Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per pirmuosius 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. R. B. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smogė vieną kartą rankos kumščiu nukentėjusiajam G. Ž. į dešinės rankos petį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis R. B. kaltės nepripažino, su civiliniu ieškiniu nesutiko. Parodė, kad negali tiksliai įvardinti įvykio datos, bet prisimena, kad buvo vasara. Apie 14 val. būdamas visiškai blaivus pjovė žolę prie ežero. Po to, apie 18 val., kai dirbo kieme, G. S. ir G. Ž. atėjo į jo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, nes kaltinamojo kieme buvo triukšmas, grojo muzika, sukosi maišyklė. G. S. ir G. Ž. pasakė kaltinamajam „išjunk muziką“, taip pat sakė, kad kvies policiją, kaltinamasis atsakė „kvieskit“. Su kaltinamuoju kalbėjo G. Ž., kuris jį įžeidinėjo, liepė nustoti triukšmauti, o G. S. filmavo ir priėjęs iš šono trenkė kaltinamajam į žandikaulį, taip sulaužė kaltinamajam dantų protezą. Po smūgio kaltinamasis pasakė G. S. ir G. Ž. „dinkit iš mano kiemo“, prašė jų išeiti, jie kaltinamajam atsakė „tu mums neaiškink, ramybės valandos, čia draustinis“. Pastūmė G. Ž. dviem rankomis arba su dešinės rankos delnu į nugarą norėdamas išvaryti iš kiemo, G. Ž. buvo nusisukęs ir pradėjo eiti iš kaltinamojo kiemo, G. S. pasišalino iš kiemo filmuodamas kaltinamąjį ir toliau viską filmavo. Iš paskos G. S. nesivijo ir G. Ž. nebuvo nugriuvęs, stūmimas buvo momentinis. Konfliktas vyko kaltinamojo kieme, apie 4 metrus nuo kaltinamojo namo, apie 10 metrų nuo gatvės, tuo metu kaltinamojo žmona L. B. buvo namo viduje, viską matė ir girdėjo stovėdama prie lango. G. S. ir G. Ž. nežemino ir jiems negrasino. Po stumdymosi, kai jie išėjo iš kaltinamojo kiemo, jo žmona iškvietė policiją, nes bijojo, kad jie vėl neateitų ir nesumuštų kaltinamojo. Atvykusi policija pasakė rašyti pareiškimą, bet kaltinamasis nenuvyko ir neparašė. Antradienį nuvyko į gydymo įstaigą, kitą savaitę po įvykio parašė pareiškimą, policijos iniciatyva nuvažiavo į teismo ekspertizės skyrių, bet prokurorė pareiškimą atmetė. Pažymi, jog G. S. ir G. Ž. buvo kaltinamojo kieme, kuriame uždėtas ženklas „privati valda“, į kiemą draudžiama eiti, negalima filmuoti, kaltinamasis iš savo teritorijos nebuvo išėjęs. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo šiek tiek pavartojęs alkoholio. Iki šio įvykio konfliktinių situacijų su kaimynais, kad susistumdytų, nebuvo, nors kaimynai dažnai iškviečia policiją. Kaimynai pastoviai vaikšto aplink sodybą, rėkia, kad kvies policiją. Sodyboje (duomenys neskelbtini), nuomojamos patalpos vestuvėms, krikštynoms. Turi baudų už administracinius nusižengimus dėl triukšmo.

3. Nukentėjusysis G. Ž. nurodė, jog tikslios datos, kada įvyko konfliktas, nepamena, prisimena, kad tą dieną atvažiavo į savo sklypą su savo drauge, kuri dirba (duomenys neskelbtini), ravėjo braškes savam sklype, kuris ribojasi su ežeru. R. B. pasiėmęs traktorių pradėjo pjauti žolę, kur stovėjo automobiliai. Kaltinamajam pjaunant žolę, viskas pradėjo kristi ant automobilių. Nukentėjusysis nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad kaltinamasis važinėja girtas, nukentėjusysis pasakė kaltinamajam „baik išgėręs čia pjauti žolę“, pasakė, kad kvies policiją. Tada atbėgo girta kaltinamojo žmona L. B., kuri pasakė „nekvieskit policijos ir taip turim problemų su policija“. Po to kaltinamasis nuvažiavo į savo sodybą, išsinešė kolonėlę ir visu garsu pasijungė muziką. Kaimynas G. S. pasakė nukentėjusiajam „einam paprašysim, kad pritildytų muziką“. Nukentėjusysis ir G. S. nuėjo ir pasakė kaltinamajam „išjunk tą muziką“, nes jau buvo 18 val., kaltinamasis pradėjo sakyti „von iš kiemo, čia mūsų nuosavybė, ką norime, tą darome“ ir sudavė nukentėjusiajam kumščiu į dešinį petį. Sudavimo skausmo lygį vertina 5 balais. G. S. sakė nukentėjusiajam „neik toliau, ten privati valda“ ir nukentėjusysis su G. S. išėjo. Nukentėjusysis prabrėžia, kad į kaltinamojo teritoriją nebuvo įėję, buvo tik prie (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko prie kiemo įvažiavimo, ženklo, kad nuosavybė privati, nebuvo, pagal matavimus tai valdiška žemė. R. B. ir L. B. buvo girti. Matėsi iš elgsenos, kad kaltinamasis yra girtas - vos pastovėjo ant kojų, kai yra girtas, visą dieną leidžia muziką. Po to nukentėjusiajam paskambino G. S. ir pasakė, kad R. B. iškvietė policiją, nukentėjusysis policijos nekvietė, nes išvažiavo. Kitą rytą nukentėjusysis sakė kaltinamajam „(duomenys neskelbtini), ką darom, ar man rašyti pareiškimą policijai“, jis atsakė „aš tau nieko nedariau“, nukentėjusysis pasakė, kad turi įrodymus. Kada tiksliai nuvyko į policiją parašyti pareiškimo dėl sudavimo į petį, neprisimena, į gydymo įstaigą po įvykio nesikreipė. Petį skaudėjo pora dienų, gėrė nuskausminamuosius, sudavimas prie peties išnirimo neprisidėjo. R. B., kol yra blaivas, tai visai nieko, viskas su juo gerai, bet kai išgėręs, būna visko, yra kreipęsi į (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus, rašė pareiškimus. Nematė, jog G. S. būtų trenkęs R. B.. Prašo priteisti iš kaltinamojo 2 000 Eur už neturtinę žalą dėl sudavimo ir triukšmo, terorizavimo. R. B. nuolatos girtas, paleidžia šunį, todėl negali atvažiuoti ir ramiai pabūti prie (duomenys neskelbtini) ežero.

4. Liudytojas G. S. teisme paaiškino, jog rugpjūčio 17 d., apie 17 val., kaltinamasis užsikūrė traktorių. Tarp jo ir kaltinamojo sodybos yra betoninis kelias, kuriuo kaltinamais nuvažiavo su traktoriumi link pakrantės. Po 5-8 minučių liudytojas išgirdo žmonių triukšmą, todėl išėjo ant pagrindinio kelio, pamatė keliu link pakrantės einančią L. B., kur R. B. pjovė žolę aikštelėje. Ten stovėjo G. Ž. ir dvi moteriškės, L. B. priartėjusi pradėjo šaukti „(duomenys neskelbtini) namo“. Apie 17.13 val. liudytojas priėjo prie jų ir pamatė, kad R. B. pjauna žolę aikštelėje, betoninėje aikštelėje ir pakrantėje. Liudytojas su savo telefonu pradėjo filmuoti kaltinamąjį, kuris sėdėjo traktoriuje, iš paskos einantį šunį ir moteriškę (L. B.), kuri šaukė „(duomenys neskelbtini) prašom važiuok namo“, tačiau kaltinamasis toliau pjovė žolę. Viena iš ten buvusių moterų pasakė, kad iškvies policiją, bet L. B. sakė „nekvieskit mes ir taip turim problemų su policija“, kaltinamasis pasileido važiuoti link namų. G. S., G. Ž. ir dar dvi moteriškės viską aptarinėjo, o kai pradėjo betoniniu keliu eiti link namų, pamatė, jog kaltinamasis su žmona atsinešė iš kambario didelę kolonėlę, pradėjo leisti muziką, buvo 17.53 val. G. S. ir G. Ž. bandė sakyti nuo kelio, kad jie netriukšmautų, bet kaltinamasis su žmona nekreipė dėmesio, atsistojo ir pradėjo maivytis, šokti. 18.16 val. liudytojas filmuodamas ėjo link R. B. sodybos, o G. Ž. pasiliko prie kelio. Liudytojas į teritoriją įėjo vienas, nukentėjusiajam pasakė, kad neitų į R. B. teritoriją. Liudytojas filmuodamas ėjo ten, iš kur sklido garsas, aplinkui nieko nebuvo, nesimatė. Prie durų buvo į lauko pusę padėta kolonėlė, G. S. priėjęs prie kolonėlės bandė išjungti, bet ji pritilo ir liudytojas išgirdo už nugaros prie kelio konfliktą. G. Ž. sakė „pritildyk muziką“, kaltinamasis pradėjo rodyti špygas, atsakė „aš nepritildysiu, von iš mano teritorijos“. Liudytojas sugrįžęs prie kelio pamatė R. B., kuris stūmė lauk G. Ž.. Kaltinamasis pamatęs liudytoją, puolė stumti jį. Liudytojas filmavo, jam iškrito telefonas, kol liudytojas pasiėmė telefoną, kaltinamasis puolė prie G. Ž. stumti jį laukan, o liudytojas jau buvo išėjęs ant betoninio kelio. Matė, kaip G. Ž. nusisukęs ėjo iš kaltinamojo sklypo, o R. B. smūgiavo nukentėjusiajam į parištą ranką. Smūgis buvo suduotas ne R. B. teritorijoje, o valdiškoje žemėje. G. Ž. nuo kaltinamojo yra nukentėjęs ir su šuns pavadžiu, tuomet jam dingo sąmonė, jis krisdamas susilaužė ranką. Šiuo atveju konfliktas įvyko 18.18 val. ne kaltinamojo teritorijoje, keliuko pusėje, ties kaltinamojo ženklu. Po konflikto muzika pritilo, liudytojas ir nukentėjusysis pagalvojo, kad pasiekė, ko norėjo ir nuėjo namo. Eidami girdėjo, kad pas R. B. įsijungė signalizacija, paskui buvo atvažiavęs kažkoks automobilis. Vėliau, tą pačią dieną, kažkur už valandos atvažiavo policija, kuri sakė liudytojui „jūs primušėt (duomenys neskelbtini)“, liudytojas paklausė, ar tikrino kaltinamojo ir jo žmonos blaivumą, bet pareigūnai nurodė, jog nereikėjo, nes matėsi, kad jie neblaivūs. Policijai išvažiavus, apie 20 val., kaltinamasis vėl leido muziką, liudytojas policijos nekvietė, nurodydamas, kad „jie jau net nebelipa iš mašinos“. Kolonėlės muzika viršija traktoriaus garsą. R. B. išgeria, tuomet viešoje vietoje vaikštinėja su palaidu „(duomenys neskelbtini)“ šunimi. Liudytojas turi namuose ligonį, liga atsirado dėl triukšmo.

5. Liudytoja L. B. teisme paaiškino, jog rugpjūčio 17 dieną su sutuoktiniu R. B. dirbo kieme, liudytoja buvo darže, buvo įsijungę muziką. Galėjo būti po 17 val., kai kaimynas G. S., kuris gyvena už 100 metrų, ir G. Ž. įėjo į liudytojos ir kaltinamojo kiemą, pareikalavo, kad išjungtų muziką. Liudytoja atsakė „kam mes turime išjungti muziką, kam čia trukdo dienos metu muzika“ ir įvyko žodinis konfliktas. G. S. ir G. Ž. buvo liudytojos ir kaltinamojo kieme, todėl kaltinamasis pradėjo juos ginti iš kiemo sakydamas „ką jūs čia veikiate mūsų kieme“. G. S. trenkė R. B. iš dešinės rankos į veidą, kairį žandą, „net dantys subarškėjo“. Kai G. S. smūgiavo kaltinamajam, liudytoja stovėjo šalia, apie 1,5–2 metrai nuo kaltinamojo, puolė tempti kaltinamąjį namo, tačiau kaltinamasis pradėjo stumti G. Ž. iš kiemo. Nukentėjusysis rankomis mosikavosi, kad išprovokuotų kaltinamąjį išeiti iš kiemo ribų. Pats nukentėjusysis niekam netrenkė. Viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini), kuris stovi jų kieme šalia namo, jų kiemas baigiasi ties keliu, kuris skiria kaltinamojo ir liudytojos kiemą nuo G. S. kiemo. Po įvykio liudytoja ir kaltinamasis parėjo namo, liudytoja iškvietė policiją, nes pamatė, kad G. S. smūgiuodamas sulaužė R. B. protezą. Liudytoja matė, kad kaltinamajam pradėjo tinti žandas, dėjo ledą. Policija pasakė, kad reikia išsiimti teismo ekspertizę. Pirmadienį liudytoja su kaltinamuoju nuvažiavo į teismo ekspertizę, po to parašė pareiškimą. Tuo metu liudytoja ir kaltinamasis dar nebuvo įsirengę kamerų, jas įsirengė po įvykio. Liudytoja teigia, kad visą praeitą vasarą vyko provokavimai, paveikslavimai, filmavimai. Liudytoja ir kaltinamasis vykdo veiklą, turi nuomojamą (duomenys neskelbtini) sodybą. Jie ateina ir gąsdina svečius.

6. 2024 m. rugsėjo 3 d. G. Ž. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., 18 val. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas R. B. vieną kartą savo rankos kumščiu sudavė į dešinės pusės rankos petį. Tokiais jo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šio įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį bei nubausti kaimyną R. B. įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 5–16).

7. 2024 m. rugsėjo 3 d. G. Ž. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas asmuo G. Ž. vilki baltai kreminės spalvos marškinius, mūvi džinsus bei sportinius juodos spalvos batus. Apžiūrint asmens dešinės rankos pečio sritį jokių akivaizdžių sužalojimų nestebima. Daugiau ant asmens kūno sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 60–65).

8. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. Ž. sužalojimų, susijusių su užduotyje nurodytu įvykiu, nenustatyta. G. Ž. turimų medicininių dokumentų duomenimis nustatytas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas sužalojimu nevertinamas, kadangi turimų medicininių dokumentų duomenimis nėra susijęs su užduotyje nurodytu įvykiu, jam sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 73–75).

9. 2024 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), priešais matomas neaptvertas tvora kiemas, jo teritorijoje yra pilkos spalvos vieno aukšto namas su rudu stogu. Minėto namo įvažiavime į kiemą, dešinėje pusėje, stebimas didelis akmuo, maždaug 1,5 metro į kairę pusę nuo minėto akmens stebimas kelias iš žvyro, kur yra įvykio vieta. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų neužfiksuota. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 23–29).

10. 2024 m. spalio 7 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad G. S. savanoriškai pateikia USB laikmeną su vaizdo įrašu, susijusiu su 2024 m. rugpjūčio 17 d. įvykiu (1 t., b. l. 50–52).

11. 2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole aprašyta vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Groja muzika, filmuojami du vyriškiai: stambaus sudėjimo žilų plaukų vyriškis, vilkintis juodos spalvos maikutę ir šviesios spalvos šortais, avintis tamsiomis kojinėmis ir basutėmis (kaip nustatyta, R. B.) ir stambaus sudėjimo vyriškis su mėlynos spalvos kepure su snapeliu ant galvos, vilkintis pilkos spalvos maikutę, tamsios spalvos kelnes (kaip nustatyta, G. Ž.). G. Ž. stovi kamera į priekį, R. B. stovi prisiglaudęs jam iš nugaros ir suduoda dešinės rankos kumščiu du smūgius į dešinį petį G. Ž.. Kažkuris iš vyriškių keikiasi: „tu, necenzūrinis žodis“. Po to R. B. sugriebia nuo kito vyriškio galvos mėlyną kepurę ir numeta ją ant žemės. R. B.: „va taip, necenzūrinis žodis“. Mušamas vyriškis nueina į dešinę pusę, kur kamera nefilmuoja. R. B. jo nesiveja, numetęs kepurę sustoja. G. Ž.: „o dabar prisidirbai, o dabar prisidirbai, žmogeli“. R. B.: „ką prisidirbau?“. G. Ž.: „o dabar prisidirbai“. R. B.: „tu mana kieme esi“. Tuo metu iš nugaros prieina stamboko sudėjimo tamsių plaukų moteris vilkinti dryžuota maikute, pilkos spalvos aptemtais bridžais, avinti violetinės spalvos šlepetėmis (kaip nustatyta, L. B.), kuri kaire ranka paima R. B. už dešinės rankos žasto srityje taip lyg jį stabdydama. Moteris paima nuo žemės vyriškio numestą kepurę ir ją meta į tą pusę, kur nuėjo vyriškis. Moteris: „tu mana kieme esi“. Po to ji su rankomis stumia R. B. tolyn. G. Ž.: „o dabar, žmogeli, prisidirbai, o dabar prisidirbai, necenzūrinis žodis“ (kartoja 2 kartus). R. B. nenori eiti. Moteris šaukia: „mes esam sava kieme. Gaidy tu, necenzūrinis žodis“. Vyriškis, kuris filmuoja: „išjunkit, išjunkit“. G. Ž.: „man necenzūrinis žodis kur tava kiems, užsigesink sava muziką, necenzūrinis žodis“. Tuo metu R. B. eina artyn, o moteris jį traukia atgal paėmusi abiem rankom už vyriškio kairės rankos, bei sako: „(duomenys neskelbtini), einam“. G. Ž.: „necenzūrinis žodis pijokai, baikit vieną sykį gert jūs necenzūrinis žodis“. R. B. ištraukia iš moters ranką, tačiau ir eina tolyn. Moteris atsako G. Ž.: „nebejuokink“. G. Ž.: „tai tu mane nebejuokink“. Vyriškis su kamera: „nebegerkit“. R. B. suneria rankas ant krūtinės ir artėja prie kameros. Paeina kelis metrus, su ranka ore rodo liniją. Tuo metu moteris jį pasiveja, sugriebia rankomis už kairės rankos ir tempia atgal. G. Ž.: „ateik čia, ateik čia“. Vyriškis su kamera: neik, (duomenys neskelbtini), neik į jo valdas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Moteris kelis kartus pakartoja žilų plaukų vyriškiui: „eik tu necenzūrinis žodis“ ir jie abu nueina. Įrašo trukmė 1 min. 14 sek. (kaip nustatyta – vyriškas su kamera tai G. S.) (1 t., b. l. 53–55).

12. 2024 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokole aprašyta pateiktų vaizdo įrašų apžiūra:

12.1. Vaizdo įrašas pavadinimu „nr.1“, kuriame fiksuojamas spalvotas vaizdo įrašas, garsas yra. Įraše užfiksuotas pievos, už jos esančio vandens telkinio vaizdas, filmuota šiltu metų vaiku, nes pieva žalia. Iš dešinės pusės pieva pagal vandens telkinį atvažiuoja (duomenys neskelbtini) spalvos nedidelė keturratė važiavimo priemonė, kurią vairuoja stamboko sudėjimo žilų plaukų vyresnio amžiaus vyriškis, vilkintis juodos spalvos maikute trumpomis rankovėmis ir šviesios spalvos šortais (kaip nustatyta, kaltinamasis R. B.). Kaltinamasis važiuoja nuo ežero iš dešinės pakrante į kairę pusę. Jam iš paskos seka didelis juodos spalvos (duomenys neskelbtini) šuo, kuris yra palaidas. Iš paskos šuns eina stamboko sudėjimo tamsių plaukų moteris, vilkinti pilkos spalvos kelnes ir raudonai margą maikutę (kaip nustatyta – L. B.). Filmuojama galimai telefonu, girdisi vyriškas balsas, galimai vyriškio kuris filmuoja: „kiek galima, pastoviai pribaub ir važiuoj. Praeitą savaitę - kiekvieną dieną“. Matosi, kad filmuojama šalia (duomenys neskelbtini) spalvos „Toyota“ automobilio, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), prie kurio priekio atsirėmęs į automobilį stovi nugara-šonu dar vienas vyriškis, kuris yra vyresnio amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, vilki pilkos spalvos marškinėlius, juodos spalvos laisvas kelnes, avi juodos spalvos batus, ant galvos užsidėjęs mėlynos spalvos kepurę su snapeliu (kaip nustatyta – G. Ž.). Vyriškis rankose kažką laiko ir žiūri į tą pusę, kur su keturrate priemone atvažiuoja R. B.. Taip pat girdisi moters balsas, kuris sako: „prisiger, tada prasided (neaiškus žodis) pas žmogų“. Vyriškis, kuris filmuoja: „nu“, trečio vyriškio balsas: „čia verslininkas, verslininkas“. Vyriškis sako daugiau, bet dėl didelio triukšmo, kurį kelia vėjas, jo žodžių nesigirdi. Kaltinamasis toliau važiuoja pakrante ir nuvažiuoja į kairę, važiuoja tolyn nuo automobilio. Įrašo trukmė 27 sekundės.

12.2. Vaizdo įrašas pavadinimu „nr.2“, kuriame rodomas spalvotas vaizdas, garsas yra. Filmuojama šiltu laiku, nes matosi žolė. Vaizdo įraše girdisi muzika, filmuojama galimai telefonu, iš toli filmuojamas vieno aukšto pastatas su terasa šone, kurioje stovi galimai tas pats vyriškis, kuris buvo užfiksuotas važiuojantis keturrate priemone ankstesniame įraše, nes sudėjimas panašus ir apsirengęs tokiais pat rūbais (kaip nustatyta – R. B.). Iš pradžių filmuojamas bendras namo vaizdas, po to pritraukiamas ten esančio vyriškio vaizdas. Namo durų į terasą tarpduryje stovi apie 1 metro aukščio juodos spalvos stačiakampio formos daiktas, kurio viršuje mirga įvairios spalvos šviesos - galimai muzikos kolonėlė. Kaltinamasis vaikšto po terasą, prieina prie kolonėlės, ją pataiso, po to nueina į kitą terasos pusę. Ką jis daro nesimato, nes vaizdą užstoja terasos kolona. Įrašo trukmė 18 sek.

12.3. Vaizdo įrašas pavadinimu „nr.3“. Filmuojamas tas pats namas. Galimai filmuojama telefonu, nes vaizdas artėja prie namo. Iš pradžių filmuojama visa teritorija. Garsiai groja muzika. Po to vaizdas persikelia prie namo, vaizdas artėja prie stačiakampio formos apie 1 metro aukščio garso kolonėlės, kuri stovi prie namo durų. Iš kolonėlės sklinda muzika. Kai vaizdas priartėja prie kolonėlės, muzika išsijungia. Po to iš karto vaizdas apsisuka ir eina tolyn nuo pastato, filmuojam žemė. Girdisi moters balsas: „negal“. Moters nesimato. Girdisi vyriškio, kuris galimai filmuoja balsas: „ko negal, kur negal?“ Girdisi dar vieno vyriškio balsas, kurio taip pat nesimato, nes filmuojama žemė: „neparašyta yra, kur parašyta? kur parašyta?“. Vyriškis, kuris filmuoja: „kur parašyta?“. Kamera pakyla į viršų ir matome kaip žilų plaukų vyriškis (kaltinamasis), <...> su abiem rankom pastumia stambaus sudėjimo vyriškį su mėlynos spalvos kepure su snapeliu (kaip nustatyta – G. Ž.) <...>. Vyriškis yra pastumiamas iš nugaros, tuo metu žilų plaukų vyriškis (kaltinamasis) sako: „kas numete? Von necenzūrinis žodis iš čia“. Vyriškio balsas yra gergždžiantis. Vyriškis, kuris filmuoja: „kur ženklas yra?“ Žilų plaukų vyriškis (kaltinamasis): „von iš čia“. Vyriškis, kuris filmuoja: „ką tu čia stumdais?“. Žilų plaukų vyriškis: „tai kas nuverte? Aš stumdau tave“. Tuo metu prieina prie filmuojančio vyriškio ir tiesia į jį abi rankas ir galimai jį stumia. Tai žilų plaukų vyriškis pakartoja dar kartą, sakydamas: „von iš čia ligoniai, necenzūrinis žodis“. Vyriškis, kuris filmuoja: „ką tu stumdai, ką tu stumdais? ką tu stumdais, žmogau?“. Žilų plaukų vyriškis eina, o vyriškis seka jam iš paskos. Žilų plaukų vyriškis įsikiša į burną cigaretę, pakelia nuo žemės medinį stovą, ant kurio yra trys kvadrato formos ženklai: viršutiniame yra ženklas „plyta“, po ja yra užrašas spausdintinėmis juodos spalvos raidėmis „ĮVAŽIAVIMAS DRAUDŽIAMAS“; vidurinio ženklo viršutinis kairys kampas yra užlenktas, todėl matosi tik dalis užrašo spausdintinėmis juodos spalvos raidėmis: „STEBIMAS VAIZDO KAMEROMIS“ ir po užrašu yra pavaizduota vaizdo kamera; trečio ženklo viryje yra rombo formos mėlynos spalvos emblema, virš ir po ja yra užrašas spausdintinėmis juodos spalvos raidėmis: „OBJEKTĄ SAUGO GRIFS AG“. Žilų plaukų vyriškis: „nu tai viskas, ir varot“. Įrašo trukmė 1 min. 3 sek.

12.4. Vaizdo įrašas pavadinimu „nr.4“, kuriame užfiksuoti galimai tie patys vyriškiai kaip ir ankstesniame įraše: žilų plaukų vyriškis ir vyriškis su mėlynos spalvos kepure su snapeliu. Prie jų stovi stamboko sudėjimo tamsių plaukų, surištų į kuodelį gale moteris, vilkinti juodai ir baltai dryžuotą maikutę, pilkos spalvos aptemtus bridžus ir violetinės spalvos šlepetes (L. B.). Vyriškis su mėlynos spalvos kepure stovi nugara į vaizdo kamerą, moteris-nugara-šonu, o žilų plaukų vyriškis stovi už jos - priekiu. Matosi kaip vyriškis su mėlynos spalvos kepure laiko rankas priekyje sukryžiavęs (G. Ž.), o žilų plaukų vyriškis prie jo prieina ir kaire ranka liečia vyriškį (R. B.). Moteris tuo metu padeda savo kairę ranką ant krūtinės žilų plaukų vyriškiui taip lyg jį stabdydama, o dešine liečia vyriškį su mėlynos spalvos kepure su snapeliu, bando kelis kartus paimti už jo kairės rankos dilbio srityje. Vyriškis su mėlyna kepure kelis kartus pakelia kairę ranką ir neleidžia moteriai už jos paimti. Tuo metu vyriškis su mėlyna kepure sako: „kas yra? kas yra, verslininke?“. Moteris: „necenzūrinis žodis. Eik iš čia sakau. Ką nori?“. Vyriškis, kuris filmuoja: „užsisukit sava kakarynas“. Moteris rodo abiem rankom vyriškiui su mėlyna kepure sugniaužtus kumščius ir ištiestus didžiuosius pirštus ir sako: „va ne. Bus tau va ne“. Po to moteris nueina pro (duomenys neskelbtini) spalvos „Mersedes Benz“ visureigį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Vyriškis, kuris filmuoja, kelis kartus pakartoja: „užsisukit“. Įrašo trukmė 14 sek.

12.5. Vaizdo įrašas pavadinimu „nr.5“, yra analogiškas vaizdo įrašui pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 56–59).

13. 2024 m. gruodžio 19 d. G. Ž. ir R. B. akistatos protokole nurodyta: Klausimas nukentėjusiajam G. Ž.: Ar tvirtinate duotus ankstesnius parodymus? Atsakymas G. Ž.: taip, savo duotus ankstesnius parodymus 2024 m. rugsėjo 3 d. ir 2024 m. spalio 8 d. tvirtinu. Klausimas nukentėjusiajam G. Ž.: Ar tarp jūsų ir priešais sėdinčio asmens R. B. 2024 m. rugpjūčio 17 d. įvyko konfliktas adresu (duomenys neskelbtini)? Atsakymas G. Ž.: taip. 2024 m. rugpjūčio 17 d., adresu (duomenys neskelbtini), tarp manęs ir priešais sėdinčio R. B. įvyko konfliktas. Klausimas įtariamajam R. B.: Ar sutinkate ką teigia priešais sėdintis asmuo G. Ž.? Atsakymas įtariamojo R. B.: taip, tarp mūsų 2024 m. rugpjūčio 17 d. įvyko žodinis konfliktas, aš pasakiau G. Ž., kad jis išeitų iš mano teritorijos, nes buvo įėjęs į mano kiemą, norėjo man kažką pasakyti, bet aš jo neklausiau ir kartojau, kad jis išeitų iš mano teritorijos. Klausimas nukentėjusiajam G. Ž.: ar jūsų atžvilgiu priešais sėdintis R. B. 2024 m. rugpjūčio 17 d. atliko smurtinius veiksmus? Atsakymas G. Ž.: taip, priešais sėdintis asmuo R. B. 2024 m. rugpjūčio 17 d. atliko prieš mane smurtinius veiksmus. Klausimas nukentėjusiajam G. Ž.: Kokius smurtinius veiksmus ir kuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. atliko prieš jus sėdintis R. B. jūsų atžvilgiu? Atsakymas G. Ž.: 2024 m. rugpjūčio 17 d. priešais mane sėdintis R. B. trenkė man iš dešinės rankos, su kumščiu į mano dešinės pusės petį, aš ankščiau jau turėjau traumą su savo dešiniu rankos pečiu, tačiau po šio R. B. trenkimo, man skausmas paūmėjo. Klausimas įtariamajam R. B.: Ar sutinkate ką teigia priešais sėdintis G. Ž.? Atsakymas įtariamojo R. B.: aš visiškai nesutinku, jokių smurtinių veiksmų 2024 m. rugpjūčio 17 d. prieš G. Ž. aš neatlikau, mes tik žodiškai sukonfliktavom. Aš G. Ž. išvariau iš savo privačios teritorijos ir viskas tuo pasibaigė, mano žmona L. B. matė ir girdėjo visą konfliktą ir ji gali paliudyti, kad aš prieš G. Ž. jokių smurtinių veiksmų neatlikau. Paklausus nukentėjusio G. Ž., įtariamojo R. B. ar turi vienas kitam klausimų? Nukentėjusysis G. Ž. ir įtariamasis R. B. vienas kitam klausimų neturi (1 t., b. l. 131–135).

14. 2024 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole (iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32126-26) aprašytas 2024 m. rugpjūčio 17 d. skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas:

- Pranešėja: Laba diena, žinokit mumis puola kaimynai. Mes nebegalim gyventi. Dabar, va ką tik.

- 112: Sakykit adresą.

- Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

- Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

- Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

- Pranešėja: Taip.

- Pranešėja: Gretai važiuokit, puola.

- Pranešėja: Nežinau dar.

- Pranešėja: Ne, nereikia.

- Pranešėja: Taip.

- 112:Laukit. <...> (2 t., b. l. 32–34).

15. 2024 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros protokole (iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32126-26) aprašyta apatinio dantų protezo apžiūra. Protezai yra suskilę į dvi dalis (2 t., b. l. 35–40).

16. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32126-26) nurodyta, jog R. B. padaryta kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas apytikriai prieš 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą (kuris atliktas 2024 m. rugpjūčio 19 d.). Nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veido kairę pusę. R. B. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai (2 t., b. l. 41, 42).

17. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (2 t., b. l. 43–50). Skundas dėl šio nutarimo atmestas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimu (2 t., b. l. 51–55).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

18. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

19. Šioje baudžiamojoje byloje R. B. kaltinamas tuo, kad smogdamas vieną kartą rankos kumščiu G. Ž. į dešinės rankos petį sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam yra užfiksuotas liudytojo G. S. pateiktame vaizdo įraše (kuris atitinkamai aprašytas šio nuosprendžio 11 pastraipoje) – šiame vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip R. B. dešinės rankos kumščiu smūgiuoja šalia stovinčiam G. Ž. į dešinės rankos petį. Smūgis suduodamas nukentėjusiajam iš nugaros pusės, kadangi nukentėjusysis, kaip matyti iš vaizdo įrašo, bandydamas išvengti kaltinamojo smūgio, atsuka pastarajam nugarą. Dėl smūgio sudavimo aplinkybių teismui šiuo atveju nekyla jokių abejonių - jos atitinkamai užfiksuotos minėtame vaizdo įraše. Šis vaizdo įrašas patvirtina ir tai, kad smūgis buvo akivaizdžiai tyčinis. Jog nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis patvirtino pats nukentėjusysis, taip pat liudytojas G. S..

20. Kaip nurodė teisiamajame posėdyje kaltinamasis, šiuo atveju jis tik stūmė G. Ž., norėdamas jį išvaryti iš savo kiemo. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK ir tais atvejais, kai jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis pats, taip pat gindamas nuosavybę, būsto neliečiamybę nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje, vadovaujantis paminėtos normos nuostatomis, yra išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-495/2022).

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys neleidžia daryti išvados, jog R. B. įvykio metu veikė esant būtinosios ginties sąlygoms.

21.1. Visų pirma, dėl R. B. veiksmų ginant save. Nors nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pagal R. B. pareiškimą (dėl faktiškai tuo pačiu metu, kaip ir nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje, atliktų veiksmų), R. B. kaip prieš jį smurtavusį asmenį pagal jo pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime nurodė ne nukentėjusįjį šioje byloje (G. Ž.), o liudytoją G. S.. Duomenų apie tai, kad nukentėjusysis G. Ž. būtų smurtavęs prieš R. B. ir dėl tokių veiksmų kaltinamajam būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo, bylos medžiagoje taip pat nėra (smurtinių nukentėjusiojo veiksmų iš esmės nenurodė ir pats kaltinamasis, taip pat byloje apklausti liudytojai).

21.2. Antra, nurodyta situacija turi būti įvertinta sprendžia dėl kaltinamojo nuosavybės gynimo. Kaip nustatyta iš liudytojo G. S. pateikto vaizdo įrašo (vaizdo įrašas, aprašytas šio nuosprendžio 12.3. pastraipoje), prieš pat smūgio nukentėjusiajam sudavimą liudytojas G. S. buvo priėjęs prie kaltinamojo namo durų, kur filmavo prie durų pastatytą muzikos kolonėlę ir bandė užfiksuoti iš jos garsiai sklindančią muziką. Taigi akivaizdu, kad prieš pat įvykį liudytojas neabejotinai buvo kaltinamajam priklausančiame sklype, prie pat jo namo durų. Po to tame pačiame vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis stumia nukentėjusįjį G. Ž. iš savo kiemo (nors ir neaptverto tvora), liepia nukentėjusiajam ir liudytojui išeiti (00:00:42–00:00:46), tuo tarpu nukentėjusysis ir liudytojas G. S. reikalauja iš kaltinamojo nurodyti, „kur parašyta“ apie negalėjimą šioje vietoje būti. Kitame liudytojo pateiktame vaizdo įraše matyti smūgio nukentėjusiajam sudavimas (aprašytas šio nuosprendžio 11 pastraipoje ir aptartas aukščiau) ir šis vaizdo įrašas, kaip matyti, yra padarytas praktiškai toje pačioje vietoje, kaip ir prieš tai aptartas (aprašytas 12.3. pastraipoje). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir liudytojas tvirtino, jog smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo atlikti ne jo teritorijoje, o už šios teritorijos ribų. Tuo tarpu kaltinamasis teigė, jog visas įvykis vyko jo namo kieme. Teismo vertinimu, net ir nenustačius tikslių kaltinamajam R. B. priklausančio namo kiemo ribų, pati įvykio situacija (liudytojo priėjimas prie kaltinamojo namo durų, nukentėjusiojo vaikščiojimas jei ne pačiame kaltinamajam priklausančiame sklype, tai bent jau prie jo ribų) leidžia kalbėti apie kaltinamajam priklausančio turto saugumą ir jo būsto neliečiamybę. Visgi vien tik įvykio vieta, teismo vertinimu, nepatvirtina nukentėjusiojo G. Ž. veiksmų, nuo kurių kaltinamajam būtų reikėję gintis Nors nukentėjusysis ir buvo prie pat kaltinamojo namo, jis neatliko jokių pavojingų, kėlusių realią ir akivaizdžią grėsmę kaltinamojo turto saugumui veiksmų - nebandė įeiti į patį namą, kitaip nesikėsino į kaltinamojo kieme buvusį turtą. Taigi veiksmų, nuo kurių būtų reikėję gintis, nukentėjusysis šiuo atveju neatliko.

22. Taigi kaltinamasis R. B. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – tyčia smogė vieną kartą rankos kumščiu nukentėjusiajam G. Ž. į dešinės rankos petį – ir šie veiksmai, teismo vertinimu, nebuvo atlikti ginantis nuo pavojingų nukentėjusiojo veiksmų, nuo kurių kaltinamajam būtų galėjusi atsirasti teisė į būtinąją gintį. Tačiau susidariusioje situacijoje kaltinamojo veiksmai turi būti įvertinti ir BK 37 straipsnio prasme.

23. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023).

25. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas (arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

IV. Dėl civilinio ieškinio

31. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas sprendžia, kad, nutraukus baudžiamąją bylą R. B. BK 37 straipsnio pagrindu, įvertinus jau išanalizuotą situaciją ir faktus, dėl kurių R. B. veika pripažintina mažareikšme, G. Ž. civilinis ieškinys negali būti tenkinamas.

V. Kiti klausimai

32. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais - paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (prie pirmojo bylos tomo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Nukentėjusiojo G. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla (prie pirmojo bylos tomo).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.