- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1089-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12950-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Alona Romanovienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- AB „Klaipėdos nafta“
- Ieškovas
- S. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, išeitinės išmokos ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P4-156, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, į darbą negrąžinti, o darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti išeitinę išmoką, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1997 m. sausio 8 d. dirbo atsakovo įmonėje (duomenys neskelbtini), o nuo 1998 m. vasario 1 d. – (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 31 d. AB „Klaipėdos nafta“ buvo parengta ataskaita apie tyrimą dėl AB „Klaipėdos nafta“ terminale naudojamų kompresorių kuro įvežimo, perdavimo, sunaudojimo. Joje nurodyta, kad 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis R. K. kompresoriams skirto ir pirkto kuro į bendrovės teritoriją neįvežė, o S. K. dokumentaliai įformino neįvežto kuro išdavimą R. K. ir jo suvartojimą. Taip S. K. organizavo dyzelinio kuro vagystę. Jis savo kaltės dėl vagystės padarymo nepripažino. Generalinis direktorius 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P4-156 už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, remdamasis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovo generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P4-156, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovo prašymu į darbą jo negrąžino, darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos ir priteisė ieškovui iš atsakovo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 42 663,60 Lt, vidutinį darbo užmokestį (po 406,32 Lt už darbo dieną, t. y. po 8 532,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną mėnesį) už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 500 Lt neturtinės žalos ir 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 2 279,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – ieškovui buvo paskirta nepagrįstai, nesant įstatymo nustatytų pagrindų, nes nėra pagrindo pripažinti (darbdavys neįrodė), jog ieškovas 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis įvykdė kuro vagystę. Teismas nustatė, kad kiti atsakovo darbuotojai – R. N., A. S., J. K. – pažeidė nustatytą darbo tvarką. Atsakovas dėl vagystės į ikiteisminio tyrimo įstaigas nesikreipė. Aplinkybių, kad ieškovas S. K. kreipėsi į atsakovo darbuotoją R. N. su prašymu išrašyti leidimus atgalinėmis datomis, nustatymas teismo nelaikytas įrodymu, patvirtinančiu ieškovo kaltę dėl dyzelinio kuro vagystės. Teismas laikė, kad tokius veiksmus ieškovas atliko, nes vykdė darbdavio nurodymus; konstatavo, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo paskirta nepaisant ankstesnio ieškovo darbo, pareigų atlikimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad bylos medžiaga netiesiogiai, tačiau vienareikšmiškai įrodo, kad 2011 m. liepos 7 d. ir 2011 m. liepos 14 d. atsakovės darbuotojas R. K. bendrovės lėšomis nupirko daugiau kaip 430 litrų dyzelinio kuro už daugiau kaip 1 800 Lt ir neįvežė jo į bendrovės teritoriją su ieškovo žinia ir iniciatyva, o ieškovas buvo kartu su R. K. įvykdytos dyzelinio kuro vagystės organizatorius ir sumanytojas. Tikėtina, jog vietoje neįvežto į bendrovės teritoriją dyzelinio kuro į mobilųjį kompresorių buvo pilamas bendrovės klientams priklausantis dyzelinis kuras iš valomų rezervuarų. Mano, kad ieškovas ilgą laiką organizavo kuro vagystes iš bendrovės. Įstatymas nereikalauja įsiteisėjusio teismo nuosprendžio tam, kad ieškovui būtų galima taikyti drausminę atsakomybę ir atleisti jį iš darbo laikantis LR DK nustatytos tvarkos ir terminų. Apeliantės teigimu, teismas, mėgindamas pats inicijuoti ikiteisminį tyrimą ir motyvuodamas sprendimą tuo, kad atsakovė nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, netinkamai taikė DK 235 str. 2 d. 7 p. normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad buvo įstatyminis pagrindas nutraukti su ieškovu darbo sutartį už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nesutinka, kad buvo materialiai atsakingas už kompresorių darbui reikalingo dyzelinio kuro priėmimą ir išdavimą. Liudytojas J. K. patvirtino, kad jo pareiga tikrinti įvežamo į bendrovės teritoriją kuro kiekį, nes jo žinioje yra kuro pirkimo kortelės ir jis privalo kartu su vairuotoju važiuoti užpilti kurą. Nurodo, kad tik pildė kompresoriaus darbo valandų skaičių ir pagal nustatytą normą išvesdavo jo sunaudotą kuro kiekį. Leidimus atgaline data liepė išrašyti A. S.. Kai 2010 m. į darbą buvo priimtas R. N., tik jis vienas išrašinėjo leidimus kurui į teritoriją įvežti/išvežti, o jam nesant tai atlikdavo perkrovimo cecho viršininkas A. S.. Ieškovas neišrašydavo leidimų kurui įvežti/išvežti ir 2011 m. (iki 2011 m. rugpjūčio mėn.). Spaudimo R. N. nedarė, o reikalavo tinkamai sutvarkyti leidimus, nes to jo prašė bendrovės finansų direktorius M. B.. Nesutinka, kad telefonu nurodė bendrovės transporto skyriaus darbuotojui J. K. parvežti kuro ir, žinodamas, kad J. K. negali važiuoti, liepė R. K. paimti iš jo kortelę ir važiuoti kuro vienam. Atsakovė neįrodė, kad jis būtų sumanęs, organizavęs ir įvykdęs kuro vagystę bendrovėje, neįvardina lokalinių aktų, kuriuose būtų numatyta ieškovo atsakomybė už kompresoriams skirtą kurą. Nurodo, kad iš darbo buvo atleistas ne tuo pagrindu, kad padarė pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, o dėl įtarimų įvykdžius vagystę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo ieškovui 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš darbdavio generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. P4-156 ir nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas S. K. atleistas iš darbo už veikos, turinčios vagystės požymių, padarymą. Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo lokaliuose aktuose tiesiogiai nenumatyta, kad ieškovas yra paskirtas atsakingu asmeniu už rezervuarų valymo kompresorius ir nupirkto jų sunaudojamo kuro priėmimą. Nors AB „Klaipėdos nafta“ gamybos direktoriaus, pavaduojančio generalinį direktorių, 2008 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. P1-75 nurodyta, kad J. K. yra atsakingas už kuro pirkimo kvitų ir kuro gavimo žiniaraščių perdavimą Apskaitos skyriui, tačiau ieškovas nurodė, kad pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką R. K. mėnesio gale jam atiduodavo kuro pirkimo kvitus ir kuro gavimo žiniaraštį mėnesio gale užpildydavo ieškovas. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo dienomis buvo valomi būtent dyzelinio kuro rezervuarai, nėra duomenų, ar buvo reali galimybė dyzelinio kuro likučius nepastebimai kaupti iš anksčiau valytų dyzelinio kuro rezervuarų ir juos vėliau faktiškai panaudoti darbui kompresoriais ir ar tokia galimybe būtų galima pasinaudoti tik su S. K. žinia, per kokį laikotarpį valytų rezervuarų su dyzeliniu kuru likučių pakaktų sukaupti ginčijamą kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro kiekį. Taip pat nenustatyta, kad R. K. ir ieškovas buvo saistomi kokio nors susitarimo. 2012 m. liepos 7 ir 14 dienomis J. K. turėjo vykti pirkti dyzelinio kuro kartu su R. K. ir perduoti įsigytą kurą atsakingam asmeniui. Ginčo dienomis dyzelinį kurą pirko vienas R. K.. Leidimus materialinėms vertybėms išvežti bei įvežti galėjo išrašyti ne tik ieškovas. Be to, kompresoriams skirtą kurą ieškovas pagal kuro pirkimo kvitus priimdavo ir išduodavo tik pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką, o kuro įvežimo faktą ir galimybę leidimus išrašyti atgaline data patvirtino pats perkrovimo cecho viršininkas A. S.. Taigi bendrovėje nusistovėjusi tvarka, kitų asmenų atlikti veiksmai ir susidariusios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. K. atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo požymių.
Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas, panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. Nurodė, kad teismai, spręsdami ginčą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, apsiribojo faktinių vagystės, sukčiavimo aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu bei kvalifikavimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuris netgi nenurodytas įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl konstatavo, jog teismai netinkamai aiškino darbo teisės normas, reglamentuojančias šiurkštų darbo drausmės pažeidimą bei darbo sutarties šiuo pagrindu ir netaikė teismų praktikos aiškindami šias darbo teisės normas. Nurodė, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai – tyrimo dėl kuro įvežimo į kasatoriaus teritoriją liepos 7 ir 14 d. komisijos ataskaita, komisijos surinkta medžiaga ir kiti – kuriuose yra duomenų apie ieškovo veiksmus tiek tirto įvykio metu, tiek jam paaiškėjus, tačiau šių įrodymų kaip visumos teismai nuosekliai netyrė ir nevertino, ar jie nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas savo veiksmais siekė dengti nustatytus neteisėtus kitų kasatoriaus darbuotojų veiksmus ir ar ieškovo veiksmai nebuvo tokie, kad kasatorius pagrįstai prarastų pasitikėjimą juo ir įgytų pagrindą nutraukti su ieškovu darbo sutartį už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad faktai dėl ieškovo veiksmų aktyvumo, nustatytos darbo tvarkos pažeidimų ir pan. nebuvo visapusiškai tirti, įvertinti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl teisėjų kolegija nurodė, kad teismai, nagrinėdami bylą, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir patikrina apskųstus spendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstų sprendimų teisėtumą, sprendžia tiek fakto, tiek teisės taikymo klausimus. Nurodė, kad nors nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti aptartus darbo ir proceso teisės normų pažeidimus ir juos pašalinti, to nepadarė, todėl apeliacinio teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
I. S. K. į darbą AB „Klaipėdos nafta“ buvo priimtas (duomenys neskelbtini) (1997 m. sausio 8 d. darbo sutartis Nr. 380). Nuo 1998 m. vasario 1 d. jis paskirtas (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su S. K. nutraukta generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P4-156 paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę). Įsakyme nurodyta, kad rezervuarų valytojas R. K. neįvežė kuro į bendrovės teritoriją 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis. Liepos mėnesiui pasibaigus perkrovimo cecho viršininko pavaduotojas S. K. į apskaitos skyrių pateikė kuro gavimo žiniaraštį ir kompresorių kelionės lapus, kurie patvirtinti jo parašais, kad neįvežtas į teritoriją kuras buvo išduodamas R. K., kad kompresoriai tikrai dirbo ir naudojo kurą.
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 237 str. 1d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstyta įstatymo leidėjo pozicija kokie darbo tvarkos ar darbinių pareigų pažeidimai traktuotini kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai. Pagal šio straipsnio 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje išaiškinta, kad tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarka šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012).
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, apsiribojo faktinių vagystės, sukčiavimo aplinkybių nustatymu ir jų įvertinimu bei kvalifikavimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, išnaudojus visas įmanomas įrodymų surinkimo ir ištyrimo galimybes, negauta pakankamai neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas 2011 m liepos 7 ir 14 dienomis įvykdė kuro vagystę, todėl drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo jam paskirta nepagrįstai.
AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nenurodyta pagal kokį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kvalifikuojamas ieškovo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, jame tik išdėstomi tyrimo metu nustatyti faktai. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013). Ar padarytas pažeidimas šiurkštus, gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbines funkcijas.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P1-75, nustatyta tokia kuro nurašymo tvarka: 1) kurą perka transporto grupės mechanikas J. K., įrengimo darbui reikalingą kuro kiekį perduodamas padalinyje už įrengimo eksploatavimą atsakingam asmeniui (nagrinėjamu atveju S. K.), užpildant įrengimo „Kuro gavimo žiniaraštį“. Pasibaigus mėnesiui transporto grupės mechanikas J. K. kuro pirkimo kvitus ir „Kuro gavimo žiniaraščius“ perduoda apsaugos skyriui; 2) per mėnesį atsakingas asmuo (nagrinėjamu atveju S. K.) pildo „Įrengimo naudojimo lapą“, mėnesio pabaigoje „Įrenginio naudojimo lapą“ perduoda apskaitos skyriui; 3) pagal gautus „Įrenginio naudojimo lapus“ atsargų apskaitą vedanti buhalterė suformuoja padalinio eksploatuojamų įrengimų „Kuro nurašymo aktą-atskaitą“, kurią tvirtina direktorius pagal pavaldumą (t. I, b. l. 94). Bendrovėje nusistovėjusi tokia kuro kompresoriams tiekimo praktika: 1) transporto grupės mechanikui J. K. (pas jį saugoma mokėjimo už kurą kortelė) apie kuro poreikį telefonu praneša perkrovimo cecho viršininko pavaduotojas S. K.; 2) perkrovimo ceche cecho viršininkas A. S., viršininko pavaduotojas S. K. arba cecho meistras R. N. išrašo leidimą išvežti/įvežti materialines vertybes; 3) rezervuarų valytojas R. K. su transporto grupės mechaniku J. K. ar kitu vairuotoju važiuoja į „Neste“ degalinę, nuperka kurą ir talpą su kuru atveža į bendrovės sandėlį esantį prie Techninės kontrolės skyriaus. Kurą iš sandėlio į kompresorių pila R. K., užpildydamas „Įrengimo naudojimo lapą (t. I, b. l. 37-41).
AB „Klaipėdos nafta“ perkrovimo cecho viršininko pavaduotojo pareigybiniuose nuostatuose numatyta, kad viršininko pavaduotojas dalyvauja naftos produktų inventorizacijose, kontroliuoja naftos produktų kiekio apskaičiavimą (7 p.); organizuoja ir vadovauja šviesių naftos produktų vamzdynų drenavimo operacijoms (11 p.); užtikrina rezervuarų, vamzdynų ir technologinių įrenginių paruošimą remontui, demontavimui (išvalymas nuo naftos produktų, praplovimas, išgarinimas) (13 p.) kontroliuoja naftos produktų ir kitų transportuojamų produktų įpylimą/išpylimą į/iš vagonų cisternų, saugojimą rezervuaruose (25 p.); kontroliuoja pavaldinių pareiginių, saugos ir technologinių instrukcijų vykdymą (22 p.); cecho viršininko pavaduotojas yra materialiai atsakingas asmuo (35 p.) (t. I, b. l. 21). Su S. K. 2008 m. lapkričio 21 d. sudaryta darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. I, b. l. 99). Perkrovimo cecho veiklos nuostatų priede Nr. 1 nustatyta, kad rezervuarų valytojai, kurie mobiliaisiais kompresoriais atlieka rezervuarų drenavimo ir valymo operacijas, yra tiesiogiai pavaldūs ieškovui (t. II, b. l. 4-8)
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2011m. liepos mėnesio 7 ir 14 dienomis AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojas rezervuarų valytojas R. K. kreipėsi į perkrovimo cecho viršininko pavaduotoją S. K. pranešdamas apie kuro poreikį kompresoriams. S. K. paskambino transporto grupės mechanikui J. K. ir liepė mokėjimo už kurą kortelę duoti R. K., kuris vėliau grąžino kortelę ir parvežė kvitus apie nupirktą kurą. Kuras kompresoriams ir kvitai buvo pristatomas į sandėlį S. K., kuris patikrindavo ar atvežtas kuras. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti J. K. (t. I, b. l. 169), R. K. (t. II, b. l. 37). Nagrinėjamu atveju kuras buvo perkamas su „NESTE“ kortele Nr. 7105917812422180 - liepos 7 d. buvo nupirkta 216,45 litrai ir liepos 14 d. 216,82 litrai dyzelinio kuro (t. I, b. l. 52). Leidimai išvežti/įvežti materialinesvertybes PER 2 Nr. 19 ir PER 2 Nr. 20 (t. I, b. l. 44, 45) 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis išrašyti nebuvo, nors tokia galimybė buvo (liepos 7 d. dirbo tiek R. N., tiek S. K., tiek A. S., o liepos 14 d. dirbo S. K. ir A. S. - t. II, l. l. 9). S. K. teigė, kad jis leidimų niekada pats nerašydavo, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis turėjo teisę išrašyti leidimus ir juos išrašinėdavo (t. II, b. l. 15-23). Leidimus atgaline data 2011 m. rugpjūčio 1 d. S. K. nurodymu išrašė R. N.. Tai patvirtino liudytojai S. B. (t. I, b. l. 170), R. N. (t. I, b. l. 166-167), D. B. (t. II, b. l. 60-61), 2011 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio tarp R. N. ir D. B. pokalbio išrašas (t. I, b. l. 111, 100). R. K. 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis nupirkto kompresoriams kuro į bendrovės teritoriją neįvežė. Šį faktą patvirtina tai, kad leidimuose PER 2 Nr. 19 ir PER 2 Nr. 20 nėra per apsaugos postą praleidžiančio apsaugos darbuotojo parašo, leidimuose nurodytas kuro pirkimo laikas nesutampa su kasos čekyje (t. I, b. l. 42, 43) nurodytu pirkimo laiku. AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus sudarytai tyrimo komisijai atliekant tyrimą apsaugos darbuotojai D. B. ir V. J. patvirtino, kad R. K. liepos 7 ir 14 dienomis kuro į bendrovės teritoriją neįvežė (t. I, b. l. 46, 47). Tyrimo metu buvo peržiūrėti apsaugos kameros 2011 m. liepos 14 d. įrašai, kurie patvirtino faktą, kad tą dieną R. K. į teritoriją kuro neįvežė (t. I, b. l. 39).
Nepaisant to, kad R. K. 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis su bendrovei priklausančia „NESTE“ kortele Nr. 7105917812422180 nupirkto dyzelinio kuro į bendrovės teritoriją neįvežė ir pagal nustatytą tvarką neperdavė S. K., pastarasis pasirašė kuro gavimo žiniaraštyje, kurį sudarė J. K., kad liepos mėnesio 7 d. gavo 216,45 litrus dyzelinio kuro, o liepos mėnesio 14 d. gavo 216,82 litrus dyzelinio kuro pirkto su „Neste“ kortele Nr. 7105917812422180 (t. I, b. l. 53) bei sudarė kuro gavimo žiniaraštį, kad šis kuras išduotas R. K. kompresorių darbui (t. I, b. l. 53, 54, 55-58).
Pirmosios instancijos teismui duoti ieškovo S. K. paaiškinimai, kad nurodymus R. N. ir D. B. jis davė vykdydamas viršininko nurodymus, vertintini kritiškai, nes S. K. galimai taip stengiasi išvengti drausminės atsakomybės, be to jo paaiškinimai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir R. N., A. S., D. B., S. B. parodymams.
Iš išdėstyto kolegiją daro išvadą, kad S. K., jeigu pats ir nedalyvavo dyzelinio kuro vagystėje, tai savo aktyviais veiksmais (nurodė R. N. atgaline data išrašyti leidimus, reikalavo, kad D. B. sutvarkytų leidimus, t. y., kad ant leidimų būtų apsaugos darbuotojų parašas ir antspaudas, liepos 7 ir 14 dienomis nepatikrino ar R. K. realiai atvežė į sandėlį nupirktą kurą, pasirašė kuro gavimo žiniaraštyje, sudarė kuro gavimo žiniaraštį, kad šis kuras išduotas R. K. kompresorių darbui) siekė dengti nagrinėjamojoje byloje nustatytus neteisėtus kitų AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojų veiksmus ir dėl šių jo veiksmų darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą juo bei pagrįstai nutraukė darbo sutartį už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 2 p., DK 235 str. 11 p.).
DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio kodekso 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atleidžiant ieškovą iš darbo buvo laikytasi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Iš ieškovo 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo pareikalauta pasiaiškinti raštu ir toks paaiškinimas darbdaviui buvo pateiktas (t. I, b. l. 59), su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo S. K. supažindintas pasirašytinai tą pačią dieną (t. I, b. l. 60). Kolegija konstatuoja, kad drausminė nuobaudą – atleidimas iš darbo - S. K. parinkta tinkamai. Dėl ieškovo veikos, kiti darbuotojai padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovui buvo padaryta beveik 2 000 Lt žala, be to ieškovas savo aktyviais veiksmais siekė nuslėpti neteisėtus kitų darbuotojų veiksmus, jam 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba (t. I, b. l. 112). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas dirbo vadovaujantį darbą, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota pozicija, kad darbuotojams, atliekantiems darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių apskaita, taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai aiškino darbo teisės normas, reglamentuojančias šiurkštų darbo drausmės pažeidimą bei darbo sutarties nutraukimą, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė išrašą iš 2011 m. lapkričio 8 d. sąskaitos faktūros, kad advokatui atsiliepimo paruošimą ir pateikimą sumokėjo 5 634,06 Lt (4 656,25 Lt už teisines paslaugas ir 977,81 Lt PVM) (t. II, b. l. 24, 25, 26). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Advokatas surašė susipažino su ieškiniu, parašė atsiliepimą į jį ir organizavo išsiuntimą į teismą. Įvertinus advokato paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, kad bendrovėje nagrinėjamu atveju buvo atliktas tyrimas ir surašyta išsami ir detali atskaita, apeliacinės instancijos vertinimu, iš ieškovo priteistina 3 000 Lt suma už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme atitinka proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, advokato darbo sąnaudas bei neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.