Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A-100-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01708-2010-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2012 m. kovo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L., A. R. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už nedidelės vertės turto sugadinimą) – 20 (dvidešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. L. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime būtas laikas nuo 2011-10-27 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendį.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už nedidelės vertės turto sugadinimą) – 20 (dvidešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nuosprendžiu visa neatlikta bausmės dalimi, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL dydžio (2 600 litų) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo bausmės atlikimui momento.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuspręsta palikti nepakeistas.

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už nedidelės vertės turto sugadinimą) – 20 (dvidešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo A. R. sulaikymo bausmės atlikimui momento.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuspręsta palikti nepakeistas.

Nuosprendžiu priteista solidariai iš A. L., E. S. ir A. R. A. S. – 821,80 Lt, D. Š. – 1 000 Lt, M. V. – 200 Lt žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: žirkles metalui pjauti, kuprinę, žirkles, du atsuktuvus, du elementus, peilį, žibintuvėlį, reples, rankeną, saugomus Klaipėdos m. 1 PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., A. R. ir E. S. nuteisti už tai, kad jie pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra A. L., E. S. ir A. R. laikotarpiu nuo 2010-12-14 14.00 val. iki 2010-12-16 18.40 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sulaužę D. Š. priklausančio sandėliuko Nr. 22, esančio (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, Klaipėdoje, spynos laikiklį, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė pastarajam priklausantį turtą: 1 000 Lt vertės dviratį „Boxster“, 15 Lt vertės dviračio spidometrą, 25 Lt vertės pompą, 1 000 Lt vertės dviratį „Phanther“ su 200 Lt vertės vaikiška sėdyne, 400 Lt vertės kopėčias, 200 Lt vertės aliuminį reklaminį stendą, 200 Lt vertės rogutes. Iš viso pagrobė D. Š. priklausančio turto už 3 040 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sulaužę A. S. priklausančio sandėliuko Nr. 33, esančio Liepojos g. 6 namo rūsyje, Klaipėdoje, spynos laikiklį, įsibrovė į jį ir pagrobė pastarajam priklausantį turtą: 190 Lt vertės palapinę, 80 Lt vertės palapinę, 65 Lt vertės miegmaišį, 40 Lt vertės miegmaišį, 65 Lt vertės rogutes, 50 Lt vertės lygintuvą „Vido“, 24 stiklainius „Kėdainių“ agurkų, kurių vieno vertė 4,2 Lt, iš viso už 100,8 Lt, 25 skardines pomidorų, kurių vienos vertė 1,86 Lt, iš viso už 46,5 Lt, 30 skardinių konservuotų žirnelių „Sodžius“, kurių vienos vertė 1,70 Lt, iš viso už 51 Lt, 16 stiklainių agurkų, kurių vieno vertė 3 Lt, iš viso už 48 Lt, 15 stiklainių „Kolumbo“ kelmučių, kurių vieno vertė 5,70 Lt, iš viso už 85,5 Lt. Iš viso pagrobė A. S. priklausančio turto už 821,80 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sulaužę M. V. (M. V.) priklausančio sandėliuko Nr. 11, esančio Liepojos g. 6 namo, Klaipėdoje, rūsyje, 100 litų vertės spynos laikiklį ir sugadindami 100 litų vertės durų staktą, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė pastarajam priklausantį 1 500 litų vertės dviratį „Alu City Star“. Taigi A. L., E. S. ir A. R., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą pagrobė D. Š., A. S. ir M. V. priklausančio turto už 5 361,80 Lt bei sugadino M. V. turto už 200 Lt.

Nuteistasis A. L. ir jo gynėja prašo nuteistojo A. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų A. R. ir E. S. gynėjai prašo savo atstovaujamųjų nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai A. L., A. R. ir E. S. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Nuteistasis A. L. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, tačiau teigia, kad teismas be pagrindo jo parodymus vertino kaip norą padėti draugams išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nepagrįstai nuteisė nekaltus E. S. ir A. R., remdamasis abejotinais įrodymais, be to, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistieji E. S. ir A. R. savo apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, tačiau konkretaus prašymo nesuformulavo. Nuteistasis E. S. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas buvo šališkas, nes neatsižvelgė į tai, kad prokurorė V. Kaubrytė teisminio bylos nagrinėjimo metu, nepaklaususi teisėjos bei proceso dalyvių nuomonės prieš baigiamąsias kalbas savo iniciatyva pasikvietė nukentėjusįjį D. Š., kuris, nuteistojo E. S. teigimu, teisme melavo, nurodydamas, kad atpažino A. L., nes jis kaklo kairėjo pusėje turėjo tatuiruotę, nors ikiteisminio tyrimo apklausos metu to nenurodė. Nuteistasis A. R. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes tyrėja V. Mickutė įvykio vietos protokole neįrašė, kad nukentėjusysis M. V. nurodė, jog dviračio „Alu Cuty Star“ neturėjo ir niekam pretenzijų neturi. A. R. teigimu, tiek jis, tiek E. S., remiantis melagingais nukentėjusiųjų parodymais, buvo nepagrįstai apkaltinti, dėl to buvo pažeistos jų teisės. Tokie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

Nuteistųjų A. R. ir E. S. versija, kad jie nepadarė jiems inkriminuotų nusikaltimų bei nuteistojo A. L. versija, kad jis vienas įsibrovęs į sandėliukus pagrobė juose buvusius kaltinime nurodytus daiktus, o A. R. ir E. S. vagystėje nedalyvavo, tik padėjo parvaryti pavogtus dviračius, neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismo yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nuteistųjų A. R. ir E. S. kaltę dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą įrodo nukentėjusiųjų, liudytojo, policijos pareigūno Alberto Kazlausko parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, nuteistųjų mobiliųjų telefonų veikimo zonos išklotinės. Tai, kad A. L., A. R. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, patvirtina įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sandėliukų Nr. 33,22 durų spynos nulaužtos. Remiantis kaip liudytojo teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto policijos pareigūno A. Kazlauko parodymais nustatyta, kad nuteistieji buvo užklupti po vagystės su pavogtais iš sandėliukų dviračiais, E. S. turėjo kuprinę su nusikaltimo įrankiais, A. R. – pompą, kuri buvo pavogta iš D. Š. sandėliuko (t. 2, b. l. 2). Visi šie daiktai iš jų buvo paimti (t. 1, b. l 60). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji nurodė savo naudojamų mobiliųjų telefonų numerius. Iš telefonų abonentų Nr. 6 647 97658, naudojamo E. S., ir abonento Nr. 8 647 97861, naudojamo A. L., išklotinių matyti, kad naktį iš 2010-12-15 į 2010-12-16 šie abonentai veikė prie bazinės stoties 108F Kretingos gatvėje, kur buvo įvykdyta vagystė.

Nuteistieji E. S. ir A. R. tuo metu, kai buvo sulaikyti, policijos pareigūnui A. Kazlauskui bei savo paaiškinimuose policijai nurodė, kad dviračiai yra jų (t. 1, b. l. 59, t. 2, b. l. 1, 67), tuo tarpu apklausiami teisme, priešingai nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, teigė nežinantys, kam priklauso dviračiai ir iš kur juos gavo A. L.. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistųjų E. S. ir A. R. versija, kad jie žiemą, nakties metu važiavo maršrutiniu autobusu į kitą miesto pusę neva padėti A. L. parvaryti dviračius, yra neįtikinama ir nelogiška, jos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų E. S. ir A. R. parodymus vertino kaip jų pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti atsakomybės, o nuteistojo A. L. parodymus, jog jis vienas pagrobė svetimą turtą iš sandėliukų, E. S. ir A. R. apie vagystę nežinojo, tik padėjo parsivaryti pavogtus dviračius – kaip norą nusikaltimo bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes, remiantis iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. L. pavogti ir išnešti iš trijų sandėliukų kaltinime nurodytą kiekį daiktų vienas negalėjo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į pastarojo paaiškinimus, jog jam skaudėjo nugara, todėl jis davė kuprinę su įrankiais nešti E. S..

Priešingai nei tvirtinama E. S. apeliaciniame skunde, tai, kad teismas apklausė nukentėjusįjį D. Š., jokie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, nes, remiantis BKP 28 straipsnio 3 dalimi, nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Tai, kad D. Š. teisme atpažino A. L., nes jis turi tatuiruotę kairėje kaklo pusėje, o apie tatuiruotę apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo, skirtingai nei tvirtina apeliantas E. S., nerodo, kad D. Š. davė melagingus parodymus. Pats A. L. apklausiamas teisme nurodė, kad ant kaklo turi tatuiruotę, taigi jo ir nukentėjusiojo parodymai dėl tatuiruotės sutapo. Be to, A. L., kurį teisme atpažino nukentėjusysis D. Š., neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl nuteistasis E. S. nepagrįstai tvirtina, kad nukentėjusysis D. Š. teisme davė melagingus parodymus.

Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde be pagrindo apeliuoja į tai, kad tyrėja V. Mickutė įvykio vietos protokole neįrašė nukentėjusiojo M. V. parodymų apie tai, jog jis, paklaustas, ar pasigedo dviračio „Alu Cuty Star“, nurodė, kad tokio dviračio neturėjo ir kad niekam pretenzijų neturi. Tokio apelianto A. R. teiginio nepatvirtina jokie bylos duomenys, priešingai, remiantis paties nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad iš jam priklausančio sandėliuko buvo pagrobtas būtent minėtas dviratis, nukentėjusysis M. V., atvykęs į apklausą, nurodė šio dviračio požymius, rėmo numerį, duomenys sutapo, todėl dviratis jam buvo grąžintas (t. 1, b. l. 33, 52). Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad A. R. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė skundo dėl tyrėjos V. Mickutės veiksmų, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai nėra apeliacijos dėl skundžiamo nuosprendžio nagrinėjimo dalykas.

Apeliantų skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose jokių BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų nenurodė ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų suabejoti galimu teismo nešališkumu, neišdėstė. Visi nuteistųjų A. L., A. R. ir E. S. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai, iš kurių galima spręsti, kad nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nėra susiję su teismo šališkumu, jo konstatavimas siejamas su priimto nuosprendžio nepalankiu jiems įrodymų vertinimu, tačiau tai nėra konkretus bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymis, numatytas BPK 58 straipsnyje. Apie tai, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, taip pat apie tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas išdėstė ir A. R. bei E. S., kurie tvirtina, kad yra nuteisti nepagrįstai, kaltę patvirtinančius įrodymus, ir motyvus, dėl kurių buvo atmesti kiti įrodymai, šioje nutartyje jau yra išdėstyta. Nesant konkrečių bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, numatytų BPK 58 straipsnyje, nuteistųjų nurodytas požymis, kolegijos nevertinamas kaip teismo šališkumo požymis. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. L., A. R. ir E. S. kaltės. Nuosprendį teismas pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamasis nuosprendis, priešingai nei tvirtina apeliantai, pagrįstas ne vien nukentėjusiųjų parodymais ir ne vien jų parodymai lėmė apeliantų pripažinimą kaltais. Teismas konkrečiai nurodė, kuriais įrodymais remiasi ir išsamiai juos įvertino bei aptarė skundžiamame nuosprendyje. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad apeliantai būtų pasinaudoję nušalinimo teise ir pateikę konkretų minėtame straipsnyje numatytą teismo šališkumo požymį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Vien tik tai, kad teismas priėmė ne tokį nuosprendį, kokio pageidavo nuteistieji, negali būti pagrindu abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nešališkumu. Patikrinusi šią bylą, jokių kitų esminių BPK pažeidimų kolegija taip pat nenustatė.

Remdamasis aptartų duomenų visuma, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. L., A. R. ir E. S. iki sulaikymo visą naktį buvo kartu, taigi jie kaltinime nurodytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į nukentėjusiesiems priklausančius sandėliukus ir pagrobė svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Tokie A. L., A. R. ir E. S. veiksmai teingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismas kruopščiai ir išsamiai pasisakė dėl bausmės paskyrimo apeliantams. Paskirdamas bausmes A. L., A. R. ir E. S., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Paskirdamas nuteistiesiems bausmes atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistųjų asmenybes, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. L., A. R. ir E. S. už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų vaikų padarymą atitinkamai laisvės atėmimo bei arešto bausmes ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė į tai, kad jie padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į nuteistųjų asmenybes, t. y. A. L. ir E. S. buvo teisiami devintą, A. R. – dešimtą kartą už tyčinių savanaudiškų nusikaltimų padarymą, yra recidyvistai, anksčiau niekur nedirbo, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdami neišnykusį teistumą, tai rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau elgiasi nusikalstamai, į teismo nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos žalos dydį, į tai, kad žala neatlyginta.

Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai A. L., A. R. ir E. S. bus pasiekti paskiriant jiems už nusikaltimą laisvės atėmimo bausmes ir arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, artimas šių bausmių vidurkiui.

Priešingai apelianto A. L. tvirtinimui, teismas teisingai nustatė, kad jis tik iš dalies prisipažino nusikaltęs, nes jo versija, kad nusikaltimą padarė vienas, E. S. ir A. R. apie vagystę nieko nežinojo, tik padėro parsivaryti pavogtus dviračius, teismo motyvuotai buvo paneigta, tai rodo, kad jis klaidino teismą, nebuvo nuoširdus.

Apelianto E. S. nurodyta aplinkybė, kad jis turi mažametį vaiką, mokosi, nuo 2007-04-06 nebuvo teisiamas už vagystes, bei apelianto A. R. skundo teiginiai, kad jis daug metų serga sunkia liga – ŽIV, turi kitų sveikatos problemų, nesudaro bausmės švelninimo pagrindų. Pažymėtina, kad šeima, mokslai, sveikatos problemos nesutrukdė E. S. nusikalsti devintą, o A. R. – dešimtą kartą, gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirtos bausmės apeliantams A. L., A. R. ir E. S. yra aiškiai per griežtos. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes nuteistiesiems paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistiesiems A. L., A. R. ir E. S. paskyrė teisingas, savo rūšimi ir dydžiu aiškiai ne per griežtas bausmes. Nuosprendis neperžengiant nuteistųjų A. L., A. R. ir E. S. apeliacinių skundų ribų yra pagrįstas ir teisėtas, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. L., A. R. ir E. S. apeliacinius skundą atmesti.