Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1745-525/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-09
Bylos Nr.: A-1745-525/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: (nepasirinktas)

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas: M. M., S. N., B. T., I. M., D. B., J. P., Č. T., R. M., L. M., V. V., A. T., A. O., P. T.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus m. savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, VšĮ "Šiaurės miestelio technologijų parkas", UAB "Vilniaus vystymo kompanija", UAB "Vilniaus vystymo kompanija" Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius VšĮ "Šiaurės miestelio technologijų parkas"

Kategorijos

18.4.2Miesto žemė
18.6.1.5Kita valstybės išperkama žemė

Administracinė byla Nr. A-1745-525/2019Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant L. V.,dalyvaujant pareiškėjams M. M. (M. M.), S. N., B. T. (B. T.), I. M. ir D. B.,pareiškėjų atstovei advokatei J. V.,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvę pavadinimai – „Start Vilnius“, „Šiaurės miestelis“) atstovei advokatei E. R.,

vertėjai T. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T., gim. 1960 m.), D. B., R. M. (R. M.), L. M., V. V. (teisių perėmėjai – V. K., M. V., H. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. (A. T.), M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), P. T. (P. T.; teisių perėmėjas – Č. T. (Č. T., gim. 1960 m.)), Č. T. (Č. T., gim. 1940 m.; teisių perėmėjai – B. T. (B. T.) ir B. T.), M. T. (teisių perėmėjos – M. B., Z. R., J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K. (teisių perėmėja – R. K.), R. M. (R. M.), L. M., V. V. (teisių perėmėjai – V. K., M. V., H. V.), V. T. (V. T.; teisių perėmėjai – J. T.; teisių perėmėjos – T. V., H. J.), skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“ (buvęs pavadinimas – „Start Vilnius“, dabartinis pavadinimas – „Vilniaus vystymo kompanija“), Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius), viešoji įstaiga Šiaurės miestelio technologijų parkas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., P. T., Č. T. (gim. 1940 m.), M. T., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. ir V. T. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2007 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Skyrius) visų žemės sklypų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono ribose, planus nuosavybės teisei atkurti, bei priteisti pareiškėjams po 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (dabar – (duomenys neskelbtini)), tačiau nuosavybės teisės jiems iki šiol neatkurtos dėl to, kad valstybės institucijos vilkina atlikti veiksmus, tai yra pripažinęs ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (2006 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. 4D-2005/03-466), ir Lietuvos Respublikos Seimas (2005 m. liepos 7 d. rezoliucija, 2006 m. kovo 21 d. kreipimasis dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 metų balandžio–gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti pasiūlymų Seimui įgyvendinimo). Skyriaus vedėja J. R. 2003 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių dėl grąžinamų natūra žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje; Savivaldybės mero pavaduotojas A. V. 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 01-34-1983-(3.6) informavo Skyriaus vedėją, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje gali būti suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės grąžinimui natūra, bei prašė pateikti informaciją apie kartografuotoje rėžinio kaimo teritorijoje esančių statinių savininkus; Skyriaus vedėja tik 2004 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 31/04/17-1605 pateikė Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie kartografuotoje kaimo teritorijoje esančių statinių savininkus, kurie nori susigrąžinti naudojamas namų valdas, taip pat pateikė patikslintas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 suformuoti 8 žemės sklypai, kurių bendras plotas – 4,0215 ha, į kuriuos pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjų nuomone, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) nėra nurodęs jokių svarbių aplinkybių, lėmusių terminų suformuoti likusius grąžintinus žemės sklypus praleidimą, o Skyriaus prašymo Savivaldybės administracijos direktoriui suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypų planus įvykdymas priklausė vien tik nuo savivaldybės administravimo subjekto.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. vasario 15 d. pažymoje Nr. 63-881-4591 nurodyta, jog buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorijoje (patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą) yra Savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių eksploatavimui turi būti suformuotas žemės sklypas, tuo tikslu Savivaldybė organizuoja detaliojo plano rengimą. Tačiau, pareiškėjų teigimu, ginčo žemę buvo pradėta sistemingai išpardavinėti (pvz., 2004 m. balandžio 22 d. sudaryta 2,8356 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 357Ž-03 su viešojo aukciono laimėtoju akcine bendrove (toliau – ir AB) „Ukmergės statyba“; Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys negyvenamieji pastatai ir įrenginiai perduoti UAB „Šiaurės miestelis“), parduodami žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus ir nepažymėti detaliajame plane ar specialiajame plane. Pareiškėjai taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorijoje yra 41 statinys, iš kurių 23 priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaurės miestelis“, 5 – Savivaldybės tarybai, 1 – UAB „Ineturas“, kitų 11 statinių savininkai nenustatyti. Seimo kontrolieriaus 2005 m. gruodžio 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad dėl netinkamo naudojimo bei blogos priežiūros 14 ir 23 UAB „Šiaurės miestelis“ priklausančių statinių bei 3 iš 5 Savivaldybės tarybai priklausančių statinių turi avarinės būklės požymių, jie fiziškai susidėvėję ir tolesniam naudojimui netinkami.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas akcentavo, kad, pagal Tvarkos 106 punktą, natūra grąžinama tik laisva (neužstatyta) žemė, tačiau dalis buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos priskirta valstybės išperkamai žemei, nes yra užimta privačiais namų valdos žemės sklypais, patenka į gatvių raudonąsias linijas bei valstybinės reikšmės miško plotą, taip pat užstatyta privatiems asmenims priklausančiais statiniais. Likusioje laisvoje (neužstatytoje) (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalyje suformuoti visi įmanomi žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui piliečiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, šių sklypų duomenys patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 ir perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Taigi, pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, priėmus 2005 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 30-1666, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiėmė savo prašymą teismui administracinėje byloje Nr. I-2353-04/2005 dėl Savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus – suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Atsakovas tvirtino, kad jo veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese buvo pradėti ir sąlygoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos duomenų pateikimu, tai pagrindžia Tvarkos 106 punkte įtvirtintas reguliavimas, bet atsakovas nėra gavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime formuoti naujus sklypus.

Atsiliepimas

6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų teiginiai apie buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančią laisvą žemę niekuo nepagrįsti. Teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai – (duomenys neskelbtini) karinis poligonas, yra užstatyta statiniais, kurie priklauso UAB „Šiaurės miestelis“. Teritorijoje registruoti 33 statiniai, ir jie visi yra privačios nuosavybės objektai. Atsakovo nuomone, skaitmeninis suvestinis planas nevisiškai tiksliai parodo esamą padėti, nes jame pažymėti tik išorėje esantys statiniai, nors dauguma kariniams tikslams naudotų statinių buvo po žeme (pvz., visos slėptuvės), todėl tokia žemė nėra laisva. Į (duomenys neskelbtini) poligono teritoriją taip pat patenka valstybinės reikšmės miškai. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nepagrįstai tvirtino, kad Seimo kontrolierius 2006 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. 4D-2005/03-466/3D-2056 konstatavo biurokratizmo požymius Savivaldybės administracijos veikloje. Šioje pažymoje Seimo kontrolierius nurodė, kad žemė, užimta pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais, yra valstybės išperkama ir buvusiems savininkams negrąžinama, todėl Savivaldybės administracijos pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo toje teritorijoje formuoti natūra grąžintinus žemės sklypus. Atsakovas pabrėžė, jog jis dar 2003 metais pradėjo detaliojo teritorijų planavimo procedūrą, kurios tikslas, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimas. Atsakovas atliko visus įmanomus veiksmus, kad būtų formuojami žemės sklypai prie esamų statinių.

7. Atsakovui nesuprantami pareiškėjų argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) kaimo žemės pardavimu. Pirma, sutartis dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sudarė ne Savivaldybės administracija, o Vilniaus apskrities viršininko administracija. Antra, 2004 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 357Ž-03 nebuvo pripažinta negaliojančia. Trečia, patys pareiškėjai teismui pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006 m. birželio 28 d. raštą Nr. 13.2-636, kuriame nurodoma, kad prokurorui nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), su jiems priskirtais naudojamais žemės sklypais, privatizavimo sandorių bei dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo aktų UAB „Šiaurės miestelis“ pripažinimo negaliojančiais. Ketvirta, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), net nepateko į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją. Generalinė prokuratūra taip pat atsisakė kreiptis į teismą dėl Savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 1-1250 panaikinimo, kuriuo Savivaldybė nuosavybės teise jai priklausančius negyvenamuosius pastatus bei įrenginius perdavė UAB „Šiaurės miestelis“ kaip savivaldybės turtinį įnašą.

8. Atsakovo nuomone, pareiškėjai neįrodė savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, neteisėtų veiksmų, nes Savivaldybės administracija teisėtai neformuoja žemės sklypų (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorijoje ir neturi pareigos veikti kitaip.

Atsiliepimas

9. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą teismo prašė skundą spręsti savo nuožiūra.

10. Vilniaus apskrities viršininko administracija tvirtino, jog ji atliko visus veiksmus, numatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, pakartojo skunde nurodytas aplinkybes apie nuosavybės teisių į 8 žemės sklypus atkūrimą.

Atsiliepimas

11. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Šiaurės miestelis“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti, nurodė palaikantis atsakovo išdėstytus argumentus.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu: suformuoti žemės sklypų, buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus bei parengti žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, pasiūlyti urbanistinius apribojimus bei sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, apskaičiuoti žemės sklypų vertę, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo. Skyrius kartu su prašymu atsakovui pateikė kartografuotas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apylinkės 94,2321 ha ribas, buvusių piliečių ir savininkų, pageidaujančių susigrąžinti 41,9930 ha žemės pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis, sąrašą.

14. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 „Dėl sklypų Nr. 1-8 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ nustatyti suformuotų laisvų (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypų, buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, duomenys, nurodant 8 žemės sklypus, gražintinus natūra atkuriant nuosavybės teises: Nr. 1 – 4 700 kv. m; Nr. 2 – 5 020 kv. m; Nr. 3 – 1 820 kv. m; Nr. 4 – 3 630 kv. m; Nr.5 – 2 630 kv. m; Nr. 6 – 10 565 kv. m; Nr. 7 – 7 120 kv. m; Nr. 8 – 4 730 kv. m. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu patvirtintus suformuotus žemės sklypus.

15. Teismas išanalizavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, atsižvelgė į anksčiau minėtas aplinkybes ir priėjo prie išvados, jog ir pareiškėjai, ir Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo pagrindo tikėtis, kad, atsižvelgus į Tvarkos 106 punkto nuostatas, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 buvo patvirtinti bei pateikti visų laisvos (neužstatytos) žemės plotų suformuotų žemės sklypų planai ir daugiau laisvos žemės minėtoje rėžinio kaimo teritorijoje nėra. Tai, jog atsakovas yra įvykdęs visus Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus grąžinant natūra žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ((duomenys neskelbtini)), pripažino ir Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (administracinė byla Nr. I-2353-4/05).

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog dalis (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos, t. y. (duomenys neskelbtini) karinio poligono ribose esanti žemė, užimta pastatais, priklausančiais UAB „Šiaurės miestelis“ bei Savivaldybės tarybai. Tai, kad dalis šių pastatų yra avarinės būklės ar sunykę, nėra teisiškai reikšminga Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio kontekste. Be to, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog dalis ginčo žemės yra užimta valstybinio miško plotais. Pastatais užimta bei jų naudojimui reikalinga žemė, taip pat valstybinio miško žemė, yra priskirtina valstybės išperkamai (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 13 str. 1 d. 1 p.).

17. Teismas pastebėjo, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-729 Miesto plėtros departamentui pavedė organizuoti 30 ha teritorijos, esančios šalia (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimą. Aplinkybė, jog nagrinėjamo ginčo metu detalus planas, kuriuo būtų nustatytos sklypo ribos jame esantiems pastatams eksploatuoti, yra rengimo stadijoje ir nėra patvirtintas, nepaneigė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) karinio poligono ribose), t. y. žemės teritorijoje, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, esančių statinių buvimo fakto, poreikio suformuoti žemės sklypus minėtiems pastatams eksploatuoti, bei šios žemės (reikalingos pastatų eksploatacijai) priskyrimo valstybės išperkamai ir negrąžintinai.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjų minimo Seimo kontrolieriaus tyrimo metu pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros trūkumų, žemės išpardavimo ir kt. buvo tiriamos iki Savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 patvirtino suformuotus žemės sklypus. Šis įsakymas nebuvo ginčijamas ir jo pagrindu pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės.

19. Teismo vertinimu, skundo reikalavimas įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti Skyriui visų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono ribose, planus nuosavybės teisei atkurti, suformuluotas abstrakčiai, konkrečiai nenurodant galbūt laisvos žemės vietos ir plotų, įrodymais nepaneigiant atsakovo pateiktų įrodymų, kad ginčo žemė nelaikytina laisva Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, todėl nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą.

20. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo, akcentavo, jog pareiškėjai jiems padarytą žalą kildina iš neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų, t. y. tik dalies laisvų žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, suformavimu ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimu. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ((duomenys neskelbtini) karinio poligono) ribose be Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 patvirtintų žemės sklypų gali būti suformuoti kiti laisvos žemės sklypai, todėl Savivaldybės administracija neturėjo pareigos veikti pareiškėjų nurodytu būdu. Dėl to, teismas sprendė, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų Savivaldybės administracijos civilinei atsakomybei kilti – neteisėtos veikos (neveikimo), o pareiškėjų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstas.

III.

21. Pareiškėjai J. P., S. N., Č. T., D. B., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai – V. K., M. V., H. V.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą.

22. Pareiškėjai pažymi, jog Savivaldybė detaliojo plano rengimą tariamai organizuoja nuo 2005 metų, tačiau pareiškėjai iki šiol negavo duomenų apie prie pastatų suformuotų žemės sklypų ribas, nors Savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 suformavo 8 žemės sklypus, laisvoje buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorijoje nesuformuotas nė vienas sklypas. Be to, Seimo kontrolierius 2005 m. gruodžio 28 d. atliktos apžiūros metu konstatavo, kad dauguma poligono teritorijoje esančių pastatų turi avarinės būklės požymių, jie fiziškai susidėvėję ir netinkami tolimesniam naudojimui, o pavieniai statiniai užimta tik menką dalį viso karinio poligono teritorijos. Žemė (duomenys neskelbtini) buvo sėkmingai išpardavinėta neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų ribos nebuvo pažymėtos detaliajame ar specialiajame plane, t. y. nesant teritorijų planavimo dokumentų. Pareiškėjų nuomone, teismas, priimdamas tokį sprendimą, ignoravo Seimo 2005 m. liepos 7 d. rezoliucijoje bei 2006 m. kovo 21 d. kreipimesi išreikštą poziciją dėl galimybės atkurti nuosavybės teises natūra teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įskaitant (duomenys neskelbtini) buvusio sovietų poligono teritorijos žemę. Teismas nepagrįstai netyrė valstybės institucijų tarnautojų savivalės, jų neteisėtų veiksmų, neatsižvelgė į Seimo konstatuotą faktą, jog ginčo žemė yra laisva ir nuo sovietų armijos išvedimo nenaudojama nei valstybės, nei savivaldybės reikmėms, nesiaiškino kitų bylos faktinių aplinkybių (pvz., kokia dalis ginčo teritorijos yra užimta mišku, avarinės būklės statiniais), o tiesiog atmetė pareiškėjų argumentus, tuo sukeldamas abejonę sprendimo bei proceso objektyvumu. Teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog okupacijos metu pažeistų nuosavybės teisių gynimas reiškia, jog atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, visų pirma grąžinant jį natūra, bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. ir 2001 m. balandžio 2 d. nutarimuose užtikrintas pareiškėjų, kaip pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, teises.

Atsiliepimas

23. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovo nuomone, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis Seimo 2005 m. liepos 7 d. rezoliucija ir 2006 m. kovo 21 d. kreipimusi, nes tai – politinio pobūdžio dokumentai, kurie iš esmės neturi teisinio imperatyvumo bei nenumato Savivaldybės teisių ir pareigų, o administraciniams teismams nesuteikta kompetencija vertinti ginčijamą administracinį aktą ar veiksmus (neveikimą) politinio tikslingumo požiūriu.

Šalies argumentai

25. Atsakovas 2010 m. spalio 27 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos, kartu su šiuo prašymu – Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2183, kuriuo patvirtintas teritorijos, esančios šalia (duomenys neskelbtini), detalusis planas, bei Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 30-2231, kuriuo nustatyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), duomenys. Teigia, jog žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, turi būti laikomas valstybės išperkamu ne tik todėl, kad žemės sklypas nėra laisvas, bet ir todėl, kad egzistuoja patvirtintas detalusis planas, pagal kurį ši teritorija yra skirta pastatams eksploatuoti.

Atsiliepimas

26. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymą, 2016 m. kovo 23 d. pateikė prašomus dokumentus. Paaiškina, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2183 ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 30-2231, buvo pradėtos vykdyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros, siekiant suformuoti kitos paskirties visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdo žemės sklypus, įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1411 „Dėl projektų grupės „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, nėra pagrindo atkurti nuosavybės teises ir formuoti natūra grąžintinus žemės sklypus projekto teritorijoje. Atsakovas taip pat tvirtina, kad dėl po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo pasikeitus teisiniam ir faktiniam ginčo objekto statusui, tai sudaro pagrindą atmesti pareiškėjų reikalavimus.

27. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 6 d. teismui pateikė papildomą informaciją, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1866 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius.

Atsiliepimas

28. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Šiaurės miestelis“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. UAB „Šiaurės miestelis“ pažymi, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į teritoriją, kurioje yra Savivaldybės tarybos sprendimais UAB „Šiaurės miestelis“ nuosavybėn perduoti 34 buvusio (duomenys neskelbtini) kalinio poligono statiniai, todėl pareiškėjų teiginys, jog ginčo teritorija yra laisva, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujantis realioms faktinėms aplinkybėms ir byloje pateiktiems dokumentams. UAB „Šiaurės miestelis“ vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su Konstitucinio Teismo išaiškinimais, nėra susiję su ginčo dalyku – valstybinio administravimo subjekto vilkinimu atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

30. UAB „Start Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Šiaurės miestelis“), vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymą, 2016 m. kovo 24 d. teismui pateikė papildomą informaciją, Nurodo, kad UAB „Start Vilnius“ ir viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaurės miestelio technologijų parkas 2016 m. sausio 18 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, o 2016 m. kovo 17 d. su Lietuvos Respublikos Vyriausybe – Valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo sutartį Nr. 8-24. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pateiktoje Projekto galimybių studijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos bendras teritorijos plotas – 24 ha. Tam, kad ginčo teritorijoje esančius UAB „Start Vilnius“ statinius būtų galima panaudoti valstybei svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimui, būtina (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorijoje suformuoti žemės sklypą, todėl bendrovė 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. sausio 22 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, prašydama pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A30-316 ir 2016 m. vasario 23 įsakymu Nr. 30-509 nusprendė pradėti rengti apie 1,08883 ha ir 22.4476 ha ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektus. Bendras formuojamos teritorijos plotas – 23,5359 ha. UAB „Start Vilnius“ įsitikinimu, remiantis Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1411 1 punktu, visa buvusi (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorija yra įtraukta į valstybei svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimą ir ši teritorija turi konkrečias ribas. Mažesnėje teritorijoje būtų neįmanoma įgyvendinti Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1411 2 punkte įtvirtintų minimalių kriterijų.

31. UAB „Start Vilnius“ 2016 m. liepos 25 d. teismui pateikė papildomus įrodymus: Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1411, bendrovės nuomone, patvirtinantį, kad žemės sklypas, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises, yra teritorijoje, kur Savivaldybė formuoja žemės sklypus, įgyvendindama valstybei svarbų ekonominį projektą; nuotraukas, patvirtinančias, kad projektas „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai“ yra iš dalies įgyvendintas (įrengta infrastruktūra, komunikacijos, keliai, yra 3 statiniai, kuriuose įsikūrusios inovacijas skatinančios įmonės) ir, bendrovės teigimu, neįmanoma visko grąžinti į pradinę būseną; Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises, yra UAB „Start Vilnius“ priklausantys statiniai. UAB „Start Vilnius“ papildomai pažymi, kad Savivaldybė žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas nurodytiems statiniams eksploatuoti, rengia detalųjį planą.

Šalies argumentai

32. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (UAB „Start Vilnius“ teisių perėmėjas) 2019 m. spalio 15 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo, be kita ko, pridėti prie bylos papildomus dokumentus (tarp jų – papildomas nuotraukas, patvirtinančias, jog (duomenys neskelbtini) inovacinėje ekonominėje zonoje realiai yra vystomas valstybei svarbus ekonominis projektas: rekonstruojami statiniai, vykdoma inžinerinių tinklų statyba), bei pateikia papildomus paaiškinimus. Nurodo, kad ūkio ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 4-142 buvo patvirtintas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtros planas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1477 (duomenys neskelbtini) inovacinėje investicinėje zonoje įsteigtas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas, kurio operatoriumi paskirta VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas. 2018 m. rugpjūčio 10 d. VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas ir Nacionalinė žemės tarnyba sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-262(14.49.57.), kuria viešoji įstaiga išsinuomojo 22,7136 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

IV.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-88-56/2011.

34. Administracinė byla Nr. I-88-56/2011, prijungus ją prie civilinės bylos, užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1947/2013). Pastaroji civilinė byla išnagrinėta pagal generalinio prokuroro ieškinį, kuriuo buvo prašoma: 1) įpareigoti UAB „Start Vilnius“ nugriauti 18 jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių buvusiame (duomenys neskelbtini) poligone; 2) panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d., 2009 m. gruodžio 14 d. ir 22 d. įsakymus (primintina, kad atsakovas buvo pateikęs 2009 m. gruodžio 14 d. ir 22 d. įsakymus apeliacinės instancijos teismui) ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d. įsakymus; 3) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento valstybinės žemės nuomos sutartis; taip pat pagal pareiškėjų (A. T., M. M., A. O. ir kt.) skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 22 d. įsakymus. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo ieškiniai atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo išnagrinės civilinę bylą dalyje, kuria Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, t. y. iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.

36. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dalyje, kuri buvo perduota nagrinėti iš naujo, 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria vertintas ginčijamų administracinių aktų (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 30-729 dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą) bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimas ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. panaikino Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2183 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 30-2231 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymą Nr.2.3-661-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo VĮ „Registrų centras“ ir 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 2.3-2032-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. išnuomojimo UAB „Šiaurės miestelis“, taip pat pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2010-52 ir Nr. N01/2010-53 bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 šį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9519-643/2016.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-216-822/2019 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1284-643/2017 (buvęs Nr. I-9519-643/2016), kuriuo pareiškėjų (V. K., M. M., A. O., J. P. ir kt.) skundas dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 30-1866 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ panaikinimo buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

39. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų, kurie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti dabartiniam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui visų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono ribose, planus nuosavybės teisėms atkurti bei priteisti pareiškėjams po 1 448,10 Eur (5 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjų skundą. Teismas padarė išvadą, jog ir pareiškėjai, ir Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo pagrindą tikėtis, kad, atsižvelgus į Tvarkos 106 punkto nuostatas, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 buvo patvirtinti bei pateikti visų laisvos (neužstatytos) žemės plotų suformuotų žemės sklypų planai ir daugiau laisvos žemės (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje nėra. Taip pat teismas nurodė, kad skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Savivaldybės administracijos direktorių atlikti skunde nurodytus veiksmus netenkinamas, nes įrodymais nepaneigti atsakovo pateikti įrodymai, jog ginčo žemė nelaikytina laisva Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

42. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjai teigia, kad laisvoje buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorijoje nesuformuotas nei vienas žemės sklypas ir Savivaldybė nepagrįstai atsisako formuoti žemės sklypus laisvoje (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, bet kitiems asmenims žemę išpardavė. Statiniai esantys poligono teritorijoje yra sunykę ir nenaudojami. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė valstybės institucijų tarnautojų savivalės, jų neteisėtų veiksmų, neatsižvelgė į Seimo konstatuotą faktą, jog ginčo žemė yra laisva. Taip pat pareiškėjai, atsakovas ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateikė apeliaciniam teismui papildomus įrodymus.

43. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 10 d. raštu „Dėl žemės ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu: suformuoti žemės sklypų, buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus bei parengti žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, pasiūlyti urbanistinius apribojimus bei sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, apskaičiuoti žemės sklypų vertę, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo (I t., b. l. 157). Kartu su šiuo prašymu atsakovui buvo pateiktas buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkų ir piliečių, pageidaujančių susigrąžinti 41,9930 ha žemės pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis, sąrašas (I t., b. l. 158) ir kartografuotos 94,2321 ha (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apylinkės ribos.

44. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 „Dėl sklypų Nr.1-8 buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ nustatyti suformuotų laisvų (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypų, buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, duomenys, nurodant aštuonis žemės sklypus, gražintinus natūra atkuriant nuosavybės teises (I t., b. l. 163–165). Nuosavybės teisės buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams perduodant minėtu įsakymu suformuotus žemės sklypus, kurie sudarė viso 4,0215 ha šio rėžinio kaimo ploto.

45. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (II t., b. l. 19–35) ir planinė medžiaga (II t., b. l. 9–11) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) karinio poligono ribose esanti žemė, adresu (duomenys neskelbtini), užimta pastatais, nuosavybės teise priklausiusiais UAB „Šiaurės miestelis“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Taip pat Savivaldybės administracija nurodo, kad dalis ginčo žemės yra užimta valstybinio miško plotais (II t., b. l. 11).

46. Savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-729 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti 30 ha teritorijos, esančios šalia (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas (III t., b. l. 46). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 4 d. išdavė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad nenustatė esminių detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

47. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2183 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius, pagal kuriuos numatyti 10 883 kv. m ir 232 917 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypai. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suformavo 232 917 kv. m ploto sklypą (duomenys neskelbtini) bei 10 883 kv. m ploto sklypą (duomenys neskelbtini), ir nustatė jų duomenis, o Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą Nr.2.3-661-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo VĮ „Registrų centras“. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. vasario 25 d. įsakymais Nr. 2.3-2031-(01) ir Nr. 2.3-2032-(01) ir jų pagrindu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomojo šiuos žemės sklypus UAB „Start Vilnius“.

48. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 2A-50-943/2015 panaikino Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2183 ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 30-2231, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymą Nr.2.3-661-(01), 2010 m. vasario 25 d. įsakymus Nr. 2.3-2031-(01) ir Nr. 2.3-2032-(01), taip pat pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2010-52 ir Nr. N01/2010-53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

49. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1411 „Dėl projektų grupės „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ pripažintas projektų grupės „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ įgyvendinimas Vilniaus mieste, Antakalnio seniūnijoje, buvusioje (duomenys neskelbtini) poligono teritorijoje, valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurio tikslas – stiprinti Lietuvos inovacijų sistemą, siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir didinti šalies aukštųjų technologijų įmonių konkurencingumą, sukuriant infrastruktūrą ir komunikacijas. Šio nutarimo 3 punkte numatyta įgalioti ūkio ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašyti sutartį su projekto vykdytoju – viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaurės miestelio technologijų parku ir projekto partnere – UAB „Start Vilnius“ dėl šio nutarimo 2 punkte nustatytų įsipareigojimų vykdymo.

50. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko 2016 m. liepos 21 d. išrašo (V t., b. l. 138–188) nustatyta, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „Start Vilnius“.

51. UAB „Start Vilnius“ ir VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas 2016 m. sausio 18 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (V t., b. l. 3–12) ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybe – Valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo 2016 m. kovo 17 d. sutartį Nr. 8-24 (V t., b. l. 13–17). Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pateiktoje Projekto galimybių studijoje nurodyta, kad planuojama projekto nauda yra sutvarkyta gamybai pritaikyta teritorija, sudaranti apie 24,37 ha.

52. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 6 d. pateiktame apeliaciniam teismui rašte (V t., 193-194) nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikinus Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus, buvo pradėtos vykdyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A30-316 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir 2016 m. vasario 23 įsakymu Nr. 30-509 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektus, su tikslu suformuoti kitos paskirties visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdo žemės sklypus, įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą.

53. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1866 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius (V t., b. l. 195). Šiuo įsakymu patvirtintas žemės sklypo plotas – 22,7136 ha.

54. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1284-613/2017, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-216-822/2019 paliko nepakeistu, nustatė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. 30-1866 priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Minėtoje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014–2016 metais ne kartą kreipėsi į Savivaldybę su prašymais pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai, dėl galimybės suprojektuoti žemės sklypus laisvoje ir valstybės išperkamai žemei nepriskirtoje žemėje nuosavybės teisių atkūrimo siekiantiems asmenims, tačiau Savivaldybė prašomos informacijos Nacionalinei žemės tarnybai nepateikė (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-216-822/2019 18 p.).

55. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 4-142 buvo patvirtintas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtros planas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1477 (duomenys neskelbtini) inovacinėje investicinėje zonoje įsteigtas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas, kurio operatoriumi paskirtas VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas. VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas ir Nacionalinė žemės tarnyba sudarė 2018 m. rugpjūčio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis: Nr. 49SŽN-262(14.49.57.), kuria viešoji įstaiga išsinuomojo 22,7136 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir Nr. 49SŽN-261(14.49.57.), kuria viešoji įstaiga išsinuomojo 1,2042 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

56. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1647 „Dėl pritarimo UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ reorganizavimui“ nusprendė reorganizuoti UAB „Start Vilnius“ prijungiant jį prie UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir patvirtino reorganizavimo sąlygas. Nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo 2018 m. rugpjūčio 14 d. aktu UAB „Start Vilnius“ perdavė, o UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priėmė visus turimus nekilnojamojo turto objektus (VI t., b. l. 55–60).

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis klausimas, kylantis šioje byloje, yra tai, ar žemė, kurioje pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą suformuoti jiems sklypus nuosavybės teisių atkūrimui yra laisva (neužstatyta) žemė pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad natūra gali būti grąžinama tik tokia miesto žemė, kuri nepriskirta valstybės išperkamai. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, valstybės išperkama žemė yra tokia, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų teritorijų; <...> įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė ir kt. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatoma, kad miškai priskirti valstybinės reikšmės miškams, kurių plotą tvirtina Vyriausybė, yra iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės. Nustatyta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kartografinėje medžiagoje (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apylinkės ribos užima 94,2321 ha plotą, buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkų ir piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemės pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis, sąraše (I t., b. l. 158) yra nurodyta, kad pretendentai pageidauja susigrąžinti 41,9930 ha žemės, bei nustatyta, kad jiems yra grąžinta – 4,0215 ha (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto. Valstybei svarbiam pripažintam projektui „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ įgyvendinti, buvusioje (duomenys neskelbtini) poligono teritorijoje, ketinama formuoti teritorija yra apie 24,37 ha. Be to, atsakovo teigimu, dalis (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos yra užimta valstybinės reikšmės mišku.

58. Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 atkreipė dėmesį, jog teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas su Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.

59. Pagal Tvarkos 106 punkte, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Taigi, įgalinimai įvertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą yra suteikti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 30-1666 suformavo laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos kitos paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje duomenis (I t., b. l. 163–165) ir 2005 m. spalio 28 d. raštu Nr. A51-14008-(2.5-MPD-0) perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai (I t., b. l. 162). Tuometis Skyrius Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų sąrašą ir kartografinę medžiagą – (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apylinkės ribas.

60. Tvarkos 106¹ punkte nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas, pasikeitusias po pirmosios instancijos teismo sprendimo, faktines aplinkybes, konstatuoja, kad priimti sprendimai susiję su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija ir joje nustatyta (duomenys neskelbtini) inovacine investicine zona, kurioje įsteigtas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas, turi įtakos sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime vykdomų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų ir turi būti į tai atsižvelgiama nagrinėjant pareiškėjų reikalavimą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusio(duomenys neskelbtini) karinio poligono ribose, planų nuosavybės teisei atkurti, pateikimo. Tačiau iš byloje teismui pateiktų atsakovo ir kitų proceso dalyvių įrodymų nėra aišku, kiek šiuo metu yra laisvos valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kadangi tokios informacijos atsakovas nėra pateikęs, t. y. atsakovas nenurodė kokio dydžio teritorija yra reikalinga valstybės svarbiam investiciniam projektui įgyvendinti, kiek užima valstybinės reikšmės miškai, koks plotas yra užimtas statiniais ir pan. Šios informacijos atsakovo atstovė negalėjo pateikti ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiant dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis Tvarkos 106 punktu, pateikti Skyriui visų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono ribose, planus, pirmiausiai atsakovas yra įpareigojamas nustatyti (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, ir šią informaciją pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui kartografinėje medžiagoje.

62. Atsižvelgiant į tai, kad tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, buvo priimti aktualūs nagrinėjamai bylai sprendimai, susiję su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos statuso nustatymu ir vertinimu, laikytina, kad tokiu sprendimu nėra peržengiamos pareiškėjų skundo ribos. Be to, priimamas teismo sprendimas negali būti tik formaliai teisėtas, jis turi būti teisingas. Būtent teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kadangi jos atsirado, jau po šio sprendimo priėmimo, todėl priėmė neišsamų sprendimą, kuris, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir į proceso dalyvių pateiktus papildomus paaiškinimus, įrodymus ir susijusius dokumentus yra keičiamas.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pareiškėjai neteikė reikalavimo įpareigoti Savivaldybę pateikti informaciją apie laisvą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, šiuo sprendimu yra atmetami pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimai, tačiau tai nėra kliūtimi pareiškėjams reikalauti suformuoti žemės sklypus atkūrimui laisvoje (neužstatytoje) žemėje (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, todėl, jeigu atsakovas nustatys, kad pareiškėjų pageidaujamoje vietoje žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, turės spręsti dėl galimybės formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Tvarkos 106¹ punkte nustatyta tvarka.

65. Atsižvelgdama į tai, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė nagrinėjama situacija ir į naujai pateiktus šioje byloje įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti, įpareigojant atsakovą per teismo nustatytą terminą pateikti konkrečią ir išsamią informaciją Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui apie (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime esančią laisvą (neužstatytą) žemę, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės.

66. Pasisakydama dėl pareiškėjų prašomo priteisti po 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

67. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašomą priteisti žalą kildina iš neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų, t. y. tik dalies laisvų žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose suformavimo, ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo.

68. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu byloje esančiais įrodymais būtų patvirtinta, jog Savivaldybės administracija privalėjo atlikti pareiškėjų nurodytus veiksmus – suformuoti žemės sklypus, į kuriuos galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės – tačiau šių veiksmų atlikimą vilkina ar neteisėtai atsisako šiuos veiksmus atlikti. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad atsakovas Savivaldybės administracija turėjo pareigą veikti pareiškėjų nurodytu būdu. Pažymėtina, kad atmetus pareiškėjų skundą ir nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl ko viešoji atsakomybė negalima ir pareiškėjų prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

69. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovė advokatė E. R. teismui pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir su šiuo prašymu pateikė Teisinių paslaugų suvestinę.

70. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką priteistinos tik pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Tai, kad proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo arba pavedimo operacijas, įvykdytas kitam subjektui (žr., pvz., 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009 ir kt.). Taigi suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą.

71. Nagrinėjamu atveju advokatė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ patyrė 1 431,82 Eur išlaidų, sumokėdama už suteiktas paslaugas. Su šių išlaidų sumokėjimu susijusių dokumentų advokatė nepateikė, apsiribodama Teisinių paslaugų suvestinėje pačios advokatės nurodyta informacija apie galimai sumokėtas sumas. Advokatei nepateikus dokumentų įrodančių, kad jai buvo sumokėta prašyme ir Teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta pinigų suma, t. y. nepateikus mokėjimo nurodymo, pinigų gavimo kvito ar pan., UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovės advokatės E. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), D. B., R. M. (R. M.), L. M., V. V. (teisių perėmėjai – V. K., M. V., H. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos nustatyti (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, plotus, ir šią informaciją pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui kartografinėje medžiagoje.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė