Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-385-790/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-01
Bylos Nr.: e2A-385-790/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė ranga“
Ieškovas: Trakų rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-385-790/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00594-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė ranga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Trakų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altitudė ranga“ dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Trakų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Altitudė ranga“ neatlygintinai pašalinti 2017 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. T1-130 pagrindu atliktų darbų trūkumus pagal ieškovės pateiktas lokalines sąmatas; 2) nustatyti, kad, atsakovei per 3 mėnesius nepašalinus trūkumų, ieškovė turi teisę atlikti darbus, nurodytus lokalinėse sąmatose, ir išieškoti išlaidas iš atsakovės.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. ji ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti ir perduoti ieškovei daugiafunkcių aikštelių, esančių Klevų al. 26B ir Lauko g. 20, Lentvario m., Trakų r. sav., statybos darbus bei ištaisyti defektus, nustatytus atlikus darbus. 2018 m. lapkričio 16 d. priėmimo–perdavimo aktu atsakovė perdavė ieškovei atliktus darbus, tačiau dėl oro sąlygų priimant darbus nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti aikštelių dangos būklės ir nustatyti atliktų darbų trūkumus. 2019 metų pavasarį turėjo sudygti atsakovės pasodinta veja ir ieškovė pamatė, kad darbai atlikti netinkamai – veja sudygusi netolygiai, o aikštelių nuolydžiai neatitinka projekto reikalavimų. Aikštelių trūkumai buvo nurodyti ieškovės 2019 m. balandžio 15 d. defektiniame akte, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti. Defektai buvo nustatyti per garantinį terminą, tačiau, nepaisant ieškovės raginimų, atsakovė vengia juos ištaisyti. Ieškovė parengė lokalines sąmatas ir nurodė, kokius darbus yra būtina atlikti, siekiant, kad aikštelės būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį ir būtų ištaisyti trūkumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino.

4. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė, priėmimo–perdavimo akte pažymėjusi, jog neturi pretenzijų dėl atliktų darbų, negali vėliau remtis darbų trūkumais. Priimdama darbus ieškovė turėjo pareigą patikrinti, ar nėra aiškiai matomų defektų, kuriuos galima nustatyti nenaudojant specialių priemonių ir metodų. Defektiniame akte nurodytiems pagrindiniams darbų trūkumams nustatyti yra reikalingi matavimo prietaisai ir kad būtų visiškai sudygusi žolė, todėl jie negalėjo būti akivaizdžiai matomi priimant darbus, juo labiau kad darbai buvo perduoti 2018 m. lapkričio 16 d., prieš pat žiemos pradžią. Byloje nėra duomenų, kad žiemą aikščių vejos buvo naudojamos, taigi, iki pavasario nebuvo tinkamų sąlygų darbų trūkumams nustatyti. Nepriklausomai nuo to, ar nustatyti defektai buvo akivaizdžiai matomi pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovė turėjo pareigą užtikrinti, kad visą garantinį laikotarpį aikštės atitiktų rangos sutartyje ir normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus. Ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą pašalinti defektus nesibaigus garantiniam laikotarpiui.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė darbų trūkumus įrodinėjo savo 2019 m. balandžio 15 d. parengtu defektiniu aktu ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto eksperto 2019 m. rugsėjo 16 d. parengtu atliktų darbų kokybės įvertinimo aktu (toliau – darbų kokybės įvertinimo aktas). Defektiniame akte yra nurodyti ir apibūdinti konkretūs darbų trūkumai, šį aktą parašais patvirtino 4 ieškovės darbuotojai, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustatyti defektai neegzistuoja. Atsakovė neginčijo ir darbų kokybės įvertinimo akte padarytų išvadų dėl aikščių trūkumų, taip pat nepateikė jokių jas paneigiančių įrodymų. Atsakovės teiginys, kad darbų kokybės įvertinimo aktas neįrodo jos atliktų darbų netinkamumo, nes aikščių vejos tyrimai atlikti praėjus 6 mėnesiams po to, kai darbai buvo perduoti ieškovei, atmestinas. Siekiant, kad būtų ištaisyti defektai, ieškovei pakanka įrodyti, jog jie egzistuoja, o ne tai, kad jie atsirado dėl atsakovės veiksmų. Nors atsakovė teigia, kad aikštės nuolydžių nebuvimas negali būti laikomas darbų trūkumu, nes reikalavimas įrengti nuolydžius nebuvo nurodytas statybos rangos sutartyje, o defektiniame ir darbų kokybės įvertinimo aktuose nėra nustatyta trūkumų dėl grunto išmirkimo, įdubimų, kuriuose kauptųsi vanduo, ir šių aplinkybių nulemtų vejos netolygumų, tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes nuolydžiai buvo nurodyti techninėje dokumentacijoje.

6. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad jos nustatyti defektai egzistuoja, o atsakovė neįrodė savo atsakomybę šalinančių ar mažinančių aplinkybių. Atsakovė nurodė, kad defektai atsirado dėl to, jog ieškovė netinkamai prižiūrėjo veją, dėl 2019 metų pavasarį buvusios sausros, taip pat ji nurodė, kad prieš nustatant defektus aikštėmis jau naudojosi vaikai žaisdami futbolą, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad dėl šių aplinkybių galėjo atsirasti nustatyti aikščių trūkumai. Darbų kokybės įvertinimo akte ir defektiniame akte yra nurodyti ne tik defektai, susiję su vejos netolygumu, tačiau ir defektai, susiję su priemaišų buvimu dirvožemyje, dirvožemio kokybe, nuolydžių nebuvimu. Šioms aplinkybėms atsirasti negalėjo turėti įtakos tai, kad aikštėse buvo žaidžiama futbolą.

7. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės parengtas lokalines sąmatas, aikščių renovavimo kaina sudaro 88 225,94 Eur. Atsakovė nesutiko su lokalinėse sąmatose nurodytu turimu renovuoti plotu, nes, jos teigimu, visos daugiafunkcinės aikštelės, esančios Lauko g. 20, Lentvaryje, plotas yra 3 650 kv. m, o futbolo aikštelės plotas sudaro tik 2 160 kv. m. Tačiau atsakovė neįrodė, kad aikštelės sektoriuose, skirtuose kitoms sporto šakoms, ne tik futbolo aikštėje, nėra vejos ar kad aikštelės plotas, skaičiuojant kartu su futbolo aikštės plotu, sudaro mažiau nei 3 650 kv. m ir renovavimo darbai bus atliekami mažesnėje teritorijoje. Nors atsakovė nurodė, kad vejos trūkumai gali būti pašalinti neperkant naujo dirvožemio, nes tam pakaktų nustumdyti nevienodą ir netolygų augalinį sluoksnį, pašalinti akmenis ir kitas priemaišas, išsijotą ir gerai sumaišytą dirvožemio substratą paskleisti aikštės plote, ir ieškovė iš esmės neprieštaravo tokiam teiginiui, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kiek kainuotų tokie darbai ir kaip tokiu atveju pakistų lokalinėse sąmatose nurodyti atliktini darbai ir jų kaina. Todėl teismas nurodė neturintis pagrindo nesivadovauti ieškovės parengtomis lokalinėmis sąmatomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad artėja šaltasis metų laikas ir darbų trūkumų šalinimo darbus gali apsunkinti oro sąlygos, nustatė atsakovei 6 mėnesių terminą jiems pašalinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi deklaratyviais ieškovės teiginiais, kad tik 2019 metų pavasarį buvo įmanoma objektyviai įvertinti aikštelių dangos būklę. Projekto techninę priežiūrą atlikęs asmuo, apklaustas byloje kaip liudytojas, nurodė, kad darbai jų perdavimo metu buvo atlikti tinkamai, o veja buvo sudygusi tiek, kiek buvo reikalinga darbams priimti. Atliktų darbų aktai patvirtina, kad vejos sėjimo darbai buvo atlikti 2018 metų liepą ir rugsėjį, kiti atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad perduodant darbus veja jau buvo sudygusi. Ieškovės nurodyti trūkumai yra vizualiai matomi, jiems nustatyti nereikia jokio specialaus tyrimo. Priimant vejos įrengimo darbus yra įmanoma patikrinti, ar ji yra sudygusi ir pažymėti apie tai priėmimo–perdavimo akte. To nepadariusi, ieškovė neturi teisės remtis šiais akivaizdžiais trūkumais. Statybos rangos sutartyje buvo nustatytas 105 dienų terminas, skaičiuojamas nuo darbų perdavimo datos, per kurį, esant poreikiui, ištaisomi defektai, atliekamos statybos užbaigimo procedūros ir surašomas statybos užbaigimo aktas. Ieškovė ir šiuo laikotarpiu nepareiškė pretenzijų, nors yra tikėtina, kad daugiau nei per 3 šaltojo sezono mėnesius bet kokie aikščių nelygumai ar nusėdimai, nulemti kitų, nei įprastinis naudojimas, priežasčių, būtų paaiškėję. Laiku nenustačius akivaizdžių defektų, vėlesnis normalus rangos darbų rezultato nusidėvėjimas negali būti jiems prilyginamas.

8.2. Teismas, nurodydamas, kad atsakovė bet kokiu atveju turėjo pašalinti defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu, nevertino jų atsiradimo priežasčių. Byloje kaip liudytojas apklaustas statybos techninę priežiūrą atlikęs specialistas nurodė, kad aikštelėje vaikai savavališkai žaidė futbolą ir pripažino, kad dėl intensyvaus naudojimo atsirado futbolo aikščių paviršiaus nelygumai, buvo netolygiai sudygusi žolė. Nurodęs, esą atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovė tinkamai neprižiūrėjo aikštelės, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes atsakovė turėtų įrodinėti neįmanomas aplinkybes (tai, ko nebuvo), nors pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsakovė neprisiėmė pareigos prižiūrėti žolę po darbų perdavimo, ši pareiga teko ieškovei, kuri turėjo įrodyti, kad tinkamai prižiūrėjo veją. Byloje yra pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija, kad 2019 metų pavasarį stichinės sausros laikotarpis tęsėsi aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu ir tai galėjo pakenkti būsimo derliaus kokybei. Darbų kokybės įvertinimo akto prieduose esančios nuotraukos patvirtina sausros ir netinkamos vejos priežiūros padarinius (veja sudygusi, bet vietomis išdegusi).

8.3. Vien tai, kad ieškovė savo parengtame defektiniame akte išvardino darbų trūkumus, nepagrindžia, jog jie egzistavo, šis aktas, kaip parengtas pačios ieškovės, turi būti vertinamas kritiškai. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad ieškovė reiškia atsakovei reikalavimus ne dėl visų defektiniame akte išvardintų trūkumų, bet tik dėl jo dalies „Daugiafunkcė aikštelė Lauko g. 20“ 1 punkte ir dalies „Daugiafunkcė aikštelė Klevų al. 26B“ 2 punkte nurodytų trūkumų ir būtent šiuos trūkumus ieškovė turėjo pagrįsti kitais įrodymais. Dėl likusių defektiniame akte nurodytų trūkumų ieškovė nereiškė pretenzijų ir neįtraukė jų į lokalinę sąmatą, todėl teismas nepagrįstai, nesiedamas defektų su lokalinėse sąmatose nurodytais konkrečiais darbais, dėl kurių pareikšti reikalavimai šioje byloje, sprendė, kad atliktų darbų kokybės įvertinimo akte nurodyti darbų trūkumai pagrindžia defektiniame akte nurodytus trūkumus. Darbų kokybės įvertinimo akte buvo vertinamos tik aplinkybės, susijusios su vejos netolygumu ir dirvožemio kokybe, ši aktą parengęs agronomijos specialistas nėra kompetentingas vertinti nuolydžių, jų atitikties techniniam projektui. Pagal šiame akte pateiktus duomenis, aikštelės derlingo dirvožemio sluoksnio storis atitinka techninio projekto reikalavimus, dirvožemis yra turtingas fosforo ir kalio.

8.4. Ieškovė ne tik neįrodė, kad defektai egzistavo, tačiau taip pat nenurodė, kokių statybos rangos sutarties, techninių projektų ar įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų neatitinka darbų rezultatai, neįrodinėjo, kad aikštės negali būti naudojamos pagal paskirtį ar kad jų naudojimas yra apsunkintas. Reikalavimas, kad darbų rezultatas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą, nereiškia, kad futbolo aikščių dirvožemis turi išlikti idealiai lygus visą garantinį laikotarpį, nes to užtikrinti objektyviai neįmanoma.

8.5. Ieškovė neįrodė, kad viena iš futbolo aikščių neturi reikiamo nuolydžio. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad nuolydžiai turi būti tokie, kad nesusidarytų įdubimai, kuriuose galėtų rinktis vanduo, formuotis grunto išmirkimai ir t. t., tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad tokios aplinkybės atsirado. Byloje apklaustas statybos techninę priežiūrą vykdęs asmuo nurodė, kad nuolydžiai buvo vertinami vizualiai ir pripažino, kad norint juos įvertinti tiksliai, reikia juos matuoti geodeziniu prietaisu.

8.6. Darbų kokybės įvertinimo akte nurodytas kitoks, nei lokalinėse sąmatose, defektų šalinimo būdas. Teismo posėdyje apklaustas statybos techninę prižiūrą atlikęs asmuo sutiko, kad yra tikėtina, jog vejos trūkumams pašalinti pakaktų atlikti darbų kokybės įvertinimo akte nurodytus veiksmus. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir vertino, kad darbų trūkumus galima ištaisyti tik demontuojant ir iš naujo įrengiant futbolo aikštes. Lokalinėse sąmatose nurodyti darbai susiję tik su futbolo aikščių, kurių plotas yra mažesnis, o ne visų daugiafunkcių aikštelių vejomis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, esą renovacija turtų būti atliekama visame aikščių plote. Nurodydamas, kad atsakovė nepateikė skaičiavimų, kiek kainuotų trūkumų šalinimas, teismas perkėlė jai pareigą įrodinėti nuostolių dydį.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

9.1. Defektai buvo nustatyti praėjus 6 mėnesiams po to, kai darbai buvo perduoti, nesibaigus garantiniam terminui. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju užsakovas turi įrodyti tik tai, kad defektai egzistuoja. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturėjo teisės remtis darbų trūkumais po to, kai buvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas.

9.2. Ieškovė tinkamai pagrindė įrodymais, kad darbų trūkumai egzistavo, o atsakovė neįrodė savo teiginių, kad jų nebuvo. Atsakovė neginčijo ieškovės pasitelkto eksperto išvadų, nepateikė jas paneigiančių įrodymų. Tai, kad aikštelėmis buvo naudotasi, nepaneigia atsakovės atsakomybės, nes jos buvo naudojamos pagal paskirtį.

9.3. Atsakovė nepagrįstai nesutinka su lokalinėse sąmatose nurodytais turimais renovuoti plotais, nes jie atitinka projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodytus vejų plotus.

9.4. Lokalines sąmatas parengė ieškovės specialistas, turintis ilgametę darbo patirtį ir tinkamą išsilavinimą. Šis specialistas teismo posėdyje paaiškino, kad, atlikus lokalinėse sąmatose nurodytus darbus, aikštelėmis būtų galima naudotis ir jos būtų be trūkumų. Kaip pagrįstai nurodė teismas, atsakovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kiek kainuotų jos nurodyti kitokio pobūdžio darbai, kuriais galėtų būti pašalinti trūkumai, todėl negalima daryti išvados, kad jie kainuotų pigiau nei lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

11. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti ieškovei 2 daugiafunkcių aikštelių, esančių Klevų al. 26B ir Lauko g. 20, Lentvaryje, statybos darbus ir ištaisyti defektus, nustatytus pasibaigus terminui, skirtam darbams atlikti, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą, sumokėti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis atliktų darbų kainą (statybos rangos sutarties 2.1 papunktis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atliko sutartyje nurodytus darbus. 2018 m. lapkričio 16 d. šalys pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovė be jokių pastabų ir išlygų priėmė visus atsakovės atliktus darbus ir įsipareigojo sumokėti atsakovei likusią pagal statybos rangos sutartį nesumokėtą kainos dalį. Darbų priėmimo–perdavimo akte ieškovė nurodė, kad neturi atsakovei jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vėliau ieškovė nustatė, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai yra atlikti su trūkumais.

12. Byloje yra pateiktas 2019 m. balandžio 15 d. ieškovės surašytas defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad, pasibaigus žiemos sezonui, ieškovės ir atsakovės atstovai apžiūrėjo atsakovės įrengtas daugiafunkces aikšteles. Defektiniame akte nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatyti tokie darbų trūkumai:

12.1. daugiafunkcės aikštelės, esančios Lauko g. 20, Lentvaryje, futbolo aikštelės paviršius yra nelygus, su įdubomis, aikštelėje yra netolygiai sudygusi žolė. Aikštelės viduryje, išilgai simetrinės ašies, dangos paviršius yra nusėdęs ir aikštelės danga nebeturi techniniame projekte nurodyto nuolydžio nuo futbolo aikštelės centro link jos krašto ties bėgimo taku. Taip pat šioje daugiafunkcėje aikštelėje nėra užbaigtos tvarkyti vejos (gazonai) šalia aikštelės ties šaligatviais, ypatingai jų dalis tarp 100 m bėgimo tako ir tvoros iš Gėlių gatvės pusės. Vejų paviršiuje palikti akmenys, paviršius yra nelygus, o žolė išdygusi netolygiai;

12.2. daugiafunkcės aikštelės, esančios Klevų al. 26B, Lentvaryje, futbolo aikštelės paviršius taip pat yra nelygus, su įdubomis, aikštelėje yra netolygiai sudygusi žolė, kai kuriose vietose žolės nėra, nes veja buvo įrengiama esant nepalankioms oro sąlygoms, prieš pat žiemos pradžią. Kitų žemės sklype esančių vejų (gazonų) žolė taip pat yra sudygusi netolygiai, yra vietų, kur žolės nesimato, o vejos paviršius kai kur yra nelygus. Laiptų turėklų, įrengtų iš nerūdijančio plieno profilių, sujungimų suvirinimo siūlės kai kur yra nepakankamai nušlifuotos. Gimnastikos aikštelėje sumontuotos įrangos sujungimo varžtai kai kur yra per ilgi, todėl turi būti nupjauti ir nušlifuoti. Laistymo įrangai skirtas vandentiekio šulinys yra įrengtas netinkamoje vietoje futbolo aikštės krašte. Šulinys turi būti perkeltas už žaidimo zonos šalia apsauginio tinklo.

13. Kaip minėta pirmiau, defektinį aktą parengė ieškovė, o jame išdėstytas aplinkybes savo parašais patvirtino ieškovės atstovai. Nors defektiniame akte yra nurodyta, kad nustatant aikštelių trūkumus, dalyvavo ne tik ieškovės, bet ir atsakovės atstovai, šiame dokumente nėra atsakovės atstovų parašų. Defektiniame akte yra padarytas įrašas, kad atsakovės atstovai atsisakė pasirašyti defektinį aktą. Ieškovė, siekdama kad būtų pašalinti defektiniame akte nurodyti trūkumai, išsiuntė atsakovei defektinį aktą kartu su 2019 m. gegužės 12 d. raštu, kuriame pareikalavo atsakovės: 1) per 30 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos atlikti aikštynų vejos ir kitų vejų tvarkymo darbus pagal technines specifikacijas; 2) per 10 darbo dienų pašalinti visus kitus nurodytus darbų trūkumus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nesutiko su tokiais ieškovės reikalavimais ir nepašalino defektiniame akte nustatytų trūkumų.

14. Byloje pateikti šalių raštai rodo, kad ieškovė dar ne kartą ragino atsakovę pašalinti nustatytus trūkumus, o atsakovė atsisakė patenkinti jos prašymus. Pavyzdžiui, tokios aplinkybės atsispindi ieškovės 2019 m. liepos 24 d. rašte, kuriuo ji informavo atsakovę, kad jos užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto ekspertas atliko daugiafunkcių aikštelių vejų dirvožemio, žolynų būklės ir atliktų darbų kokybės įvertinimą bei prašė atsakovės per 3 darbo dienas informuoti, kaip ir kada ji planuoja įgyvendinti kartu su šiuo raštu pateiktame darbų kokybės įvertinimo akte pateiktas rekomendacijas; ieškovės 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 25 d. raštuose, kuriais ji pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama įvertinti nustatytus darbų trūkumus ir nurodyti, su kuriais defektais ji sutinka ir per kokį terminą jie bus ištaisyti. Tačiau atsakovė nepripažino defektiniame akte nustatytų trūkumų ir nurodė, kad ji svarstytų galimybę išspręsti ginčą taikiai tik tuo atveju, jeigu ieškovė pateiktų įrodymus, jog ji pati įvykdė jai keliamus reikalavimus (reguliariai laistė ir tręšė veją, pjovė žolę ir pan.), ir defektinį aktą, kuriame būtų įvertinti visi veiksniai, galėję nulemti defektų atsiradimą (pvz., 2019 metų pavasarį buvusi sausra, vejos priežiūra) (žr., pvz., atsakovės 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. lapkričio 5 d. raštus).

15. Šalims nepavykus taikiai susitarti dėl ieškovės nustatytų daugiafunkcių aikštelių defektų pašalinimo, ieškovė parengė lokalines sąmatas, kuriose apskaičiavo aikštelių (jų dalių, kuriose yra įrengta sporto veikloms pritaikyta veja) renovavimo kainas. Vadovaudamasi nustatytais duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti šiuos lokalinėse sąmatose nurodytus aikščių trūkumus arba, atsakovei nepašalinus šių trūkumų per nustatytą terminą, leisti juos pašalinti pačiai ieškovei, išieškant reikiamas išlaidas iš atsakovės. Pažymėtina, kad defektiniame akte ieškovė buvo nustačiusi ir kitokių aikštelių trūkumų, kurie nebuvo susiję su aikštelėse esančiomis sportinėmis vejomis (futbolo aikštelėmis), tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nereiškė dėl jų reikalavimų nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, skundžiamu sprendimu patenkino ieškovės pareikštus reikalavimus. Teismas pripažino įrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad daugiafunkcių aikštelių vejos turi trūkumų, ir, atsižvelgdamas į tai, jog šie trūkumai paaiškėjo nesibaigus garantiniam terminui, laikė, kad atsakovė turi juos ištaisyti.

16. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ji privalo pašalinti ieškovės nustatytus aikštelių trūkumus. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė įrodinėja, kad ieškovė negali šioje byloje remtis defektiniame akte nurodytais trūkumais, nes šie trūkumai yra akivaizdūs ir ieškovė turėjo juos nustatyti dar priimdama atsakovės atliktus darbus. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat kelia klausimus, ar ieškovė įrodė, kad jos nurodyti aikštelių trūkumai realiai egzistuoja, ar šie trūkumai neatsirado dėl veiksnių, už kuriuos atsakovė neturi atsakyti (dėl aikštelių nusidėvėjimo jas naudojant, netinkamos priežiūros ir pan.), ar ieškovė pasirinko tinkamą defektų pašalinimo būdą ir tinkamai nustatė turimus renovuoti aikščių plotus. Todėl nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti įvertina, ar atsakovė turi pašalinti ieškovės nurodytus daugiafunkcių aikštelių vejų įrengimo trūkumus, o nustačius, kad atsakovei kyla tokia pareiga, turi būti įvertinta, ar ieškovės pasirinktas šių trūkumų pašalinimo būdas yra tinkamas.

Dėl atsakovės pareigos ištaisyti ieškovės nustatytus daugiafunkcių aikštelių trūkumus

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

18. Kaip minėta, rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. Pavyzdžiui, CK 6.663 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.695 straipsnio, reglamentuojančio rangovo, vykdančio statybos rangos sutartį, atsakomybę už darbų kokybę, 1 dalyje yra nustatytas papildomas reikalavimas, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).

19. Rangovo pareiga užtikrinti, kad rangos darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus, gali išlikti ir pasibaigus rangos sutarčiai. Pagal CK išdėstytą reglamentavimą, tuo atveju, jeigu įstatyme ar rangos sutartyje yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 6.697 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos teisinius santykius, 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta statybos rangos sutartyje, rangovas per visą garantinį laiką turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Konkretūs garantiniai terminai, taikytini statybos rangos teisinių santykių atveju, yra nurodyti CK 6.698 straipsnyje.

20. Nors pareiga užtikrinti, kad rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultatas atitiktų jam keliamus kokybės reikalavimus, yra nustatyta rangovui, vis dėlto užsakovas taip pat negali būti pasyvia rangos teisinių santykių šalimi. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalyje išdėstytą reglamentavimą, užsakovas, be kita ko, turi būti aktyvus ir atidus priimdamas rangovo perduodamus darbus – jis privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nurodyti tokios pareigos (ne)įvykdymo padariniai, taikytini tuo atveju, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip: užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti; priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs, užsakovas netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos teisinius santykius, taip pat yra nurodyta, kad užsakovas turi priimti darbus, kad darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 1, 4 ir 6 dalys).

21. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą – tai užsakovo pareiga. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai yra neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal įstatymą, iš užsakovo nereikalaujama daugiau, nei atlikti normalią daiktų apžiūrą. Tikrindamas, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

22. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme ar sutartyje nustatyti terminai reikalavimams dėl darbų trūkumų pareikšti ir (ar) garantiniai terminai nepaneigia rangos darbų perdavimo–priėmimo akto teisinės reikšmės, t y. užsakovo reikalavimo teisė dėl rangos darbų trūkumų atsiranda, jeigu trūkumas nustatytas per įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, tačiau ne tuo atveju, jeigu trūkumas buvo nustatytas ar galėjo būti nustatytas užsakovui priimant rangos darbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Todėl tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Tokios aplinkybės turi būti įvertintos ir šioje byloje.

23. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti daugiafunkcių aikštelių, esančių Klevų al. 26B ir Lauko g. 20, Lentvaryje, statybos darbus. Statybos rangos sutartyje šalys nustatė, kad rangovė privalo vykdyti ir užbaigti darbus pagal sutartį, vadovaudamasi techniniame projekte (jo techninėse specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose) nustatytais sprendiniais, laikydamasi nustatyto grafiko, Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų (statybos rangos sutarties 5.1 papunktis). Šalys susitarė, kad užsakovė perima darbus, kai: 1) visi pagal sutartį turimi atlikti darbai, įskaitant ir baigiamuosius bandymus, yra baigti, 2) yra pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas (statybos rangos sutarties 8.1 ir 8.2 papunkčiai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad priimdama atsakovės atliktus darbus, ieškovė turėjo įvertinti, ar šie darbai atitinka jiems išdėstytus reikalavimus ir įsitikinti, kad darbų perdavimo metu nėra akivaizdžių darbų rezultatų trūkumų.

24. Įvertinus statybos rangos sutarties sąlygas matyti, kad šalys joje aptarė ir atsakovės atsakomybę už darbų trūkumus, nustatytus po to, kai darbai yra užbaigti, o sutartis – pasibaigusi. Tokia situacija buvo aptarta statybos rangos sutarties 11.1 papunktyje, kuriame šalys nurodė, kad užsakovė, nustačiusi darbų trūkumus ar kitus nukrypimus nuo sutarties po darbų perdavimo–priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti priimant darbą (paslėpti trūkumai arba atsiradę statinio garantinio naudojimo metu), taip pat jeigu jie buvo rangovės tyčia paslėpti, privalo apie juos raštu pranešti rangovei. Statybos rangos sutarties 11.2 papunktyje šalys nustatė, kad darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis. Rangovė, garantinio laikotarpio metu privalo, užsakovei pareikalavus, atlikti visus defektų ar žalos ištaisymo darbus. Rangovė privalo savo sąskaita ir rizika atlikti darbus, jeigu tie darbai susiję su sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio sutartinio rangovės įsipareigojimo neįvykdymu. Tokiu būdu statybos rangos sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad atsakovei kyla pareiga pašalinti ne tik darbų trūkumus, nustatytus perduodant atliktus darbus ieškovei, bet ir trūkumus, kurie atsirado ar paaiškėjo vėliau, garantinio termino metu.

25. Reikalavimai, kurių turėjo laikytis atsakovė atlikdama statybos rangos sutartyje nurodytus darbus ir kuriuos turėjo atitikti jos pasiekti darbų rezultatai, buvo nustatyti daugiafunkcių aikštelių techniniuose projektuose. Be kita ko, techniniuose projektuose buvo nurodyta, kad prieš klojant dangą aikštelėse, turi būti suformuoti nuolydžiai ir lygūs paviršiai. Baigto paviršiaus konstrukcija turi būti be įdubų, banguotumo, nelygumų, įvairių atliekų ir kitų defektų, tikslaus profilio. Iš techniniuose projektuose pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad įrengtose aikštelėse nuo jų centro link kraštų turėjo būti suformuoti nuolydžiai. Techniniuose projektuose taip pat buvo nurodyta, kad veja futbolo aikštėje turi būti pritaikyta aktyviam mindymui, žolės turi gerai krūmytis ir greitai augti, žolių spalva sodriai žalia, mišinių sudėtyje turi būti vien tik varpinės žolės. Prieš įrengiant naują veją, būtina visiškai sunaikinti prieš tai buvusią augaliją, prieš tai buvusią veją, suformuoti 15–20 cm storio derlingą dirvos sluoksnį, idealiai išlyginti dirvos paviršių; sėjant naudoti tik kokybiškus mišinius, skirtus arba tinkamus sportinėms vejoms; sėklas išbarstyti kuo tolygiau (daugiafunkcės aikštelės, esančios Klevų al. 26B, Lentvaryje, techninio projekto 134, 139, 144 psl.; daugiafunkcės aikštelės, esančios Lauko g. 20, Lentvaryje, techninio projekto 92, 97, 102 psl.). Taigi, vykdydama statybos rangos darbus atsakovė turėjo užtikrinti, kad aikštelių paviršiai būtų lygūs, kad juose būtų suformuoti atitinkami žemės sklypų planuose pavaizduoti nuolydžiai, kad aikštelės būtų tinkamai paruoštos ir tolygiai apželdintos sporto aikštelėms pritaikyta veja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės įrengtos aikštelės neatitinka šių techniniuose projektuose nustatytų reikalavimų.

26. Byloje yra pateiktas pirmiau minėtas ieškovės defektinis aktas, kuriame yra užfiksuoti daugiafunkcių aikštelių trūkumai, nustatyti ieškovei apžiūrėjus aikšteles 2019 m. balandžio 15 d. Šiame akte nustatyta, kad daugiafunkcių aikštelių paviršiai yra nelygūs, aikštelėse yra netolygiai sudygusi veja, nėra techniniame projekte suplanuotų nuolydžių (žr. plačiau šios nutarties 12.1–12.2 papunkčius). Iš byloje pateikto ieškovės 2020 m. birželio 1 d. rašto matyti, kad ieškovė dar kartą apžiūrėjo aikšteles ir dar kartą nustatė tokius abiejų aikštelių trūkumus: daugiafunkcių aikštelių dalių su sporto aikštynams pritaikyta veja paviršius yra nelygus, su įdubomis ir kalneliais; šiose aikštelių dalyse nėra techniniame projekte nurodytų nuolydžių, aikštelių dalys su veja yra 2–4 cm žemiau nei paviršinio vandens surinkimo trapai; aikštelėse esanti žolė yra pasėta netolygiai ir netinkamai, žolė auga kupstais, o vietomis jos visai nėra. Kartu su šiuo ieškovės raštu yra pateiktos ir nuotraukos, kuriose yra pavaizduota netolygiai sudygusi veja, daugiafunkcių aikštelių paviršiaus nelygumai, nuolydžių į vandens surinkimo kanalus nebuvimas.

27. Aplinkybę, kad atsakovės atlikti darbai neatitinka statybos rangos sutartyje ir techniniuose projektuose iškeltų reikalavimų, patvirtina ir ieškovės byloje pateiktas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto eksperto parengtas darbų kokybės įvertinimo aktas. Šiame akte nurodyta, kad specialistas, atlikdamas tyrimą, įvertino daugiafunkcių aikštelių žolinės dangos būklę, specialiu grąžtu nustatė žolyno augaviečių armens sluoksnio storį, jo tolygumą skirtingose aikštelių vietose ir dirvožemio granuliometrinę sudėtį. Atlikęs tyrimą, specialistas nustatė, kad abiejų aikštelių dirvožemis neatitinka optimalių sportinių vejų žolėms būtinų parametrų, nes jas formuojant nebuvo tiksliai laikomasi sportinėms vejoms būtino dirvožemio substrato ruošimo technologijos. Darbų kokybės akte nurodyta, kad:

27.1. daugiafunkcės aikštelės, esančios Lauko g. 20, Lentvaryje, paviršius yra nelygus, dirvožemyje yra daug akmenų, su durpėmis atvežtų medžių šaknų ir kitokių liekanų. Žolinės dangos būklė yra blogesnė už patenkinamą, nes skirtingose aikštės vietose yra nevienodas žolės tankumas ir išsivystymas, skiriasi žolės spalvos intensyvumas, yra nemažai dviskilčių piktžolių. Didžiausia aikštelės dirvožemio problema – tai jo nehomogeniškumas skirtingose aikštelės vietose. Esant tokiam skirtingam dirvožemiui, nėra įmanoma užtikrinti kokybiško, atsparaus mindymui ir ilgaamžio sportinės vejos žolyno;

27.2. daugiafunkcės aikštelės, esančios Klevų al. 26B, Lentvaryje, vejos augavietės paviršius yra nelygus (nesuvesti nuolydžiai į vandens surinkimo kanalėlius prie bėgimo tako), dirvožemyje yra akmenų, dirvožemis (dulkiškasis priesmėlis) nėra tinkamas sportinėms vejoms jo nepraturtinus organinėmis medžiagomis ir nesumaišius su stambesnės frakcijos smėliu. Organinės medžiagos neturinčiame dirvožemyje praktiškai nėra įmanoma sukurti sportinių vejų žolėms būtinų agrofizinių dirvožemio parametrų.

28. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovės įrengtos aikštelės buvo su trūkumais – jos neatitiko šio nutarties 25 punkte aptartų daugiafunkcių aikštelių techniniuose projektuose išdėstytų reikalavimų dėl aikštelių paviršių, jose esančių vejų įrengimo ir sutvarkymo. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami defektams pagrįsti, prieštarauja tarpusavyje ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, taip pat kad ieškovė remiasi savo pačios surašytu defektiniu aktu, kuris turėtų būti vertinamas kritiškai, o teismas, remdamasis ieškovės pasitelkto specialisto parengtu darbų kokybės įvertinimo aktu, turėjo jame išdėstytas aplinkybes susieti su konkrečiais defektais, dėl kurių šioje byloje reikalavimus pareiškė ieškovė, tačiau ji tinkamai nedetalizavo šių aplinkybių, nepateikia jokių pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nustatytų aikštelių defektų paneigiančių argumentų, nepagrindė, kad specialisto parengtame darbų kokybės įvertinimo akte nurodyti trūkumai nesusiję su lokalinėse sąmatose nurodytais aikštelių plotais ir pan. Ginčydama nustatytus defektus, atsakovė nurodė tik selektyviai atrinktus byloje pateiktuose dokumentuose ar liudytojo teismo posėdyje išdėstytus teiginius, neatsižvelgdama į kontekstą, kuriame buvo nurodyti šie konkretūs teiginiai, ir savo nuožiūra juos interpretuodama.

29. Pavyzdžiui, siekdama įrodyti, kad aikštelių vejos atitinka nustatytus reikalavimus ir paneigti byloje nustatytas aplinkybes, kad jų paviršiai yra nelygūs, o veja sudygusi netolygiai, apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pagal darbų kokybės įvertinimo akte pateiktus duomenis, aikštelės, esančios, Lauko g. 20, Lentvaryje, derlingo dirvožemio sluoksnis atitinka techniniame projekte keliamus reikalavimus, be to, jis yra turtingas pagal fosforo ir kalio kiekį. Tačiau įvertinus darbų kokybės įvertinimo akte išdėstytas aplinkybes matyti, kad šioje aikštelėje derlingo dirvožemio sluoksnio storis skirtingose vietose svyruoja nuo 12 iki 22 cm, todėl, specialisto vertinimu, toks dirvožemio sluoksnio storis yra tik artimas minimaliam (15 cm) ir nėra pakankamas siekiant įrengti kokybišką ir patvarią sportinę veją. Darbų kokybės įvertinimo akte nurodyta, kad dirvožemis yra turtingas atsakovės nurodytų medžiagų, tačiau kartu jame yra nurodyta, kad jis yra nehomogeniškas ir dėl šios priežasties aikštelėje nėra įmanoma užtikrinti kokybiško sportinės vejos žolyno. Darbų kokybės įvertinimo akte, taip pat yra nustatyta, kad kitos daugiafunkcės aikštelės, esančios Klevų al. 26B, Lentvaryje, vejos dirvožemis yra neturtingas pagal kalio kiekį, labai neturtingas pagal organinės anglies ir humuso kiekį, taip pat jame nustatyti kiti šios nutarties 27.2 papunktyje nurodyti trūkumai, dėl kurių aikštelėje negalėjo būti suformuota nustatytus reikalavimus atitinkanti veja, tačiau atsakovė nepateikė dėl šių trūkumų jokių argumentų, apeliaciniame skunde apsiribodama tik teiginiu, kad, kitaip nei teigiama defektiniame akte, ši aikštelė yra įrengta pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės nurodyti aikštelių trūkumai yra akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti dar tuo metu, kai ieškovė priėmė atsakovės perduotus darbus, todėl ieškovė negali remtis šių trūkumų faktu. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, byloje kaip liudytojas apklaustas statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas patvirtinto, kad defektiniame akte nurodyti aikštelių trūkumai buvo nustatyti vizualiai jas apžiūrint ir nenaudojant jokių specialių prietaisų ar metodų, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad ir priimant darbus, defektiniame akte nustatyti trūkumai buvo akivaizdžiai matomi. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog ieškovė tinkamai neatliko savo pareigos apžiūrėti įrengtas ir jai perduodamas daugiafunkces aikšteles, priėmė atliktus darbus formaliai ir pan. Nei ieškovė, nei atsakovė nagrinėjamoje byloje taip pat neįrodinėjo, kad defektiniame akte nurodyti aikštelių trūkumai buvo išryškėję jau tuo metu, kai ieškovė turėjo perimti atsakovės atliktus darbus. Priešingai, pirmiau minėtas liudytojas nurodė, o atsakovė šių aplinkybių neginčija, kad priimant darbus aikštelėje matėsi suformuoti nuolydžiai, aikštelės plotas buvo lygus ir be įdubimų, veja, nors nebuvo labai vešli, buvo pakankamai sudygusi tam, kad ieškovė galėtų priimti darbus, ir apžiūrint aikšteles nesimatė, kad ji yra netolygi. Specialistas nurodė, kad aikštelių defektai išryškėjo tik pavasarį, o jose atsiradę nelygumai (duobės, įdubos) po žiemos galėjo atsirasti dėl nepakankamai sutankinto paviršinio sluoksnio (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašą: 3 min. 40 sek.–6 min. 00 sek.; 15 min. 30 sek.–16 min. 10 sek.). Pažymėtina, kad atsakovės atlikti darbai buvo priimti 2018 m. lapkričio 16 d., prieš pat žiemos pradžią, todėl ieškovei priimant atliktus darbus tokiu laikotarpiu, jai galėjo būti apsunkinta galimybė objektyviai įvertinti aikštelių vejų dangos atitiktį nustatytiems reikalavimams.

31. Be pirmiau aptartų argumentų, kad ieškovė neįrodė konkrečių defektiniame akte nurodytų aikštelių trūkumų, dėl kurių pašalinimo pareiškė reikalavimus nagrinėjamoje byloje, apeliaciniame skunde atsakovė taip pat įrodinėja, kad ieškovės nurodyti aikštelių vejų trūkumai negali būti laikomi defektais, už kuriuos turi atsakyti rangovė. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė nurodo, kad šie trūkumai atsirado ne dėl jos veiksmų atliekant rangos sutartyje nurodytus darbus, bet dėl kitų priežasčių, tokių kaip netinkama vejos priežiūra, augalų vegetacijos laikotarpiu buvusi sausra ar aikštelių normalus nusidėvėjimas dėl jų naudojimo (atsakovė nurodo, kad vaikai žaidė aikštelėse futbolą). Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias jos nurodytas aplinkybes ir ieškovės nustatytus defektus laikė atsakovės darbų kokybės trūkumais. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės argumentai negali būti vertinami kaip pagrįsti ir įrodyti.

32. Šiame kontekste, visų pirma, yra aktualu tai, kad aplinkybės, dėl kurių ginčo aikštelėse nebuvo tinkamai sudygusi veja, buvo tirtos ieškovės pasitelkto specialisto parengtame darbų kokybės įvertinimo akte. Iš šio akto turinio, jame išdėstytų duomenų ir padarytų išvadų matyti, kad daugiafunkcių aikštelių dirvožemis buvo netinkamos kokybės ir nebuvo pritaikytas sportinėms vejoms augti, akte taip pat konstatuotos aplinkybės, kad dirvožemyje buvo daug įvairių akmenų, šakų ir pan. (žr. plačiau šios nutarties 27 punktą ir 27.1–27.2 papunkčius). Tokios specialisto nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės nustatytų daugiafunkcių aikštelių vejų trūkumų atsiradimą nulėmė netinkamas aikštelių dirvožemio paruošimas, t. y. veiksniai, priklausantys nuo pačios atsakovės veiksmų jai vykdant statybos rangos sutartyje nurodytus darbus. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčijo specialisto parengtame akte nustatytų aplinkybių ir jo padarytų išvadų, neįrodinėjo, kad darbų kokybės įvertinimo akte pateikti duomenys yra klaidingi, kad šį aktą parengęs specialistas neturi reikiamų žinių ir pan., todėl teismas neturėjo pagrindo nesiremti specialių žinių turinčio asmens pateiktais vertinimais. Pažymėtina, kad darbų kokybės įvertinimo akte padarytų išvadų nepaneigia ir pirmiau minėtos atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jos vertinimu, galėjusios turėti įtakos ieškovės nustatytų trūkumų atsiradimui.

33. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovės nustatyti daugiafunkcių aikštelių vejų defektai galėjo atsirasti ne dėl netinkamos dirvožemio kokybės, bet dėl netinkamos vejos priežiūros, sausros ir kitų panašių veiksnių, atsakovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų (specialistų išvadų, ekspertizės aktų ir pan.). Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovė tinkamai neprižiūrėjo daugiafunkcių aikštelių po jų perdavimo, tačiau ji nepagrindė, kokios įtakos vejų būklei galėjo turėti tokios aplinkybės, neprašė skirti ekspertizę ir įvertinti jos nurodytų teiginių pagrįstumą. Pažymėtina, kad defektinis aktas, kuriame pirmą kartą buvo užfiksuoti ieškovės nustatyti aikštelių trūkumai, buvo surašytas 2019 m. balandžio 15 d., o atsakovė, siekdama įrodyti, jog veja yra sužėlusi netolygiai dėl netinkamos jos priežiūros ir sausros, buvusios aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu, pateikė duomenis, kad sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, Lietuvos savivaldybėse buvo registruota 2019 m. balandžio antrąjį dešimtadienį–2019 m. gegužės antrąjį dešimtadienį (žr. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenis apie 2019 metais buvusią sausrą), taip pat duomenis, kad sausra tęsėsi 2019 m. birželio 28 d. (žr. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus duomenis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie fragmentiški atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami siekiant paneigti specialisto nustatytas aplinkybes, kad daugiafunkcių aikštelių vejos trūkumai atsirado dėl netinkamai paruošto aikštelių dirvožemio ir įrodyti, kad šių trūkumą atsiradimą nulėmė augalų vegetacijai nepalankios oro sąlygos.

34. Kita atsakovės nurodyta aplinkybė, kad aikštelėmis naudojosi vaikai, šioje byloje iš esmės nėra ginčijama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šį faktą pripažino ieškovė (žr., pvz., atsiliepimo į apeliacinį skundą 3–4 psl.), be to, jį patvirtino ir byloje kaip liudytojas apklaustas statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas, nurodęs, kad vaikai aikštelėse pradėjo žaisti savavališkai. Tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, šis liudytojas nepripažino, kad aikštelių paviršiaus nelygumai ir vejos netolygumas atsirado dėl futbolo aikštelių intensyvaus naudojimo. Iš liudytojo pateiktų paaiškinimų matyti, kad vaikai žaidė tik tam tikrame aikštelės plote ir dėl tokių jų veiksmų galėjo būti sužalota veja, esanti futbolo vartų zonoje, tačiau ieškovės nustatyti trūkumai – aikštelių paviršiaus nelygumai, neintensyviai sudygusi žolė, akmenys – atsirado visoje aikštelių teritorijoje, t. y. tiek ten, kur žaidė vaikai, tiek ir likusiame aikštelių plote (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašą: 6 min. 40 sek.–7 min. 30 sek.; 25 min. 58 sek.–27 min. 10 sek.). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad vaikų žaidimas aikštelėse negalėjo nulemti defektiniame akte nustatytų trūkumų, pasireiškusių visoje aikštelių teritorijoje, atsiradimo, juo labiau kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aikštelių trūkumai yra susiję ne tik su tuo, kad jose esanti veja auga netolygiai, bet ir su kitomis aplinkybėmis (akmenų ir nelygumų aikštelėse buvimas), kurios objektyviai negalėjo atsirasti dėl to, kad aikštelės buvo naudojamos pagal paskirtį. Atsakovė, įrodinėdama, kad aikštelių trūkumai atsirado dėl jų eksploatavimo, apeliaciniame skunde nenurodė jokių savo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tačiau rėmėsi tik selektyviai atrinktais ir subjektyviai interpretuotais liudytojo išsakytais teiginiais.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-1075/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė įrodė, kad atsakovės įrengtos daugiafunkcės aikštelės neatitinka konkrečių techniniuose projektuose nustatytų reikalavimų, keliamų aikštelių vejai ir dangai, o atsakovė savo ruožtu nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, jog šie trūkumai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų ir neįrodė, kad jų atsiradimą nulėmė kiti jos nurodyti veiksniai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei kilo pareiga pašalinti ieškovės nustatytus aikštelių trūkumus.

Dėl ieškovės parengtų lokalinių sąmatų (ne)pagrįstumo

36. Ieškovė, siekdama, kad atsakovė pašalintų jos nustatytus daugiafunkcių aikštelių trūkumus, parengė lokalines sąmatas, kuriose nurodyta, kad daugiafunkcės aikštelės, esančios Klevų al. 26B, Lentvaryje, renovavimo darbų kaina sudaro 46 102,21 Eur, daugiafunkcės aikštelės, esančios Lauko g. 20, Lentvaryje, renovavimo darbų kaina sudaro 42 123,73 Eur. Atsakovės vertinimu, tokios ieškovės parengtos lokalinės sąmatos yra nepagrįstos ir parengtos netinkamai, kadangi: 1) ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimus tik dėl futbolo aikštelėse nustatytų defektų pašalinimo ir lokalinėse sąmatose nurodyti darbai yra susiję išimtinai tik su daugiafunkcėse aikštelėse esančiomis futbolo aikštelėmis, tačiau skaičiuodama aikštelių renovavimo kainą, ieškovė nepagrįstai nurodė visų daugiafunkcėse aikštelėse esančių vejų plotą; 2) ieškovė nepagrįstai lokalinėse sąmatose nurodė trūkumų šalinimo būdą, neatitinkantį darbų kokybės įvertinimo akte nurodytų rekomendacijų dėl trūkumų pašalinimo. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytais skaičiavimais.

37. Atsakovės turėti atlikti darbai, daugiafunkcėse aikštelėse suplanuoti pastatyti statiniai, jų išsidėstymas žemės sklypuose ir kiti duomenys apie turėtas įrengti aikšteles yra pateikti daugiafunkcių aikštelių techniniuose projektuose. Iš šių projektų turinio matyti, kad:

37.1. vykdydama aikštelės, esančios Klevų al. 26B, Lentvaryje, statybos darbus, atsakovė, be kita ko, turėjo įrengti daugiafunkcės aikštelės dalį su veja, pritaikyta sporto aikštynams, kurios plotas 3 950 kv. m (įskaitant ir futbolo aikštelės plotą), krepšinio aikštelę, bėgimo takus, žiūrovų aikštelę su suoliukais ir takais, gimnastikos aikšteles, šuoliaduobę, rutulio stūmimo sektorių. Pagal techniniame projekte pateiktus paaiškinimus, futbolo aikštelė turėjo būti įrengta centre. Aplink aikštelę turėjo būti įrengti ovalo formos 4 bėgimo takai. Futbolo aikštelė vienoje pusėje turėjo ribotis su krepšinio aikštele, o kitame futbolo aikštelės gale turėjo būti įrengta šuoliaduobė su įsibėgėjimo taku, skirta šuoliams į tolį ir trišuoliams, bei rutulio stūmimo sektorius. Daugiafunkcėje aikštelėje taip pat turėjo būti įrengtos gimnastikos aikštelės (daugiafunkcės aikštelės, esančios Klevų al. 26B, Lentvaryje, techninio projekto 127 psl.);

37.2. vykdydama aikštelės, esančios Lauko g., 20, Lentvaryje, statybos darbus, atsakovė, be kita ko, turėjo įrengti daugiafunkcės aikštelės dalį su sporto aikštynams pritaikyta veja, kurios plotas 3 650 kv. m (įskaitant ir futbolo aikštelę), bėgimo takus, žiūrovų aikštelę su suoliukais ir takais, šuoliaduobę, šuolio į aukštį konstrukciją, ieties ir granatos metimo taką, rutulio stūmimo platformą, lauko treniruoklių aikštelę. Pagal techninio projekto duomenis, futbolo aikštelė turėjo būti įrengta vakarinėje žemės sklypo dalyje. Aplink aikštelę suplanuoti įrengti ovalo formos 4 bėgimo takai. Viename futbolo aikštelės gale suplanuota įrengti papildomą įsibėgėjimo taką ir aikštelę, skirtą ieties ir granatos metimui bei šuoliui į aukštį; kitame futbolo aikštelės gale – platformą rutulio stūmimui. Taip pat atsakovė turėjo įrengti šuoliaduobę, skirtą šuoliams į tolį ir trišuoliams ir kt. (daugiafunkcės aikštelės, esančios Lauko g. 20, Lentvaryje, techninio projekto 85 psl.).

38. Techniniuose projektuose yra pateikti žemės sklypų planai (daugiafunkcės aikštelės, esančios Klevų al. 26B, Lentvaryje, techninio projekto 143 psl., daugiafunkcės aikštelės, esančios Lauko g. 20, Lentvaryje, techninio projekto 101 psl.), kuriuose pavaizduota, kad abiejose daugiafunkcėse aikštelėse turi būti įrengtos ovalo formos teritorijos, kurias iš visų pusių juosia bėgimo takai. Iš planuose pateiktų eksplikacijų (sutartinių ženklų paaiškinimo) matyti, kad visa daugiafunkcių aikštelių teritorija, apjuosta bėgimo takais, yra padengta sporto aikštelėms skirta veja, šioje teritorijoje yra įrengiamos skirtingoms sporto šakoms skirtos zonos, be kita ko, ir futbolo aikštelė.

39. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad jos prašomi ištaisyti defektai buvo atsiradę visame daugiafunkcių aikštelių plote, kurį juosia bėgimo takai (bendroje ovalo formos zonoje, kurioje yra įrengtos įvairioms sporto šakoms skirtos teritorijos), todėl ir lokalinėse sąmatose aikštelių renovavimo kaina buvo skaičiuojama atsižvelgiant į techniniuose projektuose nurodytą bendrą sporto veikloms skirtos vejos plotą. Ieškovė paaiškino, kad šiose daugiafunkcių aikštelių teritorijose greta yra įrengtos įvairioms sporto šakoms skirtos teritorijos, kurios, atsižvelgiant į tai, kad jos faktiškai nėra atskirtos nuo futbolo aikštės ploto, kartais yra bendrai įvardinamos futbolo aikštelėmis. Tokias aplinkybes, pavyzdžiui, ieškovė nurodė savo pateiktame dublike (žr. dubliko 4 psl.), taip pat teikdama paaiškinimus teismo posėdyje (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžio garso įrašą: 17 min. 28 sek.–18 min. 40 sek.; 20 min. 11 sek.–22 min. 45 sek.). Aplinkybę, kad lokalinėse sąmatose yra įvertinti visų daugiafunkcių aikštelių teritorijose esančių sportinių vejų, o ne tik jose esančių futbolo aikštelių renovavimo darbai, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, nurodęs, kad lokalinėse sąmatose buvo vertinami darbai, turimi atlikti ovalo formos teritorijose, esančiose tarp bėgimo takų. Į šias teritorijas nėra įskaitomos vejas (gazonai), esančio prie aikštelių, skirtų žiūrovams ir pan. (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašą: 22 min. 10 sek.–23 min. 15 sek.).

40. Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad lokalinėse sąmatose yra netinkamai nurodytas turimas renovuoti daugiafunkcių aikštelių plotas. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad ieškovės prašomi ištaisyti defektai buvo visoje sporto veikloms skirtos aikštelės zonoje ir atsižvelgdama į tai, ieškovė skaičiavo trūkumų šalinimo darbų kainas.

41. Atsakovė nagrinėjamu atveju taip pat neįrodė aplinkybės, kad ieškovės lokalinėse sąmatose nurodytas daugiafunkcių aikštelių defektų ištaisymo būdas yra netinkamas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų lokalinių sąmatų turinio ir liudytojo pateiktų paaiškinimų (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašą: 9 min. 55 sek.–10 min. 10 sek.), taisant daugiafunkcių aikštelių defektus lokalinėse sąmatose nurodytu būdu, turėtų būti pašalintas daugiafunkcėse aikštelėse esantis dirvožemis ir vietoje jo aikštelėse užpiltas naujas tinkamai paruoštas dirvožemio sluoksnis. Pasirinkusi tokį aikštelių trūkumų pašalinimo būdą, ieškovė lokalinėse sąmatose įvertino konkrečius turimus atlikti darbus ir nurodė jų kainas. Byloje pateiktame darbų kokybės įvertinimo akte yra nurodytas kitas galimas daugiafunkcių aikštelių defektų pašalinimo būdas, pagal kurį aikštelėse esantis dirvožemis neturėtų būti keičiamas nauju. Iš šiame akte išdėstytų aplinkybių matyti, kad aikštelių trūkumai galėtų būti pašalinti pritaikant jau esantį dirvožemį sportinėms vejoms augti (nustumdant dirvožemio augalinį sluoksnį, pašalinant iš jo akmenis ir kitas priemaišas, išsijojant, praturtinant durpėmis, gerai sumaišytą homogenišką dirvožemio substratą paskleidžiant aikštės plote ir pan.). Iš atsakovės pateikto apeliacinio skundo matyti, kad šį defektų šalinimo būdą atsakovė laikytų prioritetiniu nagrinėjamu atveju. Vis dėlto pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė turėjo pasirinkti būtent šį aikštelėse nustatytų trūkumų pašalinimo būdą, kad jis yra ekonomiškesnis ir naudingesnis ginčo šalims. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiga įrodyti defektų šalinimo kainą yra nustatyta ieškovei ir negali būti perkeliama atsakovei, tačiau pažymėtina, kad ieškovė šiuo atveju pagrindė jos pasirinkto defektų šalinimo būdo kainą, o atsakovė, laikydama, kad defektai gali būti pašalinami ekonomiškesniu būdu, savo argumentų neįrodė.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, pritaikė aktualias, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų normas ir pagrįstai patenkino ieškovės pareikštus reikalavimus dėl garantinio laikotarpiu metu atsiradusių daugiafunkcių aikštelių defektų pašalinimo. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos pateiktas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasVilija MikuckienėAldona Tilindienė