Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Įstatymas Nr. XI-223, 2009-04-16).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja nepilnametė D.B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujama įstatyminės atstovės T. Ž., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė 2008-10-02 prašymą, kurį Tarnyba gavo 2008-10-12, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto Hermano Zudermano vidurinei mokyklai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo panaikinti jos atvaizdą interneto tinklapiuose (b.l. 59-63). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-10-14 sprendimu Nr. 1626-1194-A/08 suteikė D. B. antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą V. M. (b.l. 85-86). Antrinė teisinė pagalba pareiškėjai D. B. buvo suteikta Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kaip fiziniam asmeniui, kurio turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 13 straipsnis 1 dalis numato, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinė pagalbą įrodo gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 punktas imperatyviai nurodo, kad pareiškėjas privalo teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba skundžiamu 2010-02-11 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-34-10 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą D. B., remdamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nes pareiškėja iki šio įstatymo nustatyto termino nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, nes antrinė teisinė pagalba buvo teikiama ilgiau kaip metus (b.l. 98). Pareiškėjai skundo reikalavimą grindžiant tuo, jog nebuvo pagrindo nutraukti teisinės pagalbos teikimą, nes jos motina T. Ž. savo turto deklaraciją už 2009 metus Tarnybai pateikė, nagrinėtina, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas šiuo atveju nutraukti teisinės pagalbos teikimą nepilnametei pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo tarnybai pateikia prašymą, reikalavimus pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Jeigu teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, tarnybos praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos kasmet patikrina, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, remdamosi nauja metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, ir atsižvelgdamos į šio įstatymo nustatytas sąlygas (18 straipsnio 8 dalis). Tokia sąlyga kyla iš Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principų. Tarnyba turi pareigą užtikrinti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama ekonomiškai, t.y. priimant sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstai ir teisingai nustatyti asmens priskyrimą atitinkamam turto ir pajamų lygiui bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės apmokamų išlaidų dalį procentais (50 arba 100 procentų). Pagal Įstatymo nuostatas pareiškėjas privalo įrodyti, kad turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.

Deklaravimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymu (ginčo teisinių santykių metu galiojusi įstatymo redakcija nuo 2009-07-18 iki 2010-03-01), pagal kurio 2 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostatas gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo deklaruoti turtą. Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog privalomas deklaruoti turtas yra nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, kurio privaloma teisinė registracija, turimos piniginės lėšos, pasiskolintos ir negrąžintos piniginės lėšos, paskolintos ir nesusigrąžintos piniginės lėšos, meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, taip pat ir gautos pajamos. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nepilnamečių šeimos narių turtą deklaruoja vienas iš tėvų (įtėvių). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-02-09 įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių 150 punkte nurodyta, jog gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti du deklaracijos egzempliorius, vienas iš jų per septynias darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su mokesčių inspekcijos žyma, kad deklaracija pateikta, grąžinamas gyventojui. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia institucijai, priimančiai sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos įstatyminė atstovė (motina) T. Ž. 2010-02-10 pateikė Tarnybai metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 (b.l. 119-122). Deklaracijos pirmajame lape 14 langelyje „Deklaracijos rūšis“ T. Ž. nurodė, jog teikia gyventojo (jos pačios) turto deklaraciją. T. Ž., atstovaudama nepilnametę dukterį, savo deklaracijoje turėjo nurodyti ir nepilnamečio vaiko turimą deklaruotiną turtą bei gautas pajamas, remiantis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-02-09 įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių 10 punkto nuostatomis. Deklaracijos FR0001T priede nurodoma vaiko (vaikų) turimo turto dalies vertė, jeigu vaikas tokio turto turi (Taisyklių 16.2.2 punktas). Deklaruotojo ir jo vaiko turtas turi būti nurodomas atskirose eilutėse, t.y. vienoje eilutėje pažymimas T2 langelis „Gyventojo“ (turtas), kitoje eilutėje T2 pažymimas langelis „Vaiko“ (turtas) (Taisyklių 26.2.2 punktas). Analogiškai pildomi deklaracijos priedai FR0001V, FR0001L, FR0001S, FR0001G, jeigu asmeniui, teikiančiam turto deklaraciją juos reikia pildyti. Tuo tarpu, deklaracijos priedas FR0001P „Gautos pajamos“ yra privalomas pildyti gyventojams, pageidaujantiems gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Taisyklių 99 punktas). Šiame priede turi būti deklaruojamos per deklaracijoje nurodytą ataskaitinį laikotarpį visų rūšių visos gautos pajamos neatėmus mokesčių, taip pat nurodomas sumokėtas pajamų mokestis ir faktiškai gautos pajamos. FR0001P priede pajamos turi būti nurodomos pagal pajamų rūšis, be to, kiekvieno mėnesio pajamos turi būti surašomos į skirtingas eilutes (100 punktas). FR0001P priedo P1 laukelyje „Pajamų rūšies kodas“ turi būti nurodomas pajamų rūšies kodas iš pajamų rūšių sąrašo (105 punktas) bei užpildomas P3 langelis, pažymint, ar gautos pajamos yra gyventojo, jo sutuoktinio ir vaiko (107 punktas). FR0001P priedo P9 laukelyje „Šiame lape nurodyta vaiko (-ų) pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi būti įrašomos tame priedo lape nurodytos vaiko visų rūšių viso ataskaitinio laikotarpio pajamos (Taisyklių 113 punktas). Pažymėtina, jog iš pareiškėjos 2008-10-02 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą matyti, jog jos įstatyminė atstovė gauna išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, tačiau T. Ž. metinės turto deklaracijos ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28 priede FR0001P pagal pajamų rūšies kodą (70 – socialinio pobūdžio pajamos) šios išmokos, kaip pajamos, nenurodytos (b.l. 61, 118). Teismo vertinimu, pagrįsti atsakovės argumentai, jog tokiu atveju, kai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo užpildo ir pasirašo asmens įstatyminis arba įgaliotas atstovas Tarnyba vertina ne prašymą pasirašiusio atstovo, o paties asmens, kurio vardu yra užpildytas prašymas, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau Tarnyba nagrinėjamu atveju turėjo teisę pati rinkti duomenis apie nepilnametės pareiškėjos turtinę padėtį, padėdama jai įgyvendinti teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama apie pareiškėjos D. B. teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pati rinko duomenis iš VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus apie nepilnametės pareiškėjos turtą ir pajamas, todėl manytina, kad ir šiuo atveju galėjo tai padaryti, nes Įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta Tarnybos teise pačiai rinkti duomenis apie nepilnametės pareiškėjos turtą ir pajamas, siekiant nustatyti, ar ji turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, (b.l. 34, 79-86). Tarnyba turėjo įvertinti tai, jog pareiškėja yra nepilnametė ir aplinkybę, jog įstatyminė atstovė deklaracijos pateikimo klausimu gali pareiškėją netinkamai atstovauti. Nagrinėjamu atveju atsakovė ignoravo antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtį – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Reikšminga aplinkybė yra ta, jog nei pareiškėja, nei jos įstatyminė atstovė neatsisakė pateikti Tarnybos reikalaujamos turto deklaracijos, nes iš bylos duomenų matyti, jog D. B. įstatyminė atstovė (motina) T. Ž. šiame procese buvo aktyvi ir siekė apginti nepilnametės dukters interesus. Tarnybai 2010-02-09 ji pateikė prašymą pratęsti terminą deklaracijai pateikti nurodydama, jog turi surinkti duomenis iš valstybės ir savivaldybės institucijų (b.l. 32), taip pat 2010-02-12 elektroniniu paštu informavo pareiškėjai D. B. antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą V. M., jog deklaraciją Tarnybai pateikė (b.l. 32, 33). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog pareiškėjos įstatyminė atstovė T. Ž. tik po ginčijamo sprendimo priėmimo 2010-02-12 gavo antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato V. M. 2010-02-02 pranešimą, jog per septynias kalendorines dienas turi pateikti Tarnybai nepilnametės pareiškėjos metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (b.l. 28-31). Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą D. B., neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, o į jos prašymą dėl termino pateikti deklaraciją pratęsimo nereagavo.

Pareiškėja nepilnametė D. B., atstovaujama įstatyminės atstovės T. Ž., skundu taip pat prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas.