Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-989-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
1-989-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07639-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-989-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07639-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui L. Ž.,kaltinamajam R. M.,nukentėjusiajai J. D.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, bedarbis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių;

2 ) 2018 m. liepos 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu R. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu vieneriems metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį – penkis mėnesius laisvės apribojimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir penkis mėnesius laisvės apribojimo, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu kaltinamąjį R. M. įpareigoti tęsti pagal 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą jam jau buvusios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose užsiėmimų kursą, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

Jis, 2019 m. vasario 22 d., apie 21 val. 00 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,4 promilių girtumas), lovoje, tyčia suėmęs savo sugyventinei J. D. už dešinės rankos nykščio jį laužė, suėmęs už plaukų tempė, ne daugiau 5 kartus kumščiu sudavė į galvos ir veido sritį bei 2 kartus įspyrė į nugarą, t. y. tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai sugyventinei J. D. padarė veido sumušimą, pasireiškusį kairės akies srities minkštųjų audinių patinimu, t. y. nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinkti duomenys

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. parodė, kad dėl kaltinimo prisipažįsta pilnai, gailisi, visų įvykio aplinkybių nebeprisimena, buvo girtas. Patvirtino, kad namuose 2019 m. vasario 22 d., apie 21 val. 00 min įvyko žodinis konfliktas su sugyventine J. D., po kurio jis panaudojo smurtą, tai yra, tempė už plaukų, laužė nykštį, ne daugiau penkių kartų sudavė į galvos sritį, veidą, porą kartų įspyrė į nugarą. Nepamena, bet ir neneigia, kad J. D. būtų buvusi lovoje. Supranta, kad blogai padarė, ne pirmą kartą už tai teisiamas, kad sudavė J., stengsis kad tai nepasikartotų. Išklausė smurtinį elgesį keičiančių programų ciklą, dabar lankosi pas psichologą, surado darbą (duomenys neskelbtini), artimiausiomis dienomis bus įdarbintas, stengiasi keisti gyvenimo būdą.

Teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 96-97, 110-111).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasario 22 d. apie 19 val. 30 min., tikslaus laiko nepamena, grįžo iš draugės į namus. Kadangi pas draugę vartojo alkoholį, todėl buvo neblaivi. Priėjusi prie buto durų negalėjo patekti į vidų, kadangi R. M. buvo iš vidaus užsirakinęs. Ji beldėsi maždaug 15 min., girdėjo kaip R. M. rėkė: „žertva, kurva, lauke miegosi“. Kai R. M. rėkė, laiptinėje vaikščiojo namo komendantė D. ir kita kaimynė, kurios rinko iš gyventojų mokesčius. Daugiau kaimynių anketinių duomenų nežino. Tada R. M. atidarė duris ir ji staigiai įbėgo į vidų ir atsigulė į lovą, nes matė, kad R. M. neblaivus, norėjo išvengti konflikto. Gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, tada R. M. atėmė iš jos rankų televizoriaus pultelį, bandė perjungti kanalą, bet pultelis neveikė, tada R. M. susinervinęs išplėšė televizoriaus laidus. R. M. atsigulė šalia jos ir kurį laiką gulėjo. Po kurio laiko, tikslaus laiko tikrai nepamena, jai paskambino draugė iš Anglijos. Kalbėjosi su ja apie kelionę į Angliją, kadangi ji balandžio mėnesį ketino išvykti ten dirbti. Pokalbio metu R. M. bandė iš jos atimti telefoną. Ji R. M. sakė: „Raimi, būk žmogus, pakentėk iki balandžio“. Tada R. M. ranka suėmė jos dešinės rankos nykštį ir pradėjo jį laužti, griebė jai už plaukų, laikydamas už plaukų kumščiu jai sudavė į galvos ir veido sritį apie 9-12 smūgių. Kuria ranka R. M. smūgiavo tikrai nepamena. Baigęs smūgiuoti R. M. jai 2 kartus įspyrė į nugarą. R. M. ją tiesiog išspyrė iš lovos. R. M. ją mušė gulinčią. Įvykio metu kambaryje degė šviesa. Visą tą laiką kai R. M. ją mušė, ji R. M. prašė sustoti ir nurimti, nes jai labai skaudėjo. Ji vis R. M. kartojo: „galvok, ką darai“. Po to kai R. M. ją išspyrė iš lovos, ji nubėgo į vonią ir užsirakino. Paskambino R. M. mamai, papasakojo kas nutiko. R. M. atidarė vonios duris. Ten nesunku jas atidaryti, kadangi kabliukas silpnas. R. M. atėmė iš jos telefoną ir metė jį į sieną. Ji jo prašė, kad jis eitų miegoti, nes kvies policiją. R. M. atsakė: „kviesk, aš tave geriau užmušiu ir pasėdėsiu“. Kartais, kai ji pasako R. M., kad iškvies policiją, tada jis apsiramina. Ir šį kartą tai pasakė, R. M. nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą, apsimetė, kad miega. Tada ji paskambino policijai. Atvykę pareigūnai išsivežė R. M.. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė priėmimo skyriuje apžiūrėję medikai jai diagnozavo galvos plaukuotosios dalies paviršinius sužalojimą, sumušimą ir akies voko srities sumušimą. R. M. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. Pernai R. M. buvo nuteistas, bet ji jam atleido (b. l. 26-27).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu nukentėjusioji J. D. parodė, kad tą dieną buvo namuose, buvo išgėrusi, alkoholį vartojo pas kaimynę. Jai paskambino kaimynė ir paprašė ateiti, kaimynės durys šalia. R. M. tuo metu miegojo lovoje, buvo išgėręs. Išėjus iš kaimynės, jos butas buvo užrakintas, R. M. užsirakino duris, spyna buvo užrakinta iš vidaus. Suprato, kad R. M. nuo jos užsirakino. Po to ėjo kaimynės rinko pinigus laidotuvėms ir R. M. atidarė duris, o ji įėjo (įsmuko) per R. M. ranką į vidų. Raimondas jai sugriebė už rankos laužė dešinės rankos nykštį jai skaudėjo, laikydamas sugriebęs už plaukų smūgiavo kumščiu į galvą ir veidą, kiek buvo smūgių tiksliai dabar tikrai nepasakys, tikrai neskaičiavo, bet tikrai buvo daugiau nei vieną kartą. Jai skaudėjo. Ji pirmoje apklausoje nurodė 9-12 kartų, gal ir mažiau smūgių buvo, bet tikrai ne vienas ir ne du. Na 12 kartų gal ir nelogiškai nurodė, nežino, kodėl taip nurodė, gal buvo išsigandusi. Gal buvo ne daugiau penkių smūgių. R. M. tęsdamas savo veiksmus, t. y. ją išspirdamas iš lovos, jai du kartus spyrė į nugarą, jai skaudėjo. O kaip viskas baigėsi ji neatsimena, gal ji pati paskambino į policiją ir išsikvietė pagalbą. Ji R. M. į koją nespyrė, priešintis galimybės neturėjo, jei būtų turėjusi, gal būtų pabėgusi. R. M. parodė, kad J. D. parodymus girdėjo, juos suprato, sutinka su J. D. parodymais. Buvo taip, kaip J. D. pasakė. Buvo išgėręs, todėl taip pasielgė pasikarščiavo. Gailisi, kad taip padarė. Tikrai neatsimena kiek J. D. smūgių sudavė tikrai ne 9-12 smūgių. Gal ir galėjo 5 kartus suduoti. Ir stumdamas iš lovos du kartus įspyrė į nugarą. Kartu su J. D. nebegyvena (b. l. 105-106).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. vasario 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. M. galimos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 1).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. vasario 22 d., apie 22 val. 03 min., gautas pranešimas, kad pranešėją (J. D.) muša sugyventinis R. M. (b. l. 19-21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos ar grumtynių požymių nematyti (b. l. 13-14, 15-18).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas susipažinęs su J. D. medicininiais dokumentais padarė išvadą, jog J. D. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs kairės akies srities minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai ir vienu trauminiu poveikiu aptariamojo įvykio metu bei kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42-44).

Iš byloje esančios informacijos nustatyta, kad 2019 m. vasario 22 d. J. D. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, R. M. – 3,40 promilių neblaivumas (b. l. 46).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. D. duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, akistatos protokolas, specialisto išvada, jog R. M. 2019 m. vasario 22 d., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,40 promilių neblaivumas, lovoje, tyčia suėmęs savo sugyventinei J. D. už dešinės rankos nykščio jį laužė, suėmęs už plaukų tempė, ne daugiau 5 kartus kumščiu sudavė į galvos ir veido sritį bei 2 kartus įspyrė į nugarą, t. y. tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai sugyventinei J. D. padarė veido sumušimą, pasireiškusį kairės akies srities minkštųjų audinių patinimu, t. y. nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas, vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, vertina, kad R. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. M. yra teistas už analogiškas veikas (b. l. 58-61), turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka vieną kartą 2014 metais (b. l. 62, 77), duomenų, kad būtų gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra, bedarbis, registruoja darbo biržoje (b. l. 63, 64-65). Teismas, atsižvelgia į tai, jog R. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuria nepadaryta ženkli žala, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė ir su ja skirti įpareigojimai R. M. elgesiui teigiamo poveikio nepadarė, arešto bausmė jam taip pat neskirtina, nes teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog surado darbą, pasitikrino sveikatą ir artimiausiomis dienomis su juo bus sudaryta darbo sutartis, pateikė asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą), iš kurio nustatyta, jog 2019 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) filialas (duomenys neskelbtini) siunčia R. M. pasitikrinti sveikatą dėl galimybės dirbti pieno produktų gamintojo darbą (b. l. 131-132). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, tai yra, 9 mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam R. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, pakeičiant ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę, ir R. M. paskirtina galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti R. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 str., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad R. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. M. nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, siekia keisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, kritiškai vertina savo elgesį, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, surado darbą, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti R. M. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas nežymiai ilgesniam, nei minimalus teisės normoje numatytas laikotarpis, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. R. M. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu R. M. buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamasis šią programą baigė, šiuo nuosprendžiu minėtą baudžiamojo poveikio priemonę skirti netikslinga ir ji neskirtina.

Tikėtina, jog kaltinamojo R. M. elgesiui teigiamą įtaką darytų kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl, BK 75 straipsnio 2 dalies, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 71 straipsnio pagrindu, šiuo nuosprendžiu ji kaltinamajam skirtina, nustatant nežymiai didesnį, nei minimalus jos dydis - 6 MGL.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. M. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. vasario 22 d. 22 val. 26 min. iki 2019 m. vasario 23 d. 13 val. 47 min. (b. l. 86), t. y. viena diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl kitų klausimų

2019 m. vasario 23 d. nutarimu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, pakeičiant ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę (1:2), ir R. M. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. M. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. M. skirti įpareigojimus:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- pradėti dirbti, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje);

- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL, t. y., 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Bausmės vykdymo atidėjimo laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. M. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2019 m. vasario 22 d. 22 val. 26 min. iki 2019 m. vasario 23 d. 13 val. 47 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2019 m. vasario 23 d. nutarimu R. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė