Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo pareiškė šiuos materialinio pobūdžio prašymus:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B. išdirbęs ypatingose sąlygose nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d. darbo kategorijoje Nr. 2151200a – šaltkalviu; nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d. darbo kategorijoje Nr. 2151200a – šaltkalviu; nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d. ir nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d. darbo kategorijoje Nr. 2170500a – derintoju; nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. vasario 15 d. darbo kategorijoje Nr. 23200000-19756-... suvirintoju ir Nr. 2151200a – šaltkalviu; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d. darbo kategorijoje Nr. 23200000-19756-... suvirintoju ir Nr. 2751200a – šaltkalviu; nuo 1981 m. sausio 4 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d. darbo kategorijoje Nr. 23200000-19756-... suvirintoju ir Nr. 2151200a – šaltkalviu – 8 metus 5 mėnesius 21 dieną;

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B. gavęs pagrindinių pragyvenimo šaltinio užmokesčio: 360,00 rublių nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d.; 1 349,33 rublių nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d.; 1 610,66 rublius nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d. ir nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d., 3 866,67 rublius nuo 1981 m. sausio 4 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d.;

3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo pareiškėjo A. B. užmokesčio: nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d. priskaičiuoti, įnešti 114,84 rubliai valstybinio socialinio draudimo įnašo; nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d. priskaičiuoti, įnešti 430,44 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašo; nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d. ir nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d. priskaičiuoti, įnešti 611,80 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašo; nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. vasario 15 d. priskaičiuoti, įnešti 1 656,50 rublių valstybinio socialinio draudimo įnašo 1 018,82 rublių; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d. priskaičiuoti, įnešti 325,00 rubliai valstybinio socialinio draudimo įnašo, nuo 1981 m. sausio 4 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d. priskaičiuoti, įnešti 1 233,47 rubliai valstybinio socialinio draudimo įnašo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriame prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas dirbo pareiškime nurodytais laikotarpiais (periodu nuo 1962-08-01 iki 1983-02-21) ypatingomis sąlygomis, gavo atitinkamas pajamas, nuo kurių dydžio sumokėti socialinio draudimo įnašai. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad bylose pareikšti prašymai nėra tapatūs.

9. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir motyvuodamas tuo, kad yra įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022, kurią Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

10. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktą; kt.). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).

12. Pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenis Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas darė išvadą, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl nepertraukiamo darbo stažo, gautų pajamų ir sumokėtų socialinio draudimo įnašų, darbo ypatingomis darbo sąlygomis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, todėl nėra būtinų sąlygų, numatytų CPK 444-445 straipsniuose, juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Šioje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškime nurodytais laikotarpiais nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1983 m. vasario 21 d. dirbo ypatingomis sąlygomis, gavo darbo užmokestį ir sumokėjo pensijų socialinio draudimo įnašus, taip pat, kad dirbo nepertraukiamai pareiškime nurodytais laikotarpiais (periodu nuo 1962 m. gruodžio 16 d. iki 1986 m. gegužės 23 d.). Nustatytais juridiniais faktais siekia darbo laiko, darbo ypatingomis sąlygomis laiko, išėjimo į senatvės pensiją datos, bazinės ir individualios dalies valstybinės socialinio draudimo pensijos, 60-ties mėnesių kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis perskaičiavimo.

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas dirbo ypatingomis sąlygomis pareiškime nurodytais atitinkamais laikotarpiais nuo 1962 m. gruodžio 16 d. iki 1986 m. gegužės 23 d.), gavo atitinkamas pajamas, nuo kurių dydžio sumokėti socialinio draudimo įnašai. Nurodė, kad juridiniai faktai nustatytini duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą ir socialinio draudimo išmokų skaičiavimui.

14. Taigi, tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022 , tiek nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodydamas tas pačias faktines aplinkybes, nors skirtingai lingvistiškai suformuluodamas pareiškimo dalyką, prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktais siejo su kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas įgijimu ir socialinio draudimo išmokų perskaičiavimu, t. y. siekė to paties materialinio teisinio rezultato. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo pareiškimų pagrindas ir dalykas yra tapatūs.

15. Taip pat tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2YT-7970-1164/2022 šalys yra tapačios. Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pareiškėjas be pagrindo papildomai nurodė suinteresuotais asmenimis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 –ąjį skyrių, Kauno apygardos prokuratūrą, nes nenurodė kaip byla susijusi su jų teisėmis ir pareigomis (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl pareiškimų tapatumo bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi.

17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad nutartis formali ir nemotyvuota. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020 25 punktą).

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.