- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-52-485/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pakeistas 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis – panaikintos nuosprendžio dalys dėl nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2, 3 dalis, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Limburgo teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal BK 260 straipsnį, paskirta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirtos bausmės, paskirta galutinė 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2004 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d.).– 1 metai 3 mėnesiai 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos sprendimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis V. G. bausmės atlikimo metu septynis kartus baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2021 m. liepos 16 d. Nuteistasis nevykdo Komisijos paskirtos rekomendacijos nedaryti teisės aktų pažeidimų, todėl, įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. G. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nurodo, kad jis atitinka ne tik formalų BVK 157 str. 1 d. taikymo pagrindą, nes yra atlikęs reikiamą paskirtos bausmės dalį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad teismo nutartyje nebuvo tinkamai įvertintos jo teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis stengiasi nepažeisti pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, įstatymų reikalavimų. Nuteistasis teigia, kad už padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus jis buvo nubaustas ir patyrė teisinius suvaržymus, todėl .apylinkės teismui sureikšminus šią aplinkybę, iš esmės už tuos pačius pažeidimus jis nubaudžiamas antrą kartą, kas prieštarautų tiek baudžiamosios teisės doktrinai, tiek teisingumo principui. V. G. pažymi, kad privalomo patikrinimo metu jis buvo namuose, ne viešoje erdvėje, nepažeidė nustatyto režimo, o girtumo lygis buvo itin menkas, tik 0,15 promilės. Svarbiausia šiame kontekste yra nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika yra akivaizdi, nepaisant to, kad praeityje esu turėjęs drausminių nuobaudų. Tokia vertinimo pozicijavertinant drausminės nuobaudos santykį su nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rodiklio pažanga yra suformuota ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-11-478/2017).
4.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra 28 kartų paskatintas už gerą elgesį, nuolat aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose. Šis faktas akivaizdžiai liudija apie jo elgesio pažangą, pasitaisymo faktą. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. bausmę atlieku atvirojoje kolonijoje, dirba, vairuoju automobilį, jam suteikta teisė laisvu nuo darbo laiku vykti trumpalaikių išvykų į namus (dviem parom), kuria jis pasinaudoja kiekvieną savaitgalį, jų metu gerina socialinius ryšius. Pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizika klasifikuojama kaip žema (tik 39 balai), kas įrodo tvirtus ketinimus socialiai reabilituotis ir tapti pilnateisių visuomenės nariu. V. G. nesutinka su teismo išvada, kad riziką jis privalo dar mažinti, nes tai realiai būtų sunku padaryti, nes dalis balų yra statiniai (17), todėl jų sumažinti neturi galimybės.
4.3. Nuteistasis V. G. skunde teigia, kad bausmės atlikimo laiką stengiasi išnaudoti siekdamas prasmingo užimtumo - lavinti socialinius įgūdžius, įgyti žinias bei kvalifikacijas, mokytis profesijos. Bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė kompiuterių operatoriaus mokymo programą, įgijo staliaus profesinę specialybę, dalyvavo nemokamose pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbuose. Darbo dėka turi galimybę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Pagal savo ribotas finansines galimybes dengia turimą civilinį ieškinį. Yra pateikęs prašymą dengti žalą išmokant savanoriškai kas mėnesį tam tikrą pinigų suma. Šiuo metu turi oficialų būsimo darbdavio sutikimą priimti į darbą - UAB „Aidava“. Nutartyje minimi kriminogeniniai veiksniai, kurie neva didina nusikalstamą elgesį - informacija apie teisės pažeidimus, neigiama draugų įtaka, tačiau nuteistojo vertinimu, neatitinka tikrovės. Teiginys apie neigiamą draugų įtaka yra bendrinio pobūdžio bei nekonkretus. Nuteistasis teigia pilnai suvokiantis ir pripažįsta, kad bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, dėl to patyrė ir tebepatiria tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes skirtos bausmės pavidalu, bet tolimesnė izoliacija nuo visuomenės jį paveiktų neigiamai - susilpnėtų vidinė motyvacija bei teigiamos elgesio korekcijos progresas, galimai nutrūktų svarbūs socialiniai ryšiai, didėtų socialinė atskirtis nuo visuomenės kas pasunkintų jo būsimą adaptaciją ir integraciją į visuomenę.
4.4. Skunde taip pat minima ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) 22, kuri deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę“. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.
Atsiliepimas
5.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas savo sprendimus išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam V. G. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi apeliantas nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.
9. V. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, palaiko socialinius ryšius. Šios aplinkybės vertintinos kaip teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, tačiau vien tik jų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
10. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo V. G. mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš nusikalstamo elgesio veiksnių. Siekdamas, kad kiti paklustų, nuteistasis naudojo smurtą. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu palaikė kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, nes siekė išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Jis savo elgesį, lygindamas jį su kitų pažeidimais, pateisina. V. G. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau be nustatytų apsauginių, nusikalstamą riziką mažinančių veiksnių, jam nustatyti ir trys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, neigiama draugų įtaka, finansiniai įsipareigojimai. Skunde nuteistasis teigia, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką jis neturi galimybės, nes be to, kad ji žema (tik 39 balai), dalis balų yra statiniai (17). Teisėjų kolegija pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje tik nurodyta, jog V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kiek tai sudaro balų (vidutinė rizika nustatoma nuo 41 iki 99), ir kokia jų dalis yra statiniai, kokia – dinaminiai, tokios informacijos nepateikta, todėl šio skundo teiginio nei paneigti nei patvirtini nėra galimybės. Tačiau nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios jo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninio veiksnio egzistavimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Manymą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra pakankamas ir turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant įtvirtinti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, sustiprina ir jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. V. G. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 7 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo nuobaudos jau nebegalioja ir todėl jis laikomas neturinčiu nuobaudų, o jų vertinimas laikytinas kaip dvigubu baudimu už tą patį. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. Visų pirma, Komisija ir teismas skundžiamoje nutartyje ir nekonstatavo, kad nuteistasis turi nuobaudų, tačiau, kaip minėta, dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti sprendžiama įvertinus aplinkybių visumą. Siekiant objektyviai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo pataisos procesą, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus V. G. darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau daugiau kaip 10 metų bėgyje, paskutinis pažeidimas padarytas 2021 metais. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu 29 kartą paskatintas, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai, kas atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Skunde V. G. teigia, kad paskutinį pažeidimą jis padarė ne pataisos įstaigoje, o išvykos į namus metu, be to, alkoholį vartojo ne viešoje vietoje, o namuose, tačiau šios aplinkybės paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo, todėl turėjo žinoti, kad netinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra vertinamas kaip viena iš jo asmenybę bei jos pokyčius apibūdinančių aplinkybių. Nuteistasis skunde nurodo, kad nepaisant to, jog praeityje nuteistasis turėjęs drausminių nuobaudų, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika yra akivaizdi, ir tokia vertinimo pozicija-vertinant drausminės nuobaudos santykį su nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rodiklio pažanga yra suformuota ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-11-478/2017). Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo asmenybės ypatumai bei bausmės atlikimo aplinkybės, ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas.
13. Pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus, V. G. privalo išmokėti 39 940,22 Eur, išmokėta tik 1 040,14 Eur. Nuteistasis teigiamus savo elgesio pokyčius grindžia tuo, kad pataisos namuose jis dirba, ir darbo dėka turi galimybę vykdyti finansinius įsipareigojimus, kad be išskaičiavimų iš darbo užmokesčio, ieškinį jis dengia ir savarankiškai. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis dirba, tačiau pagal pateiktus duomenis matyti, kad V. G. dirba tik nuo 2019 m. liepos 23 d., nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2004 metų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam užtenka gaunamo darbo užmokesčio, be to, finansiškai jam padeda ir artimieji, jis neturi kitų finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, išskyrus paminėtų pagal vykdomuosius raštus. Savarankiškai išmokėta suma labai nedidelė – tik 60 Eur. Įvertinus privalomų išmokėti ir išmokėtos sumos santykį, kad išmokėta dar labai nedidelė ieškinio suma, taip pat aptartą nuteistojo finansinę būklę, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pats nuteistasis nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai efektyviau dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, nesant pataisos įstaigoje.
14. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka bausmę atlieka ne už vienos pavojingos ir sunkios nusikalstamos veikos padarymą. Jis nuteistas už nužudymą iš savanaudiškų paskatų, turto sunaikinimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Dėl paskutiniojo nusikaltimo savo kaltės nepripažino. Taigi, kaip minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, šios aplinkybės taip pat vertintinos visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikiant joms ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, tačiau taip pat neturi būti sumenkinamos ar ignoruojamos.
15. Skunde nuteistasis nurodo ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, pagal kurią lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo" (2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio. Be to, minėtų Rekomendacijų principe taip pat yra nurodyta, jog „Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo V. G., savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, šiuos argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas objektyviai įvertinus V. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.