Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. sunkiai sužalojo savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

ji, 2019-05-25, apie 6.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju – šeimos nariu K. A. metu tyčia ne mažiau kaip 7 kartus peiliu dūrė savo sugyventiniui K. A. į karį petį, į kairę krūtinės pusę po raktikauliu, į dešinį žastą, į dešinį dilbį, į kairę šlaunį, į dešinės krūtinės pusės priekrūtinkaulinėje linijoje III-ąjį tarpšonkaulinį tarpą bei į šonkaulio lanką po dešiniu speneliu, padarydamas nukentėjusiajam K. A. durtines pjautines žaizdas kairiame petyje, kairėje krūtinės pusėje po raktikauliu, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje bei kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės ląstos dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu, sukėlusias hemopneumotoraksą, taip sunkiai sužalojo nukentėjusiojo, savo sugyventinio K. A. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2019-05-25 vaiko perdavimo akto matyti, jog E. V. (duomenys neskelbtini) perduota K. L. (t. 1, b.l. 40).

2019-05-27 tyrėjo D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog susisiekus su VšĮ respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikais, šie paaiškino, kad K. A. nėra galimybės apklausti dėl jo sveikatos būklės po operacijos ir, kuris buvo paaiškinęs medikams, kad buvo padaręs pats sužalojimus, dėl kurių gydomas (t. 1, b. l. 41).

2019-06-11 K. A. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotas specialisto V. K. išvada, kad pagal pateiktus K. A. medicinos dokumentų išrašus iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, t.y pažymos kopijos ir medicinos dokumentų išrašo kopijų, viso 3 psl., nustatyta, kad K. A. po įvykio 2019-05-25 nustatytos daugybinės durtinės -pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje abipus, abijų pečių srityje, dešiniame dirblyje, kairėje šlaunyje. Dėl dviejų kiauryminių žaizdų krūtinės ląstos dšiėje pusėje sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą (t. 1, b. l. 87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1965/2019 (01) nurodyta, kad: 1) K. A. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos kairiame petyje, kairėje krūtinės pusėje po raktikauliu, dešinėje krūtinės pusėje priekrūtinkauinėje linijoje III-ame tarpšonkauliniame tarpe, po dešiniu speneliu ant šonkaulių lanko, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinio plaučio žaizda, dešinės pusės trauminis hemopneumatoraksas. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-05-25); 2) sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiai2019-05-25, kreipiantis į poveikiais; 3) sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos VšĮ RVUL 2019-05-25; 4) kiauryminės pjautinės durtinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu, sukėlusios hemopneumotoraksą, reminatis SSMNT 6.6.9 punktu kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kitos žaizdos atskirai kvalifikuojamos nežymių sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 5) sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui (t. 1, b.l. 93 – 95).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019-10-30 Nr. 140-(3536) IS15533 išvadoje nurodyta: 1. ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2019-05-25 įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėg. Nr. 2 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su K. A. genotipu; mėg. 3 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. A. lokusų genotipu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 2x10(-24). Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2019-05-25 įvykio vietą (duomenys neskelbtini); mėg. Nr. 4, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg 5 rasta žmogaus kraujo žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su K. A. genotipu. 2. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr.1 ir Nr.3, su nuoplovomis, padarytomis 2019-05-25 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 6, Nr. 8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. A. genotipu. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta 2019-05-25 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr.7), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 5x10 (-19). 3. ir 4. Ant pateiktų tirti K. A. marškinių ir A. V. marškinių bei marškinėlių, paimtų 2019-05-25 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta vyri kraujo (pažymėta mėg. 9-17), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. A. genotipu (t. 1, b. l. 104 – 107).

Iš alkotesterio Nr. 6810 matyti, kad 2019-05-25, 13.18 val., A. V. buvo nustatytas 0,73 proc. girtumas (t. 1, b. l. 160).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas vertindamas kaltinamosios A. V. ir nukentėjusiojo K. A. parodymus atsižvelgia ir vertina ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu duotus jų parodymus. Kaip matyti kaltinamosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir vienodi, tarpusavy neprieštaraujantys. Tiesa, byloje yra duomenų, kad įvykio dieną kaltinamoji, kviesdama policiją bendruoju pagalbos telefonu ir atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams bei medikams aiškino, kad nukentėjusysis pats save susižalojo netyčia peiliu, tačiau nuo pat pirmos apklausos įtariamaja pripažino savo kaltę sunkiai sužalojusi peiliu savo sugyventinį. Tuo tarpu nukentėjusiojo K. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo nenuoseklūs. Iš pradžių, pirmos apklausos metu, nukentėjusysis teigė, kad jis pats netyčia krisdamas taip sunkiai susižalojo krūtinę rankoje turėtu peiliu, o kiti sužalojimai buvo padaryti anksčiau, darbe ir, kad tai buvo plėštinės žaizdos. Po to jis savo parodymus pakeitė ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad visus sužalojimus jam padarė buvusi jo sugyventinė A. V.. Dėl savo nenuoseklių parodymų nukentėjusysis teismui paaiškino, kad iš pradžių davė melagingus parodymus, nes nenorėjo pakenkti savo sugyventinei, tuo metu ją mylėjo, be to prieš pat jo sužalojimą, buvo ją įžeidęs. Tokie kaltinamosios žodiniai paaiškinimai pareigūnams bei nukentėjusiojo pirminiai parodymai rodo, kad nukentėjusysis buvo atleidęs kaltinamajai ir nenorėjo, kad ji atsakytų baudžiamaja tvarka. Dėl faktinių bylos aplinkybių tiek kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, tiek tarpusavy sutapo, neprieštaravo kitiems, teismo paminėtiems įrodymams, specialistų išvadoms. Med. specialisto išvada, kad visi nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti vienu metu, galimai įvykio metu, pjaunančiu savybių turinčiu daiktu ir, kad visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui, patvirtino nukentėjusiojo vėlesnius parodymus bei paneigė pirminius apie savęs netyčinį susižalojimą. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį, remiasi kaltinamosios ir nukentėjusiojo (ne pirminiais) parodymais duotais ikiteisminio tyrimo bei teisme metu.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam sužalojimas, sukėlęs jam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad tarp kaltinamosios A. V. padarytos veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamosios veikos rezultatas. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti kiti asmenys, ne A. V. ir, kad nusikaltimas galėjo būti padarytas kitomis aplinkybėmis ir būdu, nei nurodyta kaltinime.

Kaltinamoji A. V. teisme teigė, kad tokiu būdu sužalojo nukentėjusįjį K. A. gindamasi nuo jo smurto. Todėl teismas sprendė dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016). Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas.

Kaltinamosios A. V. ir nukentėjusiojo K. A. parodymai dėl įvykio metu įvykusio žodinio konflikto sutapo. Jie abu teigė, kad nukentėjusysis pradėjo priekaištauti kaltinamajai dar jiems esant bare, kad šioji „mokė“ gyventi jo draugą kaip gyventi. Pasak jų jie dėl to konfliktavo ir važiuodami namo. Dėl tolimesnių įvykių jų parodymai išsiskyrė: kaltinamoji A. V. teigė, kad prie buto durų nukentėjusysis pradėjo smurtauti jos atžvilgiu: kelis kartus spyrė jai, tampė už plaukų, dėl ko ji įbėgo į buto vidų, į virtuvę, o paskui nieko neatsiminė, tik tą momentą, kai jau stovėjo virtuvėje prie kriauklės, o šalia – sužeistas nukentėjusysis, kai tuo tarpu nukentėjusysis K. A. parodė, kad jokio smurto kaltinamosios atžvilgiu nenaudojo, kad galvą ji buvo susimušusi prieš tai nukritusi nuo laiptų viename bare, tačiau pakeltu tonu toliau konfliktavo, pasakė kažką grubiai, po ko ši griebė peilį ir jam dūrė į ranką, o vėliau kelis kartus į krūtinę.

Nepaisant to, ar buvo smurtas prie buto durų kaltinamosios atžvilgiu, kaip teigė A. V., ar ne, kaip teigė K. A., iš jų parodymų matyti, kad prieš A. V. suduodant smūgius peiliu, konfliktas tęsėsi virtuvėje, tai yra po tam tikro laiko grįžus abiem namo. Kaltinamoji A. V. nieko neminėjo, kad tuo metu virtuvėje nukentėjusysis fiziškai smurtavo prieš ją, o nukentėjusysis K. A. parodė, kad tenai toliau pakeltu tonu priekaištavo A. V., išsakė jai grubius žodžius, po kurių ji griebė peilį. Taigi, teismas įvertinęs šiuos jų parodymus, sprendžia, kad prieš pat A. V. griebiant peilį ir duriant K. A. į ranką, pastarasis nors tuo metu ir buvo išsakęs jai grubius įžeidžiančius žodžius, tačiau tuo nesikėsino į jos sveikatą ar gyvybę arba į jos turtą, t. y. jo veiksmai nebuvo puolamojo pobūdžio ir nebuvo jokio kėsinimosi į A. V. sveikatą. Taigi, kaltinamosios A. V. parodymai dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo nepagrįsti. Teismas konstatuoja, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nagrinėjamo įvykio metu A. V. ar jos turtui buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio ji turėjo gintis.

Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamoji A. V. nukentėjusįjį K. A. sužalojo tyčia staiga labai susijaudinusi dėl paties nukentėjusiojo neteisėto poelgio bei, kad kaltinamosios veiksmai yra greitas atsakas į tai (BK 136 straipsnis), nes įvykio metu kaltinamoji A. V. buvo neblaivi. Kaltinamoji specialiai įrankio nukentėjusiajam sužaloti neieškojo, ji sugyventiniui dūrė po ranka pasitaikiusiu virtuviniu peiliu, prie kurio ji stovėjo. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji, smogdama ne mažiau kaip 7 smūgius peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, į ranką bei koją, veikė netiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d. išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teisme patvirtino, jog jie iki įvykio kartu gyveno apie 9 – 10 mėnesius bendrai faktinėje šeimoje, veda bendrą ūkį, taigi, jie laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Nustačius, kad kaltinamoji, darydama nusikalstamą veiką veikė netiesiogine tyčia, jos padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada. Todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės

Iš visų teisme apklaustų asmenų parodymų (išskyrus liudytoją G. B.) matyti, kad po to, kai kaltinamoji A. V. sužalojo K. A. ir pamatė jį kraujuojantį, nedelsiant skambino į bendrosios pagalbos centrą, o po to rankšluosčiu stabdė iš žaizdos tekantį kraują. Taip pat teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ji po įvykio rūpinosi nukentėjusiuoju ligoninėje, lankė jį kiekvieną dieną, nešė valgyti. Todėl teismas šią aplinkybę - pripažįsta lengviančia atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat kaltinamoji A. V. savo kaltę pripažino nuo pat pirmos savo apklausos įtariamaja ir davė nuoširdžius parodymus apie visas įvykio aplinkybes, kurias prisiminė, todėl teismas pripažįsta kaltinamosios A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, nenustatęs būtinosios ginties sąlygų, sprendė klausimą dėl pripažinimo kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų matyti, jog žodinį konfliktą naktiniame bare pradėjo nukentėjusysis, pradėjęs priekaištauti A. V. dėl, jo manymu, jos netinkamo elgesio su jo draugu. Kaltinamoji viso proceso metu teigė, kad tik grįžus namo iš naktinio klubo, nukentėjusysis pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą – spardyti ir tampyti ją už plaukų, po ko ji nubėgo į virtuvę, o po kurio laiko virtuvėje toliau tęsė žodinį konfliktą, ją įžeidinėjo, dėl ko ji galėjo griebtis peilio ir sužaloti nukentėjusįjį. K. A. neigė vartojęs fizinį smurtą kaltinamosios atžvilgiu. Tačiau teismas tiki šiais kaltinamosios nuoširdžiais parodymais, kuriuos pavirtina ir teisme apklausti liudytojai: liudytojas R. O. paliudijo, kad įvyki vietoje A. V. minėjo jam, kad įvykio metu buvo sužalota, kad ir anksčiau sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu; liudytoja K. P. parodė, kad tiksliai nepamenanti, nes visas dėmesys buvo nukreiptas į nukentėjusįjį, bet galimai kaltinamoji minėjo, kad jie susibarė, tas vyriškis puolė ją, o ji gynėsi; liudytojas E. L. teisme patvirtino, kad po įvykio jam jo sesuo A. V. pasakojusi, kad įvykio metu K. A. smurtavo jos atžvilgiu, skriaudė ją, smaugė, ji negalėjo kvėpuoti, kad ir prieš tai buvo vartojęs sesers atžvilgiu smurtą, net ir tada, kai kartu nebegyveno. Vien tai, kad liudytoja G. B. parodė, kad bute buvusi moteris nesiskundė, kad pati buvo sužalota, tai nepaneigia prieš tai liudytojų parodymus apie pavartotą smurtą kaltinamosios atžvilgiu, nes atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji po įvykio buvo dideliame strese, pergyveno dėl sužaloto sugyventinio, būdama neblaiva, galėjo ir neminėti visų įvykio aplinkybių, juolab, kad tai nebuvo jos apklausa ir tai ji jau buvo minėjusi kitiems pareigūnams. Be to ši aplinkybę patvirtina ir 2019-05-25 ataskaitų žiūryklė, kurioje nurodyta, jog A. V. paskambinus bendrajam pagalbos centrui 6.01 val., buvo skambinta dar ir 5.56 val. ir trumpai pranešta apie smurtaujantį sugyventinį. Todėl teismas pripažįsta šią kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Byloje esantys alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2019-05-25, 13.18 val., A. V. buvo nustatytas 0,73 proc. girtumas. Kaltinamoji teismui paaiškino, kad jei nebūtų tą naktį vartojusi alkoholinių gėrimų, nekonfliktuotų su nukentėjusiuoju, net po pavartoto jos atžvilgiu smurto, būtų išėjusi. toks konfliktas net jos apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad kaltinamojo vartojo alkoholinius gėrimus po įvykio. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę tą, kad ji nusikalto, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. V. teismas atsižvelgia į tai, kad ji įvykdė baigtą, tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, amžių, sveikatą, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, o būtent į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, specialiai jam nebuvo rengtasi, po to, kai pati patyrė savo atžvilgiu smurtą, taip pat į tai, kad yra jos atsakomybę 3 lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįrašyta, yra jauno amžiaus, šeimos nesukūrusi, tačiau viena augina mažametį vaiką, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, pajamų šaltinį. Kaltinamajai nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

Ir nors aukščiau aptartos aplinkybes nesudaro teisinio pagrindo A. V. taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios A. V. asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina tai, kad šis smurtas buvo sponaniškas, buvo panaudotas po nukentėjusiojo išprovokuotos situacijos, kurios kaltinamoji dėl buvusio girtumo, negalėjo adekvačiai įvertinti ir pernelyg išsigando. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo, kaip teigia pats, jokių liekamųjų sveikatos reiškinių nejaučia. Svarbi aplinkybė ir nukentėjusiojo išsakyta pozicija, sprendžiant iš kurios, jis kaltinamajai atleido, pretenzijų jai neturi, ikiteisminio tyrimo pradžioje net neteisingai nurodė pačiam save susižalojus, nenorint, kad kaltinamoji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu byloje esantys kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, kaip jau aukščiau minėta, yra išimtinai teigiami ir leidžia daryti išvadą, kad A. V. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio bei, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamosios padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant A. V. švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę maksimalaus dydžio - laisvės apribojimą dviems metams (BK 48 straipsnis), paskiriant draudimus ir įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą gydymo įstaigai, kuri patyrė išlaidų dėl nukentėjusiojo gydymosi, bei į jos sunkią turtinę padėtį (uždirba minimumą, viena augina ir išlaiko vaką, savo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi), ji įpareigotina per visą teismo nustatytą bausmės laikotarpį pradėti dirbti ar tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti per teismo nustatytą terminą dalį (mažiau negu pusę) turtinės žalos (BK 48 straipnio 6 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į šios įpareigotinos atlyginti sumos dydį, teismas sprendžia, kad 1 metų ir 10 mėnesių terminas ją atlyginti iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo yra pakankamas. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajai nustatytą sunkinančią aplinkybę – kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, būdama neblaivis, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mano, kad tislinga jai uždrausti per teismo nustatytą laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5, 7 dalys). Teismo nuomone toks įpareigojimas darytų teigiamą įtaką jos elgesiui.

Kaltinamoji A. V. 2019-05-25, 12.18 val., buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. (t. 1, b. l. 157 – 158), paleista į laisvę – 2019-05-26, 12.16 val. (t. 1, b. l. 169), todėl į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas - viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl kardomosios priemonės

kaltinamajai A. V. 2019-05-26 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoj priemonė naikintina nuosprendį pradėjus vykdyti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai išnagrinėti, paimti 2019-05-25 apžiūrint įvykio vietą ir saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 122 – 123): A. V. marškiniai, K. A. marškiai - esant atitinkamai jų prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini atitinkamai teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – naikintini; du peiliai, nuoplovos (2 vnt.), tepinėlis, DNR (2 vnt.) – kaip menkaverčiai naikintini.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 2 730,53 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 75 - 78).

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109–117 straipsniai).Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublios civilinio kodesko (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalies nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Nustatyta, kad kaltinamosios A. V. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2 730,53 Eur, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Byloje nėra ginčo dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtų išlaidų. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusysis buvo gydomas ir hospitalizuotas dėl krūties ląstos priekinės sienos žaizdos, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,-

nusprendžia:

A. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 2 punktu ir 3 punktu, 7 dalimi, uždrausti A. V. per visą teismo nustatytą bausmės atlikimo laikotarpį (2 metus) vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigoti A. V. per 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos - 1 000 (vieną tūkstantį) Eur, per visą teismo nustatytą bausmės atlikimo laikotarpį (2 metus) pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti Ž. K. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-05-25 iki 2019-05-26 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį paskelbus - palikti galioti, panaikinti - pradėjus nuosprendį vykdyti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. V. 2 730,53 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų 53 ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti: A. V. marškinius, K. A. marškinius - esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti; du peilius, nuoplovas (2 vnt.), tepinėlį, DNR (2 vnt.) – kaip menkaverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.