- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- A-556-2269-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00242-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- L. P., I. P.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- Anykščių rajono savivaldybės administracijai, V. Č., I. Č.
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai, V. Č., I. Č. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. P. ir I. P. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 2-9), prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. išduotą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1781; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimą „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto“ Nr. (6.3)-2D-14429; 3) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių išduoti pareiškėjams teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama išvada. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai paaiškino, kad pagal Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. išduotas planavimo sąlygas ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. išduotą planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo parengtas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Detalaus planavimo tikslas yra minėtų žemės sklypų sujungimas ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties į kitą - komercinės paskirties objektų teritorijas, degalinių ir autoservisų statinių statybai. Anykščių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. gegužės 4 d. kompleksinio derinimo protokolu nutarta šį detalųjį planą derinti. Parengtas ir suderintas detalusis planas buvo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui patikrinti, tačiau buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktas, kurio išvada buvo neigiama. Patikrinimo akte nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja specialiojo plano „Anykščių rajono degalinių išdėstymo schema“ sprendiniams, pagal kuriuos sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (Didžiakaimio) suplanuota tik viena degalinė, kurios vieta nustatyta konkrečiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), prieštarauja Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, nes bendrojo plano sprendiniuose, sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (prie Didžiakaimio), taip pat suplanuota tik viena degalinė ir minėtos sankryžos teritorijoje Anykščių rajono savivaldybės administracija yra išdavusi planavimo sąlygų sąvadą TD-103 detaliajam planui rengti, numatant degalinės statybą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai nurodė, kad degalinės planavimas ir statyba pagal detalųjį planą rekreacijai ir komercijai (RK) priskiriamuose žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) galima, kadangi tokia galimybė numatyta bendrajame plane, pagal bendrojo plano sprendinius degalinės statybos vieta nurodyta būtent minėtuose žemės sklypuose, o žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal bendrojo plano sprendinius yra žemės ūkio paskirties sklypams priskirtoje zonoje, todėl jame komercinė veikla negalima. Pažymėjo, kad patikrinimo akte minimas specialusis planas yra patvirtintas anksčiau nei bendrasis planas, tai reiškia, jog Anykščių rajono degalinių išdėstymo schemos sprendiniai buvo išnagrinėti rengiant aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą - Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Taigi esant neatitikimų tarp bendrojo plano ir specialiojo plano, reikia vadovautis bendrojo plano sprendiniais, pagal kuriuos kelių A6 ir 1201 sankryžos pietinėje dalyje, t. y. žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyta planuojama degalinė, kuri pažymėta kaip prioritetinė - viena iš devynių suplanuotų prioritetinių degalinių Anykščių rajone. Skundžiamuose aktuose nurodoma, jog Anykščių rajono savivaldybės administracija yra išdavusi planavimo sąlygų sąvadą TD-103 detaliajam planui rengti, numatant degalinės statybą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau bendrajame plane prie kelių A6 ir 1201 sankryžos (prie Didžiakaimio) yra numatyta tiktai viena prioritetinė degalinė, bet nedraudžiama planuoti daugiau negu vieną ne prioritetinę degalinę, bei išduoti daugiau nei vienerias planavimo sąlygas detaliesiems planams rengti. Pareiškėjų manymu, skundžiami sprendiniai kaip neteisėti turi būti panaikinti bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius įpareigotas išduoti pareiškėjams teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama išvada.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą (b. l. 79–87) prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Inspekcija nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. išduotame teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-1781 dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano yra pagrįstai ir teisėtai įrašyta neigiama išvada, nes detalusis planas prieštarauja specialiajam planui - Anykščių rajono išdėstymo schemai, ir Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Detaliuoju planu planuojama teritorija pagal bendrojo plano brėžinį patenka į RK zoną, kuri bendrojo plano tekstiniuose sprendiniuose nurodyta kaip arealai skirti rekreacijai ir komercijai. Pagal bendrojo plano sprendinius, šioje zonoje pramoninės - komercinės paskirties pastatų statyba galima parengus detaliuosius planus, kai tokių statinių statyba yra numatyta prieš tai parengtuose specialiuosiuose planuose. Bendrajame plane sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (Didžiakaimio) suplanuota tik viena prioritetinė degalinė, kurios vieta yra orientacinė, konkreti vieta šiame plane nenustatyta. Neprioritetinių degalinių statyba prie ginčo sankryžos bendruoju planu nenumatyta. Specialiajame plane nustatyta konkreti degalinės statybos vieta tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Č. ir I. Č. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono savivaldybės administracija yra išdavusi planavimo sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti, numatant degalinės statybą konkrečioje plane nustatytoje vietoje, t. y. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prieštaravimų tarp bendrojo plano ir specialiojo plano sprendinių nėra, nes juose sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (Didžiakaimio k.) yra numatyta tiktai vienos degalinės statyba. Pareiškėjų parengtas detalusis planas neatitinka planavimo dokumentų nuostatų, kadangi degalinės statyba planuojamoje teritorijoje numatyta ne specialiojo plano nustatytoje vietoje. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies reikalavimams ir išduotoms planavimo sąlygoms. Pažymi, kad skundžiamą 2012 m. spalio 4 d. sprendimą priėmė centrinis administravimo subjektas – Inspekcija, todėl byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 3 dalies ir 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal kompetenciją.
Trečiojo suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovai su skundo reikalavimais sutiko, mano, kad Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. išduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-1781 yra neteisėtas. Nurodė, kad sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (Didžiakaimio k.) yra planuojama dviejų degalinių statyba. Išduodant planavimo sąlygas V. Č. ir I. Č. detaliajam planui rengti, buvo vadovaujamasi specialiuoju planu, kuriame degalinės statyba numatyta žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjams išduodant planavimo sąlygas žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Didžiakaimio k. detaliojo planavimo dokumentui rengti, buvo vadovaujamasi aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentu - Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Šiame plane yra nurodyta ir aprašyta planuojamų žemės sklypų vieta, degalinės simbolis, reiškiantis prioritetinės degalinės vietą, yra pažymėtas areale, skirtame rekreacijai ir komercijai (RK). Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 4.3 lentelėje yra įvardyta, kad RK zonose pramonės - komercinės paskirties pastatų statyba galima pagal detaliuosius planus, o kitose zonose specialiuosiuose planuose nurodytose vietose. Bendrajame plane numatyta degalinės vieta atitinka žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimo vietą, todėl vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais pareiškėjams buvo išduotos planavimo sąlygos minėtų žemės sklypų detaliojo plano rengimui, kurio tikslas yra žemės sklypų apjungimas ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą - komercinės paskirties objektų teritorijas, degalinių ir autoservisų statinių statybai.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu (b. l. 134–140) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-1781 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau - ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris galiojo ginčijamų sprendimų priėmimo metu, ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės). Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 31 dalimi, 2 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 6 dalimi, 24 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsnio 3 dalimi, 26 straipsnio 5 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 16.3, 21, 45.3, 48 punktais, Aprašo 14.2 punktu. Teismas rašytine bylos medžiaga – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, nustatė, kad žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,8700 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2,0700 ha ploto), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjams L. P. ir I. P. Šių abiejų žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. AĮ-493 priėmė sprendimą sudaryti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį su L. P. ir I. P., rengiančiais žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliojo planavimo tikslas – šių žemės sklypų apjungimas ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą – komercinės paskirties objektų teritorijas, degalinių ir autoservisų statinių statybai. Pareiškėjams 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriose nurodyta, jog planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, t. y. Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (2008 m. birželio 26 d. Nr. TS-223) ir specialusis planas - Anykščių rajono degalinių išdėstymo schema (2002 m. gegužės 3 d. Nr. 85 su 2007 m. spalio 25 d. Nr. TS-408 pakeitimais). Pareiškėjams 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. TD-86. Parengto žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad teritorijoje galioja Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-223, ir Specialusis planas - Anykščių rajono degalinių išdėstymo schema, patvirtinta Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 85 (su vėlesniais papildymais, patvirtintais Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 sprendimu Nr. TS-408). Žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo apsvarstytas Anykščių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012 m. gegužės 4 d. posėdyje ir nutarta derinti žemės sklypų detalųjį planą, tačiau jis nėra patvirtintas kompetentingos institucijos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrinęs parengtą detalųjį planą 2012 m. rugpjūčio 29 d. išduotame teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-1781 įrašė neigiamą patikrinimo išvadą, nurodydamas, kad pareiškėjų rengiamas detalusis planas prieštarauja specialiojo plano – Anykščių rajono degalinių išdėstymo schemos sprendiniams, kuriais sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (prie Didžiakaimio k.) suplanuota tik viena degalinė, kurios vieta nustatyta konkrečiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrojo plano sprendiniams, nes sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio suplanuota tik viena degalinė. Minėtos sankryžos teritorijoje yra išduotas planavimo sąlygų sąvadas Nr. TD-103 detaliajam planui rengti, numatant degalinės statybą specialiame plane nustatytoje vietoje, t. y. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo atsakovo patikrinimo aktu, jį apskundė Inspekcijai, tačiau 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ,,Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto“ Nr. (6.3)-2D-14429 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimo aktas buvo paliktas nepakeistas. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog planuojamoje teritorijoje galioja specialusis planas - Anykščių rajono degalinių išdėstymo schema su pakeitimais, patvirtintais Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-408, kuriais buvo numatyta nauja vieta stacionarinei degalinei įrengti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Anykščių rajono degalinių išdėstymo schemos ir paaiškinimo rašto matyti, kad šioje teritorijoje yra numatyta tiktai vienos stacionarios degalinės statyba, konkrečiai žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,2110 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Č. ir I. Č. Pagrindinė tikslinė šio žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta – žemės ūkio. Anykščių rajono savivaldybės administracija V. Č. ir I. Č. 2011 m. spalio 21 d. išdavė planavimo sąlygų sąvadą Nr. TD-103 detaliojo planavimo dokumentui rengti. Detalaus planavimo tikslas – žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą – komercinės paskirties objektų teritorijas (degalinių ir autoservisų statinių statyba). Akivaizdu, jog rengiant detalųjį planą, numatant dar vienos degalinės statybą pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, apjungiant žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo atsižvelgta į specialiojo plano – Anykščių rajono degalinių išdėstymo schemos sprendinius, pagal kuriuos, sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (prie Didžiakaimio k.), suplanuota tik viena degalinė, kurios vieta nustatyta konkrečiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja specialiojo plano sprendiniams, kadangi detaliuoju planu yra ne tik neatsižvelgiama į specialiojo plano sprendinius, kuriais suplanuota tik vienos degalinės statyba konkrečiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau minėtu planu yra koreguojami specialiojo plano sprendiniai, kas akivaizdžiai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Teismas pabrėžė, jog reikalavimas rengiant detalųjį planą vadovautis specialiojo plano sprendiniais pareiškėjams buvo aiškiai nurodytas planavimo sąlygose, tačiau pareiškėjai šio reikalavimo nesilaikė. Specialusis planas yra galiojantis ir rengiant detaliuosius planus būtina vadovautis jo sprendiniais. Ginčo teritorijoje be specialiojo plano galioja ir Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-223. Šiame plane yra nurodyta ir aprašyta planuojamų žemės sklypų vieta, degalinės simbolis, reiškiantis prioritetinės degalinės vietą, yra pažymėtas areale, skirtame rekreacijai ir komercijai (RK). Bendrojo plano tekstinių sprendinių 4.4 dalyje įtvirtinti teritorijos naudojimo reglamentai, 4.3 lentelėje nustatytas statybos reglamentavimas, lentelės 8 punkte (statybų pobūdis ir sąlygos) nurodyta, kad pramoninės - komercinės paskirties pastatų statyba galima pagal detaliuosius planus I, RK, III-VIII zonose, specialiuosiuose planuose nurodytose vietose. Nagrinėjant šiuos sprendinius tiek sisteminiu, tiek lingvistiniu, tiek loginiu metodu, jie negali būti aiškinami kaip leidžiantys RK zonoje statyti komercinės paskirties pastatus vien tik pagal detaliuosius planus, prieš tai konkrečios statybos vietos nenumačius specialiuosiuose planuose. Bendrajame plane sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (Didžiakaimio) suplanuota tik viena prioritetinė degalinė, kurios vieta yra orientacinė. Konkreti degalinės vieta šiame plane nenustatyta, tai teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovai. Neprioritetinių degalinių statyba prie ginčo sankryžos bendruoju planu nenumatyta. Aplinkybę, kad pareiškėjai netinkamai aiškina bendrojo plano sprendinius, pagrindžia ir tai, jog Anykščių rajono savivaldybės administracija, išduodama planavimo sąlygas detaliojo plano rengimui, nurodė, vadovautis ne tik bendrojo plano sprendiniais, bet ir specialiuoju planu, kuris nurodo tikslias degalinių statybos vietas. Tai paneigia pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad degalinės planavimas ir statyba pagal detalųjį planą rekreacijai ir komercijai priskiriamuose žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) galima, kadangi tokia galimybė numatyta bendrajame plane. Pagal bendrojo plano sprendinius degalinės statybos vieta nurodyta būtent minėtuose žemės sklypuose, o žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal bendrojo plano sprendinius yra žemės ūkio paskirties sklypams priskirtoje zonoje, todėl jame komercinė veikla negalima. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek bendrajame, tiek specialiajame planuose sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio (prie Didžiakaimio k.) yra suplanuota tik vienos degalinės statybos vieta. Prieštaravimų tarp bendrojo plano ir specialiojo plano sprendinių nėra. Detalusis planas neatitinka minėtų planavimo dokumentų nuostatų, taigi jo sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies reikalavimams ir išduotoms planavimo sąlygoms. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, kaip valstybinės teritorijų planavimo priežiūros subjektas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrino pareiškėjų parengto detaliojo plano sprendinių atitikimą Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams ir nustatęs faktą, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja bendrojo ir specialiojo plano sprendiniams, teisėtai ir pagrįstai tai konstatavo 2012 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. TP1-1781. Todėl panaikinti 2012 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktą Nr. TP1-1781 bei Inspekcijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (6.3)-2D-14429 ir įpareigoti atsakovą išduoti patikrinimo aktą su teigiama išvada nėra teisinio pagrindo. Kadangi pareiškėjų skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 143–151) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo neatsižvelgė į kai kuriuos į bylą pateiktus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas netinkamai vertino Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-223 patvirtinto Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius, jų santykį su Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-408 patvirtintu specialiuoju planu „Anykščių rajono degalinių išdėstymo schema“ (toliau – ir Specialusis planas), dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog detalusis planas prieštarauja Bendrajam ir Specialiajam planui ir nepagrįstai ginčo atvejui pritaikė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatą.
3. Teismas neteisingai taikė ir aiškino Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią specialiųjų planų sprendiniai negali prieštarauti galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams. Kitaip tariant, savivaldybės lygmens specialieji planai negali prieštarauti to paties lygmens bendriesiems planams, o savivaldybės lygmens bendrieji planai negali prieštarauti tik aukštesnio – apskrities – lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 11 str. 8 d.). Pagal sisteminį – hierarchinį nagrinėjamų teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykio aiškinimą, ankstesnio laike specialiojo teritorijų planavimo dokumento (Anykščių rajono degalinių išdėstymo schemos) sprendiniai buvo iš naujo išnagrinėti rengiant vėlesnį laike aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentą – Anykščių rajono savivaldybės bendrąjį planą, kuris šiuo metu yra Anykščių rajone galiojantis aukščiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad Bendrojo plano sprendiniai yra aukštesnio lygmens nei Specialiojo plano sprendiniai. Taigi pagal tokį aiškinimą galioja tiek Specialiajame plane nurodytas sprendinys, numatantis degalinės statybą konkrečioje vietoje, tiek Bendrojo plano sprendinys, leidžiantis degalinės statybą RK zonoje, detaliaisiais planais nurodytoje vietoje, įskaitant ir nagrinėjamą sankryžą.
4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Anykščių rajono savivaldybės, kurios kompetencija – bendrojo rajono plano bei specialiųjų planų sprendinių įgyvendinimo priežiūra ir vykdymas, 2012 m. rugsėjo 6 d. išaiškinimą raštu Nr. SD-2377, kuriuo, atsakant į pareiškėjų raštišką paklausimą, pasisakyta, kad vykdant teritorijų planavimo procedūras pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), būtina vadovautis paskutiniuoju teritorijų planavimo dokumentu – Bendruoju planu. Taip pat nebuvo atsižvelgta į Aplinkos ministerijos 2009 m. spalio 14 d. išaiškinimą raštu Nr. (14-3)-D8-8805.
5. Specialiojo plano ir Bendrojo plano sprendiniai vienas kitam neprieštarauja, t. y. Bendrajame plane numatyta galimybė RK zonoje pagal detaliuosius planas statyti komercinės paskirties objektus, taip pat numatytos 9 prioritetinės degalinės, iš kurių viena pažymėta nagrinėjamoje sankryžoje, kas suteikia teisę pareiškėjams planuoti prioritetinės degalinės statybą šioje sankryžoje, o Specialiajam plane numatyta kitos – ne prioritetinės – degalinės planavimo galimybės. Dar daugiau – pagal Bendrąjį planą trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypas apskritai yra priskiriamas žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl teismo motyvai, kad būtent šiame žemės sklype yra galima degalinės statyba, o pareiškėjų žemės sklype, kuris priskiriamas rekreacinei - komercinei veiklai vykdyti ir kuriame yra prioritetinės degalinės ženklas tokia degalinė yra negalima, yra prieštaringi ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, - kad sistemiškai aiškinant aukštesnės teisinės galios Bendrąjį planą ir žemesnės galios Specialųjį planą, toje pačioje sankryžoje yra galima tiek degalinės statyba konkrečioje Specialiuoju planu nurodytoje vietoje (žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek prioritetinės degalinės statyba pareiškėjų žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiuose į RK teritoriją, - logiška teigti, jog gali būti išduotos ir dvejos planavimo sąlygos detaliesiems planams rengti.
6. Anykščių rajono savivaldybė jokio detaliojo plano prieštaravimo Bendrajam ir Specialiajam planui nenustatė. Taigi Anykščių rajono savivaldybė, - kuri pati patvirtinto tiek Specialųjį planą, tiek Bendrąjį planą, ir kuri išdavė pareiškėjams planavimo sąlygas, numatančias, jog detalusis planas turi atitikti ir Specialųjį, ir Bendrąjį planą, - Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. gegužės 4 d. kompleksinio derinimo protokolu nutarė „derinti žemės sklypų (kadastriniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) apjungimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą paskirtį - komercinės paskirties objektų teritorijos, degalinių ir autoservisų statinių statybai (duomenys neskelbtini). Detalųjį planą“. Be to, derinant detalųjį planą nebuvo pareikšta jokių pastabų. Teismas, nesivadovaudamas nei pareiškėjų, nei Anykščių rajono savivaldybės argumentais bei byloje pateiktais įrodymais, priėmė Inspekcijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimui analogišką nepagrįstą sprendimą, iš esmės atkartojantį jame išdėstytus motyvus, kuris turėtų būti panaikintas apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162–169) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad palaiko Inspekcijos 2012 m. lapkričio 16 d. atsiliepime Nr. (2.34)-2D-16756 išdėstytus motyvus. Inspekcijos nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai, kaip detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai, privalėjo vadovautis tiek Bendrojo plano, tiek Specialiojo plano sprendiniais (išduotos planavimo sąlygos taip pat numatė šį reikalavimą), Teritorijų planavimo įstatymas nenumato galimybės taikyti tik vėlesnį planavimo dokumentą. Šiuo atveju Specialusis planas parengtas degalinių statybos planavimui Anykščių rajone. Specialiojo plano sprendiniai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi galioja neterminuotai, patvirtintas Bendrasis planas nepanaikino Specialiojo plano sprendinių, kadangi tai skirtingo lygmens planavimo dokumentai, galimybė bendraisiais planais keisti ar naikinti specialiųjų planų nuostatas nėra numatyta teisės aktuose, taigi Specialusis planas visa apimtimi galioja ir šiuo metu. Priešingas aiškinimas prieštarautų teritorijų planavimo dokumentų sistemiškumui. Aplinkybę, kad Bendrasis planas buvo derinamas su Specialiuoju planu, patvirtino proceso šalys. Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad planavimo sąlygose Bendrajam planui rengti buvo nurodytas Specialusis planas, į jį rengiant Bendrojo plano sprendinius buvo atsižvelgiama, sprendiniai derinti tarpusavyje. Be to, aplinkybę, kad Specialiojo plano sprendiniai galioja ir jais reikia vadovautis, patvirtina Anykščių rajono savivaldybės administracijos veiksmai - išduodama planavimo sąlygas pareiškėjams detaliajam planui rengti, ji nurodė būtinybę vadovautis ir Specialiuoju planu. Taigi ginčo atveju Specialiojo plano (rajono lygmens planavimo dokumento) sprendiniai privalomi Detaliojo plano sprendiniams (žemesnio - vietovės lygmens planavimo dokumentui). Inspekcijos nuomone, ginčo sankryžoje galiojantys Specialiojo plano ir Bendrojo plano sprendiniai neprieštarauja vieni kitiems, tačiau priešingai nei nurodo pareiškėjai, šių planavimo dokumentų sprendiniai nesuteikia teisės ginčo teritorijoje planuoti ir statyti 2 degalinių. Bendrojo plano tiek grafiniai, tiek tekstiniai sprendiniai turi būti aiškinami ir taikomi kompleksiškai. Bendrojo plano grafiniuose sprendiniuose ir Aiškinamojo rašto 6.6 dalyje „Degalinių tinklas“ yra apspręstas planuojamų (tiek prioritetinių, tiek neprioritetinių) degalinių skaičius ir taip pat orientacinės statybos vietos. Tiek 9 prioritetinių degalinių, tiek kitų 6 planuojamų (neprioritetinių) degalinių orientacinės vietos nurodytos Bendrojo plano sprendiniuose, t. y. jos negali būti suplanuotos bet kur, kaip kad bando įrodyti pareiškėjai. Prie ginčo sankryžos numatyta tik vienos prioritetinės degalinės statyba, nenumatant statyti šioje teritorijoje neprioritetinių degalinių. Šie sprendiniai taikomi kartu su Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 4.4 dalies ir būtent 4.3 lentelės sprendiniais, reglamentuojančiais statybos sąlygas. Sistemiškai taikant Bendrojo plano sprendinius, daroma išvada, kad degalinių statyba Bendrajame plane nurodytose orientacinėse vietose galima pagal detaliuosius planus, specialiuosiuose planuose numatytose vietose (I, RK, III-VIII zonose). Specialiajame plane ir yra numatyta konkreti degalinės statybos vieta žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad šiam žemės sklypui buvo išduotos planavimo sąlygos detaliajam planui rengti. Norint statyti daugiau degalinių ginčo sankryžoje atitinkamai turėtų būti keičiami galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Pareiškėjai klaidingai remiasi Specialiajame plane esančia nuostata, kurioje nurodoma, kad „ateityje šioje vietoje galėtų būti net dvi degalinės - kaip įprasta degalinių kompleksas vienoje ir kitoje magistralinio kelio pusėje“. Specialusis planas numato ateityje svarstyti galimybę statyti degalines priešingose magistralinio kelio pusėse, tuo tarpu Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra toje pačioje magistralinio kelio pusėje kaip ir Specialiajame plane jau numatytoje vietoje, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suplanuota degalinė. Detaliuoju planu planuojamos degalinės vieta yra kitoje rajoninio kelio pusėje, o tai neatitinka pareiškėjų pacituotos Specialiojo plano nuostatos, todėl šis argumentas atmestinas. Motyvai dėl Specialiajame plane numatytos vietos netinkamumo prioritetinės degalinės statybai nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais, todėl taip pat atmestini. Teismas pagrįstai nesirėmė Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. SD-2377 bei 2012 m. spalio 19 d. rašte Nr. SD-2768 išdėstyta nuomone, kadangi ji neatitinka aiškiai išdėstytų planavimo dokumentų sprendinių, be to, prieštarauja pačios savivaldybės atliktiems veiksmams bei Teritorijų planavimo įstatymui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Inspekciją priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą prieštarauja valdžių padalijimo principui ir teisės aktų nuostatoms, įtvirtinančioms viešojo administravimo institucijų kompetenciją. Teismas neturi teisės priimti tokių sprendimų, kurių priėmimo teisė priklauso viešojo administravimo subjektui. Be to, tokio sprendimo priėmimas ne tik pažeistų valdžių padalijimo principą, įtvirtintą Konstitucijoje, bet taip pat ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 157–160) nurodo, kad pareiškėjų apeliacinis skundas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas. Teigia, kad išduodant planavimo sąlygas žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo dokumentui rengti, buvo vadovaujamasi Bendruoju planu, kuris pagal teritorijų planavimo hierarchiją yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas (ką pripažįsta ir Aplinkos ministerija 2009 m. spalio 14 d. raštu Nr. (14-3)-D8, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą valstybiniu lygiu vykdanti institucija). Teismas netinkamai vertino Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 24 d. išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. TD-86, kuriose nurodyta, jog planuojamiems žemės sklypams (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, t. y. Bendrasis planas ir Specialusis planas, ir padarė klaidingą išvadą, jog detalusis planas prieštarauja Bendrajam ir Specialiajam planui. Bendruoju planu, kuris buvo rengiamas vėliau, buvo nagrinėjama visa teritorija, iš naujo įvertinus Specialiojo plano sprendinius, ir būtent tokia galimybė numatyta. Žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja nei Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniams, o Specialusis planas neprieštarauja Bendrajam planui ir dviejų degalinių - prioritetinės ir neprioritetinės projektavimas sankryžoje tarp A6 magistralinio kelio ir 1201 rajoninio kelio yra galimas. Galioja tiek Specialiajame plane nurodytas sprendinys, numatantis degalinės statybą konkrečioje vietoje, tiek Bendrojo plano sprendinys, leidžiantis degalinės statybą RK zonoje, detaliaisiais planais nurodytoje vietoje, įskaitant ir nagrinėjamą sankryžą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47¹ straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Apeliacinis skundas surašytas bei pateiktas po 2012 m. liepos 1 d., žodiniam nagrinėjimui būtinumo nekilo, todėl byla, nepaisant pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apeliacine tvarka, šiuo atveju, nagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. išduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-1781 (b.l. 20) pareiškėjams (apeliantams) sustabdė detalaus planavimo procesą, dėl to ir buvo iškelta administracinė byla. Nustatyti pažeidimai susiję su detaliojo plano sprendinių neatitikimu Anykščių rajono savivaldybės bendrajam planui bei specialiajam planui “Anykščių rajono degalinių išdėstymo schema” (paskutinis šio plano pakeitimas, sprendžiant pagal viešai prieinamą informaciją (www.anyksciai.lt) padarytas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-408).
Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo išduotos 2011 m. rugpjūčio 23 d. (b.l. 45).
Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo išduotas 2011 m. rugpjūčio 24 d. (b.l. 44).
Tuo laikotarpiu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose.
Taigi įstatymų leidėjas detaliųjų planų rengimą, kai planuojama gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statyba, susiejo su imperatyvia sąlyga – statybos numatymu savivaldybės teritorijos bendrajame plane arba specialiuosiuose planuose, kai detaliųjų planų rengimas numatytas išskirtinėse teritorijose.
Tikrinamoje administracinėje byloje detalusis planavimas pradėtas siekiant pastatyti komercinės paskirties pastatus, todėl akivaizdu, jog planavimo dokumentuose (b.l. 44-45) planuojamam žemės sklypui tarp kitų galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kaip taikytinas, nurodytas inter alia ir Anykščių rajono teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. TS-223.
Viena iš teritorijų planavimo rūšių yra bendrasis teritorijų planavimas, kuris yra apibrėžiamas kaip kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d.).
Savo praktikoje Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu be kita ko tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–135/2008).
Administracinėje byloje Nr. AS8–115/2005 Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai).
Bendrojo teritorijų planavimo dokumento visuotinis privalomumas aptarinėtas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525–135/2008, todėl iš minėto teisinio reguliavimo, Vyriausiojo administracinio teismo praktikos, darytina išvada, kad ir detalaus planavimo organizatorius bendros taisyklės pagrindu negali nukrypti nuo nustatytos teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypčių.
Iš administracinėje byloje turimos medžiagos galima spręsti, kad apskritai ginčo dėl to, jog pagal Bendrąjį planą ginčo teritorijoje numatyta degalinės statyba, nėra. Disputas kyla dėl degalinių kiekio toje teritorijoje. Atsakovas tvirtina, jog Bendrajame plane numatytoji degalinė yra būtent ta, kuri pažymėta Specialiajame plane, o siekiant pastatyti antrąją degalinę pareiškėjams (apeliantams) planuojamame žemės sklype turi būti suderinamumas tarp Bendrojo plano ir Specialaus plano. Ir ši pozicija, kolegijos vertinimu, visiškai pagrįsta.
Kaip jau buvo minėta, bendrasis teritorijos planas yra visuotinai privalomas. Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto, kaip sudėtinės dalies bendrojo plano, 4.3 lentelės (Statybų reglamentavimas) 8 punkte fiksuota, kad pramoninės-komercinės paskirties pastatų statyba (spręstina ir degalinės) galima pagal detaliuosius planus (t.y. būtinas detaliojo planavimo procesas su teigiama išvada) ir RK (rekreacinė ir komercinė) zonoje (pareiškėjų (apeliantų) žemės sklypai patenka į šią zoną). Tačiau, kaip pažymėta, tik tuo atveju, jei tai nurodyta specialiuose planuose nurodytose vietose. Kadangi pagal Bendrąjį planą ginčo teritorijoje yra pažymėta viena degalinė, kurios statyba, kaip jau minėta ne kartą šiame baigiamajame teisės akte, realizuojama pagal Specialųjį planą aptariamoje teritorijoje tiksliai identifikuotoje vietoje, tai reiškia, jog toje pačioje vietovėje naujos/kitos/dar vienos degalinės statyba paneigiama, jei nebus atlikti teritorijos planų pakeitimai. Vadinasi, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. išduotame teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-1781 teisėtai bei pagrįstai nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies pažeidimas ta apimtimi, kur konstatuota apie nesilaikymą Bendrojo plano reikalavimų.
Dėl neatitikimo Specialiojo plano reikalavimams, pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Specialieji planai, kuriems nėra patvirtintų rengimo taisyklių, rengiami pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus.
Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi 2012 m. rugpjūčio 29 d.) specialieji planai rengiami:
1) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;
3) kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;
4) kai numatoma įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektus.
Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), detalieji planai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems planams (cituota Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.), o detalieji planai – planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.). Darytina išvada, kad Bendrajame plane numatytas degalinių skaičius turėtų būti suderintas su Specialiajame plane esančiu degalinių skaičiumi, kuris bylos nagrinėjimo dienai pastarajame akte yra mažesnis, Bendrajame plane numatytos degalinių statymo vietos jau tiksliai turėtų būti fiksuotos Specialiajame plane, o tai lemia ir poreikį dėl Specialaus plano keitimo, kas turėtų aiškiau bei tiksliau apibrėžti visuomeninius santykius, eliminuoti galimus ginčus.
Apibendrinant darytina išvada, kad Bendrojo ir Specialiojo plano sprendinių nesuderinamumas pagrįstai sąlygojo neigiamą teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos išvadą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčui spręsti taikytinus teisės aktus, todėl jo priimtas ir skundžiamas sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. P. ir I. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.