Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei Violetai Tuliakovienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prašymą dėl skolininko D. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. S., V. S. ir antstolė Virginija Meškauskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apylinkės teisme gautas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prašymas, kuriuo prašoma nustatyti, kad padalinti sutuoktiniams D. S. ir V. S. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe automobilį TOYOTA YARIS bei gaunamą V. S. darbo užmokestį ir būsimas pajamas, į dvi lygias dalis;

D. S. nustatyti nuosavybės teisę į ½ dalį V. S. vardu registruotą turtą, automobilį TOYOTA YARIS, ½ dalį gaunamo darbo užmokesčio bei būsimų pajamų taip, kad būtų galima iš jų išieškoti įsiskolinimą. Papildomai nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016-05-27 kreipėsi į teismą su prašymu Nr. (8.1) 3E-8929, kad būtų nustatyta skolininko D. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tame tarpe pajamose.

Antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 11171,42 Eur išieškojimą pagal 2014-05-30 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-35545, 2015-03-06 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-16640, 2015-06-03 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-41033, 2016-08-12 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-96768 iš skolininko D. S., vykdančio individualią veiklą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos gautos ir vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis D. S. ir V. S. santuoka įregistruota 1991-11-22. Vedybų sutarčių registre įregistruotas 2010-05-06 turto padalijimo faktas, kuriuo padalintas sutuoktinių turtas gyvenamasis namas, esantis Riešės g. 19, Vilnius. 2016-03-21 sudaryta D. S. ir V. S. povedybinė sutartis.

VĮ „Registrų centras“ 2016-08-11 išrašų duomenimis D. S. vardu registruotas nekilnojamas turtas – ½ dalis žemės sklypo 6,05 ha bendro ploto esančio (duomenys neskelbtini)., areštuotas antstolių. VĮ „Regitra“ 2016-08-11 išrašų duomenimis, skolininko vardu registruotų transporto priemonių nėra.

VĮ „Registrų centras“ 2016-08-11 išrašų duomenimis D. S. vardu registruota dalis žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ 2016-08-11 išrašų duomenimis, registruotos dvi transporto priemonės. V. S. dirba ir gauna atlyginimą VŠĮ „Antakalnio poliklinika“, vidutinis V. S. priskaičiuotas darbo užmokestis 779,63 Eur.

Antstolė Virginija Meškauskienė 2016-03-24 patvarkyme Nr. 0015/15/12983 nurodo, kad areštuotos skolininko D. S. sąskaitos, tačiau piniginių lėšų sąskaitose nėra. Turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. VĮ „Registrų centras“ duomenimis D. S. priklausantis nekilnojamas turtas – ½ dalis žemės sklypo 6,05 ha bendro ploto esančio (duomenys neskelbtini)nuo 2014-10-24 areštuotas kitų antstolių, be to, turto vertė per maža skolai padengti.

2016-07-29 vyko pirmosios pakartotinės areštuoto turto iš varžytinės, pardavimo kaina 4940 Eur, tačiau pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytinėse pirktą turtą, todėl CPK 717straipsnio 3 punkto pagrindu varžytinės laikomos neįvykusiomis.

D. S. įsiskolinimas Fondo biudžetui 2016-08-16 sudaro 11274,02 Eur, įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31, t.y. po santuokos sudarymo. Povedybinė sutartis sudaryta 2016-03-21. Pažymėjo, kad deklaruotos pajamos už 2013-2015 m. laikotarpį sudarė 33901,92 Eur, gautos pajamos buvo naudojamos bendroms šeimos reikmėms, V. S. vardu 2015-07-09 registruotas VĮ „Regitra“ automobilis TOYOTA YARIS įsigytas iš bendrų šeimos pajamų, t.y. iki povedybinės sutarties sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgęs teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatyti CK 3.123 straipsnyje.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 11171,42 Eur išieškojimą pagal 2014-05-30 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-35545, 2015-03-06 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-16640, 2015-06-03 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-41033, 2016-08-12 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-96768 iš skolininko D. S., vykdančio individualią veiklą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas turi asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 straipsnis). Nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog skolininkas D. S. ir V. S. būtų nutraukę santuoką, tačiau Vedybų sutarčių registre įregistruotas 2010-05-06 turto padalijimo faktas, kuriuo padalintas sutuoktinių turtas – gyvenamasis namas, esantis Riešės g. 19, Vilniuje. 2016-03-21 sudaryta D. S. ir V. S. povedybinė sutartis. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad V. S. vardu 2015-07-09 yra registruota transporto priemonė TOYOTA YARRIS (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl povedybine sutartimi nustatyto sutuoktinių turto režimo taikymo nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, CK 4.92 straipsnio 1 dalimi). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko D. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine V. S. nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktoje povedybinėje sutartyje nurodytą sutuoktinių turtui taikomą turto atskirumo principą, nustato skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik iki 2016-03-21 povedybinės sutarties sudarymo, o po šio sutarties sudarymo skolininko turto dalis nenustatytina. Taigi pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko turto dalį sutuoktinės darbo užmokestyje atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas dėl povedybinės sutarties santykio, kai teismo nutartimi vykdymo procese jau yra nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurodė, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad skolininkas yra tik D. S., todėl išieškojimas galimas tik iš šio sutuoktinio asmeninio turto ar jam priklausančios turto dalies bendrame turte. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-03-21 povedybine sutartimi nėra pažeidžiami trečiojo asmens kreditoriaus teisėti interesai, sutarties nuostatos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo taikomos tik būsimam po šios sutarties sudarymo įgytam turtui, šiuo atveju konkrečiai pajamoms, gautoms kiekvienos iš šalių atskirai po šios sutarties įsigaliojimo (5 punktas), už santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu atsiradusius skolinius įsipareigojimus sutuoktiniai atsako asmeniškai (7 punktas), bendroms sutuoktinių prievolėms taikomas bendro turto teisinis rėžimas, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo (3.8 punktas). Taigi, teismo vertinimu, povedybinės sutarties nuostatos neprieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai, nepažeidžia išieškotojos teisėtų interesų, nes sutarties nuostatos nėra taikomos retrospektyviai. Priešinga išvada nepagrįstai priešpastatytų kreditorių interesus prieš sutuoktinių teisę sudaryti vedybų sutartį. Taigi, vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Taigi, sudaryta povedybinė sutartis, kurioje nustatytas sutuoktinių turto atskirumo principas, ir kurios nuostatos taikomos tik būsimam turtui, neprieštarauja kreditoriaus interesams, nes kreditoriaus interesai gali būti užtikrinti nukreipiant išieškojimą tiek į asmeninį skolininko turtą, į dalį bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo, tiek ir į asmeninį turtą, įgytą po povedybinės sutarties sudarymo.

Dėl transporto priemonės.

Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Iš antstolio pateiktoje vykdomojoje ir nagrinėjamojoje bylose esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju bendrąja jungtine sutuoktinių D. S. ir V. S. nuosavybe laikytinas turtas: automobilis , TOYOTA YARRIS (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nustatytina, kad skolininkui D. S. priklauso ½ viso turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. S.: ½ automobilio TOYOTA YARRIS (identifikavimo Nr. VNKJC96300A213419, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis CPK 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso šios turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalys:

½ automobilio TOYOTA YARRIS (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.