- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 1-685-564/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62980-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Dainius Gudas
2015 m. gruodžio 7 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-02-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 40 parų areštu; 2) 2008-02-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 metams. 2008-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmes subendrinus, galutinė bausmė paskirta 5 metai 1 mėn. laisvės atėmimo. 2011-02-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi BVK 157 str. pagrindu lygtinai paleistas neatlikęs 2 metų 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 3) 2011-05-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2008-02-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei subendrintos Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-05-06 nutartimi, neatliktos dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams; 4) 2014-07-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 40 parų arešto bausmė. LR BK 67 str. 1d., 3 d. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs 2014-09-10, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 286 str., 290 str.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis K. B. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra 2015 m. lapkričio 14 d., apie 20.15 val., tarnybiniame automobilyje „Nissan Navara“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovėjusiajame namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pasipriešino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos mobilaus būrio patruliui A. A., atliekančiam tarnybines pareigas- atvykusiam pagal iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, ir vengdamas sulaikymo kaltinamasis K. B., išsakydamas grasinimus susidoroti, panaudodamas fizinį smurtą - sėdėdamas automobilio viduje vieną kartą spyrė A. A. į dešinį petį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, nukentėjusiajam A. A. išlipus iš automobilio ir atidarius dureles, automobilyje sėdintis K. B. du kartus skyrė į pilvo sritį A. A., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojui.
Kaltinamasis K. B. buvo kaltinamas tuo, įžeidė valstybės tarnautoją tai yra 2015 m. lapkričio 14 d., apie 20.15 val., tarnybiniame automobilyje „Nissan Navara“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovėjusiajame namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), išvadino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos mobilaus būrio patrulį A. A., atliekantį tarnybines pareigas, t. y. atvykusį pagal iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, žmogaus orumą ir garbę žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, įvairiais keiksmažodžiais, ir tokiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.
Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių neatsimena. Prokurorės pareiškime nurodytą dieną vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivus, parėjęs į namus triukšmavo. Kaip ir kodėl pateko į policiją- neatsimena, atsimena įvykius tik nuo to momento, kai policijos komisariate pareigūnas ėmė jo pirštų atspaudus. Kai grįžo iš policijos į namus, motina sakė, kad namuose triukšmavo, todėl iškvietė policiją. Būdamas neblaivus jis būna neramus, galėjo taip elgtis, kaip nurodo policijos pareigūnai. Nedirba, bet registruotas darbo biržoje, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad pagal gautą iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su J. U. nuvyko į nurodytą vietą. Namuose rado išmėtytus daiktus, senyvo amžiaus moteris paaiškino, kad sūnus triukšmauja, gąsdina. Jis K. B. atsivedė į policijos tarnybinį automobilį, o J. U. dar liko name aiškintis situacijos. Kadangi K,B. elgėsi ramiai, antrankiai nebuvo naudojami. K. B. pasodino ant galinės automobilio sėdynės, o pats atsisėdo priekyje. Besėdint automobilyje K. B. netikėtai pradėjo jį įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius, grasinti, kad jam bus blogai, kad atleis iš darbo ir tuo metu pajuto spyrį į dešinį petį. Tuomet išlipęs iš automobilio atidarė galines automobilio duris, kur sėdėjo K. B., o šis du kartus spyrė į pilvą. Nuo smūgių sudavimo sužalotas nebuvo, tik jautė fizinį skausmą, dešinio peties skausmą gydėsi namuose. K. B. buvo stipriai neblaivus.
Iš apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėjus Marijampolės AVPK tarnybinį automobilį‚ Nissan Navara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Automobilis keturių durų, už vairuotojo yra keleivių galinė sėdynė ( b. l.6-10).
Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad 2015-11-14 20.13 buvo gautas pranešimas, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), agresyviai elgiasi sūnus, tranko duris ir daiktus, puola savo motiną. Pagal gautą pranešimą į įvykio vietą automobiliu Nissan Navara , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti Marijampolės AVPK VTS patrulių kuopos mobilaus būrio patruliai A. A. ir J. U. ( b. l. 15-19).
Iš G. B. prašymo ir nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą seka, kad 2015-11-14 G. B. pareiškime policijai nurodžiusi, jog 2015-11-14 apie 19 val. neblaivus sūnus K. B. sugrįžęs į namus pradėjo triukšmauti, trankyti daiktus, ją išvadino necenzūriniais žodžiais, prašo sūnų sudrausminti. Ikiteisminį tyrimą pagal šį pareiškimą atsisakyta pradėti, kadangi įvykio aplinkybių tyrimo metu nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti LR BK 140 str. 2d. numatyto nusikaltimo požymių ( b. l.32-34).
Iš asmens neblaivumo nustatymo akto duomenų seka, kad 2015-11-14 20.48 val. K. B. nustatytas 2,10 ‰ girtumas ( b.l. 35).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvados Nr. G 969/2015(09) seka, kad A. A. klinikiniais duomenimis konstatuotas dešinio peties sąnario sumušimas paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, o objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei A. A. 2015-11-14 buvo įspirta į petį bei pilvą, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą ( b. l. 28 ).
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad policijos pareigūnas A. A. vykdydamas Policijos veiklos įstatyme numatytus uždavinius – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, vykdydamas tarnybines pareigas, pagal gautą pranešimą apie įvykdytą teisės pažeidimą- smurtą artimoje aplinkoje, nuvyko į įvykio vietą, teisėtai kaltinamąjį K. B. sulaikė ir patalpino į policijos tarnybinį automobilį pristatymui į policijos komisariatą, Tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais,specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. B. aktyviai priešinosi policijos pareigūnui smurtiniais veiksmais – įspyrė nukentėjusiajam A. A. į dešinį petį ir tęsdamas veiksmus į pilvo sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. požymius.
Kaltinamasis K. B. buvo kaltinamas ir pagal LR BK 290 str. valstybės tarnautojo įžeidimu. Iš nukentėjusiojo parodymų neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis K. B. automobilyje, į kurį jis buvo patalpintas tiriant gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūno A. A. atžvilgiu išsakė įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis buvo stipriai neblaivus, sunkai orientavosi aplinkoje. Jo išsakytus įžeidžiančius žodžius girdėjo tik automobilyje buvęs vienas pareigūnas, tai nebuvo padaryta viešoje vietoje.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-215-303/2015 yra išaiškinęs, jog BK 290 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą, policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš esmės tiek ATPK 187 straipsnio, tiek ir BK 290 straipsnio paskirtis ta pati – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Todėl sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-375/2011 ir kt.). Atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2014).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad policijos pareigūnų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ar jo turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis, todėl baudžiamosios teisės kaip griežčiausios atsakomybės taikymas turi būti pamatuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014). Be to 2015-06-25 buvo priimtas „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas( Nr. XII-1888, įsigaliojo nuo 2015 07 10 ), pagal kurį veika- valstybės tarnautojo ar viešojo administracinio funkcijas atliekančio asmens įžeidimas nuo 2016-04-01 dekriminalizuojama, taigi netgi įstatymų leidėjas jau ir šiuo metu pripažįsta, kad tokia veika nėra tiek pavojinga, kad sukeltų baudžiamąją atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog K. B. necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai, adresuoti policijos pareigūnui, trukę neilgą laiką, pasakyti neviešoje vietoje ir girdint tik pačiam policijos pareigūnui, esant kaltinamajam smarkiai neblaiviam, negali būti vertinami kaip nusikalstami, jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., sudėties požymių, todėl kaltinamasis išteisintinas ( BPK 3 str. 1d., 1p., 303 str.1d., 1p. ). Kadangi, teismo manymu, K. B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2d., požymiai, todėl patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą turi spręsti policijos institucija, kuri, vadovaujantis LR ATPK 259¹ str., turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis K. B. teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, neišnykus teistumams vėl padarė smurtinio pobūdžio nuskalstamą veiką prieš policijos pareigūną. Jis baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, nedirba, charakterizuojamas neigiamai dėl netinkamo elgesio tiek viešose vietos, tiek šeimoje. Yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Įvertinęs kaltinamojo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika žymių pasekmių nesukėlė, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinas LR BK 64¹ str. ir bausmė mažintina 1/3.
Kadangi byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam BPK 51 str. 1d. 9p. pagrindu buvo skirtas gynėjas. Kaip seka iš VGTPT Kauno skyriaus pažymos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos 57,90 EUR. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti kaltinamajam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, ši teisė negali būti ribojama. Duomenų, kad kaltinamasis pagal savo turtinę padėtį turėtų galimybę pats pasikviesti gynėją, nėra. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl įvertinus gynėjo skyrimo pagrindą antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas
NUSPRENDĖ:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str., ir paskirti laisvės atėmimą 6 ( šešiems ) mėnesiams. Taikyti LR BK 64¹ str. ir bausmę sumažinus 1/3 paskirti laisvės atėmimą 4 ( keturiems ) mėnesiams, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2015-12-07.
LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-14 iki 2015-11-15.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo.
K. B. pagal LR BK 290 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ( BPK 3 str. 1d., 1p., 303 str.5d., 1p. ).
Kaltinamąjį K. B. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo atleisti.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.