Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-195-407/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
2-195-407/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01101-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Spektrus EU“, E. P., A. V., Ž. A., V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-195-407/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01101-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Spektrus EU“, E. P., A. V., Ž. A. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Spektrus“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-3603-656/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3603-656/2015 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės BUAB ,,Spektrus“ ir atsakovų UAB „Spektrus EU“, UAB „DS Baltic“, A. V., E. P., Ž. A. bei V. J.. Taikos sutartimi atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovei 18 260,49 Eur per 10 darbo dienų, kai įsiteisės galutinė teismo nutartis patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį; už kiekvieną pavėluotą dieną įvykdyti šią prievolę atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovei 50 Eur dydžio netesybas.

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB ,,Spektrus“ kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovai taikos sutartyje numatytą įsiskolinimą sumokėjo pavėluotai ir prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 3 550 Eur dydžio netesybų išieškojimo solidariai iš atsakovų.

Atsiliepimas

Atsakovai prašė ieškovės prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo atmesti, nes pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2010 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-372/2010), taikos sutarties vykdymo metu tarp šalių kilus ginčui dėl taikos sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų priteisimo, suinteresuota šalis turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 2 663 Eur netesybų išieškojimo solidariai iš atsakovų UAB „Spektrus EU“, UAB „DS Baltic“, A. V., E. P., Ž. A. ir V. J..

Teismas nurodė, kad atsakovų nurodytos teismų praktikos taisyklės buvo suformuluotas galiojant ankstesnei CPK 646 straipsnio redakcijai (galiojusiai nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.), kurioje nebuvo numatyta teismo pareiga prašymą nagrinėti teismo posėdyje išklausant kitus proceso dalyvius. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo išklausyti atsakovų atsikirtimai į prašymą. Nustatęs, kad atsakovai įsiskolinimą mokėjo dalimis, teismas sprendė, kad netesybų skaičiavimas už visą 71 dienos laikotarpį po 50 Eur neatitiktų proporcingumo principo, todėl sumažino netesybas ¼ dalimi ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 2663 Eur netesybų išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovai UAB „Spektrus EU“, A. V., E. P., Ž. A. ir V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šioje civilinėje byloje negali būti keliamas klausimas dėl vykdomojo rašto taikos sutartyje numatytoms netesyboms išdavimo, kadangi netesybų priteisimo klausimas yra atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

2. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, duomenų, kad dėl atsakovų prievolės nevykdymo laiku būtų patyrusi nuostolių, byloje nėra. Todėl net jei apeliacinis teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, netesybų suma turi būti sumažinta. Be to, teismas neįvertino, kad pagrindinio įsiskolinimo suma buvo 18 250,49 Eur, o netesybos sudaro beveik 1/7 visos prievolės, todėl turėtų būti mažinamos iki 600 Eur, ypač atsižvelgiant į tai, kad prievolė yra realiai įvykdyta.

Ieškovė BUAB ,,Spektrus“ prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, kiekvienam iš apeliantų skirti po 5 792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant ieškovei.

Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog klausimas dėl netesybų turi būti sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, kadangi visų procesinių klausimų išsprendimas vienoje civilinėje byloje labiau atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Nepagrįstas apeliantų siekis, kad netesybų dydis būtų dar labiau sumažintas, kadangi netesybų dydis yra aiškiai numatytas taikos sutartyje, kurios šalys privalo laikytis. Ginčo, kad apeliantai vėlavo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal taikos sutartį, byloje nėra. Ieškovės teigimu, apeliantai nuolat kenkia sklandžiai ieškovės bankroto proceso eigai, teikdami nepagrįstus procesinius dokumentus. Toks apeliantų elgesys laikytinas aiškiu piktnaudžiavimu procesinėms teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip minėta, 2015 m. kovo 13 d. ieškovė ir atsakovai sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi. Pagal taikos sutartį atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovei 18 260,49 Eur įsiskolinimą, o už kiekvieną vėluojamą sumokėti įsiskolinimą dieną numatė 50 Eur dydžio netesybas (8t., b. l .169-171, 178-179).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovai 18 260,49 Eur įsiskolinimą pagal taikos sutartį ieškovei sumokėjo pavėluotai ir ieškovė pagal taikos sutarties sąlygas turi pagrindą reikalauti netesybų. Pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad netesybų išieškojimui negali būti išduodamas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kadangi netesybos pirmiausia turi būti priteisiamos kitoje byloje. Tokią poziciją atsakovai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-3-372/2010. Su tokiu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Taikos sutarties vykdymo klausimai išsprendžiami tuo pačiu procesiniu dokumentu, kuriuo patvirtinama taikos sutartis. Netesybos yra sudėtinė taikos sutarties vykdymo (nevykdymo) dalis. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, ji tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Todėl taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas. Vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 str. 3 d.). Kaip minėta, apeliantai neginčija, kad pareigą sumokėti 18 260,49 Eur įsiskolinimą pagal taikos sutartį įvykdė pavėluotai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutartyje, patvirtintoje teismo procesiniu sprendimu, nustatytų netesybų išieškojimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-372/2010, kuria remiasi atsakovai, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo, nes minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto dėl netesybų pagal taikos sutartį išieškojimo išdavimo, kai teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilo ginčas dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo. Šiuo atveju, kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad pagrindinė prievolė nustatytu laiku nebuvo įvykdyta.

Dėl netesybų dydžio šalys susitarė taikos sutartyje, kuri, teismui ją patvirtinus, turi jos šalims galutinio teismo sprendimo galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti iš apeliantų išieškotinas netesybas. Be to, iš atsakovų pagal taikos sutartį išieškotinų netesybų dydis jau yra sumažintas skundžiama nutartimi, atsižvelgiant į pagrindinio įsiskolinimo mokėjimo ypatumus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantų atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantai atskirąjį skundą pateikė siekdami kitų tikslų, nei apginti savo teises. Vien tik atskirojo skundo pripažinimo nepagrįstu faktas savaime nereiškia, kad jį pateikęs asmuo siekė kito tikslo, nei panaikinti jo atžvilgiu priimtą nepalankų teismo procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nepagrindžia ir faktas, kad kitose bylose vieno iš apeliantų (A. V.) teikti skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Dėl to netenkintinas ieškovės prašymas skirti apeliantams baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis