Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2551-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-18
Bylos Nr.
e1-2551-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35793-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
  • 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-2551-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35793-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). , LR pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), bedarbė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad jai pareikštą įtarimą ji suprato ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Geria alkoholinius gėrimus nuo 2020-09-04 dienos. 2020-09-06 nuo ryto iki maždaug 14.30 val. išgėrė iš ryto tik vieną taurę vyno. Nesijautė girta, todėl apie 14.00 val. nusprendė važiuoti į parduotuvę apsipirkti. Namuose paėmė automobilio „BMW“, kurio tiksliai valstybinių numerių neprisimena, raktelius ir nuvažiavo iki „Maxima“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiavo iki parduotuvės miško keliu, kuriame labai mažas eismas ir žmonės beveik tuo keliu pėsčiomis nevaikščioja. Nemanė, kad yra girta ir negali vairuoti automobilio. Minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo automobiliu pagal įgaliojimą naudojasi jos vyras V. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jai išvažiuojant iš parduotuvės, jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai paprašė dokumentų, o vėliau liepė pasitikrinti girtumą. Du kartus pūtė į alkotesterį. Pirmu pūtimu atrodo, kad pripūtė 3,38 promilės, o antru kiek daugiau 3,39 promilės. Pareigūnai jai paaiškino, kad bus sulaikyta, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Dėl to kas įvyko, ji labai gailisi. Prašo jos labai nebausti, kadangi nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Šiuo metu yra bedarbė ir yra sunki jos materialinė padėtis (b. l. 41).

2020-09-06 apklausta liudytoja E. B. parodė, kad 2020-09-06 dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės, 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. K. ((duomenys neskelbtini)), apie 14:49 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja įtariama neblaivi, nuėjo apsipirkti. Pranešė pravažiuojantis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) pastato (PC „Maxima“) automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris. Šį automobilį iškart sustabdė. Bendraujant su šio automobilio vairuotoja, pajautė iš jos burnos sklindantį alkoholio kvapą, ji kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. Įvertino jos bendrą asmens būklę. Buvo nustatyta vairuotojos asmenybė, tai R. R., gim. (duomenys neskelbtini). R. R. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja nuo penktadienio, paskutinį kartą prieš porą valandų. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARFM 0209 su galiojančia patikra Nr. 1217358, 2020-09-06 15:09 val. buvo nustatytas 3.38 prom. girtumas. Antras tikrinimas tuo pačiu alkotesteriu buvo atliktas 15:30 val., kur nustatyta 3.39 prom. Su alkotesterio parodymais vairuotoja buvo supažindinta, jų neginčijo. R. R. buvo sulaikyta 15:05 val., sustabdymo vietoje buvo perduota policijos pareigūnų ekipažui V 1010. Automobilis „BMW“ valst., Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127 (b. l. 12).

2020-09-06 liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad 2020-09-06 dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės, 1-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrule E. B. ((duomenys neskelbtini)), apie 14:49 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja įtariama neblaivi. Vairuotoja paliko savo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, o pati nuėjo apsipirkti. Pranešė pravažiuojantis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) pastato (PC „Maxima“) automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris. Šį automobilį iškart sustabdė. Bendraujant su šio automobilio vairuotoja, iš jos burnos pajautė sklindantį alkoholio kvapą, ji kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. Buvo nustatyta vairuotojos asmenybė, tai R. R., gim. 1974-08-16. Pasiteiravus R. R., ar ji vartoja alkoholinius gėrimus. Ji nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja nuo penktadienio, paskutinį kartą prieš porą valandų. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARFM 0209 su galiojančia patikra Nr. 1217358, 2020-09-06 15:09 val. buvo nustatytas 3.38 prom. girtumas. Antras tikrinimas tuo pačiu alkotesteriu buvo atliktas 15:30 val., kur nustatyta 3.39 prom. Su alkotesterio parodymais vairuotoja buvo supažindinta, jų neginčijo. R. R. buvo sulaikyta 15:05 val. Automobilis BMW valst., Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127 (b.l. 8).

2020-09-06 15:09 val. prietaisu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARFM 0209, (patikros sertifikatas Nr. 1217358 galioja iki 2020-10-02) R. R. nustatytas 3,38 promilių girtumas, 2020-09-06 15:30 val. nustatytas 3,39 promilių girtumas. Neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo R. R. su atliktais patikros rezultatais sutiko (b.l. 15,16,17 ).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „BMW“730LD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). (b.l. 25)

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW“730LD kaina su PVM Lietuvoje – 23 200 Eurų, be PVM – 19 175 Eurų (b.l. 26).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą. Pati kaltinamoji pripažino, jog alkoholinius gėrimus vartoja nuo 2020-09-04. Kaltinime nurodytą dieną išgėrė taurę vyno. Nesijautė girta, todėl važiavo į parduotuvę, iš kurios išvažiuojant buvo sustabdyta policijos pareigūnų (b. l. 41).

Liudytoja E. B. bei liudytojas M. K. patvirtino, kad 2020-09-06 iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į parduotuvę atvažiavo automobilis „BMW“, kurio vairuotoja įtariama neblaivi. Sustabdžius automobilį, bendraujant su šio automobilio vairuotoja, iš jos burnos pajautė sklindantį alkoholio kvapą, ji kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. Alkotesteriu jai buvo nustatytas 3.38 prom. girtumas, vairuotoja to neginčijo (b. l. 12,8).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ šaknelėse užfiksuoti duomenys (b. l. 16), kad R. R. nustatytas 3,38 prom. girtumas, antruoju bandymu nustatytas 3,39 promilių girtumas. Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent R. R. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pati kaltinamoji tą taip pat pripažino, ir nekyla jokių abejonių, kad ji tai darė būdama neblaivi (nustatytas 3,38 promilių neblaivumas). Kaltinamoji suvokė, jog yra neblaivi ir negali vairuoti automobilio. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi, tačiau kaltinamoji vis tik vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir tai suprasdama, todėl jos veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jos veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. R. tam pritarė, prašė sumažinti paskirtą baudą ir leisti ją sumokėti dalimis per 18 mėnesių. Taip pat prašė sumažinti teisių atėmimo terminą, kadangi teisės reikalingos darbo paieškai. Prašė sumažinti arba konfiskuoti dalį konfiskuotino turto vertės (b. l. 58)

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Ji anksčiau neteista (b. l. 55-56), administracine tvarka bausta vieną kartą (b. l. 52). Dėl psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitoje įrašymo duomenų nepateikta. Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajai skirti 90 MGL (4500 eurų), vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą. Teismo vertinimu prokurorės siūloma bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai veikai. Kaltinamoji prašė sumažinti prokurorės siūlomą jai skirti baudos dydį, tačiau, atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, į tai, kad siūlomas baudos dydis yra artimas minimaliam, skiriamam už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, teismas neturi pagrindo dar labiau jį sumažinti. Todėl teismas skiria R. R. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas minimaliam baudos už nesunkius nusikaltimus dydžiui.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamoji prisipažino esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas R. R. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. 15.05 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. 15.11 val. (b. l. 32, 34) išbūtas laikas (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamoji yra pareiškusi prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Kaltinamoji nedirbanti, todėl mokant visą baudą iš karto jai gali kilti neproporcingai dideli finansiniai sunkumai, todėl atsižvelgdamas į kaltinamosios prašymą, teismas nustato 18 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamoji prašė sumažinti vairuotojo teisių atėmimo laikotarpį, motyvuodama tuo, kad teisė vairuoti jai reikalinga darbo paieškai.

Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Byloje nustatyta, kad R. R. vairavo neblaivi, (duomenys neskelbtini)mieste, dienos metu, kai gatvėse daug pėsčiųjų, mokyklinio amžiaus vaikų ir taip sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų žmonių saugumui ir gyvybei, kaltinamoji žymiai viršijo 1,51 promilių ribą (nustatytas 3,38 promilių girtumas). Tačiau atsižvelgus į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, iš jų į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei R. R. asmenybę (neteista, jos padaryta veika buvo labiau atsitiktinė), todėl teismo vertinimu, teisingumo principas, bei teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra bus įgyvendinti R. R. paskiriant kiek trumpesnį, negu prašė prokurorė, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, t. y. kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – paskyrimo dienos, t.y. 2020 m. rugsėjo 7 d.

Teismų praktikoje yra pažymima, kad automobilis, kuris yra naudojamas daryti BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl šiuo atveju taikytina būtent BK 72 straipsnio 5 dalies norma.

Kaip minėta, kaltinamoji R. R. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamoji nebūtų galėjusi padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji automobilį vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jos iškvėptame ore buvo nustatyta 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. R. R. vairavo automobilį mieste dienos metu taip pat ir netoli žmonių traukos centro, t. y. prekybos centro. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamosios veiksmai buvo išaiškinti ir užkardyti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus vairuojančią neblaivią moterį ir grėsmę keliantį elgesį ir apie tokius veiksmus pranešus Bendruoju pagalbos telefonu (šį faktą patvirtina POLIS ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys (b. l. 1)). Taigi teismui nekyla abejonių, kad toks kaltinamosios veiksmas (vairavimas esant neblaiviai transporto priemonę mieste, dienos metu) kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Nors pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog iki parduotuvės ji važiavo miško keliu, kuriame labai mažas eismas, tačiau iš jos pačios parodymų matyti, kad alkoholį ji vartojo jau kelias dienas prieš įvykį, įvykio metu ji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ji turėjo suprasti, kad tokie jos veiksmai kelia pavojų ne tik jai, bet ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Atsižvelgiant į proporcingumo principo reikalavimus, iš kaltininko gali būti išieškoma dalis konfiskuotino turto vertės. Sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2013 m. gamybos automobilio „BMW“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 23200 eurų (be PVM – 19175 eurai) (b. l. 26). Įvertinus tai, kad kaltinamoji nedirbanti, neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą, jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas, teismo vertinimu šiuo atveju tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš jos valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 5000 Eur.

Kiti procesiniai klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Šioje byloje Vilniaus apskrities VPK dėl transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nuvežimo ir saugojimo patyrė 6 eurus išlaidų (b. l. 28). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi ši suma pripažįstama proceso išlaidomis ir priteisiama iš R. R. Vilniaus apskrities VPK naudai.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 44) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) - paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti R. R. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti R. R. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. 15.05 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. 15.11 val. (b. l. 32, 34) išbūtą laiką (dvi paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę 56 MGL (2800 eurų) dydžio baudą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – paskyrimo dienos, t.y. 2020 m. rugsėjo 7 d.

Apie baudžiamojo poveikio priemonės taikymą pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. R. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 (penkis tūkstančius) Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš R. R. priteisti 6 Eur ( šešis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities VPK naudai.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. R., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 18 mėnesių, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašastikras: