai vizą atsisakyti išduoti, tarp jų: 1) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (a punkto ii papunktis); 2) jei asmuo nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (a punkto iii papunktis), 3) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo (b punktas); 4) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu patikimumo (b punktas).
17. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas).
18. Įstatymo 19 straipsnis įtvirtina atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindus, be kita ko, šiuos: užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas), (ii) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
19. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime – Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“, konsuliniams pareigūnams išaiškinta, kad patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis įvertinamas prašymas išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti: 1) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas (paprastai nereikalaujama pateikti atgalinio bilieto, už kurį sumokėta, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis jo gali būti paprašyta); 2) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas); 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (šeimos ryšius gali patvirtinti santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta).
20. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.6 papunktis nustato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir turi Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje; o 76.10 papunktyje nurodyta, kad užsienietis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.6 papunktyje nurodytu atveju su prašymu išduoti vizą turi pateikti Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
21. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) 2013 m. gruodžio 19 d. prejudiciniame sprendime byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: (1) pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); (2) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Pagal sprendimo 68 punktą, nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo; pažymėtina, kad pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (71 punktas); iš to matyti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svariais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvyki iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios viešos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybės nares (72 punktas).
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis).
23. Pažymėtina, kad vien dokumentų Konsulatui pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o konsulato pareigūnas sprendžiantis vizos išdavimo klausimus neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui).
24. Šalys neginčija fakto, kad Konsulatui kartu su prašymu buvo pateikti atitinkami dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas.
25. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Konsulatui su prašymu pateikti dokumentai pagrindė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas. Pareiškėjas prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą, todėl būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, t. y. pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021). Konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslas – darbas. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą kosuliniai pareigūnai neturi tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą (LVAT 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021).
26. Pagal pateiktą prašymą pareiškėjo deklaruojamas tikslas vykti į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį gipso kartono atitvarų montuotoju. Užimtumo tarnybos sprendimu specialybė yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams (Užimtumo tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. V-342 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams patvirtinimo“). Pateikta neterminuota darbo sutartis, sudaryta su Lietuvoje įregistruota UAB „Euro Worker“, kvalifikacijai patvirtinti – liudijimas Nr. 21696, apie išklausytus kursus 2018 m. kovo 19 d. – birželio 18 d. laikotarpiu (bendrai 404 val.). Kviečiančioji įmonė UAB „Euro Worker“ prie tarpininkavimo rašto profesijai (gipso kartono montuotojas) nepateikė jokių pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, be kita ko, paaiškėjo, kad tarpininkavimo raštas buvo atšauktas, negaliojantis arba panaudotas. Tokiu būdu, pripažintina, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pateiktus dokumentus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų.
27. Konsulinis pareigūnas, vertindamas prašymą dėl vizos išdavimo su tikslu nustatyti nelegalios migracijos pavojų ar jo nebuvimą, vertina besikreipiančio asmens socialinę ir ekonominę padėtį gyvenamosios vietos šalyje. Įvertinus tai, kad prašyme išduoti vizą pareiškėjas nurodė, kad yra bedarbis, nevedęs, nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų jo turimus šeimyninius ryšius kilmės valstybėje, gyvenamąją vietą, turimą nekilnojamąjį turtą ir (ar) finansines lėšas, konsului pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje. Pateiktas banko išrašas apie 2023 m. sausio 23 d. pareiškėjo banko sąskaitoje turimas lėšas (1 427,55 Eur) patvirtina tik vieną iš būtinų vizai gauti sąlygų – turėti pakankamai piniginių lėšų reikalingų pragyvenimui iki bus išmokėta pirmoji su darbo teisiniais santykiais susijusi išmoka (pagal darbo sutartį nustatytas darbo užmokestis – 800 Eur/mėn.).
28. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis, pareiškėjo pateiktą informaciją be kita ko, informacinių sistemų duomenimis (Migris) nustatytą informaciją apie kviečiančios įmonės tarpininkavimo rašto galiojimą (atšaukimą ar panaudojimą), todėl pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra nekonkretūs, neišsamūs, juose yra prieštaravimų, bei konstatavo, jog kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, buvimo sąlygų ir galimos nelegalios migracijos grėsmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui su skundu nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų.
29. Įvertinus, tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
30. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Konsulatas priimdamas ginčijamą Sprendimą vertino pareiškėjo Prašymą ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus, valstybės institucijų pateiktą informaciją. Taigi, teismas daro išvadą, jog konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, dėl buvimo sąlygų. Pagal anksčiau aptartas Vizų kodekso bei Įstatymo nuostatas pagrįstų abejonių buvimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.
31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Konsulatas objektyviai įvertino visas nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, atitinkantį viešojo administravimo subjekto priimamo sprendimo turinio ir formos reikalavimams (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis). Teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją svarstyti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
33. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.