Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės operatoriumi, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 26 MGL (1 300 Eur) dydžio bauda,

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 64¹ straipsniu, jam paskirta 18 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį paskirta neatlikta bausme – 40 MGL bauda, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – 26 MGL bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 18 parų arešto bausmės pridedant visą likusią nesumokėtą ir neišieškotą baudos, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18 parų arešto ir 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs 2024 m. rugsėjo 6 d., baudos bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. G. 2024 m. kovo 17 d. apie 05.10 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, nuo kavos stalo paėmė L. D. priklausančią piniginę su joje esančiomis dvejomis AB „Swedbank“ banko kortelėmis, asmens tapatybės kortele, UAB „Senukai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelėmis, dėl kurių turtinė žala nepadaryta, bei 600 Eur, ir ją įsidėjęs į savo striukės kišenę, pasišalino iš degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarydamas L. D. turtinę 600 Eur žalą, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą.

Šiais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad atvažiavo į kolonėlę, kadangi norėjo kavos, ten gulėjo piniginė, kurią paėmė. Piniginė buvo ten, kur padėti cukraus pakeliai, ant staliuko. Tai buvo juoda odinė piniginė. Buvo ankstus rytas, galvojo, kad paėmė savo piniginę, tačiau po to suprato, kad ji ne jo. Tai suprato būdamas darbe. Nežino, kodėl jos neperdavė policijai. Piniginę išmetė į konteinerį. Viskas vyko degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Negali pasakyti, kur įsidėjo piniginę, kai ją paėmė, galbūt į striukės kišenę. Degalinėje buvo šviesu, nežino, kaip sumaišė piniginės. Piniginė, kurią paėmė, labai panaši į jo piniginę. Už kavą susimokėjo iš savo piniginės. Neatsimena įvykio aplinkybių. Gal ir suprato, kad piniginė buvo ne jo. Buvo ankstus rytas, todėl nesuprato ką daro. Nuvykęs į darbą apžiūrėjo piniginės turinį, ten buvo 250 Eur, centai ir kortelės. Buvo „Senukai“ kortelė, banko kortelės. Galėjo būti dviejų bankų kortelės, jomis nesinaudojo. Buvo asmens tapatybės kortelė. Pasiėmė 250 Eur ir visą piniginę su dokumentais išmetė. Jokių daiktų nepirko, pirko cigarečių ir papildymų. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), uždirbdavo apie 1 100 Eur, taip pat moka alimentus – 341 Eur. Disponuojama suma būdavo 750 Eur, pervesdavo ir avansą, ir algą. Dar reikėdavo antstoliams kažkiek išmokėti. Pragyventi pinigų užtekdavo. Kai kalbėjo su pareigūne, jam sakė, kad pinigai buvo tamsiame skyriuje, kur jų nesimato, bet jie buvo sudėti paprastai, nebuvo jokiam skyrelyje. Kai buvo kolonėlėje, pavertė piniginę ir buvo išlindęs žalias kupiūros viršus. Grąžino tą sumą, kuria pervedė. L. D. nėra matęs. Su kita civilinio ieškinio dalimi nesutinka, ten pinigų nebuvo. Neneigia, kad paėmė piniginę. Buvo ankstus rytas, buvo neprabudęs ir taip gavosi. Pavertė piniginę ir matėsi „žalias pinigas“. Savo poelgį vertina blogai. Ankščiau nėra vogęs. Yra teistas už narkotines medžiagas bei vairavimą apsvaigus. Šiuo metu narkotikų nevartoja, tai buvo seniai.

Papildomai apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patikslino, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Sutinka, kad piniginėje buvo 600 Eur, tai pripažįsta. Ankstesnio bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad susimokėjo baudą, bet jos yra nesumokėjęs, tik jos dalį. Baudą planuoja sumokėti iki tam skirto termino pabaigos.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai.

2024 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu nurodyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, sudaryta stenograma. Pagalbą kviečiantis pranešėjas vyras – L. D. nurodo, kad šiandien ryte prieš 06.00 val. važiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur nusipirko ir pasidarė kavos ir tikriausiai paliko savo piniginę. Piniginėje buvo dvi „Swedbank“ banko kortelės, 600 Eur, negaliojanti tapatybės kortelė (1 t., b. l. 78–81).

