- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- I-1284-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- M. M., J. P., S. N., Č. T., I. M., D. B., R. M., S. J. L., V. K., A. O., K. V., J. K., L. M., M. V., H. V., H. J., M. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- T. V., UAB „Start Vilnius“, L. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas, Jolita Vilutytė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant pareiškėjams M. M. (M. M.), J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., R. M. (R. M.),
pareiškėjos S. J. L. atstovui – advokatui Mansurui Muksinovui, kitų pareiškėjų atstovei – advokatei Jolitai Vilutytei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei R. Č., trečiajam suinteresuotam asmeniui T. V., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Start Vilnius“ atstovei – advokatei E. R., vertėjai R. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., S. J. L., M. V., Č. T., H. V. (H. V.), H. J. ir M. B. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys T. V., L. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, UAB „Start Vilnius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. K., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., S. J. L., M. V., Č. T., H. V., H. J. ir M. B. (toliau – pareiškėjai), atstovaujami advokatės Jolitos Vilutytės, kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–7), prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) direktoriaus 2016-08-11 įsakymą Nr. 30-1866 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas). Pareiškėjai, atstovaujami minėtos advokatės, taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (t. I, b. l. 27–28).
Pareiškėjai nurodo, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, buvusio sovietų armijos poligono ribose. Nurodytoje teritorijoje esantys statiniai dabar priklauso UAB „Start Vilnius“.
Pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. I-278-281/2009 2016-09-12 teismo posėdžio metu sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-11 įsakymu Nr. 30-1866 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties žemės sklypą statiniams eksploatuoti ir teritorijai vystyti. Nustatytas sklypo plotas – 227 136 kv. m, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties. Pareiškėjai mano, kad šiuo įsakymu pretendentams buvo atimta galimybė atkurti nuosavybę natūra, nors iki pat 2016-09-12 tokia galimybė egzistavo, kadangi žemės sklypas statiniais buvo užimtas tik iš dalies. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, priimtas neatsižvelgus į buvusių savininkų teisėtus lūkesčius bei viešąjį interesą.
Pareiškėjai pažymi, kad buvusio karinio poligono teritoriją buvo delsiama formuoti, dėl to jie ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas. Seimo kontrolierius 2006-05-10 pažymoje Nr. 4D-2005/03-466 nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-06-22 įsakymu Nr. 30-1165, UAB „Šiaurės miestelis“ direktorius buvo įpareigotas 2006 m. baigti įrengti Šiaurės miestelio teritorijos inžinerinę infrastruktūrą ir parengti teritorijos detalųjį planą, numatantį sklypo išskaidymą dalimis. Detalusis planas nebuvo parengtas, sklypai nuosavybės teisių atkūrimui nesuformuoti.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Seimas 2005-07-07 priėmė rezoliuciją ir pasiūlė Vyriausybei imtis visų priemonių, kad žemė (duomenys neskelbtini), įskaitant (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusio sovietų poligono teritorijos žemę, būtų grąžinta natūra teisėtiems savininkams; Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininkui nedaryti kliūčių ir nevilkinti nuosavybės teisių atkūrimo, o įstatymų nustatyta tvarka operatyviai spręsti piliečių nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini), įskaitant (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusio sovietų armijos poligono teritorijos žemę, atkūrimo klausimą.
Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, vadovavosi Vyriausybės 2015-12-23 nutarimu Nr. 1411 „Dėl projektų grupės „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (V1ZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. I etapas“ ir „(duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos (VIZI) infrastruktūros parengimas teritorijos sukūrimui ir plėtrai. II etapas“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ (toliau – LRV nutarimas), kuriuo buvo nurodoma paruošti ir įrengti 3 hektarų ir 1 000 kv. m viešųjų erdvių plotus, tačiau skundžiamu įsakymu visas sklypas – 227 136 kv. m (daugiau nei 22 ha) buvo priskirtas visuomeninės paskirties teritorijai ir nėra numatyta galimybė sklypo dalies suformuoti nuosavybės teisės atkūrimui natūra.
Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-640-611/2015 (toliau – LAT nutartis), kurioje, pasak pareiškėjų, buvo nurodyta, kad UAB „Start Vilnius“ neargumentavo, kodėl projektų ginčo žemės sklype plėtojimas negali būti derinamas su asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, interesais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje advokatė J. V. pateikė papildomus dokumentus (t. II, b. l. 132–135), paaiškino, kad Savivaldybės interneto svetainėje vykdant dokumentų paiešką pagal žodžius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) gatvė“, skundžiamas įsakymas nėra surandamas. Atkreipė dėmesį į LAT nutartį, kurioje konstatuota, kad UAB „Start Vilnius“ statiniams naudoti buvo suteiktas nepagrįstai didelio ploto žemės sklypas. Advokatė paaiškino, kad ginčo teritorijoje yra vos 1 proc. užstatymas, todėl negalima teigti, kad visa teritorija yra ne laisva. Pasak advokatės, jei LRV nutarimas turi būti suprantamas, kaip valstybinės reikšmės suteikimas ne tam tikriems infrastruktūros projektams, bet daugiau kaip 22 ha teritorijai, tai Savivaldybė grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – TPĮ), nes nesivadovavo TPĮ 23 straipsniu. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė nevykdė projekto viešo svarstymo. Advokatas M. Muksinovas palaikė advokatės išsakytus argumentus. Pareiškėjas S. N. atkreipė dėmesį, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas slapta, todėl Savivaldybės argumentai, kad pareiškėjai praleido terminą jam apskųsti yra nepagrįsti. Kiti pareiškėjai nurodė palaikantys advokatės išsakytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Savivaldybė atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 16–24) nurodo, kad pareiškėjai yra praleidę vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Savivaldybės nuomone, pareiškėjai apie skundžiamą įsakymą turėjo galimybę sužinoti anksčiau, nei 2016-09-12 teismo posėdžio administracinėje byloje metu, nes skundžiamas įsakymas nuo 2016-08-12 buvo viešai skelbiamas ir prieinamas Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje, jį buvo galima surasti ne tik pagal numerį, bet ir pagal raktinius žodžius. Be to, administracinės bylos Nr. A-96-525/2016 nagrinėjimo metu Savivaldybė dar 2016-03-23 pateikė teismui duomenis apie pradėtą vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, todėl pareiškėjams buvo žinoma, kad yra rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas ir šiuo klausimu yra atliekami procedūriniai veiksmai. Savivaldybės nuomone, pareiškėjai žinojo, kad ginčijamas įsakymas turi būti priimtas, tačiau jokių įrodymų, kad buvo aktyvūs ir siekė laiku išsiaiškinti apie akto priėmimą, nepateikė. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą, pareiškėjai nenurodė.
Savivaldybės nuomone, pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus natūra buvusio Kairėnų karinio poligono teritorijoje, kurioje yra formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pasak Savivaldybės, pagal UAB „Start Vilnius“ pateiktus įrodymus, skundžiamu įsakymu formuojamas žemės sklypas yra užimtas UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais, todėl nėra laisva žemė. Teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai, yra pripažinta reikalinga įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą, t. y. jo valstybinė svarba pripažinta LRV nutarimu.
Atsiliepimas
Savivaldybė atsiliepime remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė. Pažymima, kad Vyriausybė LRV nutarimo 1 punktu pripažino projektą, įgyvendinamą Vilniaus mieste, Antakalnio seniūnijoje, buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje, valstybei svarbiu projektu. Vadinasi, visa buvusi Kairėnų poligono teritorija yra įtraukta į valstybei svarbaus ekonominio projekto apibrėžtį ir skirta jam įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, visos buvusios Kairėnų poligono teritorijos pritaikymas aukštųjų technologijų įmonių konkurencingumo didinimui buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir nuspręsta formuoti būtent tokio dydžio žemės sklypus.
Savivaldybė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015 ginčytų administracinių aktų ir žemės nuomos sutarčių teisėtumą vertino jų priėmimo ar sudarymo momentu, tačiau pripažinus projektą valstybinės reikšmės projektu, įgyvendinamu buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus ir priimti skundžiamą įsakymą. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog dalis teritorijos patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, priskiriamą valstybės išperkamai, todėl ir šioje teritorijos dalyje pareiškėjams nėra galimybių atkurti nuosavybės teises natūra.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 187–191) prašo jį atmesti. Nurodo, kad Vyriausybė projektą, įgyvendinamą Vilniaus mieste, Antakalnio seniūnijoje, buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje, pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, todėl, remiantis nurodytu LRV nutarimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pagrįstai priėmė skundžiamą įsakymą, siekdamas suformuoti kitos (visuomeninės) paskirties teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą, skirtą įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą.
NŽT Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjai skunde nepateikė įrodymų, kokios teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normos buvo pažeistos priėmus skundžiamą įsakymą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ atsiliepime (t. I, b. l. 124–128) prašo pareiškėjų skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamu įsakymu atsakovo patvirtintas (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas priimtas, įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą, kurio įgyvendinimui būtinas visas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ir jame esantys UAB „Start Vilnius“ priklausantys pastatai bei statiniai. Šis projektas yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu LRV nutarimu. UAB „Start Vilnius“ nuomone, pareiškėjai neturi galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę ginčo sklype, kadangi jis nėra laisvas – užstatytas įmonei priklausančiais pastatais.
Teismo posėdžio metu UAB „Start Vilnius“ atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti, taip pat prašė taikyti teisines priemones dėl praleisto skundo padavimo termino.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 11–14) prašo skundą patenkinti ir skundžiamą įsakymą panaikinti. Paaiškino, kad jos nuomone pareigūnai jau daugelį metų pažeidžia jos ir kitų asmenų teises į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, vilkindami suformuoti sklypus, o pastaruoju metu taip planuodami žemės sklypus, kad jie nebūtų grąžinami pretendentams natūra, o būtų UAB „Start Vilnius“ dispozicijoje. Mano, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas ignoruojant jos ir kitų asmenų teises, taip pat ignoruojant 2005 m. priimtą Seimo rezoliuciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu T. V. paaiškino, kad asmeniškai niekada nebuvo informuota apie tai, kad kažkas yra daroma su ginčo žemės sklypu. Prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 16 d. ir 2006 m. spalio 18 d. sprendimais dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės (grąžinant natūra) į dalį žemės (t. I, b. l. 44–46, 48–50, 58–60, 65–73, 87–95, 107–115). Minėtuose sprendimuose buvo nurodyta, kad į kitą dalį žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuosavybės teisės į likusią dalį žemės pareiškėjams iki šiol nėra atkurtos.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Savivaldybės vilkinimo atlikti veiksmus ir prašė įpareigoti Savivaldybę išduoti žemės sklypų planus nuosavybės teisėms atkurti (toliau – byla dėl vilkinimo). Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje 2009 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-278-281/2009). Minėtas sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi bylą sustabdė (administracinė byla Nr. A-96-525/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT 2014–2016 metais ne kartą kreipėsi į Savivaldybę su prašymais pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, dėl galimybės suprojektuoti sklypus laisvoje ir valstybės išperkamai žemei nepriskirtoje žemėje nuosavybės teisių atkūrimo siekiantiems asmenims (t. II, b. l. 1–2), tačiau Savivaldybė prašomos informacijos NŽT nepateikė.
Skundžiamu įsakymu Savivaldybė patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto tikslas, įgyvendinant LRV nutarimą, suformuoti kitos paskirties žemės sklypą statiniams eksploatuoti ir teritorijai vystyti. Patvirtinto projekto plotas – 227 136 kv. m, žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninė paskirtis. Skundžiamu įsakymu Savivaldybė taip pat nustatė, kad sklypo naudotojai privalo kreiptis į NŽT dėl sklypo suformavimo (t. I, b. l. 11). Pareiškėjai, manydami, kad skundžiamas įsakymas atima iš jų galimybę atkurti nuosavybės teises į likusią žemę buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kreipėsi į teismą.
Dėl termino kreiptis į teismą
Kaip minėta, Savivaldybė prašė nutraukti bylą, nes, pasak Savivaldybės, pareiškėjai kreipėsi į teismą, praleidę įsakymo apskundimo terminą. UAB „Start Vilnius“ atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, aktu nustatomas teises ir pareigas (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo sprendimo viešo paskelbimo procedūros. Pavyzdžiui, pagal TPĮ 27 straipsnio 6 dalį, teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
Skundžiamame įsakyme nebuvo nurodyta teisės akto nuostata, įpareigojanti minėtą įsakymą paskelbti viešai. Skundžiamu įsakymu taip pat nebuvo pavesta jį viešai paskelbti, nenurodyta nei tokio paskelbimo tvarka, nei terminas. Savivaldybė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai apie skundžiamą įsakymą turėjo galimybę sužinoti anksčiau, nes skundžiamas įsakymas yra viešai prieinamas, pasinaudojant teisės aktų paieška Savivaldybės internetinėje svetainėje www.vilnius.lt. Pareiškėjai ir jų atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad Savivaldybės internetinėje svetainėje skundžiamo įsakymo jiems rasti nepavyko.
Termino kreiptis į teismą eigos pradžios nustatymo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad faktinė aplinkybė, jog skundžiamą įsakymą šiuo metu galima surasti Savivaldybės interneto svetainėje (adresu http://www.vilnius.lt/lit/teises_aktai/895) pati savaime nereiškia privalomos skundžiamo įsakymo paskelbimo procedūros. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 73 punkte nustatyta, kad informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas, paskelbiama Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, nurodant tik projekto pavadinimą, sprendimo datą ir numerį. Viso sprendimo turinio privalomo viešo paskelbimo Taisyklės nenumato, todėl termino kreiptis į teismą eigos pradžia šiuo atveju yra siejama su skundžiamo įsakymo įteikimo momentu.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Savivaldybė skundžiamo įsakymo pareiškėjams neįteikė. Skundžiamu įsakymu pareiškėjų teisės ir pareigos nebuvo nustatytos, tačiau pareiškėjai, sužinoję apie minėtą įsakymą, padarė išvadą, kad juo Savivaldybė sudarė pareiškėjams kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas įsakymas pareiškėjų advokatei J. V. buvo persiųstas paštu LVAT 2016 m. rugsėjo 6 d. lydraščiu (t. I, b. l. 8). Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad minėtas LVAT laiškas buvo neregistruotas. Advokatė nurodė, kad šį laišką pašto dėžutėje rado 2016 m. rugsėjo 12 d. (t. I, b. l. 28). Teisėjų kolegija neturi pagrindo tuo abejoti. Atitinkamai, vertintina, kad pareiškėjai dėl minėto įsakymo apskundimo kreipėsi į teismą, nepraleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto 1 mėnesio termino, nes skundas teismui buvo paduotas 2016 m. spalio 11 d. (t. I, b. l. 29). Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl termino atnaujinimo. Savivaldybės atsiliepimo argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjai galėjo anksčiau sužinoti apie skundžiamą įsakymą, būtų teisiškai reikšmingi tik tuo atveju, jei pareiškėjai apie skundžiamą įsakymą turėjo sužinoti anksčiau. Šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokių sprendimų privalomos viešo paskelbimo procedūros, Savivaldybės nurodyti minėti argumentai atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.
Dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Visų pirma pabrėžtina, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės kitam arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).
Pareiškėjai skunde teismui nurodė, kad Seimo kontrolierė R. Š. 2005 m. gegužės 10 d. pažymoje nustatė Savivaldybės biurokratizmo požymius, o Seimas 2005 m. liepos 7 d. priėmė rezoliuciją, siūlydamas Savivaldybei nedaryti kliūčių ir nevilkinti nuosavybės teisių (duomenys neskelbtini) atkūrimo (t. I, b. l. 15–16). Kaip minėta, Vilniaus apskrities viršininko sprendimais pareiškėjams buvo nurodyta, kad į tam tikras žemės valdos dalis jų nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Tai, ar (duomenys neskelbtini), buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, visa žemė yra priskirtina prie valstybės išperkamos (ne laisvos) žemės, ar Savivaldybė nesivadovauja interesų derinimo principu ir kiti su nuosavybės teisių atkūrimu susiję klausimai nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl su tuo susiję proceso šalių argumentai teisėjų kolegijos nenagrinėjami. Be to, skundžiamo įsakymo priėmimas pats savaime nereiškia, kad pareiškėjai netenka galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Tai patvirtina ir NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime nurodydamas, kad galėtų pareiškėjams toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, jei Savivaldybė patvirtintų tam reikiamą dokumentaciją (t. I, b. l. 190). Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės atkūrimo klausimas ir Savivaldybės vilkinimas atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus iš esmės yra keliamas kitoje administracinėje byloje (dėl vilkinimo), teismas šioje byloje negali išeiti iš skundo ribų ir nagrinėti, ar nuo 2006 m. spalio mėnesio (kada pareiškėjams buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią žemę bus atkurtos vėliau) faktinė situacija pasikeitė taip, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje nebėra laisvos žemės į kurią būtų galima pareiškėjams atkurti nuosavybes teises natūra. Šioje byloje sprendžiamas tik skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Pareiškėjai, ginčydami skundžiamą įsakymą, atkreipia dėmesį, kad LRV nutarimu nurodoma įrengti tik kiek daugiau nei 3 ha viešųjų erdvių plotus, o skundžiamu įsakymu visuomeninės paskirties teritorijai priskirtas visas sklypo plotas (daugiau nei 22 ha). Iš esmės tai yra pagrindinis skunde nurodytas nesutikimo su skundžiamu įsakymu argumentas.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pagal minėtą LRV nutarimą numatomi įrengti viešųjų erdvių plotai yra tik tam tikra (duomenys neskelbtini) investicinės inovacijų zonos dalis, todėl visas projektas negali būti prilyginamas tik minėtiems viešųjų erdvių plotams. LRV nutarime nėra nustatyta, kokį konkretų plotą apima (duomenys neskelbtini) investicinė inovacijų zona, tačiau iš LRV nutarimo 1 punkto matyti, kad valstybei svarbiais pripažinti ekonominiai projektai, susiję su minėtos inovacijų zonos infrastruktūros parengimu, yra įgyvendinami buvusioje Kairėnų poligono teritorijoje. LRV nutarime nėra tiesiogiai nurodyta, kad projektai įgyvendinami visoje minėtoje teritorijoje, tačiau taip pat nėra nurodyta, kad projektams įgyvendinti yra reikalinga tik tam tikra minėtos teritorijos dalis. Savivaldybė atsiliepime nurodė, kad skundžiamu įsakymu patvirtintame projekte nurodyta ketinama formuoti teritorija yra apie 24,37 ha (t. II, b. l. 21). Teismo posėdžio metu Savivaldybės atstovė patvirtino, kad minėtų projektų įgyvendinimui yra reikalinga iš esmės visa buvusio Kairėnų poligono teritorija, kuri šiuo metu yra mažesnė, atsižvelgiant į Veržuvos draustinio ir į valstybinio miško ribas.
Pareiškėjai skunde taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-50-943/2015), kuriame minėtas teismas konstatavo, kad Savivaldybės patvirtinti detalieji planai ir suformuoti sklypai prieštaravo TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punktui, numatančiam, kad žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Su tuo susiję Savivaldybės įsakymai buvo panaikinti. LAT nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, tiek ir LAT nutartyje pažymima interesų (t. y. projektų plėtojimo ir asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, interesų) derinimo svarba, tačiau minėta civilinė byla pati savaime nepatvirtina šioje byloje skundžiamo įsakymo neteisėtumo. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė Savivaldybė, minėti teismo sprendimai buvo priimti dar nesant LRV nutarimo, kuriuo plėtros projektai buvo pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Teismo posėdžio metu advokatė J. V. nurodė, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas, grubiai pažeidžiant TPĮ 23 straipsnio reikalavimus. Minėtas straipsnis reglamentuoja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 37 straipsnio 3 dalies 2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos planavimo dokumentai, priskiriami žemės valdos projektams. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, žemės valdos projektas – tai žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Savivaldybės teritorijoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Iš esmės tas pats nustatyta ir TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris, be kita ko, numato, kad žemės valdos projektų, kuriems priskiriami ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, rengimą reglamentuoja kitas teisės aktas, t. y. Žemės įstatymas. TPĮ, kaip ir minėtas 23 straipsnis, reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Teritorijų planavimo dokumentų rūšys yra nurodytos TPĮ 5 straipsnio 1 dalyje. Išskiriamos dvi grupės tokių dokumentų, t. y. kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro taip pat dvi grupės dokumentų, t. y. specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės valdos projektai. Šiuo aspektu svarbu tai, kad tik pirmoji šių dokumentų grupė, t. y. specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai yra priskiriami prie teritorijų planavimo dokumentų (TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Žemės valdos projektai, kuriems yra priskiriamas ir skundžiamu įsakymu patvirtintas projektas, nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentu, todėl TPĮ 23 straipsnyje nustatyti reikalavimai jų rengimui netaikytini. Žemės valdos projektai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, t. y. turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Taisyklių 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atstovų argumentas, susijęs su tuo, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas, nesilaikant TPĮ 23 straipsnio reikalavimų, atmetamas kaip nepagrįstas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. K., M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M. (R. M.), L. M., S. J. L., M. V., Č. T. (Č. T.), H. V., H. J. ir M. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.