Panevėžio apygardos teismo nutartis

Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-116-185/2015 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03237-2014-7

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2015 m. kovo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, D. J. 2014-12-16 apie 1 val. 35 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisės nustatyta tvarka nėra įgijęs).

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas konstatavo, kad D. J. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., įrodyta jo paaiškinimu (prisipažinimu) ir kita byloje surinkta medžiaga: 2014-12-12 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-23017450-14; pažyma apie asmens baustumą; 2014-11-24 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje; 2014-12-12 tyrėjos J. A. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo; 2014-03-07 patrulės L. B. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus laikinai einančios viršininko pareigas A. I. tarnybiniu pranešimu dėl D. J. charakteristikos; Valstybinės teismo medicinos laboratorijos specialistės E. Š. išvada; medicininio pažymėjimo kopija; transporto priemonės aprašymu ir registracijos informacija.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. J. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., įrodyta jo paaiškinimu (prisipažinimu) ir byloje surinkta medžiaga: 2014-12-16 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. PN 001267; pažyma apie asmens baustumą; duomenų apie asmenį paieškos vairuotojų registre išrašu; patrulių M. B. ir A. R. tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.

Skirdamas D. J. administracines nuobaudas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo motyvus ir aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, išvadų dėl savo veiksmų nedaro ir toliau daro pažeidimus, ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, į tai, kad jam jau buvo paskirta ir griežčiausia nuobauda – administracinis areštas, į atsakomybę lengvinančią – nuoširdžiai gailisi padaręs teisės apžeidimus ir atsakomybę sunkinančią – per metus pakartotinai padarė tokios pat rūšies administracinius teisės pažeidimus, aplinkybes, į nustatytą girtumą (vidutinis girtumo laipsnis), kas, teismo nuomone, rodo didelį pažeidimo pavojingumą, ir padarė išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. J. už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – minimalios sankcijoje numatytos trukmės administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu; už ATPK 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – vidutinės trukmės administracinį areštą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 129 str. ir 128 str. 1 d., padarymo nėra, todėl aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo pakeisti administracinį areštą viešaisiais darbais arba sutrumpinti paskirtos nuobaudos (arešto) trukmę ir netaikyti motociklo konfiskavimo, todėl aukštesnysis teismas patikrina tik tą skundžiamo nutarimo dalį, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ str.).

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvus bei išanalizavęs pateiktą D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė, administracinė nuobauda apelianto atžvilgiu individualizuota tinkamai, ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti jam paskirtą ATPK 129 str. numatytą nuobaudą (panaikinti privalomą skirti papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą), aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl keisti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakant į D. J. apeliacinio skundo argumentą dėl arešto nuobaudos pakeitimo viešaisiais darbais pažymėtina, kad administracinio arešto pakeitimas viešaisiais darbais ATPK nuostatose nenumatytas, tačiau, remiantis ATPK 338¹ str. 1 d., asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Iš šios teisės normos matyti, kad sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas galimas esant tam tikroms sąlygoms ir tik tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Nagrinėjamu atveju sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teisme tokia galimybė nebuvo svarstoma. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1422/2013).

Nagrinėjamu atveju apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir aiškiai rodančios, kad administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą. Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda – tai poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys taikant nuobaudas, yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini, nes priešingu atveju, nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens.

Kaip minėta, D. J. galutinė subendrinta nuobauda – 23 paros administracinio arešto su transporto priemonės konfiskavimu, su kuria apeliantas nesutinka ir prašo ją švelninti (sutrumpinti arešto terminą ir netaikyti turto konfiskavimo), paskirta už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 129 str. ir 128 str. 1 d., padarymą.

ATPK 129 str. sankcija numato šias nuobaudas: baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o 128 str. 1 d. – piniginę baudą arba administracinį areštą. Taigi aptariamų straipsnių sankcijose numatyta administracinė nuobauda – areštas yra alternatyvi (numatyta dar ir bauda), o už ATPK 129 str. numatyto teisės pažeidimo padarymą numatyta papildoma nuobauda (turto konfiskavimas) yra aprašyta kaip privaloma, t. y. skiriant administracinį areštą transporto priemonės konfiskavimas padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., yra privaloma skirti administracinė nuobauda nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui (ATPK 26 str.).

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant dviem alternatyvioms administracinėms nuobaudoms – baudai ir areštui, areštas skiriamas tokiu atveju, kai asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, praeityje buvo baustas administracine tvarka, jam buvo paskirtos baudos, tačiau asmuo jų nemoka. Be to, skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taigi nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Pažymėtina, kad kai straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda (turto konfiskavimas) yra aprašyta kaip privaloma, papildomos nuobaudos netaikymas yra galimas tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (teisės pažeidėjas automobilį valdė ar naudojo neteisėtai).

Analizuojant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos apeliantui paskyrimo motyvus matyti, kad teismas, skirdamas D. J. pagal ATPK 128 str. 1 d., administracinį areštą, o pagal ATPK 129 str. – administracinį areštą su transporto priemonės (motociklo) konfiskavimu, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią (nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų) ir sunkinančią (per metus pakartotinai padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį apeliantui paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes, D. J. nustatytą girtumo laipsnį bei administracinei nuobaudai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str. Kaip nustatyta byloje, D. J., neturėdamas teisės vairuoti, neblaivus (vidutinio girtumo) vairavo motociklą, taip savo neatsakingu ir nederamu elgesiu kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Praėjus vos devyniems mėnesiams po to jis vėl buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę (automobilį), neturėdamas teisės vairuoti. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad D. J. nuo 2010 m. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas net 10 kartų, iš jų 6 kartus už vairavimą transporto priemonių, neturint teisės vairuoti, nauji teisės pažeidimai padaryti nepasibaigus ankščiau paskirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminui. D. J. už jo daromus KET pažeidimus buvo skiriamos baudos, kurių jis tik dalį yra sumokėjęs, 3 kartus skirtas administracinis areštas. Tačiau apeliantas, nepaisydamas net ir skiriamų griežtų administracinių nuobaudų, jokių išvadų nedaro, toliau nesilaiko nustatytos tvarkos, sistemingai vykdo naujus analogiškus ir panašius šiurkščius KET pažeidimus, kas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei rodo, kad jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus jis padarė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Paminėtos aplinkybės D. J. apibūdina neigiamai, rodo, kad jis yra piktybinis KET pažeidėjas, o paskirtos nuobaudos jo absoliučiai neveikia ir nedaro jam jokio teigiamo poveikio. D. J. nerodo jokio noro pasitaisyti, keisti gyvenimo būdą ir laikytis įstatymų, ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai pasiekti nebuvo. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad apeliantui už šiurkščių ir vienų pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymą arešto nuobauda paskirta pagrįstai, o už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą kartu su areštu pagrįstai paskirtas ir privalomas transporto priemonės (motociklo) konfiskavimas.

ATPK 33 str. 2 d. įtvirtinta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Nagrinėjamu atveju, remiantis ATPK nuostatomis, sunkesniu iš D. J. padarytų administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu, laikytinas pažeidimas, numatytas ATPK 129 str. Todėl apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nutarimu pagal ATPK 128 str. 1 d. ir 129 str. paskirtas nuobaudas, pagrįstai prie griežtesnės už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirtos arešto su transporto priemonės konfiskavimu nuobaudos pridėjo dalį arešto nuobaudos, paskirtos už ATPK 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, ir apeliantui paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 23 paras arešto su transporto priemonės (motociklo) konfiskavimu. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau paminėtas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad D. J. už jo padarytus teisės pažeidimus paskirtos nuobaudos bei galutinė subendrinta nuobauda yra individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per griežta. Tokia D. J. paskirta nuobauda šiuo konkrečiu atveju yra efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, ja nėra pažeisti padarytų pažeidimų ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimai. Tos aplinkybės, kad D. J. turi draugę ir mažametį vaiką, šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti jam skundžiamu apylinkės teismo nutarimu už padarytus teisės pažeidimus paskirtų nuobaudų bei galutinės subendrintos nuobaudos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės D. J. buvo žinomos ir anksčiau, tačiau jos nebuvo paskata atsisakyti savo netinkamo ir priešingo KET elgesio, juolab kad už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės vairuoti, jis baudžiamas jau nebe pirmą kartą, todėl žinojo gresiančias tokių pažeidimų pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl du kartus vairavo transporto priemones, neturėdamas teisės jų vairuoti, iš jų vieną kartą transporto priemonę (motociklą) vairavo dar ir būdamas neblaivus. Motociklas, kuriuo D. J. padarė ATPK 129 str. numatytą teisės pažeidimą, nuosavybes teise priklauso jam pačiam, todėl teigti, kad apeliantas šiuo atveju nėra atsakingas už jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą, nėra jokio pagrindo.

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad keisti administracinį areštą kita administracine nuobauda ar trumpinti jo terminą bei naikinti transporto priemonės – motociklo konfiskavimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, šiuo atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.