Kitų objektų apžiūros protokolu nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusysis L. D. nurodo, kad degalinėje jo paliktoje piniginėje buvo dvi „Swedbank“ banko kortelės jo vardu, nuolaidų kortelės, grynųjų buvo apie 600 Eur, taip pat dar skyrelis buvo 700 – 800 Eur. Nes jis pinigų neskaičiuoja, tai plius minus apie 1 500 Eur. Minėtus pinigus gavo pasiėmęs paskolą. Bendraujant su degalinės darbuotoja, ši nurodė, kad šiandien dirbant niekas nebuvo priėjęs dėl piniginės (1 t., b. l. 83–87).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pateikti du vaizdo įrašai ir viena foto nuotrauka, iš degalinės, esančios „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68– 69).

2024 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „CCTV_Cash register“. Vaizdo įraše matyti degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kavos gėrimų skyrius. Užfiksuotas vagystės faktas. Vaizdo įraše matyti, kaip prie kavos aparatų prieina asmuo Nr. 1, pasiima vienkartinį kavos puodelį įdeda jį į kavos aparatą ir kavos aparate užsisako kavos gėrimą, asmuo padeda juodos spalvos piniginę ant stalo, kuris yra po užrašu „Savitarna“. Pasiima kavą iš kavos aparato, ją pamaišo uždeda dangtelį ir įsideda kavos puodelį į kuprinės šoninį skyrių. Užsideda kuprinę ir nueina. Juodos spalvos piniginė lieka padėta ant prieš tai minėto stalo. Matyti, kaip prie kavos aparato prieina asmuo Nr. 2, vyras. Matyti kaip asmuo darosi kavos gėrimą kavos aparate. Asmuo Nr. 2 su kavos puodeliu prieina prie stalo ant kurio padėta juodos spalvos piniginė. Matyti, kad asmuo Nr. 2 apsidairo ir paima juodos spalvos piniginę, ją praveria ir pažiūri kas yra viduje. Asmuo įsideda piniginę į kišenę. Įsidėjęs piniginę į kišenę, asmuo maišo savo kavos gėrimą ir dairosi, paima dangtelį ir užsidengia kavos gėrimą. Asmuo Nr. 2 pasišalina (1 t., b. l. 70–74, 75–77).

Akistatos tarp nukentėjusiojo L. D. ir kaltinamojo A. G. protokole nurodyta, kad kiekvienas asmuo pasiliko prie savo duotų parodymų. Nukentėjusysis L. D. nurodė, kad degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), paliko jam priklausančią piniginę su joje buvusiais 1 507 Eur. Kaltinamasis A. G. nurodė, kad degalinėje rastoje piniginėje buvo 250 Eur, įvairios kortelės (2 t., b. l. 13–17).

Tarnybiniame pranešime dėl banko sąskaitos išklotinės analizės nurodyta, kad L. D. sąskaitos išraše nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 22 d. yra debeto apyvarta yra 21 803,70 Eur. Prieš įvykį, t. y. 2024 m. kovo 17 d. bei kovo mėnesį iki 22 d. grynųjų pinigų išėmimo nefiksuota. Prieš įvykį paskutinė pinigų nuėmimo data yra vasario mėn. 21 d. suma 380 Eur. Be kita ko, tarp banko sąskaitoje esančių pinigų išgryninimo ir įnešimo perlaidų, likusiais pinigais disponuojama banko viduje, atsiskaitant už prekes, bei juos pervedant kitiems asmenims paskirtyje nurodant „Parama“, „perkėlimo priežastis parama šeimai“ ir kt. (1 t., b. l. 110–112).

2024 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, bendraujant su pareiškėju L. D., šis vis keisdavo, nurodydavo vis kitą pagrobtoje piniginėje buvusių pinigų sumą. Pirminiame pranešime nurodė, kad pagrobtoje piniginėje buvo apie 600 Eur. Pareigūnams atvykus minėtas asmuo nurodė, kad pagrobtoje piniginėje buvo apie 1 000 Eur, o kiek vėliau, po kelių minučių bendravimo su asmeniu, šis nurodė, kad pagrobtoje piniginėje buvo apie 1 507 Eur (1 t., b. l. 125–126).

2024 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo nurodyta, kad gauti duomenys, jog 2024 m. balandžio 15 d. atliekant nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo ir paieškos veiksmus buvo nustatyta, kad nusikalstamą veika padaręs asmuo yra A. G. (1 t., b. l. 134–135).

2024 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens padariusio nusikalstamą veiką nustatymo nurodyta, kad tikslinant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10937-24 aplinkybes, buvo paskambinta tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu atsiliepęs asmuo prisistatė A. G. gim. Asmuo paaiškino, kad 2023 m. kovo 17 d. apie 05.00 val. kvietėsi taksi automobilį iš tel. numerio: (duomenys neskelbtini), nes norėjo nuvykti į darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau išlipo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nes užsimanė atsigerti kavos. Asmuo paaiškino, kad jokios piniginės neėmė. Tačiau peržiūrėjus asmens fotonuotrauką Polis II sistemoje nustatyta, kad tai tas pats asmuo, kuris matosi degalinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 136–138).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis A. G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 17 d. apie 05.10 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, nuo kavos stalo paėmė L. D. priklausančią piniginę su joje esančiomis dvejomis AB „Swedbank“ banko kortelėmis, asmens tapatybės kortele, UAB „Senukai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelėmis, dėl kurių turtinė žala nepadaryta, bei 1507 Eur, ir ją įsidėjęs į savo striukės kišenę, pasišalino iš degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir nurodė aplinkybes, kuriomis įvykdė šią vagystę. Jis paaiškino, kad atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti kavos ir ant stalo, ant kurio buvo sudėti cukraus pakeliai, rado juodos spalvos odinę piniginę, kurią pasiėmė – įsidėjo į striukės kišenę. Iš piniginės pasiėmė joje buvusius grynuosius pinigus, o piniginę su likusiu jos turiniu išmetė į konteinerį. Tuo metu buvo ankstus rytas, dar buvo pilnai pabudęs, todėl ją ir pasiėmė. Už pavogtus pinigus nusipirko cigarečių ir papildymų.

Šiuos kaltinamojo parodymus objektyviai patvirtina vaizdo įraše bei jo apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kaip vyras, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažintas kaip A. G., paima juodos spalvos piniginę, ją praveria, pažiūri, kas yra viduje, o vėliau įsideda ją į kišenę ir pasišalina iš degalinės. Šią aplinkybę taip pat patvirtina nukentėjusiojo L. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog buvo degalinėje, kurioje pirko kavą ir paliko piniginę. Piniginę paliko ant stalo prie kavos aparato. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kad prieš darbą atvyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti kavos. Nuėjęs prie minėtoje degalinėje esančio kavos aparato įsipilti kavos, priešais kavos aparatą ant spintelės pasidėjo savo juodos spalvos piniginę. Vėliau, supratęs, kad piniginės neturi, ir grįžęs į minėtą degalinę, jos ant stalo, kur buvo pasidėjęs, nerado.

Tai, kad būtent kaltinamasis įvykdė aptariamą vagystę, patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose dėl galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo nurodytos aplinkybės, kad atliekant nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo ir paieškos veiksmus buvo nustatyta, kad nusikalstamą veika padaręs asmuo yra A. G.. Peržiūrėjus asmens fotonuotrauką Polis II sistemoje nustatyta, kad tai tas pats asmuo, kuris matosi degalinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašuose.

Teismas, nustatydamas padarytą turtinę žalą, remiasi tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis L. D. posėdžio metu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė piniginėje buvus 1 507 Eur, tačiau vėliau pripažino, kad iš tiesų joje buvo tik 600 Eur. Jis paaiškino, kad pateikė netikslius duomenis dėl tuo metu susiklosčiusios sunkios finansinės padėties – jam reikėjo lėšų išlaikyti šeimą ir aprūpinti ką tik gimusį kūdikį, be to, turėjo įsipareigojimų dėl paskolų. Nukentėjusiojo teiginį patvirtina kiti įrodymai, įskaitant bendrojo pagalbos centro garso įrašą, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis L. D. pranešė apie degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu – (duomenys neskelbtini), galimai paliktą piniginę su 600 Eur bei negaliojančia tapatybės kortele. Svarbu atkreipti dėmesį ir į 2024 m. kovo 17 d. tarnybinį pranešimą dėl įvykio aplinkybių, kuriame pažymima, kad L. D. kelis kartus pakeitė parodymus dėl pamestoje piniginėje buvusios pinigų sumos. Pradiniame pranešime jis nurodė, kad piniginėje buvo apie 600 Eur, pareigūnams atvykus – jau 1 000 Eur, o vėliau – 1 507 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, sprendžia, kad tikslinga vadovautis nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad pavogtoje piniginėje buvo 600 Eur. Ši suma laikoma pagrįsta, kadangi nukentėjusysis ją pirmiausia nurodė skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, o didesnę žalą įvardijo vėliau, tikėtina, norėdamas pagerinti savo finansinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis A. G. padarė nukentėjusiajam L. D. 600 Eur turtinę žalą. Šis patikslinimas nepažeidžia A. G. teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, kadangi jis buvo informuotas apie galimą esminių faktinių aplinkybių keitimą pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, jam buvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti gynybai ir duoti parodymus pagal pakeistą kaltinimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. G. 2024 m. kovo 17 d. apie 05.10 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, nuo kavos stalo paėmė L. D. priklausančią piniginę su joje esančiomis dvejomis AB „Swedbank“ banko kortelėmis, asmens tapatybės kortele, UAB „Senukai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelėmis, dėl kurių turtinė žala nepadaryta, bei 600 Eur, ir ją įsidėjęs į savo striukės kišenę, pasišalino iš degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarydamas L. D. turtinę 600 Eur žalą, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą. Jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamosios asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ankščiau teistas, o paskutiniuoju nuosprendžiu jam paskirtos baudos bausmės nėra atlikęs, tačiau nebaustas administracine tvarka. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų linkęs į turtinio pobūdžio veikų darymą, ši veika nėra jam būdingo elgesio modelio dalis, tačiau šioje byloje jam inkriminuota tyčinė nusikalstama veika padaryta, siekiant įgyti turtinės naudos. Byloje nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis būtų patyręs finansinių sunkumų, nes tuo metu jis buvo dirbantis. Be kita ko, šiuo metu A. G. yra teisiamas jau šeštą kartą, o nusikalto būdamas keturis kartus teistas. Svarbu tai, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir pasekmes, tačiau sąmoningai pasirinko elgtis priešingai įstatymams. Jis žinojo, kad svetimo turto vagystė yra pavojingas ir įstatymu uždraustas veiksmas, bet nepaisė to ir sąmoningai pažeidė įstatymus. Tai rodo kaltinamojo veiksmų pavojingumą, todėl darytina išvada, jog paskyrus švelnesnę bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamajam skirtina griežčiausios rūšies laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, išreiškė gailestį ir susitaikė su nukentėjusiuoju, tai nemažina jo nusikaltimo pavojingumo ir nėra absoliutus pagrindas švelnesnei bausmei. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad tik griežčiausia laisvės atėmimo bausmė užtikrins, jog kaltinamasis suvoktų savo veiksmų pavojingumą ir atsakomybę, kartu užtikrinant visuomenės saugumą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltininko asmenybe. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

Šiuo atveju, vertinant galimybę taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamasis teigia suvokęs savo elgesio neigiamas pasekmes, gailisi ir ateityje panašūs nusikaltimai nebus kartojami. Šis suvokimas, nors ir nepanaikina kaltės bei nesumažina jo veiksmų pavojingumo, tačiau rodo, kad kaltinamasis galėjo veikti ne dėl įsisenėjusio polinkio į nusikalstamą veiklą. Taip pat teigiamai vertintina, kad kaltinamasis yra dirbantis, ką patvirtina SODRA informacinės sistemos duomenys. Papildomai pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai nesukėlė itin sunkių pasekmių, ir nėra duomenų, kad po paskutinės nusikalstamos veikos jis būtų įvykdęs naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, siekiant skatinti jo resocializaciją bei užtikrinti teigiamą poveikį be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, kaltinamajam A. G. buvo paskirta bausmė – 18 parų arešto ir 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė iki ankščiau minėto nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Nukentėjusysis L. D. ikiteisminio tyrimo metu reiškė civilinį ieškinį dėl 1 507 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 53). Tačiau byloje esantis nukentėjusiojo ir kaltinamojo A. G. susitarimas patvirtina, kad nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pretenzijų dėl padarytos turtinės žalos neturi ir civilinio ieškinio atsisako. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BPK 112 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

– kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 73, 82, 88) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, paskirta bausme – 18 parų arešto ir 66 MGL (3 300 eurų) dydžio bauda, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 18 (aštuoniolikai) dienų ir 66 MGL, tai yra 3 300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti A. G. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, iš dalies atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo L. D. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 73, 82, 88), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.