Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-03-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-15973-155/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
2YT-15973-155/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09703-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
T. J.
Kategorijos
  • 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-15973-155/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09703-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 12.9.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos tvarka vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje antstolis D. B., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo T. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, kuriuo pareiškėjas prašo visiškai sustabdyti antstolio D. B. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/16/02138, arba iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą, kurioje vykdomas pareiškėjo iškeldinimas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kol skolininkas pasveiks. Prašo nustatyti naują iškeldinimo terminą užtikrinantį T. J. galimybes persikraustyti į kitą savivaldybės paskirtą vietą, taip pat prašo skubos tvarka išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą.

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, kad 2016-12-13 antstolis D. B. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-35-17157, kuriuo siūloma skolininkui T. J. iki 2017-02-03 10.00 val. išsikelti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais šeimos nariais ir nuosavybes teise priklausančiais daiktais. 2017-01-06 pareiškėjas buvo hospitalizuotas dėl apendicito operacijos, todėl reikalaujamus atlikti veiksmus su savo nuosavybei priklausančiais daiktais, užtikrinant vykdymo procesą, jis fiziškai negalėjo. Skolininkas buvo visiškai nedarbingas iki 2017-02-08. 2017-02-02 pareiškėjas kreipėsi į antstolį sustabdyti iškeldinimą. 2017-02-02 antstolis tenkino prašymą ir atidėjimo iškeldinimo vykdymo veiksmus iki 2017-03-07. 2017-02-03 išieškotoja A. K. savavališkai pakeitė buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris ir neperdavė ne vieno durų rakto nei antstoliui, nei skolininkui bei išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu pareiškėjui buvo apribota galimybė pabaigti reabilitacija, bet ir apribota teisė pasirūpinti savo daiktais, juos perkeliant į kitą vietą. Bute be jo daiktų, taip pat liko užrakinti skolininko dokumentai. 2017-03-03 pareiškėjas gavo antstolio pranešimą, jog šis vykdys iškeldinimo iš buto veiksmus. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu šiurkščiai buvo pažeistos jo teisės, nes pareiškėjas negali pasirūpinti savo daiktais ir išieškotoja tokiais savo veiksmais daro kliūtį vykdymo procesui, atitinkamai 2017-02-02 antstolio patvarkymas ir 2016-12-13 raginimas yra neteisėti, todėl pareiškėjas prašo jo prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas nurodo, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti ir išieškojimo vykdymo sustabdymas. Vadovaujantis šia nuostata išieškojimas, vykdant teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą, sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytinių teisėtumo (CPK 724 straipsnis), kitais atvejais, kai išieškojimo vykdymas padarytų negalimu nagrinėjamoje byloje būsimo sprendimo įvykdymą.

Teismas pažymi, kad antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę juos apskųsti teismui (CPK 512 str.). Tai viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją).

Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

Kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas turi nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą ir pagrįsti šių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 str.).

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas 2017-03-03 taikyti laikinąją apsaugos priemonę – stabdyti antstolio veiksmus, nepateikė teismui jokių įrodymų apie 2017-03-03 skundo padavimą antstoliui. Teismui užklausus antstolį, gauta informacija, jog antstolis 2017-03-06 buvo gavęs taip pat pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos tvarka vykdymo procese, kuris buvo netenkintas. 2017-03-07 gautas skundas dėl antstolio veiksmų. Tokiu būdu, šiuo atveju 2017-03-03 pareiškėjas teikdamas prašymą dėl vykdomosios bylos stabdymo skubos tvarka nebuvo pateikęs skundo dėl antstolio veiksmų, o šį pateikė jau tik 2017-03-07, todėl nėra pagrindų stabdyti vykdomąją bylą iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo, nes joks skundas antstoliui šio prašymo pateikimo teismui dieną nebuvo pateiktas.

Be to pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai yra dvi sąlygos: pirma, pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo pareiškimo reikalavimą; antra, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šiuo nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nei iš pateikto prašymo, nei iš pateiktų prašymo priedų turinio neaišku, kokius neteisėtus veiksmus antstolis atliko, kadangi kaip matyti iš prašymo turinio pareiškėjas kaltina dėl susidariusios situacijos išieškotoją, tačiau ne antstolį. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis turėjo stabdyti vykdomąją bylą, tačiau pareiškėjas prašyme nenurodė nei vieno LR CPK 626 str. nurodyto privalomojo sustabdymo pagrindo, kuriam esant antstolis privalėjo stabdyti veiksmus šiuo atveju, o nurodė tik LR CPK 627 str. 5 d., 6 d. pagrindus, kai antstolis turi pats teisę stabdyti vykdomąją bylą, t.y. kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška bei teismui išreikalavus vykdomąją bylą. Teismui susipažinus su pareiškėjo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais duomenimis ir dokumentais, šie pareiškėjo prašyme nurodyti pagrindai yra iš esmės nepagrįsti, kadangi pareiškėjas prašo vykdomąją bylą pats išreikalauti iš antstolio (t.y. teismui išreikalauti vykdomąją bylą, tam kad atsirastų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas nurodytas LR CPK 627 str.), kas vertinama kaip visiškai nepagrįstas prašymas, o dėl ligos, kaip pats pareiškėjas paaiškino prašyme jam išoperuotas apendicitas buvo 2017-01-06 ir jis nedarbingas buvo iki 2017-02-08, tačiau nėra duomenų, kad jis nedarbingas būtų ir šio prašymo pateikimo dieną. Be to LR CPK 627 str. norma yra skirta antstolio teisei, bet ne pareigai stabdyti vykdomąją bylą, t.y. CPK 627 str. yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Šiuo atveju, kaip pats pareiškėjas nurodė pateiktame prašyme, jau kartą antstolis buvo sustabdęs fakultatyviai (atsižvelgęs į pareiškėjo sveikatą) vykdomąją bylą. Tai, kad pareiškėjo manymu, išieškotoja atliko veiksmus, kurie gali trukdyti vykdymui, tai nėra sustabdymo pagrindas. Pažymėtina, jog CPK 626 str. ir 627 str. nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.

Tokiu būdu iš esmės pareiškėjas neįgyvendino abiejų sąlygų, kurios yra būtinos, tam kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Be to kaip jau minėta, antstoliui nėra pateiktas joks skundas dėl jo veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, iš esmės teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, dar papildomai pareiškėjo prašymu išreikalavus be pagrindo vykdomąją bylą, nebūtų išlaikyta vykdymo proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra, kadangi pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 151, 290, 291, straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti pareiškėjo T. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė