Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam S. B. (S. B.), jo įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Remigijui Katinui,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. birželio 9 d. apie 17.30 val. Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo juosta nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tai yra, ketindamas pasukti į dešinę ir įvažiuoti į šalia kelio esančią teritoriją – (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, jis nepasitraukė arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, be to, būdamas neatsargus, keisdamas judėjimo kryptį ir sukdamas į dešinę, jis sudarydamas kliūtį nedavė kelio ta pačia kryptimi greičiau važiavusiam ir jo automobilį pro dešinįjį šoną apvažinėjusiam S. B. (S. B.) vairuojamam motociklui „Kawasaki VN 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, S. B. su vairuotu motociklu nukrito ir patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu A. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad labai apgailestauja dėl įvykio, prisiima visą atsakomybę, galėjo būti atsargesnis. Važiavo į namus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiavo viena eismo juosta. Automobilyje buvo vienas. Eismas judėjo lėtai. Prieš pat namus yra vaikų darželis, pėsčiųjų perėja, eismas keičia kryptį, ten reikia sulėtinti greitį. Rodydamas posūkį apsidairė, bet nematė jokio motociklininko. Traukėsi link dešinės pusės ir tuo metu pajuto, kad kažką kliudo. Iškart sustojo, išlipęs pamatė, kad motociklininkas nuvažiavo, o tuomet susvirduliavęs parkrito. Neišlipdamas iš automobilio paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė pagalbą, tuomet priėjo prie nukentėjusiojo. Sulaukė pareigūnų. Jis stengėsi važiuoti arčiau dešiniojo krašto, kažkokių neleistinų, staigių manevrų tikrai nedarė. Ten yra dvi eismo juostos, motociklininko jis neaplenkė. Posūkį rodė. Tai motociklininkas apvažinėjo jį iš dešinės pusės. Jis galbūt važiavo greičiau ir jį aplenkė. Jis prieš perėją apsižiūrėjo, bet manevro momentu motociklas matomai buvo aklojoje zonoje. Tikriausiai todėl jo nepastebėjo. Darydamas manevrą buvo įsitikinęs, kad viską, kas reikalinga, padarė. Susidūrimas nebuvo staigus, mašinai buvo padarytas priekinio sparno apgadinimas. Kokiu greičiu važiavo motociklininkas, jis nežino. Liudytoja, kuri davė savo kontaktus, sakė, kad motociklininkas manevruodamas kėlė pavojingas situacijas. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, apsikeitė telefono numeriais. Vėliau bendravo per advokatę. Policijoje jam sakė, kad dėl šio eismo įvykio galimai kaltas motociklininkas. Tą patį sakė draudimas. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Sutuoktinė yra šeimos dalis, jo vaiko mama, jiedu santuokoje yra lygiaverčiai partneriai. Su I. yra susituokę nuo 2014 m., augina mažametį vaiką. Teisę vairuoti turi 20 metų. Paskutinius dešimt metų neturėjo jokių eismo įvykių.

Kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 82 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka kaip liudytojas apie savo galimai įvykdytą nusikalstamą veiką apklaustas A. P. parodė, kad 2023 m. birželio 9 d. apie 17.20 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve „į viršų“ nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės. Šioje kelio atkarpoje važiuojamąją dalį sudarė dvi eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą judėti kiekviena iš krypčių. Eismo juostos plačios. Kaip turi vykti eismas, yra nurodyta Kelių eismo taisyklėse, t. y. viena eismo juosta turi važiuoti tik vienas automobilis. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pėsčiųjų perėją, yra kelio ženklas Nr. 557, nurodantis, kad eismo judėjimas keičiasi, ir juosta dėl įrengtos saugumo salelės pasislenka dešiniau. Važiuodamas jis nepažeidė Kelių eismo taisyklėmis nustatytos tvarkos. Tuo metu kelyje buvo transporto spūstis. Automobiliai važiavo lėtai, viena eile. Artėdamas prie saugumo salelės ir ketindamas sukti į dešinę, į kiemą, kuris yra iškart už pėsčiųjų perėjos, jis, kaip buvo nurodyta minėtame nurodomajame kelio ženkle, įjungė dešiniojo posūkio signalą ir kreipė automobilį artyn dešinio kelio kelkraščio pagal kelio praplatėjimą, kad už perėjos galėtų pasukti į dešinę. Posūkio į dešinę, kad galėtų įsukti į kiemą, dar nebuvo pradėjęs, nes įvažiavimas yra už perėjos. Kadangi prieš jį buvo pėsčiųjų perėja, jis prieš ją, kaip numato Kelių eismo taisyklės, sumažino greitį. Važiuodamas per pėsčiųjų perėją, jis, ruošdamasis posūkiui į dešinę, greitį dar sumažino, tuo pačiu, kaip numato Kelių eismo taisyklės, rikiavosi artyn dešinės kelio pusės. Tuo metu pastoviai sekė eismo padėtį per šoninius kairės ir dešinės pusės bei galinį veidrodėlius. Už jo vairuoto automobilio visą laiką pastoviai judėjo tas pats automobilis. Kiek pamena, šis automobilis važiavo labai arti jo automobilio galinės dalies. Dėl minėtos priežasties privažiuodamas prie pėsčiųjų perėjos jis nematė kitų, už jo išsirikiavusių transporto priemonių. Nematė, kad paskui kitas judančias transporto priemones būtų važiavęs motociklas. Jokios kliūties, prieš atlikdamas pasukimą į dešinę, nepastebėjo. Važiuodamas gatve motociklo neaplenkė. Labai tikėtina, kad motociklas važiuodamas iš galo aplenkė kitus automobilius. Jam kreipiant automobilį pagal kelio kelkraštį, nes kelio praplatėjimas prasideda tik toje vietoje, pajuto nedidelį susilietimo garsą priekinėje dešinėje automobilio pusėje. Tuo pačiu metu pamatė nuvažiuojantį motociklą. Po šio susilietimo jis instinktyviai pasuko vairą į kairę pusę ir iškart sustojo, nes tuo metu jo vairuoto automobilio greitis buvo tik apie 5-7 km/h. Iki šio susilietimo su motociklu jis važiavo arčiau juostos krašto ir kelio praplatėjime taip pat buvo arčiau dešinės kelio juostos krašto. Kiek pamena, visos kitos transporto priemonės, važiavusios paskui jį, buvo išsirikiavusios arčiau dešinės kelio juostos, todėl vietos pravažiuoti kitam automobiliui nebuvo. Automobiliu važiavo taip, kad su juo būtų saugu įvažiuoti į išvažiavimą, kad nekliudytų kelkraščio, kad išvažiuojant iš kelio nereikėtų daryti kitų manevrų. Kad pro likusį tarpą iš dešinės pusės jį galėtų lenkti motociklas, jis numatyti negalėjo, juolab, kad eismo sąlygas visą laiką sekė per galinio matymo veidrodėlius. Prieš važiuodamas per pėsčiųjų perėją, jis dar kartą pažiūrėjo į galinio matymo veidrodėlius, tačiau nepastebėjo, kad paskui jį būtų važiavęs motociklas. Galimai motociklas buvo atsidūręs zonoje, kurioje jis jo negalėjo pamatyti, arba motociklo važiavimo greitis buvo didesnis už kitų paskui jį važiavusių transporto priemonių greitį. Jo vairuotame automobilyje nebuvo įrengta daviklių, kurie fiksuotų vairuotojui nematomą zoną. Kad motociklo greitis buvo didesnis nei kitų transporto priemonių, liudija tai, kad po susilietimo su jo automobiliu motociklas dar nuvažiavo apie 30 metrų tolyn, kol su vairuotoju nugriuvo. Jis sukdamas į dešinę staigaus manevro neatliko. Tai matoma iš foto nuotraukų po susilietimo su motociklu. Iškart po susilietimo su motociklu jis pamanė, kad motociklininkas aplamai toliau nuvažiuoja ir nesiruošia sustoti, nes jo judėjimo greitis buvo didesnis nei kitų eisme dalyvaujančių transporto priemonių. Tačiau, nuvažiavęs maždaug 30 metrų atstumą į priekį, vairuotojas „sukreivino“ motociklą ir nugriuvo. Jokios kliūties toje vietoje motociklui nebuvo. Motociklas neslydo. Jo manymu, motociklininkas nugriuvo prie pat kelkraščio, nes galimai užkliuvo už kelkraščio. Negali vertinti, dėl ko tai nutiko. Nežino, ar tam įtakos turėjo susidūrimas. Gali būti, kad motociklininkas nugriuvo, nes norėjo sustoti prie kelkraščio ir nesuvaldė motociklo. Galimai tai įvyko dėl kitų priežasčių.

Po įvykio motociklininkas atsistojo. Ant jo kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Tikėtina, kad pastarasis galėjo susimušti dešinę koją, nes atsistojęs su ranka buvo už jos susiėmęs. Po įvykio jis asmeniškai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Prie jo buvo priėjusi įvykio liudininkė, kuri nurodė mačiusi motociklininką prieš susidūrimą. Pasak jos, motociklininkas važiuodamas keliu pavojingai manevravo. Moteris paliko savo telefono numerį, kurį jis vėliau nurodė pareigūnams surašytame paaiškinime. Nors po įvykio motociklininkas vaikščiojo, tačiau, kaip suprato, atvykę medikai išsivežė jį apžiūrai į medicinos įstaigą. Atvykę pareigūnai paėmė iš jo paaiškinimą. Nori paminėti girdėjęs, kaip įvykio vietoje motociklo vairuotojas policijos pareigūnams sakė pats ilgą laiką dirbęs (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jau yra išėjęs į pensiją. Kad motociklo vairuotojas buvęs (duomenys neskelbtini), sakė ir vėliau į įvykio vietą atvykę pastarojo pažįstami asmenys, kurie norėjo paimti įvykio vietoje likusius jo daiktus.

Įvykio vietoje jo aplinkybes fiksavę pareigūnai pasakė, kad greičiausiai jo kaltės įvykyje nėra, tačiau galutinis rezultatas esą bus aiškus po atlikto tyrimo. Paklausus, kiek ilgai gali užtrukti tyrimas, pareigūnai jam pasakė, kad tokie tyrimai trunka ilgai – maždaug dvi ar tris savaites. Realybėje administracinis tyrimas truko penkis mėnesius. Po to jis gavo pranešimą, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prieš tai, praėjus kažkuriam laikui po įvykio, jis, norėdamas gauti leidimą remontuoti įvykio metu apgadintą automobilį, buvo susisiekęs su administracinį tyrimą atliekančiu pareigūnu. Pastarasis pokalbio metu teiravosi, ar jis tikrai įvykio metu norėdamas sukti į dešinę buvo įjungęs atitinkamą posūkio signalą. Pareigūnas vėl nurodė, kad jo kaltės turbūt nėra, tačiau reikėtų sulaukti sprendimo. Po kiek laiko vėl susisiekus su tuo pačiu pareigūnu, pastarasis patikino, kad jo kaltės dėl įvykio greičiausiai nėra, o tyrimas nebaigtas, nes dar nėra gauti kažkokie atsakymai. Trečią kartą, jau rugsėjį vykusio pokalbio metu tyrėjas nurodė, kad tyrimas perduotas kitam pareigūnui. Taip pat nurodė, kad yra laukiama medicininės ekspertizės pažymos iš gydymo įstaigos. Paklausus, kam laukti medicininės pažymos dėl motociklo vairuotojo sveikatos būklės, jei gautais duomenimis jis pats ir kaltas dėl įvykio, pareigūnas jau pasakė, kad „ne viskas aišku šiame eismo įvykyje“. Maždaug savaitė po šio pokalbio susisiekus su draudikais dėl automobilio remonto, jie jam pasakė, kad iš policijos dokumentų matoma, kad įvykio kaltininku laikomas jau jis. Jis nesutinka su policijos sprendimu nutraukti administracinę teiseną ir pradėti dėl eismo įvykio ikiteisminį tyrimą. Nori pažymėti, kad su administracinio tyrimo medžiaga nebuvo supažindintas per visą jo tyrimo eigą. Mano, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, viena eismo juosta važiuojantiems eismo dalyviams jokių važiavimo keblumų neturi kilti. Šioje situacijoje motociklo vairuotojas neįvertino, kad jų važiavimo kryptimi yra tik viena eismo juosta. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 125 punktą, motociklo vairuotojas neįvertino, kad priekyje yra pėsčiųjų perėja su saugumo salele, kad eismo juosta kreipia kryptį į dešinę. Motociklininkas nepaliko saugaus atstumo tarp lenkiamo – apvažiuojamo jo automobilio, neįvertino, kad jis pagal kelio ženklą privalo nukreipti judėjimo kryptį. Taip pat motociklininkas neįvertino, kad apvažiavimo manevrą daro pėsčiųjų perėjoje, kad jo automobilyje yra įjungtas dešiniojo posūkio signalas. Galiausiai, toje kelio dalyje apvažinėdamas kitus automobilius iš dešinės, jis nesilaikė bendros eismo tvarkos ir pagarbos kitiems eismo dalyviams. Pamatęs kelio praplatėjimą, motociklininkas matomai tikėjosi apvažiuoti lėtai judantį jo automobilį ir neatkreipęs dėmesio į kelio ženklą, kad kelio kryptis keičiasi dešiniau, nepasitraukė arčiau kelio krašto ir nuvažiavo tiesiai. Jo vertinimu, motociklo vairuotojas atliko veiksmus, kurie ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tuo tarpu jis su įjungtu dešinės pusės posūkiu pagal kelio ženklinime nurodytą kryptį keisdamas judėjimo kryptį, kelyje neatliko neleistino manevro. Jo manevras nebuvo staigus, nes motociklo vairuotojas po susidūrimo nepakeitė važiavimo krypties. Be to, po susidūrimo motociklininkas nuvažiavo ne kelis metrus, kaip nurodoma „ikiteisminio pradėjimo dokumente“, bet keliasdešimt. Nori atkreipti dėmesį, kad „ikiteisminio tyrimo pradėjimo dokumente“ nėra paminėta liudininkė, mačiusi pavojingą motociklininko vairavimą prieš įvykį. Dėl minėtos priežasties prašo liudytoją apklausti. Taip pat lieka neaišku, kaip buvo nustatyta, kad jis tariamai atliko staigų manevrą. Jis neturi informacijos, kad būtų atlikta eismo įvykio kilimo techninė ekspertizė. Nebuvo atlikta ir jo automobilio apžiūra, kuris iki šiol nėra „sutvarkytas“, nebuvo vertinamas susidūrimo stiprumas ir transporto priemonių greitis. Jis neturi informacijos, kad būtų nustatyta, jog motociklininkas nuo susidūrimo vietos nuvažiavęs keliasdešimt metrų nugriuvo būtent dėl susidūrimo, o ne dėl kitų su įvykiu nesusijusių veiksnių. Po susilietimo su jo automobiliu motociklas nuvažiavo tiesiai be kokių nors „vingiavimų“ ar „važiavimo šonu“ (2 t., b. l. 10-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad pripažįsta savo kaltę, jog dalyvavo eismo įvykyje, kuriame nukentėjo žmogus ir buvo sutrikdyta jo sveikata. Lieka prie savo parodymų, kuriuos davė 2024 m. sausio 9 d. apklaustas specialiuoju liudytoju. Nori papildyti, kad nors teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs apie 16 metų, tai yra jo pirmasis įvykis, kai nukenčia žmogus. Nors jis nėra teisininkas ir autotechnikas, dėl ko negali vertinti, ar jo veika atitinka jam inkriminuotą baudžiamojo kodekso normą, tačiau dėl to, kas įvyko, žmogiškai pergyvena ir apgailestauja. Anksčiau nebuvo trauktas nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimu jis norėtų gauti nukentėjusiojo asmens kontaktinius duomenis, kad galėtų susisiekti su juo ir susitaikyti (2 t., b. l. 48-51).

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad 2023 m. birželio 9 d. apie 17.15 val. Vilniuje, vairuodamas motociklą „Kawasaki VN 350“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo šios gatvės sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės. Jo važiavimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo juosta buvo plati, motociklu važiuojant prie pat kelkraščio bortelio automobiliui pravažiuoti nuo motociklo pasilieka maždaug apie vieną metrą. Buvo giedra, matomumas geras, kelio danga buvo sausa. Dėl buvusios transporto spūsties važiavo lėtai, jo greitis buvo apie 10-15 km/h. Važiuodamas laikėsi arčiau dešinės kelio pusės, arčiau kelkraščio. Važiavimo metu susilygino su lygiagrečiai jam važiavusiu automobiliu „Subaru“, kurio valstybinis registracijos numeris, kaip vėliau įsidėmėjo, buvo „(duomenys neskelbtini) Susilyginus, kai jau manė, kad pravažiavo minėtą automobilį, šio automobilio vairuotojas pradėjo sukti į dešinę pusę. Atlikdamas šį manevrą, automobilio vairuotojas kliudė jo motociklo galinės dalies kairėje pusėje įrengtą kojos laikymo pedalą. Po šio kontakto automobilis nesustojo, o toliau judėjo. Siekdamas išvengti susidariusios situacijos jis dar bandė sukti dešiniau. Automobilio vairuotojas jį su motociklu dar pastūmė porą metrų ir sustojo. Kai automobilis sustojo, jis dar nesėkmingai bandė ištiesinti į dešinį šoną pakrypusį motociklą, tačiau pavažiavęs porą metrų su motociklu nugriuvo ant dešinio šono. Nugriuvus jam motociklu buvo prispausta dešinė koja, dėl ko jis patyrė sužalojimus. Iškart po nugriuvimo automobilio vairuotojas prie jo priėjęs nebuvo. Matė, kad pastarasis apžiūrinėjo savo automobilį ir kažkam skambino. Jis pats išsilaisvino nuo motociklo. Tik tada, kai atsikėlė, prie jo priėjo automobilio vairuotojas. Vairuotojas paklausė, ar „pildomės eismo įvykio deklaraciją“, ar „kviečiamės policijos pareigūnus“. Taip pat vyras nurodė, kad jis dėl įvykusio nekaltas, nes važiavo tiesiai. Paskui jis pradėjo aiškinti, kad visgi jis norėjo sukti į dešinę, nes netoliese gyvena. Jo paties nuomonė buvo kviestis policijos pareigūnus. Mano, kad automobilio vairuotojas ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Pirmieji į įvykio vietą atvyko medikai, kurie po apžiūros nusprendė jį vežti į ligoninę. Ligoninėje buvo diagnozuoti dešinės rankos penktojo piršto viršutinės falangos lūžis, čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas, galinio pirštikaulio lūžis, čiurnikaulio lūžis, laterinės kulkšnies, čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas. Dėl patirtų kūno sužalojimų jis gydėsi tris mėnesius. Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintas jo motociklas. Apgadinimus vertina 1 000 eurų suma (1 t., b. l. 74-76; 77, 78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3693/2023(01) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis) nurodoma, kad eismo įvykio metu S. B. be odos nubrozdinimų patyrė dešinės plaštakos V-o piršto galinio pirštakaulio žaizdą bei dešinės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio, dešinės išorinės kulkšnies ir dešinio šokikaulio lūžius. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 94, 95).

Liudytoja M. Š.-Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 9 d. apie 17.00 val. Vilniuje, vairuodama automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuodama ji pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį motociklą, kuris važiavo tarp dviejų tos pačios eismo krypties juostų. Motociklininkas važiavo per vidurį tarp automobilių, laviruodamas, kad su motociklo veidrodėliais jų nepaliestų. Matė motociklininką iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Už sankryžos motociklininkas važiavo greičiau ir nuo jos automobilio atitrūko. Ji pasiliko už jo maždaug už keturių automobilių. Kaip motociklininkas važiavo (duomenys neskelbtini) gatve už sankryžos, ji jau nematė. Tik už sankryžos pasiekus pirmąją pėsčiųjų perėją, ji pamatė šį motociklininką gulint dešinės pusės kelkraštyje, apie 10-15 metrų atstumu už perėjos. Pravažiavusi gulintį motociklininką, ji pati sustojo kelkraštyje. Išlipusi iš automobilio, ji pastebėjo, kad įvykio vietoje už gulinčio motociklininko kelkraštyje buvo sustojęs ir automobilis, prie kurio stovėjo vaikinas ir moteris. Po kiek laiko prie jų priėjo ir motociklo vairuotojas. Ji automobilio vairuotojo pasiklausė, kas įvyko, nes matė, kaip prieš tai motociklininkas važiuodamas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Automobilio vairuotojas pasakė, kad susidūrimas su motociklu įvyko, nes jis norėjo sukti į dešinę pusę, į kiemą, o motociklininkas važiavo dešiniau jo, prie kelkraščio. Ji pati transporto priemonių susidūrimo nematė. Pasakiusi galinti paliudyti, kad prieš įvykį motociklo vairuotojas pavojingai vairavo, ji automobilio vairuotojui paliko savo telefono numerį. Tai išgirdęs, motociklininkas dar pareiškė, kad ji taip sako, nes nekenčia motociklo vairuotojų. Po to ji iš įvykio vietos išvažiavo (1 t., b. l. 100-102).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokoluose nustatyta, kad 2023 m. birželio 9 d. eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės, kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės kelyje, ties įvažiavimu į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją (kiemą) įrengtoje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo kryptimi nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės (t. y. prieš eismo įvykį buvusia jo dalyvių A. P. ir S. B. važiavimo kryptimi), apie 3-4 metrų atstumu už perėjos ribų esantis įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją kertasi su dešiniuoju (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies kraštu. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ties pėsčiųjų perėja sudaro dvi eismo juostos, t. y. po vieną juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš eismo krypčių. Eismo juostos, skirtos važiuoti nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės, plotis ties pėsčiųjų perėja yra apie 5 metrai. Kelio viduryje, ties pėsčiųjų perėja, yra įrengta priešingos eismo krypties puses skirianti saugumo salelė. Įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) gatvės kelyje nustatytas maksimalus leistinas 40 km/h greitis.

Eismo įvykio metu A. P. vairuotas automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės, kelio ilgio atžvilgiu – minėtos pėsčiųjų perėjos ribose. Automobilis priekine dalimi buvo nukreiptas nustatyta eismo kryptimi (nuo sankryžos pusės), kelio išilginės ašies atžvilgiu jo korpusas apie 20-30 laipsnių kampu buvo pasuktas į dešinę pusę (nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto iki automobilio priekinio dešiniojo rato buvo apie 1 metro atstumas, iki galinio dešinio rato – apie 1,6 metro atstumas). Automobilis buvo apgadintas, jo kontaktą su motociklu liudijantys apgadinimai buvo rasti ant priekinio bamperio ir dešinės pusės priekinio sparno. Tos pačios eismo krypties juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 20-25 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos (tuo pačiu ir už įvažiavimo į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją), gulėjo eismo įvykio metu S. B. vairuotas motociklas „Kawasaki VN 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Motociklas, kaip ir automobilis, buvo apgadintas (rasti apgadinimai/pažeidimai ant atraminės kojelės, dešinės pusės posūkio signalo, duslintuvo, dešinės pusės vairo rankenos, prietaisų skydelio, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio) (1 t., b. l. 32-39; 40-53; 57-68).

Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) ekspertizės akte Nr. 11-1091(24) nurodoma, kad ekspertas nustatė tokį eismo įvykio mechanizmą. Automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas A. P., važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse, automobilio dešiniu šonu nuo jos dešinio krašto nutolęs ne mažesniu kaip 1,6 metro atstumu, suko į dešinėje esančio namo kiemą. Automobiliui judant dešinio posūkio kreive, jis dešinio šono priekine dalimi (priekinio sparno ir bamperio apvalkalo šoniniu paviršiumi) kliudė dešiniau jo tiesiai palei važiuojamosios dalies dešinį kraštą judėjusio S. B. vairuojamo motociklo „Kawasaki VN750“ kairįjį šoną. Po to automobilis vairuotojo buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūros metu. Motociklas po kontakto su automobiliu toliau tęsė judėjimą į priekį, vairuotojui praradus stabilumą, nugriuvo ant dešinio šono ir slydo juo, iki visiškai sustojo (akto išvados punktai Nr. 1, 2, 3 ir 4).

Ekspertinio tyrimo metu dėl objektyvių duomenų trūkumo nebuvo galimybės apskaičiuoti (nustatyti), kokiais greičiais prieš susidūrimą ir jo metu judėjo transporto priemonės (akto išvados punktas Nr. 5). Vertindamas nukentėjusiojo S. B. ir įtariamojo A. P. veiksmus, ekspertas taip pat nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar motociklo vairuotojas S. B. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu (akto išvados punktas Nr. 7). Pagrindo teigti, kad motociklo vairuotojo važiavimas arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto ir lėčiau judėjusio automobilio apvažiavimas pro dešinę buvo nepriimtini, nėra (akto išvados punktas Nr. 6). Laikant, kad prieš eismo įvykį abi transporto priemonės judėjo motociklo vairuotojo nurodytu didžiausiu 15 km/h greičiu, mažiausias tarpas tarp transporto priemonių šonų, kad eismas būtų saugus, yra apie 0,45 metro (akto išvados punktas Nr. 10). Taip pat nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotojas A. P. prieš pasukdamas į dešinę neturėjo objektyvios galimybės matyti iš paskos ir dešiniau prie jo artėjusio motociklo (akto išvados punktas Nr. 9).

Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, ekspertas pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio vairuotojo A. P. veiksmai, pasireiškę tuo, kad prieš sukdamas į dešinėje esančio namo kiemą, jis iš anksto nepasitraukė arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto ir nedavė kelio dešiniau judėjusiam motociklui, vairuojamam S. B., dėl to su juo susidūrė (akto išvados punktas Nr. 8) (1 t., b. l. 117-122; 114,115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. M. paaiškino (pagal įtariamojo gynėjos klausimus). ???

1. Atsakydamas į klausimą, kokiais ekspertinio tyrimo metodais remiantis buvo prieita prie išvados, kad „Subaru Legacy“ vairuotojas A. P. prieš posūkį į dešinę turėjo objektyvią galimybę matyti iš paskos artėjantį motociklą „Kawasaki“, ekspertas paaiškino, kad šiame klausime nurodytos aplinkybės neatitinka ekspertizės akto turinio. Buvo duota išvada, kad: „Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas A. P. prieš pasukdamas į dešinę neturėjo objektyvios galimybės matyti iš paskos ir dešiniau prie jo artėjusio motociklo „Kawasaki“.

2. Atsakydamas į klausimą, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys leistų autotechninio tyrimo metu nustatyti, ar motociklo „Kawasaki“ vairuotojas S. B. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Subaru Legacy“, ekspertas paaiškino, kad eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota abiejų transporto priemonių judėjimo pėdsakų, kas neleido atkurti jų judėjimo trajektorijų bei apskaičiuoti judėjimo greičių. Savo ruožtu, dėl šios priežasties negalima buvo atlikti eismo įvykio matematinės analizės ir nustatyti, ar motociklo vairuotojas S. B. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu.

3. Atsakydamas į klausimą, kaip pasikeistų ekspertizės išvados dėl motociklo „Kawasaki“ vairuotojo S. B. veiksmų dalyje vertinant pastarojo važiavimą arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto ir automobilio „Subaru Legacy“ apvažiavimą pro dešinę, jei būtų nustatytas motociklo greitis prieš susidūrimą ir susidūrimo metu, ekspertas paaiškino, kad jei būtų galima nustatyti motociklo ir automobilio judėjimo greičius bei trajektorijas, būtų galima nustatyti, ar motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu.

4. Atsakydamas į klausimą, kaip pasikeistų ekspertizės išvados dėl automobilio vairuotojo A. P. galimybės pastebėti motociklą „Kawasaki“, jei būtų nustatyti abiejų transporto priemonių greičiai prieš susidūrimą ir susidūrimo metu, ekspertas paaiškino, kad transporto priemonių judėjimo greičiai neturi įtakos matomumui. Būtina pažymėti, kad automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas prieš sukdamas į dešinėje esančio namo kiemą, turėjo iš anksto pasitraukti arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto ir duoti kelią dešiniau judėjusiam motociklui.

5. Atsakydamas į klausimą, ar automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas turėjo techninę galimybę laiku pastebėti motociklą ir išvengti susidūrimo tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad motociklo „Kawasaki“ vairuotojas S. B. viršijo leistiną 50 km/h greitį, ekspertas paaiškino, kad iš įvykio vietoje užfiksuotų duomenų nėra pagrindo teigti, jog prieš eismo įvykį motociklas judėjo didesniu nei leistinas 50 km/h greičiu. Priešingai, įvykio vietos fotografijose matomi kelių metrų ilgio įbrėžimai, susiformavę šiai transporto priemonei nugriuvus ant dešinio šono ir slystant juo atitinka žymiai mažesnį greitį. Motociklo vairuotojo nurodytos 15-20 km/h greičio reikšmės yra tikėtinos (1 t., b. l. 127-130).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal aptariamą BK specialios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltinamo asmens veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-78-511/2019, 2K-7-74-788/2019 ir kt.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog A. P. 2023 m. birželio 9 d., apie 17.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo juosta nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nepasitraukė arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, be to, būdamas neatsargus, keisdamas judėjimo kryptį ir sukdamas į dešinę jis sudarydamas kliūtį nedavė kelio ta pačia kryptimi greičiau važiavusiam ir jo automobilį pro dešinįjį šoną apvažinėjusiam S. B. vairuojamam motociklui „Kawasaki VN 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, S. B. su vairuotu motociklu nukrito ir patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog, ketindamas sukti iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kiemą už pėsčiųjų perėjos, įjungė dešiniojo posūkio signalą ir pradėjo kreipti automobilį į dešinę pusę, tuo metu automobilio priekine dešiniąja dalimi ir kliudė motociklą, kurio prieš tai nepastebėjo nei viename iš automobilio galinio matymo veidrodėlių, greičiausiai dėl to, kad šis buvo patekęs į akląją zoną. Po transporto priemonių kontakto motociklininkas kažkiek pavažiavo į priekį bei griuvo kartu su motociklu. Iš esmės panašiai eismo įvykio mechanizmą ikiteisminiam tyrimui nupasakojo nukentėjusysis S. B., nurodydamas, kad 2023 m. birželio 9 d. vairuodamas motociklą važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, spūstyje pakankamai plačioje eismo juostoje susilygino su lygiagrečiai jam važiavusiu automobiliu „Subaru“, kai beveik pravažiavo minėtą automobilį, šio vairuotojas ėmė sukti į dešinę ir kliudė jo motociklo galinės dalies kairėje pusėje įrengtą kojos laikymo pedalą. Siekdamas išvengti susidariusios situacijos jis dar judėjo toliau ir bandė sukti dešiniau, bet automobilis jį su motociklu dar porą metrų stūmė, kol sustojo, jam nebepavyko ištiesinti į dešinį šoną pakrypusio motociklo, todėl pavažiavęs į priekį, už kelių metrų griuvo su motociklu ant dešinio šono. Motociklas griūdamas prispaudė jo dešinę koją, dėl ko jis patyrė sužalojimus. Kad transporto priemonės kontaktavo būtent abiejų eismo dalyvių aprašytu būdu ir vietoje, patvirtina rašytiniai bylos įrodymai: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su užfiksuota eismo įvykio vieta, joje dalyvavusių transporto priemonių padėtimi po eismo įvykio, transporto priemonių apžiūros protokolas, ir prie jų esančios nuotraukos iš eismo įvykio. Iš šiuose dokumentuose esančių aprašymų ir nuotraukų matyti, kad automobiliui Subaru buvo apgadintas priekinis bamperis ir prekinis dešinės pusės sparnas, o motociklui atraminė kojelė ir dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės posūkio signalas, duslintuvas, dešinė rankena, prietaisų skydelis. Iš nukentėjusiojo pateiktų tyrimui nuotraukų taip pat matyti motociklo kairėje pusėje įrengto kojos laikymo pedalo stiprus nubrozdinimas (1 t., b. l. 109-111). Pagal byloje surinktus duomenis eismo įvykio kilimo mechanizmą įvertinę ekspertai taip pat konstatavo, kad sprendžiant iš automobilio „Subaru Legacy“ išorinių sugadinimų pobūdžio ir apimties bei nutartyje skirti eismo įvykio ekspertizę nurodytų aplinkybių, ši transporto priemonė, judėdama dešinio posūkio kreive, dešinio šono priekine dalimi (priekiniu dešiniu sparnu ir priekinio bamperio apvalkalo dešiniu šoniniu paviršiumi) kliudė dešiniau didesniu greičiu judėjusio motociklo „Kawasaki VN 750“ ar juo važiavusio asmens kairį šoną.

Eismo įvykio ekspertizę atlikę ekspertas pagal byloje surinktus duomenis konstatavo, jog galima teigti, kad prieš eismo įvykį automobilis „Subaru Legacy“ judėjo dešiniu šonu nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio šono nutolęs ne mažesniu kaip 1,6 m atstumu, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo paliktas pakankamas tarpas prie dešinio kelkraščio kamštyje judėti lygiagrečiai automobiliui „Subaru“, ką jis ir darė. Ekspertų teigimu, šio laisvo likusio tarpo tarp automobilio „Subaru Legacy“ dešinio šono ir kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto (ne mažiau kaip 1,6 m) pakako saugiam motociklo „Kawasaki VN 750“ judėjimui, tad techniniu požiūriu toks motociklo judėjimas nebuvo nesaugus ir nepriimtinas. Ekspertų vertinimu, automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas A. P., prieš pasukdamas į dešinėje esančio namo kiemą, privalėjo iš anksto pasitraukti prieš kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto arba sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukęs prie važiuojamosios dalies dešinio krašto – duoti kelią dešiniau važiavusiam motociklui „Kawasaki VN 750“, vairuojamam S. B. Prieš pasukdamas į dešinėje esančio namo kiemą iš anksto pasitraukdamas prieš kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto arba sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukęs prie važiuojamosios dalies dešinio krašto – duodamas kelią dešiniau važiavusiam motociklui „Kawasaki VN 750“, vairuojamam S. B., automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas A. P. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su šiuo motociklu.

Ikiteisminio tyrimo metu tarp eismo įvykio dalyvių nebuvo sutarimo, kurio vairuotojo KET pažeidimai ir atitinkami kalti veiksmai lėmė eismo įvykį. Kaltinamasis tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklės nenumato galimybės dviem transporto priemonėmis judėti lygiagrečiai viena eismo juosta, juolab, kad KET 125 punktas draudžia transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, todėl dėl eismo įvykio yra kaltas motociklo vairuotojas, pasirinkęs neleistiną važiavimo būdą. Tuo metu kaltinamajam buvo inkriminuoti KET 101 punkto, numatančio, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 106 punkto, numatančio, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, pažeidimai. Būtent šie KET pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susieti su eismo įvykio kilimu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis. Pažymėtina, kad KET tiesiogiai nereglamentuoja motociklų važiavimo tarp eismo juostose sustojusių ar lėtai judančių transporto priemonių (line spliting) teisėtumo. Ekspertai nurodė, kad toks važiavimo būdas nebuvo nepriimtinas techniniu požiūriu, nes abiem transporto priemonėms eismo juostoje vietos užteko ir jos nekliudė viena kitai. Teismui nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai aiškiai nebuvo priimtini ir teisiniu požiūriu. Kad toks judėjimo būdas egzistuoja ir tam tikromis sąlygomis iš esmės nėra kategoriškai draudžiamas, galima daryti išvadą iš to paties KET 125 punkto nuostatos, kad ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama (teismo pastaba – ne „privaloma“) apvažiuoti iš kairės. Tuo metu minėtos KET 101 ir 106 punkto pareigos transporto priemonės vairuotojui yra imperatyvios ir nagrinėjamu atveju A. P. buvo pažeistos, nes jis neužimdamas pozicijos prie dešiniojo kelio juostos krašto paliko galimybę (ne mažiau 1,6 metro ekspertų vertinimu) motociklui judėti šalia, o sukdamas į dešinę neįsitikino, kad manevrą atlieka saugiai ir neturėdamas tam jokios kliūties, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas. Ekspertizės akte nurodoma, kad tyrimui peiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad kelyje būtų buvę kliūčių, dėl kurių automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas prieš pasukdamas į dešinę būtų netekęs objektyvios galimybės matyti iš paskos ir dešiniau prie jo artėjusio motociklo „Kawasaki VN 750“. Techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Subaru Legacy vairuotojo A. P. veiksmai – prieš sukdamas į dešinėje esančio namo kiemą iš anksto nepasitraukė arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto ir nedavė kelio dešiniau judėjusiam motociklui „Kawasaki VN 750“, vairuojamam S. B., dėl to su juo susidūrė.

Teismo vertinimu, eismo įvykio kilimą lėmė A. P. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis sukdamas į dešinę nepriartėjo prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir neįsitikino, kad sukti nėra jokios kliūties, todėl kliudė pro jo dešinį šoną važiavusį motociklą. Tiesioginė ir teisiškai reikšminga eismo įvykio priežastis buvo tai, kad A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 106 punktų reikalavimus.

Teismui nekyla abejonių, kad KET reikalavimai buvo pažeisti dėl neatsargumo. Dėl A. P. padarytų KET pažeidimų kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nukentėjusysis patyrė sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kilę padariniai – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietini išimtinai su kaltinamojo veiksmais, o būtent jo padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad būtent dėl A. P. kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam S. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Veikos padarymo metu galiojusi BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šią veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 sušvelnino BK 281 straipsnio 1 dalies sankciją, papildomai joje įvesdamas viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmes, todėl kvalifikuojant A. P. veiką taikytina naujoji BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas I. P. prašymas perduoti jos sutuoktinį A. P. jos atsakomybei pagal laidavimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleisti. Prašyme nurodoma, jog pagal savo asmenines savybes ir turimą autoritetą vyrui I. P. gali jį kontroliuoti ir daryti jam teigiamą įtaką. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo bei atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus: nėra teista, nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki dabar – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu užima skyriaus vadovės pareigas, darbovietėje yra vertinama labai gerai, drausminių nuobaudų neturi. Su A. P. ją sieja glaudūs santykiai, pasižymintys savitarpio pagarba ir pasitikėjimu. Po to, kai jai tapo žinoma, kad vyras įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, daugybę kartų kalbėjo apie įvykį, matė, kad sutuoktinis nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl to, kas įvyko. Su A. daugiau nei septyniolika metų yra pažįstami, daugiau nei dešimt metų yra susituokę, kartu augina nepilnametį sūnų, nuolat visi kartu leidžia laisvalaikį. Yra tikra, kad turi realią galimybę teigiamai įtakoti A. P. elgesį ateityje, kadangi tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime pasižymi stipriu autoritetu, atsakomybės jausmu, vadovaujasi aukštais moralės standartais. Neabejoja, kad A. laidavimo faktą vertins itin atsakingai. Yra tikra, kad jis labai vertina per pakankamai ilgą laiko tarpą sukurtą judviejų asmeninį ryšį, todėl savo elgesiu neatliks jokių veiksmų, kuriais galėtų sugriauti jos pasitikėjimą. Dėl šių aplinkybių tiki, kad gali daryti realią teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Yra pasirengusi įtakoti savo sutuoktinį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (2 t., b. l. 141-142).

Teisiamojo posėdžio metu I. P. prašė atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad labai gerai pažįsta savo vyrą A. Jis rūpestingas ir atsakingas žmogus. Labai rūpinasi žmonėmis. Pilnai juo pasitiki ir gali už jį laiduoti. Ji turi įtakos vyrui. Ši situacija įnešė labai daug nerimo ir streso šeimai. Apie įvykį kalbėjosi, po jo vyras tapo dar atsargesnis kelyje. Jis tikrai pergyveno dėl nukentėjusiojo. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes turi didelę būsto paskolą, moka po 1000 Eur per mėnesį. Nemažos lėšos (apie 400 Eur) skiriamos vaiko priežiūrai.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio (kaltinamojo atžvilgiu švelnesne laikytina ir taikytina redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas (2 t., b. l. 62), per pastaruosius trejus metus tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už nedidelį Kelių eismo taisyklių pažeidimą: greičio viršijimą. Paskirta bauda sumokėta, nuobaudos galiojimas išnykęs (2 t., b. l. 63-64). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. A. P. dirba (2 t., b. l. 65-99). Teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris kaltinamąjį apibūdina kaip išskirtinai kompetentingą ir profesionalų, aukštai vertinamą specialistą, patikimą ir atsakingą darbuotoją, sektiną lyderį kolegoms (2 t., b. l. 149). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti A. P. jo sutuoktinės I. P. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad I. P. neteista (2 t., b. l. 146), per penkerius metus tik du kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą ir sustojimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), baudos sumokėtos, nuosprendžio priėmimo dienai nuobaudų galiojimas išnykęs (2 t., b. l. 147). Dirba ir darbdavio yra charakterizuojama kaip atsakinga, aktyvi, aukštai vertinama, patikima, profesionali, diplomatiška darbuotoja (1 t., b. l. 145). Sutuoktiniai kartu augina mažametį vaiką. Nurodo, jog pasitiki vienas kitu, sutuoktinis vertina ir gerbia žmonos nuomonę. Teismo įsitikinimu, I. P. charakterizuojantys duomenys, jos ir A. P. artimas, ilgalaikis bei tvirtas šeimyninis ryšys, visišku savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog I. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Nusikaltimu padaryta turtinė ir iš dalies neturtinė žala nukentėjusiajam yra atlygintos draudiko, dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo su draudiku susitarta, teismui teikiama tvirtinti taikos sutartis, todėl teismas laiko, kad visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti yra įvykdytos.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus nusikaltimo pobūdį (padarytas neatsargia kaltės forma), į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (šeima augina mažametį vaiką) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; taip pat tai, jog A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog jis būtų viršijęs greitį ar būtų buvę chuliganiškai vairuojama, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka, o ne sąmoningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimas; dėl savo nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailėjosi; tai, kad kaltinamasis iki eismo įvykio nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos praeityje skirtos administracinės baudos buvo sumokėtos, kas liudija, jog asmuo nėra piktybiškas eismo saugumo reikalavimų pažeidėjas, nevengia atsakomybės dėl savo nusižengimų, padarytas nusikaltimas išimtinai atsitiktinio pobūdžio. Po eismo įvykio elgėsi atsakingai, nebandė šalintis iš eismo įvykio vietos, kvietė policiją ir medicinos pagalbą nukentėjusiajam. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar kitų baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog po autoįvykio pajuto didžiulį skausmą visame kūne, skaudėjo rankas ir kojas, taip pat visą šoną. Skausmas buvo begalinis. Jo drabužiai buvo išvolioti, dalis jų suplyšę. Sunkiai galėjo paeiti, ko pasėkoje atvykus greitajai pagalbai buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba bei išrašyti vaistai. Po šio įvykio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgam laikotarpiui. Po šio įvykio ir dabar dar jaučia autoįvykio pasekmes, naktimis dažnai pamaudžia koją ir ranką, kas trikdo miegą. AB „Lietuvos draudimas“ už sugadintą ir neremontuotiną motociklą KAWASAKI VN 750 sumokėjo 1017 Eur kompensaciją. Po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos, ko pasėkoje už teisines paslaugas sumokėjo 1600 Eur, kuriuos teismo prašo priteisti iš kaltinamojo A. P. Po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymas truko apie tris mėnesius, jis buvo priverstas keisti gyvenimo ritmą, kadangi sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė fizinį skausmą, judėjimo sunkumus, psichologinį diskomfortą dėl šeimos ateities, kadangi augina mažametį sūnų, kuriam šiuo metu yra penkeri metai. Iki šiol jaučia neigiamas pasekmes, t. y. emocinės būklės nestabilumą, nerimo priepuolius, minėtos pasekmės yra ilgalaikės, dėl ko nukentėjusysis svarsto galimybę kreiptis į psichologus. Nusikalstamos veikos pasekmės yra ilgalaikio pobūdžio ir labai skaudžios. Dėl patirto fizinio ir emocinio šoko bei dvasinių išgyvenimų pablogėjo nukentėjusiojo fizinė sveikata. Atsižvelgdamas į patirtus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus bei skausmus, viso savo gyvenimo pasikeitimą į blogąją pusę S. B. savo patirtą neturtinę žalą vertina 5500 Eur. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ jau kompensavo 3085,74 Eur neturtinės žalos, todėl prašo teismo priteisti solidariai iš kaltinamojo A. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2414,26 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 126-128).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas A. P. (toliau taikos sutarties tekste – Ieškovas) bei civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau taikos sutarties tekste – Atsakovas) teismui pateikė ir paprašė patvirtinti 2025 m. birželio 2 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad:

1. Atsakovas sutinka sumokėti Ieškovui papildomą 1.200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio draudimo išmoką, kuria (kartu su jau išmokėta 3.000 Eur suma) bus atlyginta visa dėl 2023 m. birželio 9 d. eismo įvykio Ieškovo patirta neturtinė žala;

2. Atsakovas Taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą įsipareigoja išmokėti per 10 darbo dienų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į S. B. (S. B.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

3. Ieškovas pasirašydamas šį susitarimą, patvirtina, jog Atsakovui išmokėjus taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą 2 punkte nurodyta tvarka, yra pilnai atlyginta visa Ieškovo dėl eismo įvykio patirta neturtinė žala;

4. Taikos sutarties Šalys pareiškia, jog sudarius ir tinkamai įvykdžius šią Taikos sutartį, Ieškovas atsisako 2025 m. gegužės 23 d. civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1503-961/2025 pareikštų reikalavimų Atsakovui ir jokių kitų iš to kylančių reikalavimų Šalys viena kitai neturi. Ieškovas patvirtina, jog sudarant šią taikos sutartį yra atlyginti visi jo patirti nuostoliai, susiję su 2023 m. birželio 9 d. įvykiu, ir ateityje jokių papildomų reikalavimų Atsakovui dėl šio įvykio nereikš;

5. Ieškovas patvirtina, kad neprašo bylinėjimosi išlaidų iš Atsakovo, patirtos proceso išlaidos atlyginamos BPK 105 straipsnyje nustatyta tvarka iš kaltinamojo;

6. Šalys patvirtina, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, šios sutarties Šalims yra žinoma, kad sudarius sutartį negali būti pareikšti reikalavimai tapačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko (CPK 137 straipsnis);

7. Šalys patvirtina, kad ši sutartis sudaroma jų laisva valia, nepatiriant spaudimo, grasinimų ir/ar kitokio poveikio, galinčio iškreipti Šalių valią, šalys visiškai suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, visiškai suprato sutarties esmę, jos dalyką ir kitas esmines sąlygas ir sudarydamos šią sutartį vadovavosi sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais. Kiekviena Šalis turėjo galimybę derėtis ir nustatyti šios taikos sutarties sąlygas;

8. Ši sutartis įsigalioja Šalims nuo jos pasirašymo dienos. Sutartis sudaroma el. ryšių priemonėmis, vienu egzemplioriumi;

9. Ši Taikos sutartis yra Šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valią priimta ir pasirašyta (2 t., b. l. 157).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, tvirtina taikos sutartį.

Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis išdėstytu, šalių 2025 m. birželio 2 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina joje nustatytomis sąlygomis ir procesas dėl civilinio ieškinio reikalavimo neturtinės žalos dalyje nutrauktinas.

Civiliniame ieškinyje kaip turtinę žalą ieškovas S. B. nurodė 1600 Eur išlaidas jam procese teiktai teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2024 m. vasario 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 24-02-27 500 Eur sumai (5 valandos teisinių paslaugų „Kitos teisinės paslaugos“), 2024 m. kovo 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 24-03-27 500 Eur sumai (5 valandos teisinių paslaugų „Kitos teisinės paslaugos“), 2025 m. gegužės 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 25-05-23 600 Eur sumai (6 valandos teisinių paslaugų „Civilinio ieškinio surašymas“) (2 t., b. l. 130, 132, 134). Papildomai teisminio nagrinėjimo metu pateikė 2025 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 25-09-03 300 Eur sumai (3 valandos teisinių paslaugų) už atstovavimą, derybas ir kitas teisines paslaugas (2 t., b. l. 163). Teismui taip pat pateikti mokėjimo nurodymai ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, kad šios sąskaitos nukentėjusiojo buvo apmokėtos (2 t., b. l. 131, 133, 135, 162). Tokiu būdu bendros išlaidos teisininko pagalbai apmokėti sudaro 1900 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis prašymą dėl išlaidų priteisimo pateikė iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Kaip minėta proceso metu pateikė įrodymus, pagrindžiančius 1900 Eur išlaidas teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo (toliau kartu – advokatas) baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti (toliau – atlygintinos išlaidos) dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomendacijų 4 punkte numatyti atlyginimo dydžio paskaičiavimo kriterijai, o 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

Rekomenduojamas maksimalus dydis už advokato paslaugas baudžiamosiose bylose nurodytas Rekomendacijų 10-11 punktuose. Už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą – 1; už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, valandą – 0,1; už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1; už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5. Atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis yra 80 procentų Rekomendacijų 10 ir 12 punktuose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

Sąskaitos (500 Eur ir 500 Eur) už teisines paslaugas Nr. 24-02-27 ir 24-03-25 teiktos 2024 m. vasario-kovo mėnesiais (2024 m. I ketvirtis). Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) užpraeitą, t. y. 2023 m. III ketvirtį sudarė 1251,50 Eur. Tai akivaizdžiai ikiteisminio tyrimo metu teiktos teisinės paslaugos nukentėjusiajam, kurių bendra suma teikusiam paslaugas advokatui neturėtų viršyti 1251,50 Eur , atitinkamai advokato padėjėjui 1001,20 Eur (80 %). Nagrinėjamu atveju už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu prašoma 1000 Eur (500 Eur +500 Eur), t. y. praktiškai galima maksimali suma, kas atsižvelgiant į ne itin didelę bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, kad nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas dalyvavo ne viso ikiteisminio tyrimo metu, orderį pateikė tik 2024 m. vasario 28 d., teismo vertinimu, nėra proporcinga, todėl priteistinos išlaidos mažintinos iki 700 Eur. Tuo metu civilinio ieškinio parengimo ir teisminio atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamų didžiausių sumų ir teismo vertinimu nėra neproporcingos, todėl priteistinos visa apimtimi. Iš viso iš kaltinamojo priteistina 1600 Eur nukentėjusiojo patirtų teisinio atstovavimo išlaidų.

Baigiamųjų kalbų metu šios išlaidas buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamojo gynėja prašė taikyti kasacinio teismo praktiką, kurioje proceso išlaidos yra priteisiamos ne iš kaltinamojo, o iš draudiko (kasacinės nutartys bylose 2K-113-628/2020, 2K-248-1214/2024).

Minėtoje kasacinio teismo praktikoje buvo akcentuojama, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėtose kasacinėse byloje buvo spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tačiau tuo pačiu kasacinio teismo buvo akcentuojama, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Priimant sprendimus atstovavimo išlaidas kasaciniame teisme priteisti iš civilinių atsakovų (draudikų ar vairuotojo darbdavių) buvo atsižvelgiama į tai, kad būtent civilinių atsakovų kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, dėl ko šie buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, arba ginčas buvo kilęs išimtinai tarp nukentėjusiųjų ir civilinių atsakovų dėl priteistinų sumų. Kaltinamieji kasacinių ginčų niekaip neinicijavo.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmoje instancijoje, nukentėjusysis profesionalų teisininką samdėsi ne dėl ginčų su civiliniu atsakovu (draudiku) dėl žalos dydžio, o dėl eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltės, padarytų KET pažeidimų teisinės reikšmės ir baudžiamosios atsakomybės klausimų, t. y. dėl ginčo, tiesiogiai nesusijusio su draudiku. Atitinkamai teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos priteistinos ne iš draudiko, o iš kaltinamojo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Dėl kitų procesinių klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė skiriama nebuvo, nėra tikslinga ją skirti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2025 m. birželio 2 d. sudarytą taikos sutartį tarp civilinio ieškovo S. B. (S. B.) bei civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovas sutinka sumokėti Ieškovui papildomą 1.200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio draudimo išmoką, kuria (kartu su jau išmokėta 3.000 Eur suma) bus atlyginta visa dėl 2023 m. birželio 9 d. eismo įvykio Ieškovo patirta neturtinė žala;

2. Atsakovas Taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą įsipareigoja išmokėti per 10 darbo dienų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į S. B. (S. B.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

3. Ieškovas pasirašydamas šį susitarimą, patvirtina, jog Atsakovui išmokėjus taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą 2 punkte nurodyta tvarka, yra pilnai atlyginta visa Ieškovo dėl eismo įvykio patirta neturtinė žala;

4. Taikos sutarties Šalys pareiškia, jog sudarius ir tinkamai įvykdžius šią Taikos sutartį, Ieškovas atsisako 2025 m. gegužės 23 d. civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1503-961/2025 pareikštų reikalavimų Atsakovui ir jokių kitų iš to kylančių reikalavimų Šalys viena kitai neturi. Ieškovas patvirtina, jog sudarant šią taikos sutartį yra atlyginti visi jo patirti nuostoliai susiję su 2023 m. birželio 9 d. įvykiu ir ateityje jokių papildomų reikalavimų Atsakovui dėl šio įvykio nereikš;

5. Ieškovas patvirtina, kad neprašo bylinėjimosi išlaidų iš Atsakovo, patirtos proceso išlaidos prašomos atlyginti BPK 105 straipsnyje nustatyta tvarka iš kaltinamojo.

Iš A. P. priteisti nukentėjusiajam S. B. 1600 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.