Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės S. L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovei Saulei L. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Ukmergės statyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes teismas neįtraukė į procesą atsakingų už žalą asmenų, bylą išnagrinėjo formaliai ir vienašališkai, nes nenustatė bylos nagrinėjimui reikšmingų faktų ir aplinkybių, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, ir netinkamai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo naštą.

Atsakovė nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas, todėl neturi pareigos atsakyti į ieškovės reikalavimus. Be to, atsakovė buvo pateikusi prašymą į bylą įtraukti atsakovu UAB „Ukmergės statyba“ ir namo administratorių UAB „Adminsta“, tačiau teismas netenkino šių prašymų, o UAB „Ukmergės statyba“ įtraukė trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės buto 2012-02-27 užliejimo vandeniu priežastimi galėjo būti ir kitų asmenų, t.y. gyvenamojo pastato statytojo trečiojo asmens UAB „Ukmergės statyba“ ir pastato administratoriaus UAB „Adminsta“, kalti veiksniai.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra terasos, iš kurios įvyko užpylimas, savininkė. Atsakovė turi galimybę iš savo buto patekti į ginčo terasą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ji yra faktinė ir vienintelė šios terasos valdytoja. Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogas yra dviejų lygmenų: dalis namo yra septynių aukštų, uždengta plokščiu stogu, dalis – šešių aukštų, uždengta plokščiu stogu/terasomis. Visas kritulių kiekis, kuris patenka ant 6 aukšto stogo/terasos, negali nutekėti kitaip, kaip per stoge/terasose įrengtas inžinerines sistemas. Po terasos danga yra įrengta stogo hidroizoliacija ir vandens nuleidimo sistema. Šeštojo aukšto stogo/terasos lietvamzdžiai ir kita inžinerinė įranga yra daugiabučio namo inžinerinės įrangos dalis. Pagal CK 4.83 str. 1 d. atsakovė turi teisę naudotis terasiniu namo stogu, esančiu prie jos buto (byloje įvardijamu terasa), tačiau tai nesukuria jai nuosavybės teisių į šią bendrą namo inžinerinę konstrukciją. Tai, kas skundžiamame teismo sprendime yra įvardijama kaip atsakovės terasa, iš tikrųjų yra šešių aukštų namo stogas (bendroji laikančioji konstrukcija), kurio paskirtis – saugoti pastatą nuo įvairaus aplinkos poveikio (kritulių, temperatūros svyravimų ir pan.). Teismas nenustatė, kad terasa yra ne tik vienos atsakovės nuosavybė ir nepagrįstai netaikė CK 4.82-4.83 str. nuostatų. Trečiojo asmens atsakovei buvo suteikta statybos darbų garantija, todėl už padarytą žalą ieškovei yra atsakingas buto pardavėjas (statytojas/rangovas). Be kita to, už pastato techninę priežiūrą yra atsakinga UAB „Adminsta“, kuri yra įsipareigojusi už užmokestį prižiūrėti namą, jo pagrindines konstrukcijas ir inžinerinę įrangą. Pastato administratoriui yra taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Atsakovės buto įsigijimo sutartyse nėra nuorodų į tai, kad ji įgyja nuosavybės teisę į terasinio stogo inžinerines konstrukcijas. Taigi terasinio stogo valdytojai CK 6.266 str. prasme yra atsakovė ir UAB „Adminsta“.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nepriklausomi ir nešališki statybos specialistai (ekspertai) būtų patvirtinę faktą, kad kondicionavimo sistema atsakovės bute terasoje 2011-07-14 buvo įrengta pažeidžiant terasos hidroizoliaciją. Kondicionavimo sistema atsakovės buto terasoje buvo pravesta ne pro terasos grindis, bet pro sieną žemiau vitrininių langų, terasos grindų aukštyje; byloje nėra pateikta sienos, per kurią buvo pravesta kondicionavimo sistema, projektinė detalė, todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybę, kad sienoje, per kurią buvo pravesta kondicionavimo sistema, yra sumontuota hidroizoliacija.

Ieškovė dėl žalos atlyginimo ikiteismine tvarka nesikreipė į atsakovę, bet kreipėsi į trečiąjį asmenį ir į draudimo bendrovę AB Lietuvos draudimas, tačiau nepalankių sau sprendimų įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Teismas, siekdamas nustatyti ieškovės butui padarytos žalos priežastį ir galimai atsakingus asmenis, nebuvo paskyręs ekspertizės, ir vertino tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Adminsta“ pateiktus byloje įrodymus, ir nepagrįstai jiems suteikė įrodomąją reikšmę. Be to, teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kurie patvirtintų ieškovės bute padarytos žalos dydį. Taigi teismas pažeidė civilinio proceso normose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 str.).

Taip pat teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens pateikto į bylą pateiktos lokalinės darbų sąmatos, kurioje remonto suma nurodyta 966,35 Lt. Teismas nepagrįstai išreiškė abejones dėl statytojo kompetencijos stokos surašant aptariamą lokalinę sąmatą; lokalinę sąmatą nepagrįstai įvertino kaip neaiškią; neatliko lokalinėje sąmatoje surašytų darbų ir naudojamų medžiagų apimties analizės, vertinant juos su incidento metu 2012-02-27 galimai padarytos žalos apimtimis, nepagrįstai nustatė, kad žalos atlyginimo kaina 966,35 Lt yra per maža. Teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą, nes iš atsakovės priteista ženkliai didesnė suma (6 000 Lt) negu tikrieji nuostoliai, kokius ji tikėtinai buvo patyrusi 2012-02-27 įvykio metu, ir tai reiškia nepagrįstą nukentėjusiosios ieškovės praturtėjimą.

Nors ieškovė įrodė, kad jos butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. 95 terasos, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė skirtingas ieškovės buto užliejimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, turėjo priimti išvadą, kad šios bylos atveju tiksli ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. 95 terasos patalpos nėra nustatyta. Atsakovės vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, darydamas prieštaringas išvadas, netinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, ir todėl teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų viseto. Šioje byloje atsakovės ir trečiojo asmens, turinčių priešingus interesus, į bylą pateikti įrodymai dėl žalą padariusio įvykio priežasties (priežasčių), prieštarauja vieni kitiems.

Teismas nevertino aplinkybės, kad iki 2012-02-27 incidento, nuo 2009 m. užliejimai į apatinį aukštą kartojosi, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl atsakovės kaltės buvo pažeistas dangos hidroizoliacinis sluoksnis.

Šioje byloje sprendžiant atsakingų asmenų atsakomybes už ieškovės butui padarytos žalos atlyginimo klausimą, turėjo būti taikoma CK 6.266 str. nustatyta statinio savininko (valdytojo) griežtoji atsakomybė už padarytą žalą, nes ieškovės buto žala užliejimu būtų padaryta dėl statinio trūkumų, t.y. netinkamas hidroizoliacijos įrengimas atsakovės buto terasoje. Teismas privalėjo konstatuoti, kad užliejimas įvyko dėl daugiabučio namo ir jo dalies (buto) trūkumų. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suponuoja išvadą, kad teismas ginčą išsprendė taikydamas bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus, o ne CK 6.266 str., ir taip elgdamasis pažeidė materialiosios teisės normas.

Terasa yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys (Nekilnojamojo turto registro išrašas; CK 4.82 str. 1,3 d.; Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Terasa negali būti laikoma bendros nuosavybės objektu, nes atsakovės kaip terasos savininkės teisės šiuo atveju nėra ribojamos kitų to paties namo savininkų naudai, kadangi atsakovė nevaržomai ir neribojamai naudojasi terasa tik viena. Atsakovė įsigydama butą, nuosavybės teise įgijo ir terasą, kuri laikytina buto priklausiniu (CK 4.19 str.) ir šiuo atveju terasos negalima laikyti namo bendros nuosavybės objektu. Įėjimas į terasą yra numatytas vienas ir tik iš atsakovei priklausančio buto ir juo ji naudojasi. Kiti namo bendraturčiai į terasą patekti kitaip kaip per atsakovės butą neturi jokios galimybės.

Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – savavališkas kondicionavimo sistemos įsirengimas pažeidžiant hidroizoliacinius sluoksnius, sąlygojo žalos atsiradimą. Trečiasis asmuo dėjo visas pastangas, kad užliejimo būtų išvengta. Dar 2011-07-14, t.y. iki ieškovės buto užliejimo 2012-02-27, trečiasis asmuo ir pastato administratorius UAB „Adminsta“ nustatė, kad be trečiojo asmens (namo statytojo) ir pastato administratoriaus žinios atsakovė įsirengė kondicionavimo sistemą. Ją įrenginėjant buvo pažeisti prieš metus atnaujinti hidroizoliacijos sluoksniai. Dėl šių aplinkybių buvo surašytas apžiūros aktas ir informuota atsakovė. Tačiau atsakovė nereagavo į šiuos perspėjimus ir nedemontavo kondicionieriaus iki ieškovės buto užliejimo, nesprendė susidariusios problemos, taip pat ir nepareiškė, kad nesutinka su apžiūros akte nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į kondicionavimo sistemą montavusią įmonę, kurios prakirsti vamzdžiai grubiai pažeidė hidroizoliacijos sluoksnį, nors kondicionavimo sistemos montavimo darbams yra taikomas 5 m. garantinis terminas. Trečiasis asmuo, norėdamas išsiaiškinti, kokia įmonė atliko kondicionavimo sistemos montavimo darbus, kokius kvalifikacijos dokumentus turėjo įmonė, kokiu būdu atsakovė priėmė atliktus darbus bei kokios garantijos buvo suteiktos atliktiems darbams, prašė teismo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu įmonę, atlikusią atsakovei kondicionavimo sistemos montavimo darbus, bet su šiuo prašymu nesutiko pati atsakovė ir teismas prašymo netenkino.

Nepagrįstas atsakovės nurodytas argumentas, kad pratekėjimas galėjo būti ir dėl atšokusių ar nepritvirtintų plytelių bei grindjuosčių (apvadų), t.y. jog pratekėjimas galėjo būti dėl apdailos detalių trūkumų, už kuriuos atsakinga yra pati atsakovė. Atsakovė neįrodė, kad 2012-02-27 žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovės kaltės, t.y. kad vandens pratekėjimas ieškovės bute buvo pro kitas vietas, o ne pro minėtus pažeistus hidroizoliacijos sluoksnius dėl netinkamai atsakovės įsirengtos kondicionavimo sistemos, dėl kurios blogo įrengimo trečiasis asmuo ir pastato administratorius jau buvo perspėję atsakovę dar iki ieškovės buto užliejimo. Pažymi, kad trečiajam asmeniui sutaisius kondicionierių vamzdynų prakirstas hidroizoliacijos sluoksnio vietas, užpylimų daugiau nebuvo.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens ir pastato administratorius UAB „Adminsta“ veiksmų neteisėtumą ir, tuo labiau, priežastinį ryšį dėl kilusios žalos, o neteisėti atsakovės veiksmai yra akivaizdžiai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala. Todėl atmestini argumentai, kad už ieškovei padarytą žalą turėtų atsakyti trečiasis asmuo ir į bylą neįtrauktas pastato administratorius UAB „Adminsta“. Pažymi, kad jeigu atsakovė būtų atsakingai elgusis, prieš įrenginėdama kondicionavimo sistemą būtų suderinusi darbus su rangovu ar pastato administratoriumi bei paprašiusi terasos detalės brėžinių, kad įrenginėjant kondicionavimo sistemą, nebūtų pažeisti terasų hidroizoliacijos sluoksniai.

Būtent apeliantės neteisėti veiksmai – savavališkas kondicionavimo sistemos įsirengimas pažeidžiant prieš metus atnaujintus hidroizoliacinius sluoksnius – sąlygojo žalos atsiradimą, todėl už kilusią žalą atsakyti turi atsakyti tik ji, o ne trečiasis asmuo ir daugiabučio administratorius UAB „Adminsta“. Be to, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad trečiasis asmuo ir administratorius dėjo pastangas, kad būtų išvengta galimos žalos.

Nėra jokio pagrindo konstatuoti namo statybos rangovo ir administratoriaus suinteresuotumo bylos baigtimi, nes atsakovės veiksmų neteisėtumą pagrindžiantys dokumentai surašyti dar iki ieškovės buto užliejimo. Kadangi atsakovė nepateikė jokių suinteresuotumą pagrindžiančių įrodymų, todėl šie argumentai dėl trečiojo asmens ir daugiabučio administratoriaus suinteresuotumo yra atmestini.

Atsakovės argumentas, kad teismas, siekdamas nustatyti ieškovės butui padarytos žalos priežastį ir galimai atsakingus asmenis, nebuvo paskyręs ekspertizės, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu neteikė prašymo dėl ekspertizės skyrimo, o esant visiems žalos padarymo ir apeliantės veiksmų neteisėtumą pagrindžiantiems įrodymams, teismas priėmė pagrįstą sprendimą byloje.

Teismas pagrįstai vertino ne tik AB „Lietuvos draudimas“ žalos nustatymo dokumentus, bet ir 2012-03-02 apžiūros aktą, kuriame aprašyta padaryta žala bei pateiktos nuotraukos. Ieškovė pateikė teismui AB „Lietuvos draudimas“ parengtus raštus žalos dydžiui įrodyti ir pagrįsti žalos atsiradimo faktą.

Teismas pagrįstai nesivadovavo trečiojo asmens sudaryta lokaline sąmata, kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių šią sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų bei šioje sąmatoje nėra įvertinti visi būtini darbai. Priešingai, T. D. yra kvalifikuotas ekspertas, turintis nemažą patirtį žalos nustatytino srityje, atsakovė nepateikė jokių žalos dydį paneigiančių dokumentų, todėl 6 000 Lt dydžio žala priteista teisingai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-02-27 vandeniu buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės patirti nuostoliai neatlyginti. Nustatyta, kad buvo užlietos ieškovės buto lubos, gipso kartonas, lango angokraštis, šviestuvas, lentynos, laminuotos plokštelės. Statytojo/rangovo (trečiojo asmens) UAB „Ukmergės statyba“ 2012-03-01 ir 2012-05-08 raštų duomenimis, ieškovės butas užlietas dėl atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), terasoje pažeistų hidroizoliacinių sluoksnių, netinkamai atsakovei 2011-07-14 įsivedant kondicionavimo sistemą. Ieškovės užsakymu atliktos ekspertizės, kurią atliko atestuotas projektuotojas ir darbų vadovas T. D., pagrindu buvo nustatyta, kad patirtos žalos kompensavimo kaina sudaro 8 376 Lt.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės 8 376 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovei atsakovės 6 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines procesines palūkanas ir 612,90 Lt bylinėjimosi išlaidas, konstatuodamas, kad yra visos būtinosios sąlygos konstatuoti atsakovės atsakomybei dėl ieškovei padarytos žalos.

Šioje byloje nagrinėjamas atsiradusios žalos dėl buto užliejimo vandeniu atlyginimo klausimas. Pats padarytos ieškovei žalos faktas nėra ginčo objektas nagrinėjamu atveju, jis yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais, ir bylos šalys šio fakto neginčija, tačiau atsakovės teigimu, ji nėra vienintelė atsakovė šioje byloje, iš kurios ieškovei turi būti priteistas žalos atlyginimas, nes atsakingi yra ir gyvenamojo pastato statytojas – trečiasis asmuo UAB „Ukmergės statyba“, taip pat pastato administratorius UAB „Adminsta“.

Su tokia atsakovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. CK 6.266 str. nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl ieškovei priklausančio buto užliejimo vandeniu yra atsakinga vienintelė atsakovė, to paties namo buto Nr. 95 ir jo priklausinio – terasos (kurioje dėl savavališko kondicionavimo sistemos įsirengimo buvo pažeisti terasos dangos hidroizoliaciniai sluoksniai, ir iš kurios nutekėjo vanduo į ieškovės butą) savininkė. Nustatyta, kad atsakovė 2008-12-31 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su terasa (VĮ Registrų cento Nekilnojamojo turto registro 2009-01-09 išrašas). Vieši įregistruoti duomenys yra laikomi teisingais ir turinčiais įrodomąją reikšmę, kol nėra paneigti ir nuginčyti. Taigi Nekilnojamojo turto registro 2009-01-09 išrašo duomenys, taip pat Buto statybos rangos sutarties 2.1 p. patvirtina, kad terasa priklauso ieškovei nuosavybės teise – terasą pradinė savininkė pirko atskirai nuo buto; atsakovė yra vienintelė, kuri gali naudotis minėta terasa, t.y. turi praėjimą į terasą tik iš savo buto. Be to, terasa yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, t.y. ji nėra bendros nuosavybės objektas (CK 4.19 str., 4.82 str. 1, 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ji nėra vienintelė terasos savininkė, kadangi ši aplinkybė yra įrodyta priešingai byloje surinktais įrodymais.

Civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 str.). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto (priklausinių), o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užliejimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to ieškovas turi pateikti įrodymus, kad vandens užliejimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik įvertinus visas aplinkybes, galima spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 str., CPK 159 str. 1 d.).

Atsakovės teigimu, ji nėra kalta dėl ieškovės buto užliejimo, t.y. savarankiškas kondicionavimo sistemos įrengimas atsakovės bute nebuvo vandens pralaidumo priežastis į ieškovės butą. Atsakovės teigimu, šio įvykio priežastys buvo namo statytojo rangovo atliktų darbų, kuriems taikoma 10 m. garantija, paslėpti trūkumai, taip pat namo administratoriaus neveikimas. Su tokiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes atsakovė nepateikė įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti, todėl šie argumentai vertintini tik kaip nepagrįstos prielaidos. Vadovaujantis trečiojo asmens UAB „Ukmergės statyba“ 2012-03-01 ir 2012-05-08 raštais (I t., b.l. 16-18), ir techninio pastato prižiūrėtojo UAB „Adminsta“ 2012-03-02 raštu, konstatuota, kad 2014-02-27 ieškovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėti vandens prabėgimai yra dėl pažeistų bei neužtaisytų arba netinkamai užtaisytų hidroizoliacinių sluoksnių buto, adresu (duomenys neskelbtini), terasoje. Šiuose raštuose esanti informacija nebuvo paneigta, be to, pati atsakovė, pasirašydama 2012-03-13 patalpos apžiūros aktą (I t., b.l. 66), pripažino, kad hidroizoliacija buvo pažeista dėl jos netinkamai įrengtos kondicionavimo sistemos. Sutiktina su argumentu, kad atsakovė būtų atsakingai elgusis, jei prieš įrenginėdama kondicionavimo sistemą būtų suderinusi darbus su rangovu ar pastato administratoriumi bei paprašiusi terasos detalės brėžinių, kad įrenginėjant kondicionavimo sistemą nebūtų pažeisti terasų hidroizoliacijos sluoksniai.

Dar 2011-07-14, t.y. iki ieškovės buto užliejimo 2012-02-27, trečiasis asmuo ir pastato administratorius UAB „Adminsta“ buvo nustatęs, kad be trečiojo asmens (namo statytojo) ir pastato administratoriaus žinios atsakovė savavališkai įsirengė kondicionavimo sistemą, atsakovė buvo įpareigota nedelsiant demontuoti kondicionavimo sistemas, kadangi jau buvo gauti skundai dėl butų, esančių po terasomis, užliejimo (I t., b.l. 103-104). Taigi atsakovė, disponuodama minėtais faktais, nesiėmė priemonių užkirsti kelią galimai dar didesnei žalai ateityje, t.y. ilgą laiką elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nereagavo į trečiojo asmens įspėjimus. Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo tinkamai nevykdė savo pareigų pašalinti statybos trūkumus pastato garantiniu laikotarpiu ir/ar atlikti pastato remonto ir priežiūros darbus. Atsakovės nuomone, būtent ši aplinkybė, kad trečiasis asmuo atliko netinkamai atsakovės buto terasos grindų hidroizoliacijos darbus, t.y. tinkamai nesutvarkė atsakovės buto terasos grindis 2010 m., kadangi jau po 1,5 m. buvo daug atšokusių terasos grindų plytelių bei nesuklijuotų apvadų, įtakojo ieškovės buto apliejimą 2012-02-27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti defektai, net jeigu jie ir galėjo padaryti įtaką vandens pralaidumui į ieškovės butą, taip pat buvo atsakovei priklausiusioje nuosavybės teise terasoje, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į paslaugų tiekėjus dėl remonto, nors būtent atsakovė turėjo imtis veiksmų ir sutvarkyti jai priklausančios terasos grindų dangą. Byloje taip pat nėra ir duomenų, kad atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį ar namo administratorių iki ieškovės buto apliejimo 2012-02-27 su prašymu sutaisyti terasos grindų dangą arba su pretenzija ištaisyti grindų dangos trūkumus, jeigu, atsakovės nuomone, jie atsirado dėl trečiojo asmens nekokybiškai atliktų darbų. Taip pat atsakovė byloje neprašė skirti ekspertizės dėl ieškovės buto užliejimo priežasties nustatymo, jeigu ji nesutiko su kitų šalių pateiktais įrodymais apie kondicionieriaus netinkamo įrengimo priežastį, todėl byloje surinkti įrodymai apie nerūpestingą ir savavališką atsakovės elgesį iki 2012-02-27 įvykio, kondicionieriaus netinkamo įrengimo priežastį, sukėlusią ieškovės buto apliejimą 2012-02-27, yra nepaneigti ir pakankami konstatuoti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 str.), taikytinas atsakovei.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė, prieš kreipdamasis į teismą, galėjo patikrinti, kada užbaigtas statyti gyvenamasis namas, įsitikinti, kad nepasibaigęs garantinis terminas paslėptoms konstrukcijoms, taip pat patikrinti kas administruoja ir prižiūri techninę pastato dalį ir pareikšti ieškinį tinkamiems atsakovams. Su tokiais atsakovės argumentais nesutiktina, kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie paslėptus pastato konstrukcijų trūkumus, atsakovė neprašė ekspertizės ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, todėl atsakovės argumentai atmestini kaip paneigti byloje esančia medžiaga.

Taigi minėti duomenys ir įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, kad atsakomybė atlyginti ieškovei žalą yra taikoma tik atsakovei, nes byloje nėra kitokių pagrįstų įrodymų dėl netinkamų trečiojo asmens ar namo administratoriaus veiksmų. Todėl kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad žala turi būti priteista iš trečiojo asmens ar (ir) namo administratoriaus.

Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais ir mano, kad skundžiamoje nutartyje teismas visapusiškai išnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus ir juos teisingai įvertino pagal teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nusistovėjusias taisykles. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-85/2014; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pakankamai tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, nerūpestingą elgesį, kuriuos patvirtino ir trečiasis asmuo bei namo administratorius. CPK 12 bei 13 str. nustatyti dispozityvumo bei rungimosi principai nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Konstatuotina, kad atsakovė savo teiginius, kad ji nėra kalta dėl ieškovei padarytos žalos, pagrindžiančių įrodymų nepateikė į bylą, todėl pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas prielaidomis, pagrįstai ir teisingai vertino kitų bylos šalių pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovės veiksmais, dėl kurių kilo žala. Taip pat atsakovė, ginčydama ieškovės pateiktą sąmatą, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neprašė skirti ekspertizės byloje.

Atsakovės teigimu, teismas taip pat netinkamai ištyrė įrodymus, kurie patvirtintų ieškovės bute padarytos žalos dydį. Ieškovė nuostoliams pagrįsti pateikė kvalifikuoto projektuotojo ir darbų priežiūros vadovo T. D. (I t., b.l. 12) parengtą lokalinę sąmatą (I t., b.l. 13-15). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, padarytos žalos kompensavimo kainą apskaičiavo kvalifikuotas asmuo, turintis ypatingo statinio (gyvenamųjų, negyvenamųjų pastatų, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominę, sąnaudų kiekių žiniaraščiai) vadovo ir jo vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą (I t., b.l. 36). Teismas, remdamasis šiais įrodymais, nustatė, kad buvo užlietos ieškovės buto lubos, gipso kartonas, lango angokraštis, šviestuvas, lentynos, laminuotos plokštelės, tai patvirtino ir teismui pateiktos nuotraukos, darytos po buto užliejimo, iš kurių matyti surūdijęs nuo drėgmės šviestuvas, pažeistos lentynos, pažeistos lubos, atsilupusios sienos.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl trečiojo asmens pateiktos lokalinės darbų sąmatos, kurią sudarė V. S., ir kurioje remonto suma nurodyta 966,35 Lt, vertinimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šioje sąmatoje yra nurodyta nepagrįstai per maža darbų, reikalingų atlikti ieškovei, apimtis, taigi atitinkamai ir žalos atlyginimo bendra kaina. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie šios sąmatos rengėjos – V. S. kompetenciją atlikti tokio pobūdžio skaičiavimus, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog negalima remtis šia lokaline sąmata.

Atsakovės teigimu, ieškovė dėl žalos atlyginimo ikiteismine tvarka nesikreipė į atsakovę, bet kreipėsi į trečiąjį asmenį ir į draudimo bendrovę AB Lietuvos draudimas, tačiau nepalankių sau sprendimų įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Paaiškintina, kad ieškovė dėl padarytos žalos jos nuosavybės teise priklausančiam butui atlyginimo turi įstatymų nustatytą teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, t.y. tarp jų ir teisę kreiptis į teismą, o ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka šios kategorijos bylose nėra privaloma, todėl atsakovės argumentai, susiję su tuo, kaip turėjo elgtis ieškovė šiuo konkrečiu atveju, yra atmestini.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 210 Lt (350,44 Eur). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos šios išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. L. T. ieškovės N. S. naudai 350,44 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.