Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir už juos paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiam paskirta subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. K. paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2016 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta (2016 m. spalio 7 d. nutartimi pakeista) bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį neatliktos bausmės pagal minėtą nuosprendį, galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta – vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 2 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 150 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo R. A. naudai.

Nukentėjusiosios Ž. K. – R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. K. 100 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir 500 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo Ž. K. – R. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš Ž. K. - R. automobilio „Chevrolet aveo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) , neteisėtai paėmė ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – Ž. K. - R. vardu AB „DnB“ banko išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , po to, tą pačią dieną, 10.04 val., minėtą mokėjimo kortelę panaudojo AB „SEB“ banko pinigų mokėjimo aparate, esančiame (duomenys neskelbtini) , neteisėtai inicijavęs finansinę operaciją, surinkdamas PIN kodą, iš AB „DnB“ banko Ž. K. - R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimdamas 100 Eur.A. K. nuteistas ir už tai, kad laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. 23.19 val. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. 23.30 val., panaudodamas psichinę prievartą, siuntė buvusiai sugyventinei Ž. K. – R. ir jos motinai A. K. trumpąsias SMS žinutes „už gera geru, mašinos stiklas tik pradžia, juokai baigėsi jei nemoka kalbėt normaliai“, „daune, tuoj pamesiu trotilo 1 kg, gal užteks tam tavo namukui? Lauk siurprizo, dar palaikai… dukryte, ja aš gabalais sukaposiu! statykis mentus aplink namus, vis tiek padarysiu savo, gal bėk jau kol nesusprogai“, „iškasiu aš tave iš po žemiu už viską atsakysi, apmyšiu snuki ir galva nupjausiu, bus tau brisiaus galas!“, „kaip tik gera kirvuką tavo galvai turiu, kaposiu tave su malonumu, patikėk kiek mane įskaudinai jei aš ryžausi ant tokio dalyko“, „žinok aš tikrai tave padėsiu į vietą anksčiau ar vėliau, nieko taip gyvenime nemylėjau, o tu matai kaip padarei man“ ir kt., tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąsias Ž. K. – R. ir A. K. bei tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. A. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 26 d. apie 19.00 val., atėjęs į R. A. butą, adresu (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nori nužudyti buvusią sugyventinę Ž. K. - R., o R. A. pabandžius jį sudrausminti, paklausė jos „ar ji nori gyventi“, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 04.00 val., atėjęs prie R. A. buto durų, jas daužė reikalaudamas atidaryti, o šiai durų neatidarius, bandydamas išimti durų stiklą ir taip patekti į butą, jas apgadino, tuo nukentėjusiajai R. A. padarydamas 150 Eur žalą, tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją R. A. ir tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. A. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.30 val., atėjęs prie namo adresu (duomenys neskelbtini) , grasino buvusiai sugyventinei Ž. K. - R. ir jos motinai A. K. susidorojimu, sakydamas „paleisiu jums žarnas“ ir kt. bei laikydamas rankoje žiebtuvėlį, grasino padegti namus, tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąsias Ž. K. - R. ir A. K. ir tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.A. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 09.30 val. atėjęs prie namo adresu (duomenys neskelbtini) , pareikalavo buvusios sugyventinės Ž. K. - R. išeiti į kiemą, o šiai neišėjus, sakydamas „kurva užmušiu, reikia pakalbėti, padegsiu namus“ pagrasino nužudyti, tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją Ž. K. - R. ir tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti;A. K. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bare „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini) , priėjęs prie stalo sėdinčio G. Z. ir paklausęs jo ar galima prisėsti šalia, o šiam atsakius neigiamai, be jokios aiškios priežasties į kaklą įrėmęs G. Z. atsuktuvą, paklausė „ar jis nori būti pirmas“, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą bei patvirtindamas savo grasinimų realumą, laikė prie nukentėjusiojo G. Z. kaklo prikištą atsuktuvą, taip laikydamas jį nuolatinėje baimėje bei netikrumo būsenoje, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.A. K. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. apie 21.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo stalo atvirai pagrobė svetimą, V. Š. priklausantį turtą - rankinę 20 Eur vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Trend“ 100 € vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C3-00“ 50 Eur vertės, piniginė 5 Eur vertės su 20 Eur, tokiu būdu padarydamas V. Š. 195 Eur turtinę žalą.A. K. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ., buvusios sugyventinės Ž. K. – R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia jai suduodamas ne mažiau tris smūgius ranka į įvairias kūno vietas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, smakro srityje, dešinėje alkūnėje, kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimu apatinėje lūpoje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nesutinka su bausme ir prašo priimti teisingą sprendimą. Apeliantas skunde ginčija aplinkybes, susijusias su dviem nusikalstamomis veikomis. Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotais BK 214 ir 215 straipsniuose numatytais nusikaltimais ir mano, kad šie BK straipsniai jam pritaikyti neteisingai, kadangi nukentėjusioji buvo jo sugyventinė, kaip šeimos narė, jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Jie dalinosi vienas kito pinigais, žinojo vienas kito banko kortelių prisijungimo kodus. Teigia, kad jis ne kartą žinant Ž. K. – R. su šios kortele vykdė pirkimus, todėl nemano, kad jis įvykdė įsilaužimą į jos banko sąskaitą. Mano, kad jis pagal BK 215 ir 214 straipsnis turi būti išteisintas ir dėl pinigų paėmimo jam galėtų būti taikomas BK 178 straipsnis. Prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir pakeisti šių veikų kvalifikavimą bei sumažinti bausmę. Apeliantas nesutinka su kaltinimu dėl vagystės bare „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis nenorėjo ir neplanavo vogti V. Š. priklausančią rankinę. Teigia, kad kai tarp jų įvyko konfliktas, jis specialiai, iš pykčio griebė rankinę ir bėgdamas ją numetė, kad V. Š. turėtų jos paieškoti. Kad tai nebuvo vagystė skunde grindžiama tuo, jog jis nenorėjo patikrinti ir nežiūrėjo, kas yra tos rankinės viduje, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis. Kadangi jokios vagystės nebuvo, jis turi būti išteisintas.Apeliantas nesutinka dėl nukentėjusiajai Ž. K. – R. priteistos žalos, nes nors jis ir pavogė iš jos banko sąskaitos 100 Eur, tačiau grąžino jai 300 Eur, taip atlygindamas žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

6.1. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. O pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas žinomai neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, arba neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, arba panaudojo žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Abi nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas bei finansinės operacijos inicijavimas tokia elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą) (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012).

6.2. Nukentėjusioji Ž. K. – R. parodė, kad tuo metu, kai apeliantas pasinaudojo jos banko kortele ir nuėmė nuo jos sąskaitos 100 Eur, ji su juo jau nebendravo ir naudotis savo banko kortele neleido. Pats A. K. taip pat neneigė, kad banko kortelę iš nukentėjusiosios piniginės paėmė be jos žinios. Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui, šiuo atveju Ž. K. –R., suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, tame tarpe ir A. K. banko kortelė yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaip minėta, kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei faktinės bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. K. puikiai suprato, jog įgijo ir laikė svetimą, t. y. ne jam, o Ž. K. – R. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir ja inicijavo finansinę operaciją. Apelianto skunde nurodyti argumentai, jog nukentėjusioji jam buvo pasakiusi banko kortelės slaptažodį ir anksčiau šia jos kortele naudojosi su jos žinia ir leidimu, jo nusikalstamų veikų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui neturi reikšmės, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas suvokė, kad įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę be jos savininko žinios, ir suprasdamas, jog ši jam nepriklauso, panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis ir taip banko sistemai pateikdamas save kaip nukentėjusiąją, panaudojo šią kortelę finansinei operacijai inicijuoti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad toks banko mokėjimo kortelės įgijimo, laikymo ir panaudojimo būdas yra neteisėtas. Taigi, apelianto padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas šioje dalyje pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

7.1. BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą - vagystę. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Vagystės sudėtis yra materialioji. Pagal suformuotą teismų praktiką vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje. Naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė (kasacinė byla Nr. 2K-234/2006). Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti (kasacinė byla Nr. 2K-297/2006).

7.2. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nukentėjusiajam V. Š. priklausančią rankinę pagriebė nuo bare esančio stalo ir pabėgo. Šios aplinkybės neneigė ir pats A. K., tačiau jis nesutinka su jo veiksmų vertinimu kaip atvirąja vagyste, nes jo motyvas buvo ne pagrobti daiktą su tikslu jį pasisavinti, o tik iš keršto. Jis teigia, kad dėl tarp jo ir lauke prie staliuko sėdėjusių vyrų kilusio konflikto, jis paėmė kažkurio rankinę, kurią truputį paėjus numetė. Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad apeliantas nuo staliuko pagriebė jo rankinę ir išbėgo iš baro. Jis matė tokius A. K. veiksmus ir su draugu bandė nuteistąjį vytis, tačiau šis pabėgo. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Š. rankinė buvo rasta numesta lauke, daiktai iš jos nebuvo dingę. Šie duomenys nepaneigia apelianto versijos, jog jis neturėjo tikslo pasisavinti nukentėjusiojo rankinėje buvusius daiktus, tačiau nepaneigia jo veiksmuose buvus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Kaip buvo paminėta, atviroji vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti. Aplinkybė, kad apeliantas buvo pabėgęs iš nusikaltimo vietos, rodo, kad jis turėjo realią galimybę pavogtą rankinę išmesti arba paslėpti, ir vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl jo nusikalstama veika Kauno apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. O ta aplinkybė, kad apeliantas pagrobtu turtu nespėjo pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad A. K. turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra nors ir trumpą laiko tarpą. Vertinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė).

Dėl civilinio ieškinio

8. Apeliantas nesutinka dėl nukentėjusiajai Ž. K. – R. priteistos 100 Eur dydžio turtinės žalos, kadangi, jo teigimu, jis grąžino jai 300 Eur, taip atlygindamas padarytą žalą. Tokie nuteistojo teiginiai niekuo nepagrįsti. Nukentėjusioji Ž. K. – R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nusikaltimu jai buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, todėl ir prašo ją priteisti iš kalto asmens. Byloje nėra jokių duomenų (apart paties apelianto aiškinimo), patvirtinančių, jog po 100 Eur nuo nukentėjusiosios banko kortelės nuėmimo A. K. pinigus jai grąžino. Tai, kad apeliantas pasinaudojo Ž. K. - R. vardu išduota banko kortele, pasinaudodamas ja inicijavo finansinę operaciją ir tokiu būdu pasisavino nukentėjusiajai priklausančius 100 Eur, patvirtina paties apelianto, nukentėjusiosios parodymai, civilinis ieškinys, kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys apylinkės teismui pagrįstai davė pakankamą pagrindą manyti, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala nėra atlyginta ir todėl priteistina iš kalto asmens, t. y. A. K..

Motyvuojamoji dalis

10. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį A. K. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.