Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-392-718/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
1-392-718/2016
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00306-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
O. Č., E. L.
Civilinis ieškovas
UAB “ (duomenys neskelbtini) ”
Advokatai
Petras Macenis, Marius Navikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-392-718/2016Proceso Nr. 1-30-1-00306-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Ritai Pociuvienei, Aurelijai Narmontienei, Vaidai Liebutei,

dalyvaujant prokurorei D. M.,

kaltinamiesiems O. Č., E. L., kaltinamųjų gynėjams advokatams Mariui Navikui, Gediminui Bukauskui,

civilinio ieškovo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” atstovui advokatui Petrui Maceniui,vertėjoms Svetlanai Agafonovai, Violetai Žemaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje

O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, neteistas, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ten pat, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.,

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ten pat, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.,

Išnagrinėjęs bylą teismas,

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis O. Č., veikdamas bendrai grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą), apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, t. y.:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamasis O. Č., 2013 m. sausio mėn. (tiksli data tyrimo metu nenustatyta), Klaipėdos m., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“( įm. k. (duomenys neskelbtini)) patalpose, reg. adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui V. P. bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ (registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Ryga), akcininku ir steigėju, turinčiu teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, tarėsi dėl kavos įsigijimo, turėdamas tikslą – apgaule savo naudai įsigyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, iš anksto žinodamas, kad už tiekiamas prekes nebus atsiskaityta. Tęsiant nusikalstamą sumanymą, O. Č. el. paštu atsiuntė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. L. Užsakymą Nr.2013/10, kuriame tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. I. vardu, kurį E. L. pateikė bendrovės generaliniam direktoriui V. P., kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirks 20 736 vnt. po 1,79 Eur už vienetą kavą „Mocca Fix Melange 500 g“. Po ko generalinis direktorius V. P. 2013-02-26 sudarė ir pasirašė kontraktą su SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurios rekvizitus O. Č. el. paštu atsiuntė E. L., bei 2013-02-26 priedus prie kontrakto Nr.1, Nr. 2 (rusų kalba) ir 2013-02-26 priedus prie kontrakto Nr.1, Nr.2 (anglų kalba) ir technines sąlygas Nr.2 prie kontrakto (rusų ir anglų kalbomis) bei išsiuntė registruotu laišku į Latvijos Respublikoje registruotą bendrovę „(duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus V. I., nesupratusio minėtų asmenų nusikalstamų veikų pobūdžio, pasirašytą 2013-02-26 kontraktą bei minimus dokumentus, O. Č., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. L. suorganizavus prekių-kavos išvežimą į Latviją bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, O. Č. nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), Ryga, t. y. suradus vežėją UAB „(duomenys neskelbtini) ", kuri 2013-03-22 pristatė prekes - kavą nurodytu adresu, pastarasis (O. Č.) priėmė atvežtas prekes-kavą ir pasirašė 2013-03-22 Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) V. I. vardu, o tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė 2013-03-23 PVM sąskaitoje-faktūroje ROST Nr. 00744 37117,44 Eur sumai, kuria bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-04-20 turėjo atsiskaityti. SIA „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu lauku už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, taip O. Č., veikdamas bendrai grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 37117,44 Eur ir suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko padaryta didelė žala.

Kaltinamasis O. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 metų rudenį jam paskambino nepažįstamas asmuo, vardu Vadimas, kaip vėliau sužinojo V. I., pasiūlė susitikti ir aptarti reikalus. Vadimas žinojo, kad jis, kaltinamasis, anksčiau platino kavą, mėsos gaminius, teikė transporto paslaugas. Praėjus kelioms dienoms susitiko su Vadimu viename Rygos prekybos centrų. Vadimas teigė, kad dirba didmeninėje prekyboje ir žino, kad jis, kaltinamasis, taip pat vykdė tokį patį verslą. Vadimas pasakojo, kad jį domina kavos produkcija. Tuo metu jis, kaltinamasis, niekur nedirbo, ieškojo uždarbio, gyveno Rygos m. Vadimas ketino pirkti kavos pupeles, jas platinti Estijoje, Rusijos Federacijoje. Kadangi ilgą laiką jau tuo neužsiėmė ir nežinojo kainų, paskambino sesers sūnui E. L., kuris tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) ”, vadybininko pareigose, paaiškino, kad turi pažįstamą Vadimą, kuris norėtų dirbti su šios bendrovės produkcija. Vadimas pasiūlė už tarpininkavimą sumokėti 2-5 procentų nuo apyvartos, bet norėjo pasižiūrėti, kaip jis, kaltinamasis, dirba, ar moka sudaryti sutartis, įforminti ir surinkti reikalingus dokumentus. Vadimas žadėjo jį, kaltinamąjį, įdarbinti SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis ėjo vadovo pareigas, pardavimų vadybininku, tačiau jis įdarbintas nebuvo. Vadimas iš pradžių neminėjo savo bendrovės pavadinimo, o vėliau parodė SIA „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą. Jis, O. Č., turėjo ieškoti kavos produkciją siūlančias įmones, derinti prekių kainas. Žinojo, kad E. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) ”, kuri parduoda maltą kavą. Bendrovės direktoriumi tuo metu buvo V. P.. V. P. taip pat pažinojo iš anksčiau, 2010 m. SIA“ (duomenys neskelbtini)“, kur tuo metu dirbo, ketino pirkti kavą iš UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Kalbėdamas telefonu su E. L. pasakė, kad Latvijoje yra kavos pirkėjas - firma, ir kad jis, kaltinamasis, gali juos supažindinti. Erikas pasakė, kad reikia pasitarti su direktoriumi V. P., kadangi savarankiškai jis tokių sprendimų nepriima. Vėliau V. P. pranešė, kad pasiūlymu susidomėjo. Jis, kaltinamasis, atvyko į Lietuvos Respubliką, susitiko su V. P. UAB „(duomenys neskelbtini) ” būstinėje. Tarp jų įvyko bendro pobūdžio pokalbis, tačiau konkrečiai kas domisi kavos pirkimu, V. P. neklausė, V. P. tik pasakė, kad juo, kaltinamuoju, pasitiki, ir jam to užtenka. Gavęs iš Vadimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, juos elektroniniu paštu perdavė V. P., taip pat nurodė ir Vadimo telefono numerį. V. P. ketino informaciją apie šią bendrovę patikrinti. Po to, kai nusiuntė duomenis V. P., skambino jam, klausė ar patikrino įmonę ir jis pasakė, kad patikrino. V. P. ne iš karto sutiko pasirašyti sutartį, apie galimybę sudaryti sandorį galvojo apie 2 mėn., kaip pats teigė, tikrino SIA „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. vasario mėnesį V. P. sutiko pasirašyti sutartį. V. I. jam, kaltinamajam O. Č., jokių įtarimų nesukėlė, atrodė tvarkingas, ne alkoholikas. V. I. minėjo, kad už kavą atsiskaityti iš karto negalės, o sumokės po mėnesio, klientui realizavus kavą. Kava buvo skirta Rusijos Federacijos rinkai. V. P. sakė, kad kavos pardavimu užsiims E. L., o SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovaus jis, kaltinamasis. V. P. nenorėjo susipažinti su V. I.. V. P. pasakė, kad reikia padaryti oficialų prekių užsakymą. Užsakymą iš savo elektroninio pašto išsiuntė jis, kaltinamasis, kadangi jis norėjo V. I. parodyti, kad gali atlikti tokius darbus. Užsakymą įformino laisva forma, užsakymas buvo be asmens parašo. Užsakymą surašė SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Teikdamas užsakymą su V. I. jau buvo suderinęs prekių kiekį, kainą, tiekimo sąlygas ir pan. Užsakymą ruošė vienas, nežino, kur tuo metu buvo V. I.. 2013 m. vasario mėnesį į savo elektroninį paštą gavo kontraktą, kuriame buvo nurodyta, kad jis, kaltinamasis, yra SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis, kaltinamasis, paskambino V. P., pasakė, kad nėra minėtos direktorius, o visus dokumentus pasirašyti turi direktorius V. I.. Minėtą kontraktą išsiuntė atgal, kad jis būtų patikslintas. Kontraktas pasirašymui buvo išsiųstas V. I., be to, V. I. turėjo sumokėti 150 Eur už prekių transportavimą. V. I. pasirašė sutartį ir kaip jis pats nurodė telefonu išsiuntė ją V. P.. Jam yra žinoma, kad V. P. gavo kontraktą bei pinigus transportavimo išlaidoms apmokėti, o taip pat SIA „(duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimą. Iki sutarties pasirašymo su V. P. Klaipėdoje buvo susitikęs kelis kartus. Po to, kai buvo išsiųstas užsakymas, UAB „(duomenys neskelbtini) ” darbuotoja I. M. jį elektroniniu paštu informavo, kada bus pakrautos prekės ir atvežtos į Rygą. Buvo sutarta pirkti 16 palečių kavos. Visi dokumentai turėjo būti pristatyti kartu su kroviniu. Jam buvo pasakyta, kad vairuotojas turi jo, O. Č., telefono numerį ir pristačius krovinį jam paskambins. Vadimas rodė, kur turi būti iškrautos prekės. Sakė, kad atvažiuos į sandėlį, kai atvyks krovinys. Atvykus kroviniui, Vadimas buvo išvykęs į Estiją, todėl krovinį pasitiko jis, O. Č.. Jam atvažiavus į sandėlį, sandėlio vartai buvo atidaryti, aplink vaikščiojo krovėjai, antrame aukšte sėdėjo viršininkas, kuris pasakė, kad viskas sutarta ir jis viską žino. Jis, kaltinamasis, parodė, kur turi būti iškrautos prekės, o iškrovus prekes vairuotojas jam įteikė visus dokumentus. Jis, O. Č., pasirašė tik tarptautiniame krovinio važtaraštyje (CMR). CMR važtaraštyje pasirašė savo parašu, tačiau nurodė V. I. vardą ir pavardę. Kodėl taip pasielgė, nurodyti negali. Sakė vairuotojui, kad jis nėra V. I. ir pasirašyti negali, tačiau vairuotojas sakė kad turi važiuoti ir jam reikalingas dokumentas. Sąskaitos-faktūros jis, kaltinamasis, nepasirašė. CMR važtaraštį paliko sandėlyje. Informavo V. P., kad automobilis atvažiavo ir prekės iškrautos sandėlyje. Sekančią dieną Vadimui atidavė dokumentus, pasakė, kad turi pasirašyti dokumentuose ir išsiųsti juos paštu į Lietuvą. Pagal sutartį apmokėjimas turėjo būti padarytas per 1-2 mėnesius. Kai padavė dokumentus Vadimui, pasakė, kad atsiskaitytų su UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Po to 2-3 savaitėms išvyko į Maskvą ir jokių žinių iš Valdo negavo. Vėliau Valdas jam, kaltinamajam, rašė elektroninius laiškus, klausė, kodėl neatsiskaito už prekes. Balandžio mėnesį, kai suėjo mokėjimo terminas, jis atvažiavo į sandėlį, pamatė, kad prekių toje vietoje nėra, sandėlio vartai buvo atidaryti. Paskambino Vadimui ir pasakė, kad prekių nėra. Vadimas atsakė, kad prekes atidavė klientui ir pinigų dar negavo, o kai tik gaus pinigus atsiskaitys su V. P.. Gegužės mėnesį susitiko su Vadimu, pastarasis teigė, kad viskas bus gerai, jis atsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir jie bendradarbiaus toliau. Nors V. P. turėjo Vadimo kontaktus, tačiau pats Vadimui niekada neskambino. Pardavęs butą Latvijoje, jis atsikraustė gyventi į Lietuvą. Su Valdu susirašinėjo per Skype programą, V. P. jam pranešė, kad E. L. UAB „(duomenys neskelbtini) ” nebedirba, o Vadimas už prekes iki šiol neatsiskaitė. Birželio mėnesį jam liko įtarimas, kad Vadimas jį apgavo, kadangi tuo metu su juo susisiekti nepavykdavo. V. I. dingo liepos mėnesį. Jokios materialinės naudos jis, O. Č., neturėjo, Vadimas jam žadėto atlygio nesumokėjo. Teigia, kad jo su SIA „(duomenys neskelbtini)“ niekas nesiejo. Negali paaiškinti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” sutiko su juo bendradarbiauti. Nežino, kodėl CMR buvo nurodytas jo telefono numeris, teigia, kad pats savo numerio niekur nenurodė ir nerašė, šį numerį galimai nurodė UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Nežinojo, kada buvo įkurta SIA „(duomenys neskelbtini)“, niekada tuo nesidomėjo. Teigia, kad pats pasirašė tik ant CMR, kadangi to primygtinai reikalavo vairuotojas. Jokio spaudimo pasirašyti sutartį V. P. nedarė. UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos sutarties jis, kaltinamasis, nematė ir jos nepasirašė. V. I. jam jokios informacijos apie bendrovės veiklą neteikė, tik buvo parodęs SIA „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą ir mokesčio mokėtojo pažymėjimą. Minėjo V. P., kad Vadimą pažįsta kelis mėnesius, tik nesakė kokiomis aplinkybėmis jie susipažino. Susitikus per apklausas su V. P., jis tvirtino, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas yra jis, kaltinamasis, tačiau jis prašė, kad V. P. bendrovę patikrintų, o patikrinęs nustatytų tikruosius bendrovės steigėjus. Prekių užsakymuose nurodė savo elektroninio pašto adresą, kitus kontaktinius duomenis, kadangi V. P. nenorėjo susitikinėti ir bendrauti su kitais asmenimis. Teigia, kad byloje esančioje V. I. nuotraukoje 90 procentų yra kitas asmuo, ne V. I.. Su V. I. bendradarbiavo ir anksčiau, buvo pasirašę 3 mėnesių ekskliuzyvinę sutartį pagal kurią galėjo pardavinėti Latvijos teritorijoje produkciją, bet iš to nieko neišėjo. Nesutinka su byloje pareikštu UAB „(duomenys neskelbtini) ” civiliniu ieškiniu. Iš bylos medžiagos sužinojęs A. Z. duomenis, 2016 m. balandį paskambino jam, paklausė dėl 16 palečių kavos krovinio, 2013m. pristatyto į jo sandėlius, ir jis, Artis, pasakė, kad visus dokumentus pateikė policijai, rado važtaraštį, kad minėta kava iš sandėlio Rygoje buvo išvežta į Klaipėdą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini) ”, pateikė susirašinėjimą su policijos pareigūne.

Kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamasis O. Č. yra jo giminaitis – dėdė. Žinojo, kad O. Č. anksčiau turėjo transporto kompaniją. V. P. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini) ”, prekiaujančioje kavos produkcija, jis, E. L., pradėjo dirbti 2008 metais. Prieš tai statybinėje įmonėje „Oro kryptis“. UAB „(duomenys neskelbtini) ” būstinė buvo Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini). V. P. ėjo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, o jis, kaltinamasis, dirbo vadybininku. Bendrovėje taip pat dirbo sekretorė I. C. M.. Jis, E. L., kaip vadybininkas ieškojo klientų kavai parduoti, sekretorė išrašydavo sąskaitas – faktūras jo pavedimu arba generaliniam direktoriui liepus. Visos sudaromos sutartys buvo derinamos su V. P.. 2013 m. jam paskambino kaltinamasis O. Č. ir pasiūlė bendradarbiauti su Latvijos įmone. Jis, E. L., atsakė, kad šiuo klausimu reikia pasikalbėti su V. P.. V. P. papasakojo, kad viena Latvijos įmonė domisi jų bendrovės pardavinėjama kava. V. P. nieko neatsakė, o tik pasakė, kad O. Č. pats turi atvykti į bendrovės būstinę. Po kurio laiko O. Č. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini) ” ofisą. Vėliau tą pačią dieną susitiko kavinėje. O. Č. pasakė, kad Latvijos Respublikos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ ketina pirkti maltą kavą, kuri bus vežama parduoti į Rusijos Federaciją ir Estiją. V. P. paprašė nurodyti SIA „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. Po pokalbio O. Č. išvyko į Latviją, o netrukus iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė minėtos bendrovės rekvizitus. Rekvizitus gavo jis, kaltinamasis, ir V. P.. V. P. žinojo, kad O. Č. yra jo, kaltinamojo, giminaitis. Jam nėra žinoma, ar V. P. tikrino SIA „(duomenys neskelbtini)“. V. P. nesakė, kokius dokumentus jam atsiuntė O. Č.. Po kurio laiko V. P. pasakė, kad patikrino įmonę ir viskas yra gerai, galima su minėta bendrove bendradarbiauti, tada paprašė atsiųsti oficialų užsakymą. Užsakymą, kuriame buvo nurodyti įmonės rekvizitai, prekių kiekis, kavos pavadinimas, prekių iškrovimo sandėlis ir kt., atsiuntė O. Č.. Užsakymas buvo pasirašytas. Užsakymą jis, kaltinamasis, perdavė V. P.. V. P. antspaudu patvirtino užsakymą ir pasakė, kad reikia išsiųsti prekes. Visi duomenys buvo taip pat persiunčiami bendrovės sekretorei I. C.. Sutartį atspausdino Indrė, jis, kaltinamasis, sutartį matė, tačiau su jos turiniu susipažinęs nebuvo. Sutartį jis registruotu paštu išsiuntė SIA „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu. Netrukus gavo pasirašytą sutartį ir pinigus – 150 Eur transportavimo išlaidoms. Be V. P. niekas negalėjo pasirašyti sutarties bei atidėti mokėjimo terminą. Po kelių dienų gavo V. P. žodinį nurodymą prekes siųsti į Latviją. Jis, kaltinamasis, surado transporto įmonę, su kuria sudarė krovinio pervežimo sutartį. Su tais dokumentais krovinys buvo išvežtas į Latvijos Respubliką. V. I. jis niekada nematė ir su juo nebendravo. Taip pat paštu gavo pasirašytą sąskaitą – faktūrą, vėliau vairuotojas atvežė CMR. Kadangi pats bendravo su O. Č., CMR įrašė jo kontaktinius duomenis. Nors CMR nurodė O. Č. telefono numerį, nežinojo, ar O. Č. priims krovinį. Minėti dokumentai buvo pasirašyti V. I. vardu. Už kavą apmokėti reikėjo per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Nežino, kodėl V. P. sutiko su atidėtu mokėjimu. 2013-04-09 jis, kaltinamasis, parašė prašymą atleisti jį iš UAB „(duomenys neskelbtini) ”, kadangi trūko pinigų. Be to, buvo išnuomojęs bendrovei savo asmeninį automobilį, tačiau V. P. neapmokėjo minėto automobilio remonto išlaidas, dėl ko kilo konfliktas. Jam nėra žinoma, kaip buvo atsiskaitoma už kavą. Išėjus iš darbo praėjus kelioms savaitėms jam skambino V. P. ir pasakė, kad O. Č. nesumokėjo už kavą. Jam, E. L., apie tai nieko nebuvo žinoma, su O. Č. jis nebendravo. Vėliau pats skambino O. Č., klausė kodėl nesumokėjo už kavą, tačiau O. Č. jam nieko nepaaiškino. Už SIA „(duomenys neskelbtini)“ jis, E. L., negarantavo V. P.. Visus sprendimus V. P. priimdavo savarankiškai. Jis, E. L., įmonių mokumų netikrino, tai darydavo V. P.. Jis, E. L., tik vykdė V. P. nurodymus. Jam yra žinoma, kad V. P. su O. Č. bendraudavo tiesiogiai, turėjo vienas kito kontaktus. Nesutinka su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu.

Liudytoja I. M. ( buvusi pavardė C.) parodė, kad nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) ” apskaitininke-sekretore. Persikrausčius gyventi į Vilnių iš darbo išėjo. Be jos bendrovėje dirbo E. L. ir V. P.. Bendrovėje dirbo trise. E. L. ėjo vadybininko bei direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jis bendravo su užsakovais, priimdavo užsakymus, vežiodavo kavą. Kavą vežiodavo su savo mašina panaudos sutarties pagrindu. Bendrovė vykdė kavos produktų prekybą. Kaltinamasis O. Č. kelis kartus buvo atvykęs į bendrovę, prieš tai iš UAB „(duomenys neskelbtini) ” kelis kartus buvo pirkęs kavą. Jai yra žinoma, kad buvo pasirašyta sutartis su SIA „(duomenys neskelbtini)“, išrašytas sąskaitos apmokėjimo atidėjimas 30 dienų. Ir anksčiau mokėjimai už prekes būdavo atidedami, tačiau mokėtinos sumos nebuvo didelės. Visais atvejais, ar atidėti mokėjimą, sprendė direktorius V. P.. Šiuo atveju, jos nuomone, atidėti mokėjimą V. P. sutiko, kadangi O. Č. ir E. L. yra giminaičiai. Mano, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo O. Č., tačiau gali klysti, nes nepamena. Jai atrodo, kad E. L. O. Č. pristatė kaip tos įmonės atsakingą asmenį, direktorių. Kavos palečių krovinys buvo išvežtas į Latviją. Jai nėra žinoma, ar kaltinamasis O. Č. asmeniškai pažinojo bendrovės direktorių – V. P., matė, kaip jie kelis kartus kalbėjosi. Krovinio gavėjas jai, liudytojai, nėra žinomas. Sutartu laiku už kavą atsiskaityta nebuvo, kitos aplinkybės jai nėra žinomos. V. P. su E. L. bendravo tarpusavyje, o ji, liudytoja, tik dirbo savo darbą, daugiau nieko papildomo apie tą sutartį ir jos baigtį nežino. Visas sąskaitas, sutartis ji sudarydavo pagal šablonus, bes šiuos dokumentus visada patikrindavo V. P.. Pamena, kad V. P. tikrino kažkokią įmonę, tačiau jos pavadinimo nepamena. E. L. iš įmonės išėjo, nes jo netenkino mokamas darbo užmokestis. Be to, su V. P. nesutarė dėl automobilio remonto, tačiau konflikto detalių ji nežino. Atvykus O. Č. į jų ofisą E. L. minėjo, kad jie su O. Č. yra giminaičiai. Ji, liudytoja, išrašė sąskaitas-faktūras dėl dalinio apmokėjimo, rekvizitus nurodė arba E. L., arba V. P.. Dažniausiai įmonių rekvizitus nurodydavo E. L.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Byloje esančioje sąskaitoje-faktūroje Nr. ROST0744 yra jos, liudytojos, parašas. V. I. ji nepažįsta, V. I. pavardė jai nieko nesako. UAB „(duomenys neskelbtini) ” savo transporto neturėjo, krovinio gabenimui samdė vežėjus. Pristačius krovinį vairuotojas pristatydavo pasirašytą sąskaitą ir CMR. Pamena, kad O. Č. turėjo pavaduotoją, tačiau jo duomenų nežino.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. 2013 m., tikslios datos nepamena, gavo nurodymą nuvežti 16 palečių kavos į Rygą. Vadybininkas išrašė tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį - CMR, liepė krovinį nuvežti nurodytu adresu. Šiuo metu adreso nepamena, adresas buvo nurodytas CMR, kur taip pat buvo nurodytas kontaktinis asmuo, jo telefono numeris. Nuvažiavęs nurodytu adresu paskambino CMR nurodytam asmeniui, kuris nurodė kaip tiksliai nuvažiuoti į sandėlį. Su nurodytu asmeniu bendravo rusų kalba, o telefono numeris buvo nurodytas Latvijos Respublikos. Suprato, kad minėtas asmuo ir yra krovinio gavėjas. Atvažiavęs į sandėlio teritoriją, pasakė sargui, kad atvežė krovinį ir jį reikia iškrauti. Sargas atsakė, kad jo jau laukia, parodė, kur važiuoti. Atvykus prie sandėlio jį pasitiko asmuo, su kuriuo kalbėjo telefonu, tai yra kaltinamasis O. Č.. Iškrovus krovinį O. Č. pasirašė CMR važtaraštį. Patikėjo, kad O. Č. yra krovinio gavėjas, nes CMR buvo nurodytas jo telefono numeris. O. Č. nesakė kad jis nėra prekių gavėjas, o tikrasis krovinio gavėjas šiuo metu yra išvykęs į užsienį- tokios kalbos nebuvo. O. Č. paliko krovinio dokumentus. O. Č. dalyvavo iškraunant krovinį, suskaičiavo prekes. Taip pat O. Č. pasirašė sąskaitą-faktūrą, tačiau tuo nėra įsitikinęs. CMR važtaraštį parvežė savo vadybininkui. CMR surašė muitinės tarpininkė A. A.. Nurodė, kad byloje esančiame CMR važtaraštyje pasirašė kaltinamasis O. Č.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas V. P. parodė, kad ėjo UAB „(duomenys neskelbtini) ”, vykdančios didmeninę prekybą kava, generalinio direktoriaus pareigas, jis ir jo sutuoktinė buvo šios bendrovės akcininkai. E. L. į darbą buvo priimtas 2009 metais, juo pasitikėjo, jis buvo geras darbuotojas, ieškojo ir palaikė ryšius su klientais. Taip pat bendrovėje sekretore dirbo I. C. M.. Bendrovė vykdė didmeninę prekybą kava. E. L. bendrovėje dirbo iki 2013 m., o iš darbo išėjo O. Č. neatsiskaičius už įsigytą kavą. O. Č. pažinojo, žinojo, kad jis yra E. L. giminaitis. Tris metus O. Č. įkalbinėjo parduoti jam kavą, tačiau jis, liudytojas, nesutiko, O. Č. nepasitikėjo. Žinojo, kad O. Č. yra kažkokios Latvijos Respublikos įmonės direktorius. 2009 metais tą įmonę tikrino. Jo, O. Č., įmonė vykdė didmeninę prekybą maisto produktais. 2012 m. gruodį E. L. jam pasiūlė bendradarbiauti su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu visiškai E. L. pasitikėjo. Jis, liudytojas, SIA „(duomenys neskelbtini)“ patikrino per „Credit info“ sistemą. SIA „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini) ” ketino pirkti kavos produkciją ir ją platinti Latvijoje, Estijoje. Matė, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ yra įsteigta 2013 m. sausio 23 d., yra veikianti, skolų neturi, tačiau pilnos informacijos apie įmonę negavo. Kas yra šios bendrovės steigėjas ir akcininkas, tokių duomenų jis negavo. Jam O. Č. pranešė, kad steigėjas ir akcininkas tos įmonės yra jis. E. L. rekomendavo O. Č., o E. L. jis, liudytojas, pasitikėjo. Kavos išvežimą į Latvijos Respubliką organizavo E. L., jis, V. P., tikrino tik galutines sutartis, sąskaitą – faktūrą. Ne iš karto sutiko pasirašyti sutartį, daug kartų apie tai diskutavo su E. L.. Klausė jo, ar šis pasitiki O. Č., ar gali už jį garantuoti. E. L. sakė, kad O. Č. yra jo dėdė ir jis garantuos, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” bus apmokėta už prekes, minėjo, kad anksčiau, dirbdamas kitoje darbovietėje, su O. Č. buvo pasirašęs sutartis dėl kavos pardavimo. O. Č. prašė leisti sumokėti per 30 dienų nuo prekių gavimo, sakė prekybos centrai neatsiskaito iš karto, o pinigų jie neturi. Kadangi E. L. garantavo, kad sumokėta bus laiku, jis, liudytojas, sutiko. Už krovinį atsiskaityti turėjo O. Č., kadangi jis buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir akcininkas. Taip teigė O. Č., be to O. Č. minėjo, kad įmonės direktorius yra V. I.. O. Č. teigė, kad V. I. jokių įmonės reikalų netvarko, yra statytinis, viską tvarko ir už prekes atsiskaitys O. Č.. Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis buvo šabloninė, ją koregavo su teisininkais. Sutartį sudarė E. L.. Jis, E. L., perdavė SIA „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus sekretorei I. C., kuri juos įrašė į sutartį, atspausdino sutartį, jis, V. P., ją patvirtino. Nusiuntė sutartį registruotu paštu SIA „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu, už savaitės gavo sutartį, pasirašytą V. I.. Prie sutarties buvo pridėtas vokas su pinigais už prekių transportavimą. Neturėjo jokių V. I. kontaktų, nes dirbo su E. L., tikėjo tuo, ką jis sako. Buvo garantuotas, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ tikrai atsiskaitys ir viskas bus gerai. Krovinio siuntimą organizavo E. L., prieš tai įvairius dokumentus, taip pat ir užsakymą, siuntė elektroniniu paštu. Kai kuriuos dokumentus E. L. persiųsdavo jam, V. P.. Krovinį pristačius ir grįžus sąskaitai laukė apmokėjimo. Sąskaita buvo pasirašyta V. I.. Žinojo, kad Latvijoje krovinį priėmė O. Č.. Už krovinio gabenimą – apie 150 Eur, taip pat mokėjo O. Č.. CMR važtaraštį grąžino krovinį vežęs vairuotojas arba E. L., tiksliai nepamena. Krovinį gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatytu terminu - iki 2013-04-30 su UAB „(duomenys neskelbtini) ” atsiskaityta nebuvo. Reikalavo iš Eriko atsiskaitymo. Erikas pradėjo “blaškytis”, atrodė pasimetęs, o vėliau jis pranešė, kad išeina iš darbo. E. L. iš darbo išėjo 2013-04-30. Jam yra žinoma, kad E. L. ne kartą skambino O. Č., tačiau O. Č. neatsiliepė. Jis, liudytojas, taip pat mėgino susisiekti su O. Č., tačiau nepavyko. Indrė taip pat siuntė daug pranešimų dėl neapmokėtos sąskaitos. Pranešimus siuntė O. Č. nurodytu adresu, tačiau laiškai grįždavo neįteikti. Vasarą jam iš nežinomo telefono numerio skambino asmuo, prisistatęs V. I. (bet jis nežino, ar tai V. I. skambino), paaiškino, kad tikrai atsiskaitys, kad šiuo metu klientai vėluoja jiems sumokėti, pasakė, kad negali daug paaiškinti ir kalbėti, prašė palaukti. Po to jis skambino tuo numeriu, bet jam atsakė, kad numeris nenaudojamas. Kreipėsi į policiją supratęs, kad pinigų neatgaus. Sužinojo, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ jau yra likviduota. Teigia, kad jokių nesutarimų su E. L. dėl automobilio naudojimo neturėjo. Buvo paskolinęs pinigus E. L. automobiliui įsigyti, trejus metus mokėjo už minėto automobilio remonto darbus. Jam nėra žinoma apie E. L. automobilio gedimą jo išėjimo iš darbo metu, teigia, kad jokio konflikto dėl automobilio remonto darbų nebuvo. E. L. teigė, kad išėjo, nes susirado geresnį darbą. Atidėjo mokėjimą SIA „(duomenys neskelbtini)“, nes pasitikėjo E. L., anksčiau mokėjimus atidėdavo tik Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms, su kuriomis bendradarbiavo ilgą laiką. Nežino, kodėl O. Č. prašė atidėti mokėjimą. O. Č. buvo pateikęs SIA „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijas, tai yra įmonės registracijos liudijimą, su parašais. Jokių jo einamas pareigas įmonėje patvirtinančių dokumentų O. Č. nepateikė. Sąskaitą-faktūrą išrašė sekretorė, jai rekvizitus pateikė E. L.. Jis, liudytojas, V. I. nepažinojo, tačiau bendrauti su juo neatsisakydavo, kaip teigia kaltinamieji. O. Č. jam nėra minėjęs, kad nėra SIA „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o eina vadybininko pareigas. O. Č. kontaktai buvo nurodyti ant daugelio įmonės dokumentų. Mano, kad E. L. kaltas, kadangi pasiūlė ir pristatė nemokų klientą. E. L. jį, liudytoją, įtikinėjo pasirašyti sutartį su SIA „(duomenys neskelbtini)“, teigė, kad O. Č. turi turto, įmonę. Bandė skolą išreikalauti iš SIA „(duomenys neskelbtini)“, rašė laiškus, pranešimus, tačiau į juos atsakyta nebuvo, visi laiškai sugrįžo neįteikti. Dėl skolos išieškojimo civiline tvarka Latvijos Respublikoje nesikreipė, nes įmonė jau buvo likviduota. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kava į jo bendrovę nebuvo sugrąžinta.

Civilinio ieškovo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” atstovas advokatas Petras Macenis paaiškino, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 37117,44 Eur padarytą turtinę žalą bei advokato išlaidas 1034, 43 Eur. Civilinio ieškinio SIA „(duomenys neskelbtini)“ nereiškia, kadangi žala padaryta nusikalstamais kaltinamųjų E. L. ir O. Č. veiksmais, be to SIA „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo, yra likviduota, jokių finansinių operacijų neužregistruota, įkurta fiktyviai, jos įkūrėjas 19 kartų teistas asmuo.

Kreipusis su teisinės pagalbos prašymu į Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str.2d., padarymo apklaustas V. I.. V. I., kurio parodymai pagarsinti, parodė, kad dėl nusikaltimo padaryto Lietuvoje, t. y. dėl sukčiavimo, jis neprisipažįsta: 2013 m. vasarą vaikštant po Rygos miesto centrą, prie jo priėjo du vyriškiai- Vladimiras ir Dzintars, ir pasiūlė užsidirbti pinigų, atidaryti savo vardu įmonę. Jie nusivedė V. I. į įmonių Registrą, kur jis pasirašė kažkokius popierius firmos „(duomenys neskelbtini)“ atidarymui. Vėliau jis taip pat pasirašė kažkokius dokumentus. Ką būtent V. I. pasirašė, nežino, nes tuo metu vartojo narkotikus ir pasirašydamas dokumentus buvo apsvaigęs. V. I. asmeniškai jokios veiklos šioje firmoje nevykdė. Nuo 2012-02-04 iki 2013 m. rugpjūčio buvo kalėjime, nuo rugpjūčio vidurio buvo sulaikytas. Jam nežinoma, kas buvo firmos direktorius ir steigėjas. Asmenų- A. P., O. Č., V. P. nepažįsta. Kontraktą Nr. 2013.0 su priedais 1,2, Anexs 1,2 pasirašė jis. Apie ką šis kontraktas, nežino, jo neskaitė. Jam jį davė pasirašyti Vladimiras Rygoje. Ant užsakymo Nr.2013.10 parašas ne jo. 2013-03-22 CMR važtaraščio kavai jis nepasirašė. Invoce ROST 0744 taip pat nepasirašė. Firma „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma, niekas jokių prekių jam neatvežė ( 3 t. b.l. 16, 4 t. b. l. 3, 6-8, 9-10, 11-13).

Kreipusis su teisinės pagalbos prašymu į Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijas liudytoju buvo apklaustas A. Z.. A. Z., kurio parodymai pagarsinti, parodė, kad jo vadovaujama bendrovė SIA “ (duomenys neskelbtini) ” įsikūrusi Rygoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir užsiima krovinių pervežimais bei sandėliavimu. Jo įmonė 2013 m. nebendradarbiavo su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (4 t. b.l.70-71, 88-89).

Iš 2014-11-28 specialisto išvados Nr. 11K-230(14) nustatyta, kad Tarptautiniame krovinio pervežimo važtaraštyje - CMR rankraštinį įrašą „V. I.“ parašė ir šalia pasirašė O. Č.. Nustatyti, ar 2013-03-21 „ROSTfein“ PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. /INVOICE No. ROST 0744, eilutėje „(pareigos, vardas, pavardė, parašas/position, name, signature)“, pasirašė V. I., O. Č. ar kitas asmuo, nebuvo galima. Taip pat nebuvo galima nustatyti, ar 2013-02-21 „(duomenys neskelbtini)“ užsakyme užsienio kalbomis („?????“) Nr. 2013/10, kurio kopija pateikta, skiltyje „? ?????????“, pasirašė V. I., O. Č. ar kitas asmuo (4 t., b. l. 131-134).

Iš 2015-04-02 specialisto išvados Nr. 11K-293(14) nustatyta, kad 2013-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje-faktūroje Nr./INVOICE Nr. ROST 0744, eilutėje „(pareigos, vardas, pavardė, parašas/position, name, signature“) pasirašė ne O. Č. ( 4 t., b. l. 141-144).

Iš 2013-12-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. P. pateikė 2010-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, 2013-03-21 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR, 2010-09-01 sutartį su SIA „(duomenys neskelbtini)“, 2013-02-26 sutartį su SIA „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b.l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios 2013-02-26 sutarties matyti, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pirkėjui SIA „(duomenys neskelbtini)“ parduoti prekes – maltą kavą, kurios kiekiai ir rūšys, kaina nurodyti sutarties prieduose. Sutartimi pirkėjas įsipareigoja pervesti pinigines lėšas į pardavėjo banko sąskaitą per 30 dienų nuo sąskaitos už prekes gavimo (sutarties 6.1 punktas). Sutartį pasirašo pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. P. ir pirkėjas V. I. (1 t. b.l. 82-93).

Iš byloje esančio užsakymo Nr. 2013/10 matyti, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ prašo priimti užsakymą šioms prekėms: 20736 vnt. Ground coffe/Mocca Fix Melange 500 g kavos po 1,79 Eur už vienetą. Užsakymą pasirašo B. I. (1 t. b.l. 94, 95).

PVM sąskaitoje faktūroje Nr./INVICE No. ROST 0744 nurodytos prekės: kava Mocca Fix Melange 500 g.-4013743001667/Ground coffee Mocca Fix Melange 500 g.-4013743001667. Kiekis – 20736 vnt. Bendra suma – 37117,44 Eur. Apmokėjimas - iki 2013-04-20. Dokumentą paruošė sekretorė I. C.. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė pirkėjo SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovas B. I. (1 t. b.l. 96, 97, 4 t. b.l. 145).

Iš byloje esančio elektroninio laiško nustatyta, kad E. L. 2013-05-10 O. Č. informuoja, kad pinigų negavo, prašo su juo susisiekti (1 t. b.l. 100).

Iš byloje esančios vizitinės kortelės matyti, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nurodytas O. Č. (1 t. b.l. 109).

Iš byloje esančios 2010-04-12 darbo sutarties Nr. 5 matyti, kad E. L. priimamas dirbti J. P. individualioje įmonėje vadybininko pareigose. 2013-04-30 sutartis nutraukta LR DK 127 str 1 d. numatytu pagrindu (1 t. b.l. 110-112).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad iki 2013-11-06 SIA „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų nepervedė (1 t. b.l. 116-136).

Iš Tarptautinio krovinio pervežimo važtaraščio CMR matyti, kad kovinio gavėju nurodytas V. I., šalia gavimo datos – 2013-02-22 yra asmens parašas. Krovinio pavadinimas – 16 palečių kavos. Siuntėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas - SIA „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Riga. Nurodytas kontaktinis telefono numeris - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138, 4 t. b.l. 136).

Iš byloje esančio registracijos liudijimo nustatyta, kad ribotos atsakomybės bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota 2013-01-09. Apmokėtas įstatinis kapitalas – 1,00 LVL. Užregistruotas įstatinis kapitalas – 1,00 LVL. Nuo 2013-08-01 valdybos narys – Baltarusijos Respublikos pilietis A. P. (1 t. b.l. 151, 152, 153, 154).

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių apsaugos rinktinės Meitenės-Kalvių kontaktinis punktas 2013-10-15 informavo, kad Latvijos Respublikoje yra registruota įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu Ryga, (duomenys neskelbtini). Nuo 2013-01-09 iki 2013-08-01 SIA „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis direktorius ir įmonės atstovas buvo V. I., gim. 1991-01-22. Nuo 2013-08-01 SIA „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis įmonės direktorius ir įmonės atstovas yra Baltarusijos pilietis A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l. 2).

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2013-11-04 informavo, kad Latvijos Respublikos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ registruota Komerciniame registre 2013-01-09. Įstatinis kapitalas – 1 latas. Nuo 2013-01-09 iki 2013-07-15 vieninteliu įmonės akcininku ir valdybos nariu buvo Latvijos pilietis – V. I., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo yra žinomas Latvijos kriminaliniame registre, jis figūruoja devyniolikoje baudžiamųjų bylų. Paskutinė byla Nr. 1109208421 iškelta dėl vagystės. Jis yra kelis kartus teistas už vagystę. Paskutinį kartą asmuo sulaikytas 2013 m. rugpjūčio mėn. Jis yra policijos prižiūrimas (3 t. b.l. 6).

Gauta informacija iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL apie firmą „(duomenys neskelbtini) “, bendrovę "(duomenys neskelbtini) ", kurios akcininku nuo 2004-09-16 iki 2011-09-30 buvo O. Č.. Nustatyta, kad el.pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2013-01-23 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ( Latvija). Kaip el. pašto kūrėjas nurodytas O. Č., pateiktos datos ir laikas, kada buvo jungtasi prie šio el. pašto laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-05-17 (3 t.,b.l. 8,10)

Iš 2014-05-27 Latvijos Respublikos įmonių registro pažymos Nr. 7-4-56590 matyti, kad ribotos atsakomybės bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, įregistruota 2013-01-09. Apmokėtas įstatinis kapitalas – 1,00 LVL. Užregistruotas įstatinis kapitalas – 1,00 LVL. Nuo 2013-01-09 iki 2013-08-01 valdybos narys – V. I.. Nuo 2013-08-01 iki 2013-12-05 valdybos narys – Baltarusijos Respublikos pilietis A. P. (3 t. b.l. 56-57).

Iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyt, kad nuo 2013-01-20 iki 2013-08-01 jokios finansinės operacijos atliekamos nebuvo. Minėto laikotarpio apyvarta – 0,00 Eur (4 t. b.l. 79, 97).

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M. 2016-02-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00306-13 V. I. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo nutrauktas, nenustačius, kad V. I. padarė nusikalstamą veiką (4 t. b.l. 151-152).

BK 182 straipsnis numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais- asmenų suklaidinimui pateikiami suklastoti dokumentai, nurodomi neteisingi duomenys, nutylimos esminės apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybės, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Kaltininkas, pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka, kas visumoje jo padarytą veiką daro nusikalstama. Apgaulė turi būti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį. Svarbiomis aplinkybėms, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-81-2011, 2K-133/201). Esminė aplinkybė, įtakojanti nukentėjusiojo suklaidinimą yra tai, kad asmuo, gavęs jam perduotą turtą, pažada nukentėjusiajam šį turtą ar jo ekvivalentą grąžinti arba vykdyti kitus įsipareigojimus, nors iš tiesų neketina tokio pažado tesėti. Tokiu būdu nukentėjusysis, suklaidintas dėl panaudotos apgaulės, netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paversdamas jį savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Kaltinamojo O. Č. kaltė padarius sukčiavimą įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: iš dalies pačių kaltinamųjų O. Č. ir E. L. parodymais, liudytojų parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, specialisto išvadomis, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, kita bylos medžiaga. Nustatyta, kad kaltinamasis O. Č., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės 37117,44 Eur turtą. Kaltinamasis O. Č. kaltės nepripažino, parodė, kad užsiimti kavos produkcijos pirkimu jam pasiūlė nepažįstamas asmuo vardu Vadimas, kaip vėliau sužinojo V. I.. Kadangi pats anksčiau vertėsi šiuo verslu, todėl sutiko. Jam buvo žinoma, kad sūnėnas E. L. dirba vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, platinančioje kavą, todėl papasakojo ja, kad viena Latvijos Respublikos įmonė domisi UAB „(duomenys neskelbtini)“ platinama produkcija bei siūlo sudaryti sandorį dėl didelio kiekio kavos pirkimo. Pats buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinę, susitiko su įmonės vadovu V. P., derino būsimo sandorio sąlygas. Kadangi Vadimas žadėjo jį, O. Č., įdarbinti SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurioje V. I. ėjo vadovo pareigas, pardavimų vadybininku, V. P. prisistatė minėtos bendrovės tarpininku. Neigia prisistatęs šios bendrovės akcininku ir steigėju. V. P. sutiko sudaryti sutartį su SIA „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai patikrinęs šios įmonės mokumą ir kitus duomenis. SIA „Food (duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimą buvo gavęs iš V. I., minėtą dokumentą elektroniniu paštu siuntė V. P.. Buvo nurodęs V. P. ir V. I. telefono numerį, tačiau V. P. pageidavo bendrauti tik su juo, O. Č., dėl minėtos priežasties visur nurodydavo savo kontaktinius duomenis. Jis taip pat surašė ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ oficialų užsakymą, kuris pasirašytas nebuvo. Užsakymą surašė SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Teikdamas užsakymą su V. I. jau buvo suderinęs prekių kiekį, kainą, tiekimo sąlygas ir pan. Neigia pasirašęs sutartį, sutartį pasirašė V. I., be to V. I. sumokėjo ir 150 Eur prekių transportavimo išlaidoms padengti. Latvijos Respublikoje prekes priėmė, kadangi to prašė į užsienį išvykęs V. I., CMR važtaraštyje V. I. vardu pasirašė, nes priešingu atveju prekės nebūtų iškrautos, nurodė, kad sakė krovinį pristačiusiam vairuotojui, kad jis nėra V. I. ir pasirašyti negali, tačiau vairuotojas reikalavo pasirašyti. V. I. už prekes atsiskaityti turėjo per 30 dienų nuo prekių pristatymo, tačiau laiku to nepadarė, teigė, kad užsakovai už kavą dar nesumokėjo, žadėjo artimiausiu laiku atsiskaityti. Vėliau Vadimas į jo skambučius neatsiliepdavo, susisiekti su juo nepavyko. Nežinojo, kada buvo įkurta SIA „(duomenys neskelbtini)“, niekada tuo nesidomėjo. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia kiti byloje ištirti įrodymai. Apklaustas liudytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas einantis V. P. parodė, kad kaltinamąjį O. Č. pažinojo ir anksčiau, žinojo, kad kaltinamasis yra jo bendrovėje vadybininku dirbančio E. L. giminaitis. O. Č. ir anksčiau siūlė bendradarbiauti, tačiau jis vis atsisakydavo, nes O. Č. nepasitikėjo. 2013 m. sutiko pasirašyti sutartį su SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurios steigėju ir akcininku buvo O. Č., kadangi E. L. garantavo sėkmingą sutarties vykdymą, E. L. tikėjo, E. L. buvo atsakingas ir teigiamai vertinamas darbuotojas. O. Č. jam, V. P., sakė, kad SIA „Food (duomenys neskelbtini)“ direktorius V. I. jokių įmonės reikalų netvarko, o už prekes mokės pats O. Č.. O. Č. kontaktai- telefono numeris, elektroninis paštas, buvo nurodyti ant daugelio įmonės dokumentų. V. I. pasirašytą sutartį gavo paštu. PVM sąskaita-faktūra taip pat buvo pasirašyta V. I.. Suėjus apmokėjimo terminui, E. L. iš darbo išėjo, o su O. Č. susisiekti nepavykdavo. Bandė skolą išreikalauti iš SIA „(duomenys neskelbtini)“, rašė laiškus, pranešimus, tačiau į juos atsakyta nebuvo, vėliau sužinojo, kad įmonė buvo parduota Baltarusijos Respublikos piliečiui. Apklausta liudytoja I. M., nusikalstamos veikos padarymo metu ėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekretorės pareigas, taip pat parodė, kad 2013 m. kaltinamasis O. Č. kelis kartus buvo atvykęs į bendrovę, ji manė, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo O. Č., E. L. jį pristatė kaip įmonės direktorių. Liudytojas A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas-ekspeditorius, parodė, kad pristačius prekes į Latvijos Respublikoje esantį sandėlį, jas priėmė kaltinamasis O. Č.. Prieš atvykstant į sandėlį skambino O. Č. CMR nurodytu jo telefono numeriu. Suprato, kad minėtas asmuo ir yra krovinio gavėjas. Iškrovus krovinį O. Č. pasirašė CMR važtaraštį. Teigė, kad O. Č. jam neminėjo, kad jis nėra prekių gavėjas, o tikrasis krovinio gavėjas šiuo metu yra išvykęs į užsienį- tokios kalbos nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. L. nurodė, kad jis suprato, kad O. Č. dirba SIA „(duomenys neskelbtini)“, tik nesuprato, kokiose pareigose. Nurodė, kad po V. P. pranešimo, kad O. Č. nesumokėjo už kavą, jis pats skambino O. Č., bet telefonas buvo atjungtas ( t. 5, b.l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo apklaustas V. I., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d., nutrauktas, parodė, kad jokios veiklos ir faktiškai jokių pareigų SIA „(duomenys neskelbtini)“ jis nėjo. 2013 m. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, todėl sutiko pasirašyti Vladimiro ir Dzintarso, kurių asmens duomenų nežino, paduotus SIA „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentus. Pasirašė ir kitus dokumentus, tačiau su jų turinių susipažinęs nebuvo. Pamena, kad pasirašė kontraktą Nr. 2013.0 su priedais 1, 2, Anexs 1, 2. Jam rodytame užsakyme Nr.2013.10, 2013-03-22 CMR važtaraštyje kavai, Invoce ROST 0744 yra ne jo, o kito asmens parašai.

Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis O. Č., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, piktnaudžiaujant V. P. pasitikėjimu, prisistatęs SIA „(duomenys neskelbtini)“, įgytos nusikalstamai veikai daryti, steigėju ir akcininku, kad šio juridinio asmens vardu būtų galima neatlygintinai įgyti prekių, pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 20736 vnt. kavos „Mocca Fix Melange 500 g“ pirkimo, žinodamas, kad už prekes nustatytu laiku atsiskaityta nebus. Kaltinamojo veikos apgaulingumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog ribotos atsakomybės bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota prieš pat nusikalstamos veikos padarymą, tai yra 2013-01-09, o 2013-08-01 bendrovė perleista Baltarusijos Respublikos piliečiui A. P. (1 t. b.l. 151, 152, 153, 154). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad iki 2013-11-06 SIA „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų nepervedė ir jokių finansinių operacijų neatliko (1 t. b.l. 116-136). Taigi, SIA „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė realios ūkinės komercinės veiklos, nuo pat įsigijimo momento buvo kontroliuojama oficialiais teisiniais santykiais su šia bendrove nesusijusio asmens – V. I., iš kurio apklausos protokolo matyti, kad tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų, dokumentus pasirašydavo būdamas apsvaigęs, neįsigilinęs į jų turinį, yra daug kartų teistas bei baustas administracine tvarka. V. I. pripažino pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį bei jos priedus. V. I. atžvilgiu prokurorė ikiteisminį tyrimą nutraukė. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ( buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Šioje byloje pagal teisinės pagalbos prašymą apklausto kitos šalies piliečio V. I. parodymai buvo perskaityti ir vertinami kaip dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kuriame užfiksuota informacija, susijusi su nusikalstamomis veikomis ( BPK 290 str. )

Teismo nuomone, SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tam, kad iš prekių tiekėjų, sutinkančių teikti prekes be išankstinio apmokėjimo, imti prekes be atsiskaitymo, naudota sukčiavimui įgyvendinti, klaidinti įmones – prekių tiekėjas, imituojant normalius ūkinius - komercinius santykius. Kaltinamasis O. Č., įtikinęs nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. P., kad yra SIA „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas bei pasinaudojęs giminystės ryšiais su E. L., el. paštu atsiuntė E. L. Užsakymą Nr.2013/10, kuriame tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ V. I. vardu, kurį E. L. pateikė V. P., kad bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ pirks 20736 vnt. po 1,79 Eur už vienetą kavą „Mocca Fix Melange 500 g“. Generalinis direktorius V. P. 2013-02-26 sudarė ir pasirašė kontraktą su SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurios rekvizitus O. Č. taip pat el. paštu atsiuntė E. L., bei išsiuntė registruotu laišku į SIA „(duomenys neskelbtini) ” būstinę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus V. I. pasirašytą 2013-02-26 kontraktą bei priedus, O. Č. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. L. suorganizavus prekių išvežimą į Latviją bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2013-03-22 prekes priėmė. Pagal CMR važtaraštį ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pasirašytą 2013-03-23 PVM sąskaitą-faktūrą ROST Nr. 00744 37117,44 Eur sumai SIA „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė.

Iš visumos byloje ištirtų duomenų neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis O. Č., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, koordinavo visą SIA „(duomenys neskelbtini) ” veiklą: iš specialiai sukurto el. pašto (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą, kurį pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tiekti kavos produktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui E. L. nurodydavo sutarties sudarymui reikalingus SIA „(duomenys neskelbtini) ” rekvizitus, surašė ir pateikė užsakymą prekėms, nurodė prekių pristatymo vietą, prekes priėmė, jas gavo, jos iš iškrovimo vietos buvo išgabentos, teikė kitus duomenis, kuriuos E. L. perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui V. P.. Pažymėtina ir tai, kad O. Č. jokių SIA „(duomenys neskelbtini) ” direktoriaus V. I. kontaktinių duomenų V. P. nenurodė, visus klausimus tiesiogiai derino pats su V. P. ar E. L.. Pats O. Č. nurodė, kad jis atliko visus veiksmus, susijusius su šiuo sandoriu- sukūrė elektroninį paštą, surašė užsakymus. Kaip matyti, SIA „(duomenys neskelbtini) ” įkurta tik 2013-01-09, nors O. Č. jau 2012 m. prašė V. P. parduoti kavą bendrovei. Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad O. Č. 3 metus jį įkalbinėjo sudaryti sandorį- parduoti kavą. Kaip matyti iš O. Č. parodymų, jis pats nežinojo, kur yra V. I. vadovaujama bendrovė, nežinojo jos adreso, patikėjo V. I. žodžiais, nors pats nurodė, kad turėjo patirties pirkimo- pardavimo sandoriuose su kitomis įmonėmis, O. Č. nurodė, kad turėjo ne vieną įmonę, žinojo, kokie dokumentai turi būti pateikiami atstovaujant įmonę, tačiau įmonės, kurios vardu veikė, netikrino, jokios sutarties, įgaliojimo atstovauti SIA „(duomenys neskelbtini)“ jis neturėjo, tai ir įrodo jo apgaulę. O. Č. savo veiksmais įtraukdamas V. P. į jam nenaudingą sandorį, kuris lėmė jo vadovaujamos bendrovės turto praradimą, sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis juridinis asmuo negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių. O. Č. nuslėpė nuo V. P. esminę informaciją apie SIA „(duomenys neskelbtini)“, nenurodė tikrųjų susipažinimo su V. I. aplinkybių- kad iki tol jam nepažįstamas V. I. paskambino O. Č. telefonu ir pasiūlė bendradarbiauti, tai yra surasti kavos pardavėjus. Po prekių gavimo O. Č. neatsakinėjo į V. P., E. L. skambučius, elektroninius laiškus, neieškojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (kavos). Kaip matyti, nukentėjusysis šioje byloje civilinėmis teisinėmis priemonėmis negali atkurti pažeistos teisės. Kaltinamojo O. Č. veiksmai patvirtina, jog šis asmuo realiai valdė SIA „(duomenys neskelbtini) ” bei organizavo šios įmonės iš esmės fiktyvią veiklą. Tokie O. Č. veiksmai įtikino V. P., jis patikėjo, kad O. Č. yra SIA „(duomenys neskelbtini) ” akcininkas ir steigėjas, sudarė nukentėjusiosios įmonės vadovui pagrindą pasitikėti šia įmone. Liudytojas V. P. nurodė žinojęs, kad kaltinamasis O. Č. praeityje vadovavo SIA „(duomenys neskelbtini)“, šią informaciją buvo patikrinęs oficialiame juridinių asmenų registre, turėjo O. Č. vizitinę kortelę. Analogiškas aplinkybes parodė ir kaltinamasis E. L.. Tai, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tik pirkimo-pardavimo sandorių imitavimui, patvirtina ir ta aplinkybė, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ netrukus po jos įsteigimo, kai jos įstatinį kapitalą sudarė 1 latas, įgijo be apmokėjimo didelės vertės (37117,44 Eur) turtą, neturėdama jokių įplaukų iš ūkinės veiklos ir realiai neturėdama jokios galimybės atsiskaityti pagal sutartinius įsipareigojimus. Visi pakalbiuose dalyvavę asmenys- E. L., I. M., suprato, kad O. Č. dirba SIA „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybių, kad pats O. Č. buvo suklaidintas asmens, prisistačiusio V. I., nenustatyta. Jis nenurodė jokio kito asmens, jo kontaktinių duomenų, nebendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos bendrininkus. Iš to darytina išvada, kad jis slepia nusikalstamos veikos bendrininkus. Nėra pagrindo išvadai, kad pats nukentėjusysis juridinio asmens atstovas elgėsi nerūpestingai. V. P. nurodė, kad jis iš „ Kreditinfo“ surinko informaciją apie tai, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ įkurta neseniai, kad skolų neturi, kad bendrovės direktorius V. I., tačiau bendrovės steigėjų ir akcininkų jis negalėjo patikslinti, be to, O. Č. įtikino V. P., kad už krovinį atsiskaitys jis. O. Č. nurodo, kad jis negarantavo dėl SIA „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo už kavą, nurodė, kad liepė pačiam V. P. patikrinti šią bendrovę, tačiau jo parodymai nelogiški ir vertinami kaip jo gynybos pozicija.

Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Kaip jau minėta anksčiau, BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra tai, kad kaltininkas svetimą turtą ar turtinę teisę įgyja (arba išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina) neteisėtai, apgaule. Vienas apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, tai yra nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto perdavimo kitam asmeniui.

Kaltinamasis O. Č., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojo SIA „(duomenys neskelbtini) ” tik pirkimo-pardavimo sandoriui, realiai nebuvo ketinimo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi SIA „(duomenys neskelbtini) ” buvo fiktyvus juridinis asmuo, neturėjęs jokio turto ir nevykdęs jokios pajamas užtikrinančios veiklos, be teisėsaugos institucijų įsikišimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo pažeistas teises atkurti negalėjo. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad O. Č., prisistatęs SIA „(duomenys neskelbtini) ” steigėju ir akcininku ir veikdamas kaip SIA „(duomenys neskelbtini) ” atstovas, padarė turtinę žalą civiliniam ieškovui ne siekdamas pasekmių, išplaukiančių iš civilinių sandorių (kurių nepasiekė dėl galimų verslo nesėkmių ar kitų objektyvių priežasčių), o tyčia sąmoningai nuo pat SIA „(duomenys neskelbtini) ” įkūrimo turėdamas nusikalstamą tikslą įgyti svetimą turtą apgaule, pasinaudojant nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti įkurta įmone – SIA „(duomenys neskelbtini) ”, kuri realiai jokios ūkinės veiklos nevykdė ir tokiu būdu buvo naudojama kaip prekių tiekėjų apgaulės priemonė, piktnaudžiaujant bendrovių pasitikėjimu, iš anksto žinant, kad už SIA „(duomenys neskelbtini) ” vardu paimtas prekes nebus atsiskaityta. Taigi, kaltinamasis O. Č. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įsigydami prekes SIA „(duomenys neskelbtini) ” vardu neketino atsiskaityti už nurodytos įmonės vardu paimtas su mokėjimo atidėjimu prekes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jis savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamojo O. Č. kaltė vykdžius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d., įrodyta. Kaltinamasis O. Č. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė pasirašęs Tarptautiniame krovinio pervežimo važtaraštyje – CMR. Nurodė, kad prekes priimti turėjęs V. I. išvyko į užsienį, todėl prekes priimti paprašė jo, O. Č.. Nenorėjo pasirašyti važtaraštyje, bet to primygtinai reikalavo krovinį pristatęs vairuotojas. Važtaraštyje nurodė V. I. vardą ir pavardę, tačiau pasirašė savo parašu. Apklaustas liudytoju A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas-ekspeditorius, šiuos kaltinamojo parodymus paneigė, parodė, kad CMR važtaraštį pasirašęs O. Č. nesakė, kad jis nėra prekių gavėjas, o tikrasis krovinio gavėjas šiuo metu yra išvykęs į užsienį- tokios kalbos nebuvo. 2014-11-28 specialisto išvadoje Nr. 11K-230(14) nustatyta, kad Tarptautiniame krovinio pervežimo važtaraštyje - CMR rankraštinį įrašą „V. I.“ parašė ir šalia pasirašė O. Č.. Apklaustas kaltinamasis E. L. bei liudytojas V. P. negalėjo nurodyti, kas pasirašė dokumentus, nurodė, kad su sutarties vykdymu susijusius dokumentus, PVM sąskaitą-faktūrą, užsakymą, pasirašytus gaudavo elektroniniu paštu iš O. Č. arba registruotu paštu, CMR važtaraštį pristatė vairuotojas-ekspeditorius.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnyje, objektyvusis požymis – veika, apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda atlikus bent vieną iš šių veiksmų. Dokumento suklastojimo dalyku gali būti žinomai netikri arba suklastoti tikri dokumentai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas tekstas be parašo ir antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas, jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-263/2010, 2K-426/ 2010, 2K-235/2014). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008). BK 300 straipsnio 3 dalyje ( 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo.

2013-03-22 Tarptautinis krovinio pervežimo važtaraštis – CMR laikomas dokumentu BK 300 straipsnio prasme. Tai transporto dokumentas, patvirtinantis, kad prekes priėmė gavėjas ar jo atstovas. Kaltinamasis O. Č. suklastojo tikrą dokumentą, tai yra O. Č. į tarptautinį krovinio pervežimo važtaraštį CMR įrašė neteisingus duomenis apie tai, kad krovinį gavo V. I. ir pasirašė už V. I. parašu, tai yra įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, taip suklastojo tikrą dokumentą, ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes 37117,44 Eur vertės. Būtent minėto CMR pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ O. Č. perdavė 37117,44 Eur vertės turtą – prekes, o pirkėjui neatsiskaičius už minėtas prekes, patyrė didelę turtinę žalą. Dėl O. Č. suklastoto dokumento nukentėjusysis juridinis asmuo patyrė neigiamus padarinius- didelę žalą. Tokie kaltinamojo O. Č. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 300 str. 3 d.

Kaltinamasis E. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su O. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes 37117,44 Eur vertės. Tai yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.

Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kaltės nepripažino, nurodė, kad kaltinamasis O. Č. yra jo giminaitis – dėdė. Jis, kaltinamasis, V. P. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini) ”, prekiaujančioje kavos produkcija, pradėjo dirbti 2008 metais, dirbo vadybininku, vėliau ėjo komercijos direktoriaus pareigas, vykdė naujų klientų paiešką, su klientais bendravo, palaikė ryšius, sudarydavo sutartis, pristatydavo prekes ir pan. 2013 m. O. Č. pasiūlė bendradarbiauti su Latvijoje įregistruota įmone - SIA „(duomenys neskelbtini)“. Apie pasiūlymą informavo generalinį direktorių V. P.. V. P. buvo susitikęs su O. Č., derino sutarties sąlygas. Visus duomenis O. Č. siuntė V. P., jis, kaltinamasis, iš O. Č. buvo gavęs SIA „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. V. P. informavo, kad patikrino SIA „(duomenys neskelbtini)“ mokumą ir sutinka su minėta bendrove pasirašyti prekių tiekimo sutartį, sutiko atidėti mokėjimą už prekes. Užsakymą, kuriame buvo nurodyti įmonės rekvizitai, prekių kiekis, kavos pavadinimas, prekių iškrovimo sandėlis ir kt., atsiuntė O. Č.. Užsakymas buvo pasirašytas. Užsakymą jis, kaltinamasis, perdavė V. P.. V. P. antspaudu patvirtino užsakymą ir pasakė, kad reikia išsiųsti prekes. Sutartį atspausdino I. M., jis, kaltinamasis E. L., sutartį matė, tačiau su jos turiniu susipažinęs nebuvo. Sutartį jis registruotu paštu išsiuntė SIA „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu. Netrukus gavo pasirašytą sutartį ir pinigus – 150 Eur transportavimo išlaidoms. Be V. P. niekas negalėjo pasirašyti sutarties bei atidėti mokėjimo terminą. Po kelių dienų gavo V. P. žodinį nurodymą prekes siųsti į Latviją. Jis, kaltinamasis, surado transporto įmonę, su kuria sudarė krovinio pervežimo sutartį. Su dokumentais krovinys buvo išvežtas į Latvijos Respubliką. Paties V. I. jis niekada nematė ir su juo nebendravo. Paštu gavo pasirašytą sąskaitą – faktūrą, vėliau vairuotojas atvežė CMR. Kadangi pats bendravo su O. Č., CMR įrašė jo kontaktinius duomenis. Visi minėti dokumentai buvo pasirašyti V. I. vardu. SIA „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu laiku neatsiskaičius už prekes, jis bandė susisiekti su O. Č., bet jam nepavyko. Visus sprendimus V. P. priimdavo savarankiškai, pats V. P. nusprendė pasirašyti sutartį su SIA „(duomenys neskelbtini)“. Apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini) ” generalinis direktorius V. P. nurodė, kad griežtai kontroliuoja su įmonės veikla susijusių dokumentų pasirašymą, tvirtinimą, galutinius sprendimus priima savarankiškai, pats tikrino SIA „(duomenys neskelbtini)“ mokumą, nusprendė sutikti su O. Č. pasiūlymu bendradarbiauti su minėta įmone. Nurodė, kad darbuotojas E. L. dirbo atsakingai, buvo pareigingas darbuotojas, puikiai išmanantis savo darbą. Ėjęs pardavimų vadybininko, o vėliau ir komercijos direktoriaus pareigas E. L. turėjo parduoti prekes palankiomis įmonei sąlygomis, palaikyti esamus prekybinius ryšius bei užmegzti naujus, palaikyti ryšius su įmonės partneriais, sekti klientų atsiskaitymus, palaikyti ryšius su strategiškai svarbiais tiekėjais ir pan. Visos šios pareigos buvo numatytos E. L. pareigybinėse instrukcijose. E. L. minėjo, kad O. Č. yra jo dėdė, tačiau tai, kad O. Č. yra SIA „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir akcininkas, jam nurodė pats O. Č.. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių E. L. kaltę. Kaip minėta anksčiau, sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Įvertinus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad kaltinamojo E. L. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuoto sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymių – apgaulės, tiesioginės tyčios įgyti svetimą turtą apgaule. Nustatyta, kad tarpininkaudamas sudarant SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl kavos produkcijos tiekimo kaltinamasis E. L. vykdė tiesiogines savo pareigas. Liudytoja I. M. parodė, kad E. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo vadybininko bei direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jis bendravo su užsakovais, priimdavo užsakymus, vežiodavo kavą. Visas sąskaitas, sutartis visada patikrindavo ir pasirašydavo V. P.. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, jog tarpininkaudamas pasirašant 2013-02-26 SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl kavos produkcijos tiekimo, kaltinamasis E. L. siekė suklaidinti V. P..

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Vertindamas byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nenustatyta, kad E. L. žinojo apie bendrininkų grupės narių susitarimą daryti nusikaltimą, sumanymą, siekiamą rezultatą ir veikdamas bendrai su O. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes 37117,44 Eur vertės.

E. L., dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymo, išteisintinas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo E. L. veiksmuose nebuvo tyčios, konkretaus tikslo bendrinkaujant apgaule įgyti svetimą turtą ir klastoti dokumentą.

Kaltinamojo O. Č. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam O. Č., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybes.

Kaltinamasis O. Č. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba, po šių veikų padarymo nuteistas, administracine tvarka nebaustas, padarytos turtinės žalos, ar bent jos dalies neatlygino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaltinamajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant žymiai mažesnius nei šios bausmės vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo O. Č. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas kaltinamajam O. Č. atidėtinas, paskiriant BK 75 str. 2 d. 5 p., 8p., numatytus įpareigojimus ir draudimus.

O. Č. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamiesiems O. Č. ir E. L. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, patirtą 37117,44 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 37).

Civilinis ieškinys turtine žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, suklaidintas kaltinamojo O. Č. pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų dėl SIA „(duomenys neskelbtini)““ ketinimo įsigyti kavą, 2013-02-26 sudarė ir pasirašė kontraktą su SIA „(duomenys neskelbtini)“ 37117,44 Eur sumai. Nustatytu terminu SIA „(duomenys neskelbtini)“ už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama 37117,44 Eur dydžio turtinę žalą.

Tarp kaltinamojo O. Č. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir civiliniam ieškovui atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo O. Č..

Be to, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas P.Macenis prašo iš kaltinamųjų priteisti 1034,43 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Šis prašymas pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš byloje esančių banko mokėjimo nurodymų, sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 032-016 matyti, kad banko išlaidos advokatui, teikusiam teisines paslaugas, ruošiusiam civilinį ieškinį, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1034,43 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo O. Č. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Iš kaltinamojo O. Č. valstybės naudai priteistinos liudytojos I. M. kelionės išlaidos – 39, 24 Eur, jos pripažintinos proceso išlaidomis.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (5 tomas, b.l. 192). Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011; 2014, Nr. 2014-12121), antrinės teisinės pagalbos išlaidas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam O. Č. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 46,32 Eur advokato užmokestis. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo O. Č.. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kaltinamajam O. Č. paskyrė gynėją, vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 4 p. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, nagrinėjant bylas, kai yra kaltinamųjų gynybos prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nepagrįstas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Laikinas kaltinamojo O. Č. nuosavybės teisių apribojimas į O. Č. priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. WAUZZZ4AZSN113072, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esantį „(duomenys neskelbtini)“, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esantį „(duomenys neskelbtini)“, pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo ir nukreiptinas šis turtas UAB „„(duomenys neskelbtini)““ civilinio ieškinio atlyginimui .

Laikinas kaltinamojo E. L. nuosavybės teisių apribojimas į E. L. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. WVWZZZ3AZRE065169, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo O. Č. gynėjas pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, kadangi kaltinamajam O. Č. suformuluotas kaltinimas neatitinka LR BPK 219 str. 3 p. numatytų reikalavimų, keliamų kaltinamojo aktu turiniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui tik esant įstatyme išvardintoms sąlygoms: 1) kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų; arba 2) padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, jie trukdo nagrinėti bylą. Laikoma, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jei šiame dokumente nenurodyti esminiai duomenys. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai pateikti LR BPK 219 straipsnyje. LR BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi nurodyti požymiai: nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Teismo nuomone, kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, iš jo galima spręsti apie realiai atliktus kaltinamojo O. Č. ir kitų asmenų veiksmus, tikrąjį vaidmenį apgaule įgyjant svetimą turtą, tyčios turinį, bendrininkavimo formą, priteistinos žalos dydį ir kitus klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamas veikas, nurodytos svarbios O. Č. veikos faktinės aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai), atitinkančios BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinimas pareikštas, kaltinamųjų veiksmai aprašyti ir atskirti tiek, kiek duomenų surinkta ir kokios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimas yra pakankamai išsamus, aiškus, todėl grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui nėra pagrindo. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės nesikeičia, nėra iš esmės skirtingos, nežymus kaltinimo patikslinimas neprieštarauja konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.– 307 str., teismas,

nusprendžia:

O. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę O. Č. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant O. Č. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią O. Č. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam I. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento-asmens tapatybės kortelės, paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. L. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d., išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento- paso, paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti, priteisti iš kaltinamojo O. Č. 37117,44 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš kaltinamojo O. Č. nukentėjusiajam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)” 1034,43 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Atmesti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo O. Č..

Priteisti 39, 24 eurus iš kaltinamojo O. Č. proceso išlaidų valstybei.

Laikiną kaltinamojo O. Č. nuosavybės teisės apribojimą į turtą – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. WAUZZZ4AZSN113072, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esantį „(duomenys neskelbtini)“, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esantį „(duomenys neskelbtini)“, pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo ir nukreipti šį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio atlyginimui.

Laikiną kaltinamojo E. L. nuosavybės teisės apribojimą į turtą – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. WVWZZZ3AZRE065169, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kietąjį diską, saugomą baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė