Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-435-81-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-10
Bylos Nr.
1A-435-81-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
D. P.
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudž. byla Nr.1A-435-81/08Teisėja V. Dapkevičienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.4.1.;2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2008 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam D. P., gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 135 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63str.1,2,5d.2p.,9d. šiuo ir 2006.03.31 nuosprendžiu skirta bausmė subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3m.3mėn. Į bausmės laiką įskaičiuotas bausmės laikas visiškai atliktas pagal 2006-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gruodžio 30 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam B. P. du smūgius peiliu į dešinę krūtinės pusę ir į pilvą, tuo padarydamas durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės ir pilvo srities žaizdą su dešinio plaučio ir kepenų sužalojimais ir dėl durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės dešinės pusės ir pilvo srities žaizdos su dešinio plaučio ir kepenų sužalojimais nukentėjusįjį sunkiai suluošino - sunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė LR BK 135 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 135 str. 1d. į LR BK 136 str. ir atitinkamai paskirti bausmę. Mano, kad nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas. Namo ketvirto aukšto koridoriuje išėjus parūkyti, be jokio pagrindo būdami neblaivūs prikibo nukentėjusysis B. P. ir G. G., kurie visų akivaizdoje pradėjo žeminti juos, griežtu tonu nurodydami, kad neprišiukšlintų koridoriaus bei tualetų, nes A. S. (K.) teks išvalyti. Tai buvo išreikšta įsakmiu, juos žeminančiu ir nurodančiu tonu, dėl ko apeliantas, o taip pat ir A. S. labai susijaudino. Kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusysis B. P. ir liudytojas G. G. priekabiauti nesiliovė. Matydamas, jog jie priekabiauja labai įžūliai, tiesiog provokuoja konfliktą jis įėjo į kambarį. Kitų asmenų akivaizdoje jie jį pradėjo pravardžiuoti „čigonu“, dėl ko nuteistasis labai susijaudino, apsigynimo tikslais išsitraukė iš striukės kišenės kišeninį peilį ir paslėpė delne. Išėjus į koridorių įvyko muštynės, kurių metu nukentėjusysis B. P. su G. G. puolė jį mušti, sudavė smūgius į galvą, jis nukrito, o tuomet jį pradėjo spardyti. Gindamasis, labai susijaudinęs, turėdamas tikslą apsiginti, jis porą kartų dūrė nukentėjusiam savo kišeniniu peiliu.

Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir jo veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 1 d. t.y. kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas nurodo, kad sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio.

Apeliantas tvirtina, kad nebuvo imtasi visų įstatymu numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, todėl nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 241 str. 2 d. ir 301 str. reikalavimai, t.y. nepagrįstai nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nepagrįstai paskirta tokia didelė realaus laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios šį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo D. P. apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliaciniame skunde apeliantas D. P. nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatymu numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo padarytą nusikalstamą veiką reikėjo kvalifikuoti pagal BK 136 str., o ne pagal BK 135 str. 1 d.

LR BK 136 str. nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 str. tik nustačius šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.

Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą , kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti tuojau po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Jeigu tokio kaltininko atsako pasekmė yra nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos /toliau – LAT/ 1999-05-11 nutartis Nr. 2K-275/1999 // Teismų praktika, 1999, Nr. 11, LAT 2005-04-12 nutartis 2K-307/2005, LAT 2007-02-27 nutartis Nr. 2K-155/2007, LAT 2007-10-09 nutartis Nr. 2K-626/2007).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl D. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis B. P. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, ką ir pats apeliantas D. P. prisipažino, patvirtina 2006-03-14 specialisto išvada Nr. G 44/06 (06).

Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas D. P. nurodė, kad vienas iš žodinį konfliktą pradėjusių kaimynų kvietė išeiti į koridorių žodžiais „čigone ateik“ ir jis išeidamas iš kambario pasiėmė iš striukės kišenės peilį. Dabar apeliaciniame skunde apeliantas nurodo savo įžeidinėjimo priežastį, kad „nukentėjusysis jį įžeidinėjo, elgėsi įžūliai, kitų asmenų akivaizdoje pradėjo pravardžiuoti „čigonu“, dėl ko jis labai susijaudino“. Byloje nėra duomenų apie kokius nors įžeidžiančius nukentėjusiojo žodžius kaltininko atžvilgiu. Apeliantas teigia, kad jis staiga labai susijaudino dėl to, kad nukentėjusysis jį pavadino „čigonu“. Liudytoja A. S. parodė (T.1, b.l. 56-59) kad draugų tarpe nuteistasis D. P. yra taip vadinamas. Todėl negalima teigti, kad pavadindamas „čigonu“, nukentėjusysis pravardžiavo, tyčiojosi arba kitaip pažeidė nuteistojo garbę ir orumą.

Šalies argumentai

D. P. apeliaciniame skunde nurodytų su konflikto inicijavimu susijusių aplinkybių nepatvirtina teismo ištirti įrodymai. Liudytojai A. S., D. V., A. C. patvirtino, kad nukentėjusysis davė pastabą dėl tvarkos koridoriuje ir tualete. Tik vėliau kilo žodinis konfliktas, po kurio D. P. grįžo į kambarį, o nukentėjusiajam pakvietus D. P. „čigone ateik“ į koridorių, nuteistasis D. P. pasiėmė peilį, jį atsilenkė ir paslėpė delne. Nuteistojo ir liudytojų parodymai patvirtina teismo išvadą, jog koridoriuje kilęs susistumdymas ir konfliktas tarp ten buvusių asmenų su visomis iš to išplaukusiomis pasekmėmis įvyko dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, o ne dėl priežasčių, kurias nurodo nuteistasis. D. P. parodymuose išreiškė savo tiesioginės tyčios aiškią poziciją veiksmais, t.y. kad jis pasiėmė peilį, jį atsilenkė (pasiruošė), paslėpė delne, po to puolė muštis ir tik paskui sudavė nukentėjusiajam peiliu du smūgius į krūtinę. Laiko tarpas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko veiksmų yra viena iš būtinų įvertinti aplinkybių nustatinėjant afekto būsenos galimybę įvykio metu. Staigaus labai susijaudinimo būsena turi būti sukelta tuojau po įžeidimo veiksmo, o byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nebuvo neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesį kaltininko atžvilgiu, o asmeninis konfliktas nėra laikomas pakankamu pagrindu kilti fiziologinei afekto būsenai ir be to laiko tarpas tarp konflikto, parengimo nusikaltimo padarymo priemonės ir smurtinių veiksmų peiliu buvo pakankamai ilgas, kad būtų galima sąmoningai ir atitinkamai kontroliuoti savo veiksmus, todėl daroma išvada, kad D. P. įvykio metu negalėjo būti staiga labai susijaudinęs. Šios aplinkybės paneigia afekto būsenos atsiradimą veikos padarymo metu ir nurodo į apgalvotą nuteistojo D. P. veikimą tyčia nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl apelianto teiginys dėl neteisingo pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad D. P. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. Nenustačius fiziologinio afekto, nukentėjusiojo asmens neteisėtų ar itin įžeidžiančių veiksmų, ir kaltininko staigaus atsako požymių nuteistojo D. P. veiką kvalifikuoti pagal LR BK 136 str. nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nepagrįstai skirta didelė reali laisvės atėmimo bausmė, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, ir pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę D. P. LR BK 54 str. įtvirtintų taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmės sunkios, nukentėjusiajam sužaloti gyvybiškai svarbūs organai – dešinys plautis ir kepenys, nes durtinės – pjautinės kiauryminės krūtinės dešinės pusės ir pilvo srities žaizdos su dešinio plaučio ir kepenų sužalojimais yra sunkus suluošinimas. Nusikaltimas padarytas tyčiniais nuteistojo veiksmais. Be to, įvertinta nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, o būtent tai, kad D. P. keturis kartus teistas, šį nusikaltimą padarė prieš Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. priimtą nuosprendį, eilę kartų baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas asmens sveikatai, nusikaltimas baigtas, atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvina tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat atsižvelgta, kad nukentėjęs pasveiko, rimtesnių su sveikata susijusių pasekmių nekilo, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys kaltinamojo atžvilgiu, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam D. P. laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, todėl įvertinusi padaryto nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumą, kolegija sprendžia, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas nusprendė 2008-05-16 nuosprendžiu paskirtą griežtesnę laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams apimti švelnesne subendrinta bausme, paskirta 2006-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, į bausmės laiką įskaičiuojant bausmę visiškai atliktą pagal 2006-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis D. P. 2007-06-28 buvo paleistas iš pataisos namų visiškai atlikus bausmę pagal 2006-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį/2t. b.l. 2/todėl LR BK 63 str. 9 d. dėl bausmių subendrinimo netaikoma , šalintina iš skundžiamo 2008-05-16 nuosprendžio.

Alytaus rajono apylinkės teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo D. P. nusikalstamus veiksmus, teisingai paskyrė bausmę, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

-nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti;

-iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-05-16 nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimą su bausme skirta 2006-03-31 nuosprendžiu vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d.

.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Romas AikevičiusKęstutis Dargužis